- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-318-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20844-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27752-541/2013 pagal pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė V. M., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, kuria pareiškėjo skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolę V. M. pavaduojantis antstolis I. G. 2013-05-21 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-22-654/2012 dėl 6 500 Lt baudos išieškojimo iš skolininko S. V.. 2013-05-21 raginimu įvykdyti sprendimą skolininkas S. V. paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolės V. M. depozitinę sąskaitą 6 500 Lt skolos ir 201,17 Lt vykdymo išlaidų. 2013-05-23 skolininkas S. V. pateikė antstolei prašymą Nr. 1795, kuriuo prašė procesiniuose dokumentuose nurodytas sumas išskaityti iš jo darbo užmokesčio, atskaitymą vykdant po 30 proc. nuo atlyginimo, kas kiekvieną mėnesį sudarytų 360 Lt. 2013-06-03 patvarkymu Nr. 35 15 2013 06 03 2827/13-2 skolininko prašymą atsisakyta tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2013-06-03 patvarkymą Nr. 35 15 2013 06 03 2827/13-2 ir tenkinti jo 2013-05-23 prašymą Nr. 1795. Nurodė, kad nevengia geranoriškai vykdyti prievolę, taip siekdamas kuo mažesnių vykdymo išlaidų, tačiau antstolė, pasiremdama viena CPK nuostata (CPK 624 str.) ir formaliai atmesdama skolininko išreikštą gerą valią ir siūlomą geranorišką skolos grąžinimą, sukėlė skolininkui neigiamas pasekmes, pati pasipelnydama vykdymo išlaidų sąskaita. Pareiškėjo teigimu, niekur nėra uždrausta iki priverstinio skolos išieškojimo priemonių taikymo tą pačią priemonę (šiuo atveju išieškojimą iš darbo užmokesčio) taikyti skolininko valia, taip pastarajam išvengiant didžiulių vykdymo išlaidų.
Antstolė 2013 m. birželio 18 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas nurodė, kad nesuėjus teisės normų įsakmiai nustatytam terminui – 10 dienų (CPK 659 str. 1 d.) – antstolis negali atlikti jokių vykdymo veiksmų, išskyrus išimtis, numatytas CPK 658 straipsnyje. Priešingu atveju, vykdymo veiksmų (pvz., vienos iš priverstinio pobūdžio priemonių – išskaitymo iš skolininko darbo užmokesčio, taikymas) atlikimas nustatytu terminu pažeistų atitinkamų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, dėl ko tokie antstolio veiksmai būtų neteisėti.
Be to, teismas pažymėjo, kad nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjui skirta 6 500 Lt bauda, įsiteisėjimo dienos (2013-03-04) iki antstolės raginimo įvykdyti sprendimą gavimo dienos (2013-05-23) pareiškėjas nesirūpino, kad minėtas nuosprendis būtų kuo greičiau įvykdytas, arba nepasinaudojo įstatymų nustatytomis galimybėmis kreiptis į teismą dėl nuosprendžiu paskirtos baudos išdėstymo dalimis, ir tokiu būdu išvengti papildomų vykdymo išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas S. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad civilinėje teisėje galioja principas – leidžiama viskas, kas neuždrausta. CPK nėra normos, draudžiančios prašyti ir siūlyti paskirtą baudą išskaičiuoti dar nepasibaigus raginimo terminui ir tokį prašymą tenkinti. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo pareiškėjo prašymo esmės – pareiškėjas išreiškė valią dėl baudos išieškojimo pradėjimo anksčiau, nelaikant to priverstinio vykdymo veiksmais, kas leistų ne tik išvengti papildomų vykdymo išlaidų mokėjimo, bet ir užtikrintų greitesnį bei efektyvų baudos išieškojimą. Taip pat nebuvo analizuotas klausimas, kad tikėtina, jog antstolis vis tiek pritaikys išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, tik dar su papildomomis vykdymo išlaidomis. Taigi galiausiais rezultatas būtų pasiekiamas analogiška pareiškėjo siūlomai priemone, bet ekonomiškai naudingiau antstoliui. Pareiškėjo siūlomas baudos išieškojimo būdas yra efektyvus ir atitinkantis ekonomiškumo principą. Priešingai nei sprendė teismas, pareiškėjas ne nesirūpino, kaip sumokėti baudą iki antstolės raginimo gavimo, bet neturėjo galimybių priteistą baudą sumokėti, o dėl kreipimosi į teismą dėl baudos išdėstymo dalimis – pareiškėjui yra reikalingas ilgesnis terminas baudai sumokėti, negu paprastai skiria teismai, todėl pareiškėjas tiesiog neapsunkino teismų darbo. Į skolininko išreikštą gerą valią ir siūlomą geranorišką skolos grąžinimą nebuvo tinkamai reaguojama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolė V. M. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas prašė ir siūlė paskirtos baudos išieškojimą nukreipti į darbo užmokestį nepasibaigus raginimo įvykdymo terminui, tačiau per šį terminą antstolis negali atlikti jokių vykdymo veiksmų, išskyrus numatytus CPK 658 straipsnyje. Įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą dėl nuosprendžiu paskirtos baudos išdėstymo dalimis, tačiau pareiškėjas net nebandė pasinaudoti šia įstatymo suteikta teise, vadovaudamasis vien prielaidomis. Tai įrodo, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir nesistengė išspręsti baudos sumokėjimo klausimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Taigi, skolininkas, siekdamas išvengti priverstinės vykdymo procedūros, o kartu ir papildomų vykdymo išlaidų atsiradimo, per raginime nustatytą terminą turi arba įvykdyti visą vykdomąjį dokumentą, arba dispozityviuose teisiniuose santykiuose susitarti su išieškotoju dėl pateikto vykdyti vykdomojo dokumento atsiėmimo (CPK 631 str. 1 d. 1 p.). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, finansiškai nepajėgus įvykdyti viso teismo sprendimo skolininkas turi teisę, o siekdamas išvengti neigiamų priverstinio teismo sprendimo vykdymo pasekmių, tame tarpe vykdymo išlaidų apmokėjimo, turi pareigą kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo (CPK 284 str.). Nuosprendžio baudžiamojoje byloje atveju, kas yra aktualu nagrinėjamoje byloje, teismo paskirta bauda gali būti pakeista kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais, be kita ko, nuteistajam neturint lėšų sumokėti baudą (BPK 352 str. 3 d.).
Šiuo atveju nė viena iš nurodytų aplinkybių nebuvo nustatyta, ir antstolė, gavusi apelianto prašymą dėl skolos išieškojimo nukreipimo į jo darbo užmokestį dar nepasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą terminui, neturėjo teisinio pagrindo jo tenkinti. Išieškojimo iš apelianto darbo užmokesčio klausimai galės būti svarstomi tik pasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą (nuosprendį) terminui ir prasidėjus priverstinei vykdymo procedūrai.
Atskirajame skunde apeliantas pažymi, kad savo prašymu jis siekė išvengti papildomų vykdymo išlaidų atsiradimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad toks apelianto prašymas iš esmės reiškia prašymą nemokamai atlikti CPK numatytus išieškojimo veiksmus, kurie pagal įstatymą yra atlygintiniai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.