Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ledų šalis“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-598/2016 pagal ieškovo W. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ledų šalis“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ledų šalis“ priešieškinį dėl sandorio pripažinimo tariamuoju.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų ( CK 1.86 str.) aiškinimo ir taikymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas netinkamai taikė CK 1.86 str. taisykles. Atsakovė niekada nevykdė ir neketino vykdyti ginčo sutarties, neįtraukė pastatų į balansą ir nemokėjo nuomos mokesčio. Šalis siejo draugiški santykiai, ieškovas kartu su atsakovu vykdė bendrą verslą, pervedė pinigų, leido naudotis pastatais. Tai, kad viena šalis sandorio nevykdė, rodo, kad sandoris buvo tariamai sudarytas.

Teismo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje surinktiems įrodymams. 2009 m. kovo 10 d. sutartis yra sudaryta vėliau, negu kad joje nurodoma data. Šią sutartį ieškovas atsiuntė elektroniniu paštu 2011 m. balandžio 18 d. ir prašė pasirašyti tik dėl to, kad galėtų pateikti bankui Vokietijoje siekdamas gauti kreditą. 2009 m. kovo 10 d. sutarties originalo nėra, nes šalys apsikeitė tik elektroniniais laiškais.

Atsakovės įmonė buvo įregistruota 2007 m. kovo 29 d., todėl 2007 m. kovo 10 d. sutartis ir kita, 2007 m. kovo 15 d. sutartis, yra negaliojančios. Jos buvo sudarytos tik todėl, kad reikėjo pateikti vandens tiekimo įmonei ir valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai norint gauti leidimus veiklai. Turto valdymo teisės perleidimo sutarties šalys niekada nepasirašė. Fiktyvių sutarčių pasirašinėjimas buvo normali šalių praktika.

Jeigu būtų buvusi sudaryta nuomos sutartis, tai ieškovas nebūtų delsęs 8 metus nereikalaudamas nuomos mokesčio.

Apeliacinį skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas vien tik atsakovės subjektyviais įsitikinimais, kurie paremti vienašališku nuomos sutarties nevykdymu, nuomos mokesčio nemokėjimu ir ginčo sutarties pasirašymo aplinkybėmis.

Ginčo nuomos sutartis buvo vykdoma ir atsakovės, konkrečiai pateikiant ir ginčo, ir ankstesnes sutartis valdžios institucijoms bei paslaugų tiekėjams. Vadinasi, atsakovė neabejojo sutarties šalių tikrąja valia ir sutarties nekvestionavo.

Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ieškovas leido naudotis ginčo pastatais, nors sutartyje buvo nurodyta nuomos, o ne panaudos santykiai.

Ieškovo atstovas nesutiko, kad apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pastebėjo, kad apeliantė nepateikė jokių argumentų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (-us), apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. Apeliantė nenurodė jokių motyvų, kodėl nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra būtinas ( CPK 322 str.). Teisėjų kolegija nemato pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir prašymą atmeta.

Dėl sandorio pripažinimo tariamuoju

Tariamasis sandoris yra toks, kuris sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) (Civilinio Kodekso, toliau – CK, 1.86 straipsnio 1 dalis). Tariamasis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016; 2014 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014, ir joje nurodyta praktika).

Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausančius pastatus, kuriuos sudaro pastatas-esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai perdavė atsakovei pagal 2007 m. kovo 10 d. sudarytą nuomos sutartį ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 1 d. Atsakovė neginčija, kad nuo bendrovės įsisteigimo iki šiol savo veiklą vykdo ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Kolegija sprendžia, kad tarp šalių buvo sudarytas sandoris, todėl atsakovės prašymas pripažinti sandorį tariamuoju prieštarautų byloje nustatytiems faktams, nes tariamasis sandoris reiškia, kad iš tikrųjų sandorio apskritai nebuvo.

2008 m. sausio 4 d. tarp šalių yra sudaryta turto valdymo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovas perleido atsakovei teises valdyti abu ginčo pastatus. 2009 m. kovo 10 d. šalių sudarytoje nuomos sutartyje yra pakeista tik nuomos kaina ir terminas. Akivaizdu, kad ieškovas įvykdė nuomotojo pareigas pagal sutartį - davė nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį ( CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ne tik naudojo ir naudoja patalpas pagal paskirtį, bet ir užsakė ginčo patalpoms vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą pagal 2008 m. gegužės 1 d. sutartį su UAB „Jonavos vandenys“, elektros energijos tiekimą pagal 2008 m. birželio 1 d. sutartį su AB „VST“ (2 t., b.l. 20-22). Atsakovė, prašydama išduoti maisto tvarkymo pažymėjimą, nurodė Jonavos rajono Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad veikia adresu (duomenys neskelbtini) 2007 m. kovo 10 d. nuomos sutarties su ieškovu pagrindu (2 t., b.l. 75-76). Vien tik aplinkybė, kad atsakovė vienašališkai nevykdė savo prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, neleidžia daryti išvados, kad ginčo sandoris nebuvo realiai vykdomas.

Pažymėtina, kad atsakovė neprašė pakeisti, modifikuoti šalių sudaryto sandorio sąlygas. Aiškinantis šalių tikrąją valią pastebėtina, kad atsakovė nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė motyvų, kodėl ieškovas galėjo turėti valią suteikti patalpas ne nuomai, o panaudai. Tai, kad atsakovės verslas nebuvo pelningas, nereiškia, kad ieškovui tai buvo motyvas suteikti patalpas naudotis neatlygintinai. Tai, kad ieškovas galbūt yra investavęs į atsakovės verslą, taip pat negali būti šalutinis įrodymas, kad ieškovas, jau investavęs lėšų, norėtų dar ir patalpas suteikti nemokamai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių valia, kuri būtų buvusi nukreipta ne į nuomos sutarties, o į panaudos sutarties sudarymą, nėra šioje byloje nustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo šalių sudarytą 2009 m. kovo 10 d. nuomos sutartį pripažinti tariamuoju sandoriu.

Atsakovė teigė, kad ginčo sutartis buvo pasirašyta apsikeičiant elektroniniais laiškais, sutarties originalo nėra, todėl negalima laikyti tokios sutarties galiojančia. CK 6.478 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Reikalavimai rašytinei sandorių formai yra nustatyti CK 1.73 straipsnyje, kurio 2 dalyje yra nustatytas ir toks sandorio rašytine forma sudarymo būdas kaip apsikeitimas atskirais dokumentais, taip pat ir perduodant tuos dokumentus įvairiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Atsakovė neginčijo, kad 2011 m. balandžio 18 d. gautas nuomos sutartis pasirašė ankstesnis atsakovės direktorius B. K. ir išsiuntė ieškovui. Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ginčo nuomos sutartis yra šalių nepasirašyta. Ta aplinkybė, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta apsikeičiant dokumentais ne sutarties sudarymo dieną, o vėliau, t.y. 2011 m. balandžio 18 d., savaime nedaro sutarties negaliojančia. Nenustatyta, kad grąžindamas pasirašytą nuomos sutartį, atsakovės tuometinis direktorius būtų reiškęs pastabas dėl prieštaringai nurodyto sutarties termino ir dėl teksto lietuvių kalba ir vokiečių kalba skirtumų. Kolegijos nuomone, šie techniniai sutarties trūkumai neturi teisinės reikšmės pačios sutarties galiojimui.

Fiktyvų šalių nuomos sutarčių pobūdį atsakovė įrodinėjo tuo, kad ankstesnė, 2007 m. kovo 10 d. šalių sudaryta nuomos sutartis buvo sudaryta tuomet, kai atsakovė nebuvo įregistruota juridinių asmenų registre, t.y. kai atsakovės dar apskritai nebuvo. Kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus, nes, kaip matyti iš juridinių asmenų registro išrašo, atsakovės steigimo aktas buvo sudarytas 2007 m. vasario 27 d., įstatai patvirtinti 2007 m. kovo 8 d., prašymas laikinai įtraukti įmonės pavadinimą į juridinių asmenų registrą pateiktas 2007 m. vasario 27 d. ( 1 t., b.l. 47-48). Vadinasi, atsakovės steigimo procesas buvo pradėtas ne vėliau kaip 2007 m. vasario 27 d., todėl pagrįstai iš karto buvo pasirūpinta patalpomis, sudarant nuomos sutartį su ieškovu 2007 m. kovo 10 d.

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo. Priteistų sumų atsakovė neginčija. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepagrįstai laukė aštuonerius metus, neprašydamas priteisti nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo reikalavimui dėl nuomos mokesčio priteisimo yra taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ( CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas šį terminą praleido. Sprendimu taip pat yra patenkintas ir ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. metines palūkanas. Šio reikalavimo atžvilgiu atsakovė nereikalavo taikyti ieškinio senaties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė prašomas palūkanas už visą ginčo sutarties laikotarpį.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės UAB „Ledų šalis“ priteistinos apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtos teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidos (CPK 93 str., 96 str. 1 d., 98 str.). Ieškovo atstovas advokato padėjėjas T. D., vadovaudamasis teisinių paslaugų sutartimi, surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 107-109). Ieškovas už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur (2 t., b.l. 110). Ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš atsakovės, nes yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11. punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui W. R. (k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „Ledų šalis“ (į.k.300664876) teisinių paslaugų apmokėjimo bylinėjantis apeliacinės instancijos teisme išlaidas – 150 (šimtą penkiasdešimt) Eur.

Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.