Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas W. R. į teismo posėdį neatvyko, jį atstovauja advokato padėjėjas Tomas Damulis, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 str. 5 d.).

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Tomas Damulis patikslintą ieškinį palaiko, prašo iš atsakovės priteisti 23 930,71 Eur įsiskolinimą už patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2009-03-15 iki 2015-06-01, 3 531,69 Eur įstatyminių palūkanų už laikotarpį nuo 2009-03-15 iki 2015-06-01, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2009 m. kovo 10 d. ieškovas su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. K. sudarė ir pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas nuo 2009-03-15 dešimties metų laikotarpiui gamybinei veiklai vystyti išnuomojo atsakovei 70,10 kv. m gamybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 40,81 kv. m garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Išnuomotas patalpas atsakovas priėmė ir jomis naudojasi nuo 2009-03-15 iki dabartinio momento. Atsakovas pagal nuomos sutarties 1 punkto nuostatas įsipareigojo ieškovui mokėti po 10,00 Lt (tai atitinka 2,90 €) nuomos mokestį už kiekvieną nuomojamų patalpų kvadratinį metrą. Nuomos mokestį atsakovas įsipareigojo mokėti keturis kartus per metus, t. y. kas ketvirtį per dviejų savaičių laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos. Bendras mėnesio nuomos mokesčio dydis yra 1109,10 Lt (tai atitinka 321,22 €). Kadangi atsakovas per laikotarpį nuo 2009-03-15 iki ieškinio pateikimo teismui dienos patalpų nuomos mokesčio iš viso nemokėjo. Ieškovas kelis kartus asmeniškai bendravo telefonu su atsakovės direktoriumi bei ne kartą siuntė atsakovui rašytinius įspėjimus apie būtinumą tinkamai įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą. Atsakovas į prašymus gera valia įvykdyti prievolę, nereagavo, dėl ko ieškovas patyrė ir nuolatos tebepatiria tiesioginių nuostolių, dėl kurių priteisimo iš atsakovo ir priverstas kreiptis į teismą. Todėl ieškovas teismo prašo iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 23 930,71 Eur įsiskolinimo sumą už patalpų nuomą, kurią ieškovas vertina kaip tiesioginius nuostolius. Be to atsakovas, pažeidęs piniginę prievolę, kol pilnai neatlygins ieškovui jo patirtų nuostolių, naudosis ieškovo piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo numatytas palūkanas, kurios laikomos kreditoriaus nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovas prašo priteisti ir 3531,69 Eur dydžio palūkanas.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokato padėjėjas Tomas Damulis patvirtino iš esmės ieškinyje ir kituose paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Į teismo suformuluotus papildomus klausimus atsakė, kad nuomos sutarčių projektus 2007 m. ir 2009 m. atsakovei ieškovas siuntė paštu, todėl negali pateikti įrodymų, patvirtinančių, kada šios sutartys atsakovei buvo išsiųstos. Ieškovas perdavė atsakovei ne tik pastato dokumentus, bet ir pastato įgijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, bei žemės planus. Dokumentų pateikimo aktų jie nepasirašinėjo. Tai, kad atsakovas šiuo dokumentus gavo, patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovė remiantis šiais dokumentais sudarinėjo sutartis su UAB „Jonavos vandenys“, AB LESTO ir gavo higienos pasą. Atsakovė melagingai teigia, kad ji nuo 2007 m. pastatus naudojo panaudos pagrindu, nes 2007 m. buvo sudaryta nuomos sutartis 10 metų laikotarpiui. Ieškovas dar buvo susitaręs su B. K., kad pradžioje kol pastatai bus įrenginėjami ir ruošiami gamybai pats ieškovas tam tikra dalimi padės investuoti į tuos pastatus, ką patvirtina jo sąskaitos išrašo duomenys, o vėliau, kai buvo gamybai pasiruošta 2009 m. buvo perrašyta sutartis ir padidinta nuomos kaina. Sutartis ruošė atsakovas, todėl galimai įvyko klaida nustatant nuomos laikotarpį (datą), nes ir 2007 m. sutartis buvo sudaryta 10 metų. Ieškovas nereikalavo sutarties vykdymo, nes šalių santykiai buvo geri, atsakovė žadėjo vis nuomos mokestį sumokėti, nes dėl galimai svarbių priežasčių vis negalėdavo jo sumokėti. Ieškovo gimtoji kalba nėra vokiečių, jis yra Kazachijos rusas, gyvenantis Vokietijoje, todėl vokiečių kalba nuomos sutarties egzemplioriaus nėra. Nuomos sutarties turinys ieškovui buvo žinomas ir aiškus. Nuomos sutarties projektus lietuvių kalba ir jos pakeitimus rengė atsakovė. Teismui buvo pateikta būtent ta sutartis, kurią šalys pasirašė. Vienintelis dalykas, kuris buvo pakeistas šalių susitarimu nuo 2007 m., tai nuomos kaina. Sutartis darė atsakovės direktorius B. K., todėl paaiškinti, kodėl tiek daug tų sutarčių buvo, negali. Ką jam sakė, tą jis ir siuntė, nes ieškovas ne Lietuvos pilietis ir nežino teisės aktų. Gali patvirtinti, kad 2009 m. sutartis buvo sudaryta dėl to, kad buvo didinamas nuomos mokestis.

Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ledų pardavėja. Gal balandžio mėnesį į jos asmeninį el. paštą buvo atsiųstas laiškas iš Vokietijos nuo ieškovo, kuriame buvo nurodyta, kad ant prisegtų dokumentų turi pasirašyti B. K.. Dokumentus reikia nunešti į banką, bet į kokį banką, ji nesuprato. Dokumentai – nuomos sutartis ir kažkas apie daiktus. Dokumentus perdavė direktoriui. Jos nuomone bendrovėje tuo metu buvo kažkokios problemos su kompiuteriu, todėl laiškas buvo atsiųstas į jos el. paštą. Kai spausdino dokumentą, matė, kad jis buvo 2009 m. datos. Iš viso ji gavo du laiškus tą dieną.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp patalpų savininko W. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus B. K., buvo sudaryta 2009 m. kovo 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl 70,10 kv. m bendro ploto pastato (dirbtuvių) ir 40,81 kv. m. garažo nuomos laikotarpiui nuo 2009-03-15 iki 2012-03-15, mokant po 10 Lt (2,90 Eur) su PVM už 1 kv. m ploto nuomos mokestį (I t., b. l. 8). Sutartyje žodžiu nurodytas sutarties terminas – dešimt metų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad išnuomotos patalpos yra adresu: (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 15-19).

Ieškovo paaiškinimu, atsakovė sutartyje nustatyto nuomos mokesčio nemokėjo nuo sutarties sudarymo dienos. Ieškovas 2014-06-20 ir 2014-12-17 raštu informavo atsakovę, kad yra nevykdoma nuomos sutartis ir paragino nesumokėtus nuompinigius sumokėti per dvi savaites (I t., b. l. 13, 14). Duomenų apie tai, kad atsakovė reagavo į ieškovo pateiktas pretenzijas, byloje nėra, atsakovės direktoriaus paaiškinimu, buvo tariamasi (bendraujama) telefonu.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėta nuomos sutartis buvo sudaryta fiktyviai, ji nebuvo vykdoma, nes šalys tokios sutarties faktiškai sudaryti ir vykdyti neketino. Atsakovės paaiškinimu ieškovas jiems gamybines patalpas ir garažą perdavė naudotis 2007 m. neatlygintinai, t. y. panaudos pagrindu. Jie tomis patalpomis naudojosi, jose vykdė gamybinę veiklą, atliko remontą, tačiau nuomos mokesčio ieškovui niekada nemokėjo, nes su ieškovu dėl nuomos sąlygų jie nesitarė. Atsakovės atstovo paaiškinimu minėtas patalpas ieškovas jiems perdavė 2007 metais, jų santykiai su ieškovu buvo geri, ieškovas ketino dalyvauti jų versle, todėl nuomos mokesčio iš patalpų naudotojo nereikalavo. 2011 m. su ieškovu buvo tariamasi nupirkti minėtas patalpas, tačiau sandoris nebuvo sudarytas jiems nesusitarus dėl kainos. Nuomos sutartis, atsakovės nuomone, yra tariamas sandoris, kuris buvo sudarytas tikslu ieškovui gauti kreditą banke, nes jis turėjo bankui pateikti įrodymus, kad gauna atitinkamas pajamas. Atsakovės tuo metu buvęs direktorius B. K. sutiko padėti ieškovui ir tokią sutartį pasirašė. Atsakovės direktoriaus paaiškinimu sutarties projektas buvo jiems atsiųstas elektroniniu paštu ne 2009 m., o 2011 m. balandžio mėn., t. y. sutartis buvo šalių pasirašyta atgaline data. Tai, kad tam tikri nuomos dokumentai buvo gauti 2011 m., patvirtino ir liudytoja D. B..

CK 6.531 straipsnyje įtvirtinta, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė ir tik įregistruota viešame registre gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto tik prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais, tačiau šiuo atveju sudaryta nuomos sutartis galiojo ją sudariusių asmenų atžvilgiu.

Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 str. 1 d.). Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuomojamos patalpos faktiškai 2007 metais buvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji jomis naudojosi - jose vykdė ūkinę veiklą. Šį faktą patvirtina ir atsakovės direktorius N. K..

Kodėl galiojant 2007 m. kovo 10 d. nuomos sutarčiai (sudaryta dešimčiai metų iki 2017-03-15) šalys sudarė kitą 2009 m. kovo 10 d. sutartį? Į šį klausimą ieškovo atstovas atsakė, kad pradžioje (2007 m.) šalys tarėsi dėl mažesnio nuomos mokesčio, nes atsakovei perduotos patalpos buvo nesuremontuotos ir neįrengtos, t. y. neparengtos įmonės veiklai, todėl dar iki nuomos sutarties sudarymo pats ieškovas B. K. siuntė pinigines lėšas pastatų remontui, ką patvirtina ir ieškovo sąskaitos išrašo duomenys (II t., b. l. 32). Po to, kai patalpos buvo įrengtos ir įmonė pradėjo veiklą, ieškovo atstovo paaiškinimu, šalys 2009 metais susitarė dėl didesnio nuomos mokesčio mokėjimo, todėl buvo pasirašyta 2009 m. nuomos sutartis, nustatanti iš esmės tapačias nuomos sąlygas, kaip 2007 m. nuomos sutartyje, tik padidinus nuomos mokestį nuo 3,5 Lt (1,01 Eur) iki 10,00 Lt (2,90 Eur) už 1 kv. m mėnesiui. Kodėl nebuvo surašytas nuomos sutarties pakeitimas, o buvo parengta nauja sutartis, šalys nepaaiškino. Atsakovės direktorius N. K. nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie tokių sutarčių egzistavimą, o ieškovo atstovo paaiškinimu, ieškovas nemokėdamas lietuvių kalbos ir nežinodamas Lietuvoje galiojančių teisės aktų, pasirašinėjo tokias sutartis ir tiek jų, kiek pateikdavo atsakovės buvęs direktorius B. K.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal 2009-03-10 nuomos sutartį susiklostę šalių santykiai buvo tęstiniai šalių santykiai, susiklostę pagal 2007 m. kovo 10 d. nuomos sutartį, kada ieškovas įvykdė, savo, kaip nuomotojo pareigas ir perdavė nuomininkui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir dokumentus, patvirtinančius nuomotojo ir nuomininko teises į išnuomotas patalpas.

Atsakovė neneigia to fakto, kad nuomos sutartyje nurodytos patalpos atsakovei buvo perduotos ir jos naudojamos, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kartu su patalpomis buvo perduoti ir dokumentai, patvirtinantys teises į nuomojamas patalpas, kurių pagrindu atsakovė sudarė paslaugų sutartis su energijos tiekėjais bei gavo Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, taip pat 2008 m. sausio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta Turto valdymo teisės perleidimo sutartis todėl darytina išvada, kad ieškovas, kaip patalpų nuomotojas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, t. y. šioje dalyje sutartis buvo vykdoma, o atsakovė (nuomininkas) įgijo tam tikras teises šios sutarties pagrindu, kuriomis naudodamasi ji vykdė veiklą nuomojamose patalpose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokėjo nuomos mokesčio. Šį faktą pripažino ir patvirtino pati atsakovė, kuri taip pat pateikė teismui finansinius dokumentus (Kasos išlaidų orderių suvestinę bei banko sąskaitos išrašus), kuriuose nėra duomenų, patvirtinančių kokių nors piniginių sumų ieškovui mokėjimą. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovas 2014 metais siuntė jai pretenzijas raštu, į kurias atsakovė nereagavo. Paskutinį kartą ieškovas pretenziją atsakovei pateikė per savo atstovą 2015 m. balandžio 10 d. raštu (I t., b. l. 11). Šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas reikalavo tinkamai vykdyti ginčijamą sutartį - mokėti nuomos mokestį. Šiuo atveju atsakovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė tinkamai nevykdė sutarties, nuomos mokesčio nemokėjo nuo sutarties sudarymo dienos, nes neketino to daryti, nesudaro pagrindo spręsti, jog sandoris buvo sudarytas dėl akių.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad nuomos sutartis buvo sudaryta dėl akių tam, kad ieškovas turėtų galimybę gauti kreditą banke, kad šalys derėjosi dėl nuomojamų patalpų pirkimo nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovės atstovo argumentas, kad 2009 m. nuomos sutarties projektas iš tiesų buvo atsiųstas elektroniniu paštu atsakovei ne 2009 metais, o 2011 metais, nepaneigia to fakto kad nuomos sutartis buvo sudaryta ir 2009 metais, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2007 metų tarp šalių buvo sudaryta ne viena nuomos sutartis, todėl neatmetama galimybė, kad nuomos sąlygos galėjo būti tikslinamos ir 2011 metais.

Ieškovas - fizinis asmuo ir jam nekeliami tokie aukšti reikalavimai kaip verslininkui, tame tarpe, domėtis UAB „Ledų šalis“ veiklos vykdymu, jos finansine padėtimi. Jis, kaip fizinis asmuo, neturėjo galimybių išrašyti sąskaitų nuomininkei ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų jai tinkamai nevykdant ginčijamos sutarties.

Ieškovo paaiškinimu atsakovė nuo sutarties sudarymo momento nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovės direktorius N. K. taip pat patvirtino, kad nuomos mokestis ieškovui nebuvo mokamas, nes sudarytą sandorį jie laikė tariamu.