- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2-15-598/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01486-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Ieškovas
- W. R.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius, Tomas Damulis
dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, atsakovės direktoriui N. K. ir atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui, nedalyvaujant ieškovui W. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo W. R. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl nuostolių priteisimo, ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui W. R., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas W. R. į teismo posėdį neatvyko, jį atstovauja advokato padėjėjas Tomas Damulis, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 str. 5 d.).
Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Tomas Damulis patikslintą ieškinį palaiko, prašo iš atsakovės priteisti 23 930,71 Eur įsiskolinimą už patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2009-03-15 iki 2015-06-01, 3 531,69 Eur įstatyminių palūkanų už laikotarpį nuo 2009-03-15 iki 2015-06-01, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2009 m. kovo 10 d. ieškovas su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. K. sudarė ir pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas nuo 2009-03-15 dešimties metų laikotarpiui gamybinei veiklai vystyti išnuomojo atsakovei 70,10 kv. m gamybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 40,81 kv. m garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Išnuomotas patalpas atsakovas priėmė ir jomis naudojasi nuo 2009-03-15 iki dabartinio momento. Atsakovas pagal nuomos sutarties 1 punkto nuostatas įsipareigojo ieškovui mokėti po 10,00 Lt (tai atitinka 2,90 €) nuomos mokestį už kiekvieną nuomojamų patalpų kvadratinį metrą. Nuomos mokestį atsakovas įsipareigojo mokėti keturis kartus per metus, t. y. kas ketvirtį per dviejų savaičių laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos. Bendras mėnesio nuomos mokesčio dydis yra 1109,10 Lt (tai atitinka 321,22 €). Kadangi atsakovas per laikotarpį nuo 2009-03-15 iki ieškinio pateikimo teismui dienos patalpų nuomos mokesčio iš viso nemokėjo. Ieškovas kelis kartus asmeniškai bendravo telefonu su atsakovės direktoriumi bei ne kartą siuntė atsakovui rašytinius įspėjimus apie būtinumą tinkamai įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą. Atsakovas į prašymus gera valia įvykdyti prievolę, nereagavo, dėl ko ieškovas patyrė ir nuolatos tebepatiria tiesioginių nuostolių, dėl kurių priteisimo iš atsakovo ir priverstas kreiptis į teismą. Todėl ieškovas teismo prašo iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 23 930,71 Eur įsiskolinimo sumą už patalpų nuomą, kurią ieškovas vertina kaip tiesioginius nuostolius. Be to atsakovas, pažeidęs piniginę prievolę, kol pilnai neatlygins ieškovui jo patirtų nuostolių, naudosis ieškovo piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo numatytas palūkanas, kurios laikomos kreditoriaus nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovas prašo priteisti ir 3531,69 Eur dydžio palūkanas.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokato padėjėjas Tomas Damulis patvirtino iš esmės ieškinyje ir kituose paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Į teismo suformuluotus papildomus klausimus atsakė, kad nuomos sutarčių projektus 2007 m. ir 2009 m. atsakovei ieškovas siuntė paštu, todėl negali pateikti įrodymų, patvirtinančių, kada šios sutartys atsakovei buvo išsiųstos. Ieškovas perdavė atsakovei ne tik pastato dokumentus, bet ir pastato įgijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, bei žemės planus. Dokumentų pateikimo aktų jie nepasirašinėjo. Tai, kad atsakovas šiuo dokumentus gavo, patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovė remiantis šiais dokumentais sudarinėjo sutartis su UAB „Jonavos vandenys“, AB LESTO ir gavo higienos pasą. Atsakovė melagingai teigia, kad ji nuo 2007 m. pastatus naudojo panaudos pagrindu, nes 2007 m. buvo sudaryta nuomos sutartis 10 metų laikotarpiui. Ieškovas dar buvo susitaręs su B. K., kad pradžioje kol pastatai bus įrenginėjami ir ruošiami gamybai pats ieškovas tam tikra dalimi padės investuoti į tuos pastatus, ką patvirtina jo sąskaitos išrašo duomenys, o vėliau, kai buvo gamybai pasiruošta 2009 m. buvo perrašyta sutartis ir padidinta nuomos kaina. Sutartis ruošė atsakovas, todėl galimai įvyko klaida nustatant nuomos laikotarpį (datą), nes ir 2007 m. sutartis buvo sudaryta 10 metų. Ieškovas nereikalavo sutarties vykdymo, nes šalių santykiai buvo geri, atsakovė žadėjo vis nuomos mokestį sumokėti, nes dėl galimai svarbių priežasčių vis negalėdavo jo sumokėti. Ieškovo gimtoji kalba nėra vokiečių, jis yra Kazachijos rusas, gyvenantis Vokietijoje, todėl vokiečių kalba nuomos sutarties egzemplioriaus nėra. Nuomos sutarties turinys ieškovui buvo žinomas ir aiškus. Nuomos sutarties projektus lietuvių kalba ir jos pakeitimus rengė atsakovė. Teismui buvo pateikta būtent ta sutartis, kurią šalys pasirašė. Vienintelis dalykas, kuris buvo pakeistas šalių susitarimu nuo 2007 m., tai nuomos kaina. Sutartis darė atsakovės direktorius B. K., todėl paaiškinti, kodėl tiek daug tų sutarčių buvo, negali. Ką jam sakė, tą jis ir siuntė, nes ieškovas ne Lietuvos pilietis ir nežino teisės aktų. Gali patvirtinti, kad 2009 m. sutartis buvo sudaryta dėl to, kad buvo didinamas nuomos mokestis.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir reiškia ieškovui priešieškinį, kuriuo prašo 2009 m. kovo 10 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp patalpų savininko, nuomotojo V. R. ir nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti negaliojančia LR CK 1.86 straipsnyje nurodytu pagrindu. Priešieškinyje ir kituose paruošiamuosiuose dokumentuose (atsiliepime, dublike bei triplike) atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu 2007 metais žodžiu susitarė, kad ieškovas atsakovei leidžia nemokamai naudotis ieškovo patalpomis 3Plp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 70,10 kv.m metrų dydžio bei garažu 40,81 kv.m dydžio. Atsakovė šiose patalpose įkūrė ledų gamybos cechą. 2011 m. pavasarį ieškovas paprašė N. K., kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytų minėtų patalpų nuomos sutartį. Nurodė, kad mokėti nuomos nereikės, paaiškino, kad nuomos sutartis jam reikalinga tam, kad galėtų ją pateikti bankui, nes nori gauti kreditą, o tam jis turi parodyti, kad gauna kokias nors pajamas. Šis prašymas buvo pareikštas N. K., su kuriuo V. R. palaikė draugiškus santykius. 2011 m. balandžio 18 d. ieškovas į tuometinės UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojos D. B. elektroninį paštą atsiuntė 2 atsakovui adresuotus elektroninius laiškus prie kurių buvo prisegtos nuomos sutartys, viena lietuvių kalba, kita vokiečių kalba. Šiose sutartyse buvo nurodyta, kad atsakovas iš ieškovo nuomojasi minėtas ginčo patalpas nuo 2009 m. kovo 15 d., o sutartis tariamai sudaryta 2009 m. kovo 10 d., sutarties terminas numatytas trims metams, iki 2012 m. kovo 14 d. N. K., norėdamas padėti draugui, paprašė tuometinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, savo tėvo B. K. šias sutartis pasirašyti. Kadangi pagal susitarimą su ieškovu nuomos mokesčio mokėti nereikėjo, o nuomos sutartis buvo pasirašoma tik dėl akių, norint padėti ieškovui, direktorius B. K. sutiko pasirašyti sutartį atgaline data. Nuo pat 2007 m., kuomet atsakovas pradėjo naudotis ginčo patalpomis, iki šios dienos nuomos mokestis ieškovui niekada nebuvo mokamas, nes tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę ne nuomos bet panaudos santykiai. Laiko, kad šalių sudarytas sandoris yra tariamas (CK 1.86 str.), todėl jis yra negaliojantis. Šalys, sudarydamos šį sandorį, nesiekė sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žinojo. Sandoris buvo sudarytas vien tik tam, kad ieškovas galėtų jį pateikti bankui Vokietijoje, kaip įrodymą, kad šis gauna kokias nors pajamas, nors realiai šis sandoris niekada nebuvo vykdomas, nuomos mokestis niekada nebuvo mokamas ir ieškovas niekada anksčiau jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, nuomos mokesčio nereikalavo. Tai, kad sandoris yra tariamas akivaizdžiai matyti dar ir iš to, kad realiai sutartis buvo pasirašyta ir prašymas ją pasirašyti buvo išreikštas tik 2011 m. balandžio 18 d. ieškovo siųstame elektroniniame laiške. Taigi, šalys sudariusios šį sandorį realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, o sandorio sudarymo tikslas nebuvo nuomos santykių tarp šalių sukūrimas.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. K. teismo posėdyje patvirtino atsiliepime, priešieškinyje ir kituose paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nuomos sutarties tekstą atsiuntė faksu, tuo metu buvęs įmonės direktorius sutartį pasirašė ir išsiuntė į Vokietiją ieškovui. 2011 m. buvo pradėta tartis su ieškovu dėl patalpų pirkimo, tačiau sandoris neįvyko, nes nesutarė dėl kainos. Jie nuomos sutarties nevykdė ir neketino jos vykdyti, nuo 2009-03-10 iki 2014-06-20 su ieškovu nebuvo kalbama apie nuompinigius, tik dėl pirkimo sąlygų. Susitikimo su ieškovu metu taip pat apie nuomos sutartį nebuvo kalbėta. Nuo 2007 m. pradėjus naudotis patalpomis, su ieškovu jokių finansinių susitarimų nebuvo sudaryta. Ieškovas tikėjosi dalyvauti jų versle, todėl nuomos mokesčio nereikalavo. Į ieškovo rašytinius raginimus jie reagavo telefono skambučiu. Į teismo suformuluotus papildomus klausimus atsakė, kad sudarydami paslaugų sutartis su Elektros energijos operatoriui ir UAB „Jonavos vandenys“ jie pateikė prašymą, įmonės pažymėjimą ir iš Registrų centro gautą pastatų įregistravimo pažymą. Taip pat ir maisto tvarkymo pažymėjimą gaunant iš Veterinarijos tarnybos. Iš jų nuomos sutarties nereikalavo, reikėjo tik dokumentų, kas yra patalpų savininkas. Nepripažįsta tos aplinkybės, kad nuomos sutarčių tekstus rengė atsakovė, juos siuntė ieškovas. Ieškovas gyvena Vokietijoje, ten dirba, baigė mokslus ir vokiečių kalba jam yra gerai žinoma. Ieškovas pinigus siuntė 2006 m., o jų įmonė įkurta 2007 m., tai tikrai ne įmonės veiklai buvo tos investicijos, apie kurias minėjo ieškovo atstovas. Pripažino, kad už ginčo pastatus mokėjo už savininką turto mokesčius. Jokios kitos nuomos sutarties jis nėra matęs. Jie nėra sudarę nė vienos sutarties su ieškovu, jiems sutarčių nereikėjo. 2007 m. sutartis pasirašyta kovo 10 d. dar iki įmonės įregistravimo (2007-03-29), todėl ta sutartis yra niekinė. Taip pat pirmą kartą mato ir turto valdymo teisės perleidimo sutartį.
Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ledų pardavėja. Gal balandžio mėnesį į jos asmeninį el. paštą buvo atsiųstas laiškas iš Vokietijos nuo ieškovo, kuriame buvo nurodyta, kad ant prisegtų dokumentų turi pasirašyti B. K.. Dokumentus reikia nunešti į banką, bet į kokį banką, ji nesuprato. Dokumentai – nuomos sutartis ir kažkas apie daiktus. Dokumentus perdavė direktoriui. Jos nuomone bendrovėje tuo metu buvo kažkokios problemos su kompiuteriu, todėl laiškas buvo atsiųstas į jos el. paštą. Kai spausdino dokumentą, matė, kad jis buvo 2009 m. datos. Iš viso ji gavo du laiškus tą dieną.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškinio patenkinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išsprendus priešieškinio reikalavimo pagrįstumą, teismas pirma pasisako dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu.
Dėl priešieškinio reikalavimų.
Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011, kt.). Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo vykdomas, šiuo atveju tenka ieškovui.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp patalpų savininko W. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus B. K., buvo sudaryta 2009 m. kovo 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl 70,10 kv. m bendro ploto pastato (dirbtuvių) ir 40,81 kv. m. garažo nuomos laikotarpiui nuo 2009-03-15 iki 2012-03-15, mokant po 10 Lt (2,90 Eur) su PVM už 1 kv. m ploto nuomos mokestį (I t., b. l. 8). Sutartyje žodžiu nurodytas sutarties terminas – dešimt metų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad išnuomotos patalpos yra adresu: (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 15-19).
Ieškovo paaiškinimu, atsakovė sutartyje nustatyto nuomos mokesčio nemokėjo nuo sutarties sudarymo dienos. Ieškovas 2014-06-20 ir 2014-12-17 raštu informavo atsakovę, kad yra nevykdoma nuomos sutartis ir paragino nesumokėtus nuompinigius sumokėti per dvi savaites (I t., b. l. 13, 14). Duomenų apie tai, kad atsakovė reagavo į ieškovo pateiktas pretenzijas, byloje nėra, atsakovės direktoriaus paaiškinimu, buvo tariamasi (bendraujama) telefonu.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėta nuomos sutartis buvo sudaryta fiktyviai, ji nebuvo vykdoma, nes šalys tokios sutarties faktiškai sudaryti ir vykdyti neketino. Atsakovės paaiškinimu ieškovas jiems gamybines patalpas ir garažą perdavė naudotis 2007 m. neatlygintinai, t. y. panaudos pagrindu. Jie tomis patalpomis naudojosi, jose vykdė gamybinę veiklą, atliko remontą, tačiau nuomos mokesčio ieškovui niekada nemokėjo, nes su ieškovu dėl nuomos sąlygų jie nesitarė. Atsakovės atstovo paaiškinimu minėtas patalpas ieškovas jiems perdavė 2007 metais, jų santykiai su ieškovu buvo geri, ieškovas ketino dalyvauti jų versle, todėl nuomos mokesčio iš patalpų naudotojo nereikalavo. 2011 m. su ieškovu buvo tariamasi nupirkti minėtas patalpas, tačiau sandoris nebuvo sudarytas jiems nesusitarus dėl kainos. Nuomos sutartis, atsakovės nuomone, yra tariamas sandoris, kuris buvo sudarytas tikslu ieškovui gauti kreditą banke, nes jis turėjo bankui pateikti įrodymus, kad gauna atitinkamas pajamas. Atsakovės tuo metu buvęs direktorius B. K. sutiko padėti ieškovui ir tokią sutartį pasirašė. Atsakovės direktoriaus paaiškinimu sutarties projektas buvo jiems atsiųstas elektroniniu paštu ne 2009 m., o 2011 m. balandžio mėn., t. y. sutartis buvo šalių pasirašyta atgaline data. Tai, kad tam tikri nuomos dokumentai buvo gauti 2011 m., patvirtino ir liudytoja D. B..
CK 6.531 straipsnyje įtvirtinta, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė ir tik įregistruota viešame registre gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto tik prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais, tačiau šiuo atveju sudaryta nuomos sutartis galiojo ją sudariusių asmenų atžvilgiu.
Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 str. 1 d.). Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuomojamos patalpos faktiškai 2007 metais buvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji jomis naudojosi - jose vykdė ūkinę veiklą. Šį faktą patvirtina ir atsakovės direktorius N. K..
Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą ir gavus papildomus įrodymus, byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarydama su UAB „Jonavos vandenys“ paslaugų sutartį objektui, esančiam (Duomenys neskelbtinI), buvo pateikusi tam reikalingus dokumentus, patvirtinančius jos naudojimo teises į ginčo patalpas, t. y. buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro pažymėjimai, patvirtinantys ieškovo E. R. nuosavybės teises į statinius, ieškovo pastato 2005-04-11 pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto, 2007-03-10 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties, sudarytos su ieškovu W. R. (lietuvių ir vokiečių kalba), 2008-01-04 Turto valdymo teisės perleidimo sutarties (lietuvių ir vokiečių kalba) kopijos (II t., b. l.41-58). Šie dokumentai paslaugų teikėjui buvo pateikti atsakovės, todėl laikytini visiškai nepagrįstais atsakovės direktoriaus N. K. argumentai, kad sudarant paslaugų sutartis, jie tokių dokumentų neteikė, nes nereikėjo.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija nustatyta, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius B. K. 2007 m. gegužės 27 d. tikslu gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, pateikė tarnybai: prašymą, negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties, įrenginių išdėstymo schemos, duomenų iš pastatų inventorizavimo bylos, nekilnojamojo turto registro pažymėjimo įmonės įregistravimo pažymėjimo kopijas (II t., b. l. 74-83).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš aukščiau pateiktų įrodymų, akivaizdu, kad ieškovas W. R. 2007 metais perduodamas atsakovei pastatus, kartu su nuomos sutartimi perdavė ir visus reikiamus dokumentus, t. y. pastatų įgijimo dokumentų, Nekilnojamojo turto registravimo pažymėjimų, techninės apskaitos bylos duomenų kopijas, o 2008 m. sausio 4 d. sudarė su atsakove ir Turto valdymo teisės perleidimo sutartį, kurioje numatė papildomai šalių teises ir pareigas, susijusius su valdomais objektais, esančiais (duomenys neskelbtini), taip pat numatė nuomos sąlygų keitimo organizavimą (II t., b. l. 51-54).
Atsakovės direktoriaus esminis argumentas, kad pastatus jie nuo 2007 m. naudojo ne nuomos, o panaudos pagrindu pagal žodinį šalių susitarimą, yra paneigtas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. 2007 m. kovo 10 d. nuomos sutartimi, kuria tos pačios šalys susitarė dėl tų pačių pastatų nuomos sąlygų dešimties metų laikotarpiui, tik nustatant mažesnę nuomos kainą – 3,5 Lt (1,01 Eur) už 1 kv. m per mėnesį. Ta aplinkybė, kad atsakovės esamam direktoriui N. K. nebuvo žinoma apie šios sutarties sudarymą ir atitinkamų dokumentų pateikimą paslaugų teikėjams, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ši sutartis taip pat buvo sudaryta tik dėl akių, nesukuriant jokių teisinių pasekmių. Atitinkamo fakto nežinojimas, negali paneigti to fakto egzistavimo. Ta aplinkybė, kad sutarties sudarymo data yra 2007 m. kovo 10 d., t. y. prieš juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre (2007-03-29; II t., b. l. 86), negali būti pagrindu laikyti sutartį niekine, nes sudarant ir pasirašant šią sutartį, nurodant nuomininko rekvizitus, buvo nurodytas įmonės kodas, t. y. darytina išvada, kad sutartis buvo sudaryta jau įregistravus atsakovės įmonę, arba jos įregistravimo momentų. Kodėl nuomos sutartyje nurodyta ankstesnė data (2007-03-10) nė viena iš šalių negalėjo paaiškinti, tačiau vien klaidingas datos nurodymas nedaro sutarties negaliojančia.
Kodėl galiojant 2007 m. kovo 10 d. nuomos sutarčiai (sudaryta dešimčiai metų iki 2017-03-15) šalys sudarė kitą 2009 m. kovo 10 d. sutartį? Į šį klausimą ieškovo atstovas atsakė, kad pradžioje (2007 m.) šalys tarėsi dėl mažesnio nuomos mokesčio, nes atsakovei perduotos patalpos buvo nesuremontuotos ir neįrengtos, t. y. neparengtos įmonės veiklai, todėl dar iki nuomos sutarties sudarymo pats ieškovas B. K. siuntė pinigines lėšas pastatų remontui, ką patvirtina ir ieškovo sąskaitos išrašo duomenys (II t., b. l. 32). Po to, kai patalpos buvo įrengtos ir įmonė pradėjo veiklą, ieškovo atstovo paaiškinimu, šalys 2009 metais susitarė dėl didesnio nuomos mokesčio mokėjimo, todėl buvo pasirašyta 2009 m. nuomos sutartis, nustatanti iš esmės tapačias nuomos sąlygas, kaip 2007 m. nuomos sutartyje, tik padidinus nuomos mokestį nuo 3,5 Lt (1,01 Eur) iki 10,00 Lt (2,90 Eur) už 1 kv. m mėnesiui. Kodėl nebuvo surašytas nuomos sutarties pakeitimas, o buvo parengta nauja sutartis, šalys nepaaiškino. Atsakovės direktorius N. K. nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie tokių sutarčių egzistavimą, o ieškovo atstovo paaiškinimu, ieškovas nemokėdamas lietuvių kalbos ir nežinodamas Lietuvoje galiojančių teisės aktų, pasirašinėjo tokias sutartis ir tiek jų, kiek pateikdavo atsakovės buvęs direktorius B. K.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal 2009-03-10 nuomos sutartį susiklostę šalių santykiai buvo tęstiniai šalių santykiai, susiklostę pagal 2007 m. kovo 10 d. nuomos sutartį, kada ieškovas įvykdė, savo, kaip nuomotojo pareigas ir perdavė nuomininkui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir dokumentus, patvirtinančius nuomotojo ir nuomininko teises į išnuomotas patalpas.
Atsakovė neneigia to fakto, kad nuomos sutartyje nurodytos patalpos atsakovei buvo perduotos ir jos naudojamos, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kartu su patalpomis buvo perduoti ir dokumentai, patvirtinantys teises į nuomojamas patalpas, kurių pagrindu atsakovė sudarė paslaugų sutartis su energijos tiekėjais bei gavo Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, taip pat 2008 m. sausio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta Turto valdymo teisės perleidimo sutartis todėl darytina išvada, kad ieškovas, kaip patalpų nuomotojas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, t. y. šioje dalyje sutartis buvo vykdoma, o atsakovė (nuomininkas) įgijo tam tikras teises šios sutarties pagrindu, kuriomis naudodamasi ji vykdė veiklą nuomojamose patalpose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokėjo nuomos mokesčio. Šį faktą pripažino ir patvirtino pati atsakovė, kuri taip pat pateikė teismui finansinius dokumentus (Kasos išlaidų orderių suvestinę bei banko sąskaitos išrašus), kuriuose nėra duomenų, patvirtinančių kokių nors piniginių sumų ieškovui mokėjimą. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovas 2014 metais siuntė jai pretenzijas raštu, į kurias atsakovė nereagavo. Paskutinį kartą ieškovas pretenziją atsakovei pateikė per savo atstovą 2015 m. balandžio 10 d. raštu (I t., b. l. 11). Šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas reikalavo tinkamai vykdyti ginčijamą sutartį - mokėti nuomos mokestį. Šiuo atveju atsakovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė tinkamai nevykdė sutarties, nuomos mokesčio nemokėjo nuo sutarties sudarymo dienos, nes neketino to daryti, nesudaro pagrindo spręsti, jog sandoris buvo sudarytas dėl akių.
Kaip matyti iš atsakovės direktoriaus N. K. paaiškinimų, jam nebuvo žinoma daugelis aplinkybių, susijusių su patalpų perdavimu ir nuomos sutarčių sudarymu, nes nuo įmonės įregistravimo (2007-03-29) iki 2011 m. įmonės direktoriumi buvo jo tėvas B. K., kuris ir pasirašė nuomos sutartis su ieškovu bei tarėsi dėl šių sutarčių sąlygų, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovės vadovui nebuvo žinomos tam tikros aplinkybės, negali būti pagrindu paneigti 2007 m. ir 2009 m. buvusius šalių susitarimus, kurie buvo sudaryti raštu ir patvirtinti šalių parašais, o tai, kad atsakovė pagal nuomos sutartį savo įsipareigojimų nevykdė ir neketino vykdyti, sudaro pagrindą kilti sutartinei atsakomybei dėl sutarties nevykdymo, bet ne pripažinti sandorį negaliojančiu.
Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad nuomos sutartis buvo sudaryta dėl akių tam, kad ieškovas turėtų galimybę gauti kreditą banke, kad šalys derėjosi dėl nuomojamų patalpų pirkimo nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovės atstovo argumentas, kad 2009 m. nuomos sutarties projektas iš tiesų buvo atsiųstas elektroniniu paštu atsakovei ne 2009 metais, o 2011 metais, nepaneigia to fakto kad nuomos sutartis buvo sudaryta ir 2009 metais, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2007 metų tarp šalių buvo sudaryta ne viena nuomos sutartis, todėl neatmetama galimybė, kad nuomos sąlygos galėjo būti tikslinamos ir 2011 metais.
Ieškovas - fizinis asmuo ir jam nekeliami tokie aukšti reikalavimai kaip verslininkui, tame tarpe, domėtis UAB „Ledų šalis“ veiklos vykdymu, jos finansine padėtimi. Jis, kaip fizinis asmuo, neturėjo galimybių išrašyti sąskaitų nuomininkei ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų jai tinkamai nevykdant ginčijamos sutarties.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta neketinant sukurti teisinių padarinių, t. y. neįrodytas tariamojo sandorio sudarymas (CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad sudarant ginčijamą sutartį būtų pažeistos imperatyvios įstatymo normos, kad ginčo sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ar moralei. Todėl atsakovės priešieškinis yra atmestinas.
Dėl ieškinio reikalavimų.
Kaip jau buvo nurodyta, tarp patalpų savininko W. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus B. K., buvo sudaryta 2009 m. kovo 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl 70,10 kv. m bendro ploto pastato (dirbtuvių) ir 40,81 kv. m. garažo nuomos laikotarpiui nuo 2009-03-15 iki 2012-03-15, mokant po 10 Lt (2,90 Eur) su PVM už 1 kv. m ploto nuomos mokestį (I t., b. l. 8). Sutartyje žodžiu nurodytas sutarties terminas – dešimt metų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad išnuomotos patalpos yra adresu: (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 15-19).
Būtent šios sutarties sąlygose šalys laisva valia susitarė dėl nuomos mokesčio kainos, nuomos mokėjimo tvarkos ir terminų. Duomenų apie tai, kad sutartis buvo nutraukta vienos iš sutarties šalių iniciatyva prieš terminą CK 6.497 str. ar 6.498 str. numatytais pagrindais, byloje nėra.
Ieškovo paaiškinimu atsakovė nuo sutarties sudarymo momento nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovės direktorius N. K. taip pat patvirtino, kad nuomos mokestis ieškovui nebuvo mokamas, nes sudarytą sandorį jie laikė tariamu.
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str.). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str.). Atitinkamai pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 str. 1 d.). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
Teismui nenustačius, kad sudaryta nuomos sutartis buvo tariamas sandoris, darytina išvada, kad atsakovė privalo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, t. y. sumokėti nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį ieškovui.
Dėl nurodytų argumentų ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 23 930,71 Eur dydžio įsiskolinimą už patalpų, adresu: Jonava, Kauno g. 98, nuomą laikotarpyje nuo 2009-03-15 iki 2015-06-01 yra pagrįstas ir tenkinamas visa apimtimi (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.205, 6.477, 6.487, 6.530, 6.534 str.).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Šiuo pagrindu yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2009-04-15 iki 2015-06-01, iš viso – 3 531,69 Eur.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos skolos sumos (23 930,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-06-19 iki sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, remiantis LR CPK 93 str. 1 d. ir 96 str., iš atsakovės ieškovo W. R. naudai priteistina 824,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 700,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, iš viso – 1 524,00 Eur, o valstybei – 6,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu. Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 150 str. 3 d. teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini) buveinė: (Duomenys neskelbtinI), ieškovo W. R., ID (duomenys neskelbtini), gyv. (Duomenys neskelbtini), naudai 23 930,71 Eur (dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų 71 euro centą) skolos pagal 2009 m. kovo 10 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, 3 531,69 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt vieną eurą 69 euro centus) palūkanų už laikotarpį nuo 2009-04-15 iki 2015-06-01, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos (23 930,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-06-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 524,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtinI) 6,12 Eur (šešis eurus 12 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Priešieškinį atmesti.
Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.