- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- I2-16248-1244/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04160-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas); 2) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi.
2. Pareiškėjo patikslintas skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Skundžiamame Sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis, taip pat į prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridėtus dokumentus, kyla abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir siekio studijuoti mokslo ir studijų institucijose. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka. Pareiškėjo siekį studijuoti Lietuvoje pagrindžia pareiškėjo komunikacija su Klaipėdos valstybine kolegija, pasirinkta konkreti Organizacijų valdymo specialybė, kuri dera su pareiškėjo prieš tai įgytu bendrosios apskaitos bakalauro diplomu, darbine praktika. Visą studijų laikotarpį pareiškėją rems jo tėvas, pareiškėjas siekia susikoncentruoti į studijas.
2.2. Pareiškėjo rimtus ketinimus studijuoti taip pat įrodo 2025 m. birželio 5 d. priėmimo į studijas raštas Nr. E-V27-505, gautas iš Klaipėdos valstybinės kolegijos, taip pat Klaipėdos valstybinės kolegijos mediacijos laiškas Nr. 2250602-084502, atliktas mokėjimas už studijas.
2.3. Apklausos metu pareiškėjas patyrė didelį stresą, kadangi pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo gyventi kitoje šalyje išdavimo. Dėl Migracijos departamento darbuotojos negatyvaus požiūrio, aiškiai juntamo išankstinio nusistatymo patiriama stipri įtampa taip pat prisidėjo prie to, kad buvo sudėtingiau atsakyti į klausimus pagal atsakovo lūkesčius. Tačiau tai nereiškia, kad siekis atvykti į Lietuvą studijuoti yra neteisėtas. Apklausos metu pareiškėjas stengėsi į užduodamus klausimus atsakyti kiek įmanoma aiškiau, neslėpė savo motyvo studijuoti Lietuvoje.
2.4. Pareiškėjo pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tai patvirtino atsakovas 2025 m. liepos 17 d. sprendime. Teikdamas prašymą atsakovui, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad nepažeidžia jokios įstatymo normos ir jam bus suteikta galimybė įgyti bakalauro diplomą Lietuvoje.
2.5. Pareiškėją priimantis subjektas – Klaipėdos valstybinė kolegija – nėra fiktyvus juridinis asmuo, tai yra oficiali, veikianti mokymo įstaiga Lietuvoje.
2.6. Atsakovas Sprendime nepateikė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog pareiškėjas neketina studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Kilus abejonių, atsakovas galėjo apklausą pakartoti, taip pat galėjo reikalauti pateikti papildomus dokumentus arba kreiptis į Klaipėdos valstybinę kolegiją ir patikrinti, ar, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas turi rimtų ketinimų ten studijuoti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
2.7. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas paviršutiniškai, neįsigilinus į pareiškėjo situaciją, turint siekį užkirsti kelią pareiškėjo atvykimui į Lietuvos Respubliką, nors visi jo pateikti dokumentai buvo teisingi, pareiškėjas nepateikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos. Atsakovas nesilaikė objektyvumo principo, buvo šališkas, nesigilino į situacijos esmę, o rėmėsi išankstiniu įsitikinimu, jog pareiškėjas neturi tikro ketinimo studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, o studijas Lietuvoje naudoja kaip pretekstą patekti į Šengeno erdvę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog tikrieji pareiškėjo ketinimai skiriasi nuo deklaruotų, o rėmėsi vien prielaidomis bei iš anksto susidaryta nuomone.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Migracijos departamentas tikslingai vykdo užsieniečių apklausas. Apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Užsieniečiai arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. Migracijos departamentas apklausose netaiko diskriminacinio kriterijaus – patinka/nepatinka, atliktos apklausos yra objektyvios. Migracijos departamento darbuotojai yra praėję mokymus dėl tinkamo apklausų atlikimo. Pareiškėjams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje. Jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvos Respublikoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai, arba asmuo neturi pakankamai anglų kalbos žinių (užduodami klausimai buvo paprasti, formuluoti bendrąja anglų kalba), arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvos Respublikoje. Abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvos Respublikoje, nors tai ir deklaruoja rašytiniais įrodymais.
3.2. Migracijos departamentas nenurodo užsieniečiams, kokio išsamumo turėtų būti atsakymai, ar, kaip studijų tikslu vykstantis asmuo apklausoje teikia atsakymus, nes ši informacija keltų rizika, kad tikrojo vykimo į Lietuvą tikslo nebūtų galimybės nustatyti net ir apklausos metu. Pareiškėjams būtų sudarytos sąlygos pasiruošti atsakymus pagal Migracijos departamento išaiškinimus.
3.3. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas Sprendime pareiškėjo atžvilgiu, nurodė, jog apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nurodytos aplinkybės. Iš vykusios apklausos matyti, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti aplinkybių apie diplomo, įgyto Lietuvoje, pripažinimą Maroke. Migracijos departamento požiūriu, asmuo, vykstantis į šalį studijuoti, turi gebėti nurodyti aplinkybes susijusias su išsilavinimo įgijimu, jo reikšme kilmės valstybėje ir pareiškėjo karjeroje/gyvenime. Pareiškėjas taip pat apklausos metu teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie prieštarauja prašyme išduoti leidimą gyventi nurodytiems duomenimis. Įvertinus, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis) ir apklausos metu neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, nesugebėjo atsakyti į užduodamus klausimus (6.7 papunktis) konstatuotina, kad pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas) 9 punktą, šie pareiškėjo nustatyti veiksmai lemia jo nelegalios migracijos grėsmę.
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėjo skunde nurodoma teismų praktika (Nr. eA-1586-624/2024 ir eI2-8117-776/2025) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis. Šiuose teismų sprendimuose leidimai laikinai gyventi buvo išduoti darbo pagrindu, o panaikinti, nes užsienietis nesudarė darbo sutarties su tarpininkaujančia įmone (Nr. eI2-8117-776/2025) ir, kad užsieniečiui nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo atlyginimas (Nr. eA-1586-624/2024). Ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti.
3.5. Skundžiamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus ir teismų praktiką. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas.
3.6. Nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nors ginčijamo Sprendimo motyvai yra pakankamai trumpi, tačiau tokio pobūdžio argumentų išdėstymas reikalingas, nes raštiškai įvardinus visus pareiškimo trūkumus kiltų rizika, kad siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeisti migracijos procedūras (leidimas naudojamas išvykti į kitą Šengeno šalį/ leidimas naudojamas kitam tikslui). Užsieniečiai turėtų galimybę ištaisyti nurodytus trūkumus, pakoreguoti atsakymus apklausose. Dėl to Migracijos departamentas laiko, kad ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiu esančiam pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Sprendime nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog pareiškėjas neketina studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
6. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės:
6.1. 2025 m. birželio 19 d. per išorės paslaugų teikėją pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas). Nurodytas Lietuvos mokslo ir studijų institucijos pavadinimas – Klaipėdos valstybinė kolegija. Nurodyti duomenys apie pragyvenimo lėšas Lietuvoje - 600 Eur per mėnesį. Pareiškėjo išsilavinimas vidurinis (2021 m. baigta Chichaoua aukštoji technikos mokykla (Chichaoua Technical High School), įgyta specialybė/ kvalifikacija – ekonomika ir vadyba (Economics and Management)).
6.2. Bylos duomenimis nustatytos šios aplinkybės dėl pareiškėjo studijų Lietuvoje:
6.2.1. 2025 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymo patvirtinimo duomenimis, 2025 m. vasario 10 d. buvo atliktas 120 Eur mokėjimas, kurio paskirtis: paraiškos mokestis.
6.2.2. 2025 m. kovo 12 d. Klaipėdos valstybinės kolegijos raštu, be kita ko, patvirtinta, kad T. B. yra priimtas studijuoti į studijų programą Organizacijų vadybos profesinio bakalauro studijos; studijų pradžia 2025–2026 akademiniai metai; studijų mokestis – 2 600 Eur per metus už 60 ECTS kreditų. Pateikti mokėjimo už studijas rekvizitai. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad minimalus mėnesio biudžetas pragyvenimo išlaidoms turi būti 519 Eur. Raštas pateiktas Tarptautinių ryšių skyriaus darbuotojos A. Š.
6.2.3. Iš 2025 m. balandžio 22 d. banko išrašo matyti, kad pareiškėjas už studijas sumokėjo (nors gavėju nurodytas Lietuvos universitetas, iš banko sąskaitos numerio dalies, kuri sutampa su Klaipėdos valstybinės kolegijos nurodyta banko sąskaitos numerio atitinkama dalimi, darytina išvada, kad mokėjimas atliktas Klaipėdos valstybinei kolegijai).
6.2.4. 2025 m. birželio 3 d. Klaipėdos valstybinės kolegijos rašte Nr. E-V27-505 nurodyta „Pažymima, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas studijuoti organizacijų vadybos bakalauro studijų programą 1 kurse, valstybės nefinansuojamoje vietoje. Numatoma studijų baigimo data - 2028 m. birželio 30 d.“
6.2.5. Klaipėdos valstybinė kolegija Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo gyventi išdavimo, kuriame nurodytas kviečiamas asmuo T. B., leidimą laikinai gyventi prašoma išduoti 1 metams, nurodytas atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslas - užsienietis priimtas studijuoti pagal studijų programą. Tarpininkavimo raštu patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti pagal studijų programą ir buvo sumokėti nustatyti mokesčiai. Nurodyta numatoma užsieniečio atvykimo studijuoti data - 2025 m. rugsėjo 1 d., nurodyta numatoma užsieniečio studijų pabaigos data - 2028 m. birželio 30 d. Patvirtinama, kad užsienietis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo keliones išlaidoms apmokėti. Papildomai nurodyta, kad užsienietis bus apgyvendintas Klaipėdos valstybinės kolegijos bendrabutyje. Klaipėdos valstybinė kolegija sutinka, kad užsienietis deklaruotų savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu.
6.3. Migracijos departamentas pateikė 2025 m. liepos 14 d. apklausos transkripcinį vertimą, kuriame nurodytos šios aplinkybės: migracijos departamento darbuotojai paklausus, kokiu tikslu pareiškėjas atvyksta į Lietuvą, pareiškėjas nurodė „Noriu studijuoti Lietuvoje. Pirmiausia, kai įgijau bakalauro laipsnį, sukūriau pirmąją projektų agentūrą. Tačiau man nepavyko įgyvendinti projekto, nes kažko trūko – organizacijos valdymo. Būtent to ir siekiu – studijuoti organizacijos valdymą. Ir radau tai Lietuvoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, būtent Klaipėdoje”. Migracijos departamento darbuotojai paklausus, kodėl pareiškėjui reikalinga kvalifikacija būtent anglų kalba, ką pareiškėjas veiks po studijų, kai gaus diplomą, pareiškėjas nurodė, „Anglų kalba, nes projektas, kuriame dirbau, yra iš JAV ir Jungtinės Karalystės... skaitmeninis. Projektas yra socialinės žiniasklaidos rinkodaros agentūra. Tai nedidelis projektas, ir ko trūksta – organizacijos valdymo. Todėl man labai, labai, labai reikia studijuoti šią programą”. Migracijos departamento darbuotojai paklausus, kodėl pareiškėjas norėtų studijuoti užsienio šalyje, o ne savo šalyje, pareiškėjas nurodė „Nes Lietuva, visų pirma, yra Europos Sąjungos dalis. Ji turi aukštos kokybės švietimą. Be to, ji užtikrina taikią ir svetingą aplinką užsienio studentams. Dėl to ji yra puiki vieta...”. Migracijos departamento darbuotojai paklausus, ar pareiškėjas gali papasakoti daugiau apie savo studijų programą, kokie dalykai bus dėstomi, pareiškėjas nurodė „Dalykai... Studijuosiu organizacijų vadybą. Ir studijuosiu matematiką. Valdymas... Vadybą ir ekonomiką. Filosofiją. Ir teisę“. Pareiškėjas taip pat nurodė „Pirmame kurse filosofija. Matematika... matematika ir statistika. Organizacija. Organizacijos valdymas. Ekonomika... ekonomika ir valdyba. Ir kas dar...? Ir teisė“. Pareiškėjas paaiškino, kad studijos truks 3 metus, kad pirmus 3 mėnesius planuoja gyventi bendrabutyje, o po to sieks nuomotis būstą atskirai, taip pat tai, kad jį finansiškai išlaikys tėtis. Migracijos departamento darbuotojai paklausus, ką pareiškėjas planuoja veikti po studijų baigimo, pareiškėjas nurodė „Noriu grįžti į Maroką, į savo šalį. Noriu kurti naują projektą, nes pirmasis projektas man nepavyko. Bet šis... Po to, kai gausiu organizacijos vadybos diplomą, aš sukursiu gerą projektą, protingą sprendimą šiam projektui, taip pat gerą komandą”.
6.4. 2025 m. liepos 21 d. notaro patvirtintame rašte nurodyta, kad A. B. neatšaukiamai įsipareigoja finansiškai remti ir tenkinti visus savo sūnaus T. B. bazinius poreikius jo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. A. B. taip pat įsipareigoja padengti visas savo sūnaus kelionės ir pragyvenimo išlaidas bei grįžimo į tėvynę išlaidas, jei tokių būtų, bei apskritai visas T. B. turimas ir turėsimas išlaidas jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu.
6.5. Skundžiamu Sprendimu, priimtu vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 12 punktu, nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: (i) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; (ii) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Kartu nurodyta, kad asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimo dalyje, kurioje pažymimos faktinės aplinkybės, nurodyta, kad pareiškėjas per išorės paslaugų teikėją Turkijoje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. 2025 m. liepos 14 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti šio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pareiškėjas į klausimus neatsakė ar atsakė netiksliai, paviršutiniškai, ne tai, ko klausiama, teikė nelogišką informaciją, atsakymai nesutapo su prašyme nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu asmens pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis bei prie prašymo pridėtus dokumentus, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir jo siekio studijuoti mokslo ir studijų institucijoje. Pažymėta, kad asmens socialiniai, ekonominiai bei šeiminiai ryšiai Lietuvoje nenustatyti. Sprendime taip pat pateiktas teisinis reglamentavimas. Sprendimo dalyje, kurioje dėstomas Migracijos departamento vertinimas, nurodyta, kad asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų) patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Mokslo ir studijų institucijoje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Toliau toje sprendimo dalyje cituojamas teisinis reguliavimas.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylos medžiagą pareiškėjas pateikė dokumentą, kuris pavadintas Klaipėdos valstybinės kolegijos mediacijos laiško Nr. 20250602-084502 patvirtinimu Migris sistemoje, tačiau nepateikė jo vertimo į lietuvių kalbą. Teisėjų kolegija šiuo dokumentu nagrinėjamoje byloje nesivadovauja ir į jį neatsižvelgia.
8. Pažymėtinas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis aktualus ir reikšmingas teisinis reguliavimas.
9. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
10. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
11. Įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktus leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
12. Įstatymo 35 straipsnis reglamentuoja atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (35 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (35 str. 1 d. 12 p.).
13. Atsakovas pareiškėjui atsisakė suteikti leidimą laikinai gyventi, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas į klausimus neatsakė ar atsakė netiksliai, paviršutiniškai, ne tai, ko klausiama, teikė nelogišką informaciją, atsakymai nesutapo su prašyme nurodytais duomenimis; asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų) patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Mokslo ir studijų institucijoje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
14. Kartu pastebėtina, kad atsakovas atsiliepime pakartojo, jog pareiškėjas į klausimus neatsakė ar atsakė netiksliai, paviršutiniškai, ne tai, ko klausiama, teikė nelogišką informaciją, atsakymai nesutapo su prašyme nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu asmens pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis bei prie prašymo pridėtus dokumentus, atsakovo vertinimu, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir jo siekio studijuoti mokslo ir studijų institucijoje. Atsakovas papildomai nurodė, jog iš vykusios apklausos matyti, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti aplinkybių apie diplomo, įgyto Lietuvoje, pripažinimą Maroke. Migracijos departamento požiūriu, asmuo, vykstantis į šalį studijuoti, turi gebėti nurodyti aplinkybes, susijusias su išsilavinimo įgijimu, jo reikšme kilmės valstybėje ir pareiškėjo karjeroje/gyvenime. Be to, atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apklausos metu teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie prieštarauja prašyme išduoti leidimą gyventi nurodytiems duomenimis.
15. Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, į kokius klausimus, atsakovo vertinimu, pareiškėjas neatsakė ar atsakė netiksliai, kokie pareiškėjo atsakymai laikyti nelogiškais ir kodėl, kokia pareiškėjo pateikta informacija neatitiko prašyme išduoti leidimą gyventi studijų pagrindu nurodytų duomenų. Vien ta aplinkybė, kurią atsakovas nurodo atsiliepime, kad pareiškėjas nėra susipažinęs su užsienyje įgyto studijų diplomo pripažinimo procedūra, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ar, kad egzistuoja jo nelegalios migracijos grėsmė.
16. Iš pareiškėjo 2025 m. liepos 14 d. apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėjas teikė informaciją apie savo išsilavinimą, motyvavo konkrečios kolegijos bei studijų programos Lietuvoje pasirinkimą, nurodė el. paštu, telefonu ir per „Whats App“ bendravęs su Klaipėdos valstybinės kolegijos darbuotoja A., vardino studijų pirmo kurso dalykus, nurodė pradžioje gyvensiąs kolegijos bendrabutyje, taip pat teikė informaciją apie pragyvenimo lėšas, kurias, pareiškėjo teigimu, suteiksiąs jo tėvas, ir pan. Tokiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atsakymai į Migracijos departamento darbuotojos klausimus savaime nesudaro pagrindo pritarti tokioms apibendrinto pobūdžio, nedetalizuotoms ir neindividualizuotoms Sprendime atsakovo padarytoms išvadoms, kai nei Sprendime, nei atsakovo teiktame atsiliepime nėra tokias išvadas pagrindžiančių motyvų, kurie sudarytų prielaidas įvertinti jų pagrįstumą. Kitaip tariant, atsakovui bylos medžiagoje nepateikus konkrečių argumentų dėl pareiškėjo teiktos informacijos netikslumo (ar neatitikties tikrovei), teisėjų kolegija neturi pagrindo, vadovaudamasi pareiškėjo 2025 m. liepos 14 d. apklausos transkripcija (t. y., joje pateiktais pareiškėjo atsakymais) daryti išvadą, kad pareiškėjo tikrasis atvykimo į Lietuvą tikslas nėra studijos Lietuvoje.
17. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad, vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, aktualūs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti reikalavimai administracinių aktų turiniui. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
19. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto, todėl yra pagrindas jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.