- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- e1-798-1124/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17465-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pradinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, teistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metų terminuotą laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Bausmė atlikta 2015 m. gruodžio 14 d.;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės apribojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmė atlikta 2021 m. gegužės 4 d.;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, bendrauti su ja, vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, bendrauti su ja, vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė — dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta ir neatlikta 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme. Bausmė atlikta 2022 m. balandžio 1 d.;
5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė — 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė — 10 (dešimties) MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – ją įvykdant per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis 2023 m. gegužės 14 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „O. A.“, be valstybinio numerio, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilių etilo alkoholio koncentracija).
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
4. Kaltinamojo R. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad automobilis „O. A.“, kuris yra be valstybinių numerių, priklauso jam. Jis automobilį išsikeitė. Jis 2023 m. gegužės 11 d. nuvažiavo pas T. P. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jau prieš tai matė T. P. kieme stovintį automobilį „O. A.“. Jam T. pasiūlė keisti paspirtuką į minėtą automobilį. Automobilis buvo apdaužytas, be valstybinių numerių, be dokumentų. Su T. P. jie pasirašė sutartį, kad automobilį keičia į paspirtuką. Jis nežino, iš kur pas T. P. atsirado šis automobilis. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Jeigu būtų blaivus, tikrai būtų nekeitęs savo paspirtuko į automobilį. 2023 m. gegužės 11 d. jis parsivarė automobilį į savo namus, jis pats vairavo automobilį. Atstumas nuo T. P. iki jo namų – iki 0,5 km. Savo paspirtuką paliko T. P. namuose. Jis 2023 m. gegužės 14 d., būdamas namuose, išgėrė su draugu alkoholio, draugo vardo nenori minėti. Kadangi buvo prisipirkęs alkoholio, nusprendė sėsti ir važiuoti iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į kitus savo namus. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), visą tą laiką važiuodamas gėrė alų. Iš (duomenys neskelbtini) nusprendė važiuoti pas dėdę į (duomenys neskelbtini). Norėjo važiuoti žvyrkeliu, per mišką. Negali paaiškinti, neprisimena (nes buvo neblaivus), kaip jis išvažiavo į asfaltuotą kelią ir kaip atsidūrė priešingoje pusėje nuo (duomenys neskelbtini). Prisimena tik tai, kaip jį pradėjo vytis policija. Žino, kad automobilyje nebuvo stabdžių, dėl to jis negalėjo sustabdyti automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Jį sulaikė policija, davė pūsti į alkotesterį, pripūtė virš dviejų promilių. Supranta, kad negalėjo vairuoti techniškai netvarkingo automobilio ir dar būdamas neblaivus. Kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.
4.2. Liudytoja J. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2023 m. gegužės 14 d. apie 20 val. ji kartu su savo vyru L. ir mažamečiu vaiku važiavo iš Trakų ligoninės į savo namus. Iš Trakų važiavo Aukštadvario keliu. Automobilį „Audi A6“ vairavo jos vyras. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, vaikai sėdėjo galinėse keleivio sėdynėse. Važiuojant Aukštadvario keliu, maždaug ties kaimo turizmo „MARGIS“ ženklu, pastebėjo prieš juos važiuojantį tamsiai mėlynos spalvos automobilį „O. A.“ (be valstybinių numerių), automobilis buvo be galinio stiklo, visas apdaužytas. Iš karto įtarė, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus. Ji paėmė savo vyro mobilaus ryšio telefoną ir paskambino Bendruoju pagalbos telefonu „112“, pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį kelyje priešais juos. Automobilis „O. A.“ išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, važinėjo po kelią nekoordinuotai, greitį tai mažindavo, tai vėl didindavo. Kadangi automobilio galinis langas buvo išdaužtas, matėsi, kad automobilio vairuotojas atsisuka į galą, kažką geria, tuo metu automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Automobilio vairuotojas važiavo vienas. Ji pradėjo telefonu bendrauti su policijos pareigūnais, pranešdavo, kur tuo metu važiuoja automobilis. Policijos pareigūnai paprašė pranešti, jeigu automobilio vairuotas nusuks nuo Aukštadvario kelio. Ties ženklu „Karaliūnų 7 km“ priešais važiuojantis automobilis nusuko į kairę iš Aukštadvario pagrindinio kelio. Apie tai ji pranešė policijai. Priešais važiuojantis „O. A.“ automobilis, pamatęs policijos pareigūnų automobilį, padidino greitį. Jie važiavo paskui, ties Derionių kaimu pamatė, kad policijos pareigūnai veda automobilio „O. A.“ vairuotoją į policijos automobilį. Automobilis „O. A.“ buvo nuvažiavęs nuo kelio.
4.3. Liudytojas S. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis 2019 metais, mėnesio ir dienos pasakyti negali, savo kaimynui V. M. už 80 Eur pardavė jam priklausantį automobilį „O. A.“ (be valstybinių numerių, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), kuris buvo be techninės apžiūros, be privalomojo civilinio draudimo. Kaimynas automobilį nupirko detalėms, ardymui. Kiek prisimena, jis pildė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau minėtos sutarties šiuo metu nerado. Kiek prisimena, prisijungęs prie VĮ „Regitra“, išregistravo minėtą automobilį, tačiau, ar jam pavyko tai padaryti, nežino. V. M. nieko neminėjo, kad jis tvarkė pirktą automobilį ir kažkam jį pardavė. Daugiau apie minėtą automobilį nieko pasakyti negali, nes buvo ramus, kad automobilis yra išardytas ir su juo niekas nevažinėja. Automobilis jam nepriklauso.
4.4. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. gegužės 14 d. 20:45 val. Bendrajam pagalbos centrui J. A. telefonu pranešė, kad link Aukštadvario važiuoja automobilis „Opel“ – sudaužytas, be stiklo, vingiuoja keliu.
4.5. Vilniaus aps. VPK Trakų rajono PK RS vyriausiojo patrulio Arūno Divonio tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo duomenimis, 2023 m. gegužės 14 d. apie 20:48 val., jam dirbant kartu su tyrėju A. Sabaičiu, iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad keliu Vilnius–Prienai–Marijampolė link Aukštadvario važiuoja ir pavojingai manevruoja automobilis „O. A.“, be valstybinio numerio ženklų ir išdaužytais stiklais. Vykstant į įvykio vietą buvo palaikomas telefoninis pokalbis su pranešėja, kuri nurodinėjo minėto automobilio važiavimo kryptį. Kai automobilis „Opel“ nusuko nuo pagrindinio kelio, jie Derionių k. jį pastebėjo ir įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą, stabdė automobilį, per garsiakalbį taip pat reikalavo vairuotojo sustabdyti transporto priemonę, tačiau vairuotojas nestojo, o, padidinęs važiavimo greitį, bandė atitrūkti nuo pareigūnų. Vairuotojui kelis kartus per garsiakalbį buvo duotas aiškus nurodymas sustabdyti transporto priemonę, tačiau jis toliau pavojingai manevruodamas šalinosi ir staigiame posūkyje nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio bei pievoje toliau lėtai važiavo nuleistu ratu. Jie staigiai pribėgo prie „Opel“ vairuotojo ir, ištraukę jį iš automobilio, sulaikė. Sulaikant buvo panaudotos specialios policijos priemonės – antrankiai. Automobilyje buvo tik vienas asmuo – vairuotojas. Nustatyta, kad tai – R. G.. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Alkotesteriu pirmu pūtimu jam nustatytas 2,54 promilių, o antru pūtimu — 2,23 promilių, neblaivumas. Taip pat nustatyta, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Apžiūrėdami automobilį aptiko kėbulo numerį (duomenys neskelbtini). Automobilis nėra ieškomas, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Padaryto pažeidimo asmuo neginčijo. R. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis uždarytas į saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilniuje.
4.6. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis „O. A.“ (be valstybinių numerių, VIN (DUOMENYS NESKELBTINI)), stovintis griovyje adresu – (duomenys neskelbtini). Ant automobilio, tam skirtose vietose, nei priekyje, nei gale nėra pritvirtintų valstybinių numerių. Automobilio visos kėbulo dalys yra apdaužytos, sulankstytos ir kitaip apgadintos. Bagažinės dangtyje yra matomas. išdaužtas stiklas, pats dangtis yra sulankstytas. Automobilio priekyje nėra variklio dangčio, priekinis bamperis – apgadintas. Dešinėje pusėje ant galinio sparno yra matomas įlenkimas. Iš išorės automobilis yra visas apibraižytas, ant įvairių kėbulo dalių matoma korozija. Priekinis dešinės pusės ratas – be oro. Automobilio viduje, priekyje, keleivio pusėje, ant žemės guli plastikinis 1 litro talpos tuščias butelis nuo alaus, su užrašu „Tauras“. Šalia keleivio sėdynės taip pat matoma gulintis 1 litro talpos plastikinis butelis, be etiketės, galimai su viduje esančiu alumi. Tarp priekinių sėdynių matomas užkištas dar vienas 1 litro talpos plastikinis alaus butelis su užrašu „Kapitono“. Automobilio gale galinės sėdynės – ištiestos, ant jų matomas gulintis 1 litro talpos plastikinis alaus butelis su užrašu „Meister“, taip pat gale matomi gulintys du tušti plastikiniai bakai. Daugiau, apžiūrėjus automobilį, jokių vertingų bei bylai reikšmingų daiktų jame nepastebėta. Automobilis po įvykio vietos apžiūros išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu – Vilnius, Eišiškių pl., 127.
4.7. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžios data ir laikas – 2023 m. gegužės 14 d., 20:45:06 val., ID92188276998, garso įrašo trukmė – 03:47 min.. Perklausai naudojamas „VLC“ grotuvas. Paspaudus garso įrašo „Play“ mygtuką, pradžioje pasigirsta neaiškūs garsai, po kelių sekundžių prasideda pokalbis. „BPC: 112; Moteris: Labas vakaras; BPC: Labas vakaras; Moteris: Sakykit, mes vykstam iš Trakų link Aukštadvario ir prieš mus važiuoja mašina visa sudaužyta, kaip suprantu vairuotojas yra girtutėlis, nes po visą kelią važinėja. Mašina be numerių, be nieko; BPC: (kažką nesuprantamai pasako); Moteris: Kaip?; BPC : Nuo Trakų kiek kilometrų nuvažiavot? (fone girdisi, kaip moteris paklausia to paties klausimo kito asmens); Moteris: Dabar esame prie posūkio į Ismonis; BPC: Į Ismonis, taip?; Moteris: Jo, jo, jo, ties Ismonimis. Eik tu peklon, ką jis čia daro, jis tuoj dar užsidegs; BPC: Koks automobilis? Markė?; Moteris: Opelis; BPC: O valstybinį numerį matot?; Moteris: Nėra numerio, jisai be numerio važiuoja; BPC: Sudaužytas „ane“ visas?; Moteris: Sudaužytas, be galinio stiklo, šmirinėja va po kelią, dar kažkas tai tempiasi iš po dugno; BPC: Vingiuoja keliu, taip?; Moteris: Jo, jo, jo; BPC: Sujungsiu tuoj su policija, ragelio nepadėkite, prašom; Moteris: Gerai; <...> Policija: Policija; Moteris: Labas vakaras; Policija: Labas vakaras; Moteris: Norėjau pranešti apie mašiną, kuri važiuoja be valstybinių numerių. Policija: Kaip supratau Opelis, taip?; Moteris: Taip, taip Opelis; Policija: Link Aukštadvario juda?; Moteris: Taip, juda link Aukštadvario, leidžiasi nuo kalno; Policija: Gerai, kol kas, kaip suprantu, važiuojat iš paskos?; Moteris: Taip; Policija: Gerai, nedėkit telefono, pasakysit – sustos, judės toliau, ieškom patrulio; Moteris: Gerai, dėkui (fone girdisi, kaip moteris automobilyje kalba su kažkuo kitu); Policija: Patrulis nuo Trakų pasijungs į Opelio gaudynes. Tai darom taip, jūsų numeriukas yra 132 pabaigoj, taip?; Moteris: Taip; Policija: Tai jums tuoj paskambins mobilieji patruliai, su jais...; Moteris: Gerai, tada mes važiuojam, gerai; Policija: Viso gero.“ Įrašo pabaiga. Apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžios data ir laikas – 2023 m. gegužės 14 d. 21:01:25 val., ID92188276998, garso įrašo trukmė – 03:19 min.. Perklausai naudojamas „VLC“ grotuvas. Paspaudus garso įrašo „Play“ mygtuką, pradžioje pasigirsta neaiškūs garsai ir po kelių sekundžių prasideda pokalbis. „BPC: 112; Moteris: Nu čia kur skambinom, dėl to, kad girtas po visą kelią važinėja nuo Vilniaus, dabar pasuko link Kalniūnų. Ir geria važiuodamas, ir mašina sudaužyta, ir be numerių. Niekas nereaguojat; BPC: Koks automobilis? (moteris paklausia kažko šalia, koks yra automobilis); Vyras: „O. V.“, juoda į Drabužininkų gyvenvietę įvažiavo; Moteris: Bet jis „gatavas“ visiškai; BPC: Tai kur nuvažiavo?; Moteris: į Drabužininkų, link kaimo pasuko jau. Mes jį sekam, jisai „gatavas“ visiškai; BPC: Čia kelias Trakai–Aukštadvaris, taip?; Moteris: Taip, taip; BPC: Sujungsiu su policija; Moteris: Tai dar pirmai nesujungėt, kai skambinom? Jau mes kiek kartų skambinom jum. <...> Policija: Policija, klausome; Moteris: Taip, čia kur skambinome, kur sakėme nuo Vilniaus važiuojant važiuoja be numerių „O. V.“ mašina, girtutėlis už vairo, išvažiuoja į priešingą eismo juostą, priešpriešines linijas; Policija: Link Drabužininkų nuvažiavo, taip?; Moteris: Taip. Vaikai va matom priekyje, o jis važiuoja, čia geruoju nesibaigs; Policija: Supratau (fone girdisi, kaip operatorė sako: 6024 dėl Opelio link Drabužininkų nusuko); Moteris: Taip. Mes stabdėm jį, niekaip nesustabdėm, jis nestoja; Vyras: Geria vairuodamas už vairo, ten nei kapoto mašinoje, nieko nėr; Policija: Viskas tvarkoj, mes žinom apie šitą Opelį, pareigūnai lekia, matau dabar link Drabužininkų irgi nusuko; Vyras: Va policija, policija, policija (policijos operatorė fone sako: 6024 pranešėjas mato jus); Policija: Pasivijo jus pareigūnai?; Moteris: Jo, jo, jo, jau policija atvažiavo; Policija: Sustabdė tą Opelį?; Moteris: Nesustabdė, mes paseksim, pažiūrėsim; Policija: Supratau. Gerai, jūs, jeigu, ką privažiuokit prie pareigūnų; Moteris: Kaip jis dabar bėga, vyksta varžybos dabar su policija; Policija: Supratau, nestoja „ane“?; Moteris: Nu policija stabdo, dar jisai...; Policija: Kaip sakot ? Pradėjo ryšys trūkinėt. Alio?.“ Įrašo pabaiga.
4.8. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angl. body camera), darytas įrašas, pavadinimu „export-gamvr.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris „HP“ bei vaizdo įrašų „VLC Media player“ peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė – 08:23 min.. Vaizdo įrašo data – 2023 m. gegužės 14 d., vaizdo įrašo pradžia – 21:02:17 val.. Vaizdo įrašas daromas šviesiu paros metu, matosi, kad pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje. Fone girdisi įjungtų garsinių signalų garsas. Matosi, kad pareigūnai važiuoja žvyrkeliu, paskui tamsios spalvos lengvąjį automobilį. Pareigūnas liepia automobilio vairuotojui, kaip vėliau paaiškėjo, – R. G., sustoti dešinėje kelio pusėje, R. G. nesustoja. Pareigūnai toliau važiuoja paskui automobilį. Pareigūnai antrą kartą liepia R. G. sustoti dešinėje pusėje, tačiau R. G. nereaguoja į paliepimus ir važiuoja toliau. Pareigūnai tarpusavyje kalbasi, fone girdisi nuvažiuojančio nuo kelio automobilio garsas, pareigūnai vienas kitam pasako, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio. Tarnybiniam automobiliui sustojus, pareigūnai nubėga prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio. Pareigūnai sulaiko R. G.. Fone girdisi R. G. necenzūriniai žodžiai. Pareigūnai liepia R. G. sėdėti ant žemės. Pareigūnai apžiūri automobilį ir ištraukia iš spynelės automobilio raktelius. Prie automobilio prieina kiti du vyrai, kurie matė įvykį. Pareigūnai veda R. G. iki tarnybinio automobilio. Pareigūnui paklausus R. G., kur jis važiavo, R. G. atsako, kad kur nori, ten važiuoja. R. G. pasodinamas į tarnybiniame automobilyje esančią laikinąją sulaikymo kamerą. Pareigūnas apžiūri, kurioje vietoje R. G. automobilis nuvažiavo nuo kelio. Matosi automobilio vėžės ir nuokalnėje stovintis tamsios spalvos automobilis. Pareigūnas paruošia alkotesterį ir duoda R. G. pūsti, tačiau pirmu bandymu jam įpūsti nepavyksta. R. G. aiškina, kad „nepaėmė“ posūkio ir nuvažiavo nuo kelio. Pareigūnas duoda dar kartą R. G. pūsti į alkotesterį, alkotesteris pirmu pūtimu parodo 2,54 promilių neblaivumo laipsnį. Pareigūnai įsėda į tarnybinį automobilį ir pildo dokumentus. Vaizdo įrašo pabaiga – 21:10:30 val..
4.9. 2023 m. gegužės 14 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, R. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. R. G. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš valandą, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0115, patikros sertifikatas Nr. 1752085, atliktas tikrinimas. Pirmuoju tikrinimu 21.10 val. jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 21.39 val. jam buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. R. G. sutiko su tikrinimo rezultatais, akte pasirašė.
4.10. Patikros sertifikato duomenimis, alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0115, patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 20 d., alkotesteris yra tinkamas naudoti.
4.11. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (DUOMENYS NESKELBTINI), valdytojas–savininkas yra S. Š..
4.12. Kaltinamasis R. G. pateikė 2023 m. gegužės 13 d. sutartį, kurios duomenimis T. P. keičia automobilį „O. A.“ ((duomenys neskelbtini)) į elektrinį paspirtuką TNE Selector, kurio savininkas – R. G..
4.13. VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis, vidutinė automobilio „O. A.“ kaina Lietuvoje su PVM – 870 Eur.
Motyvuojamoji dalis
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama R. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu R. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. 2,23 promilių, neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 90 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 60 parų arešto), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketveriems) metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka.
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamasis penkis kartus teistas (už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas), teistumas neišnykęs, per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas vieną kartų (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą.
11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 90 parų (sankcijoje numatytą maksimalią) arešto bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinta 1/3. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.
12. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. G. paskirta ir neatlikta bausme – prie šio baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės iš dalies pridedama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, t. y. 30 parų arešto (neatliktos bausmės dalis). Tokį pridedamos bausmės dydį teismas parenka atsižvelgdamas į padarytos veikos sunkumą, į nuteistojo asmenybę.
13. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
14. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
15. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
16. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę (žr. taip pat ankstesnius šio baudžiamojo įsakymo punktus), jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.
17. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
18. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
19. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
20. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
21. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „O. A.“, be valstybinių numerių, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), priklauso kaltinamajam R. G..
23. Taigi, automobilis „O. A.“, be valstybinių numerių, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcingu padarytam nusikaltimui.
24. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 paras arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. G. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausme, prie šio baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės pridėti dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, t. y. 30 parų arešto, ir R. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.
Palikti galioti R. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. G. 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2023 m. gegužės 14 d.
Konfiskuoti R. G. priklausantį automobilį „O. A.“, be valstybinių numerių, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI).
R. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.