- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2A-1009-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00726-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- M. T.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. T. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui V. K. dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. T. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu (e. b. l. 35–38) prašo iš atsakovo V. K. (toliau – ir atsakovas) priteisti: 1) 5 procentų dydžio metines materialiąsias palūkanas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 priteistos 12 115,34 Eur sumos nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2018 m. birželio 9 d.) iki Plungės apylinkės teismo bylos Nr. e2-396- 588/2020 iškėlimo dienos, t. y. 905,72 Eur; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 priteistos 12 115,34 Eur sumos nuo Plungės apylinkės teismo bylos Nr. e2-396- 588/2020 iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) 20 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 taikyta restitucija ir iš atsakovo ieškovui priteista 12 115,34 Eur. Teismo sprendimui įsiteisėjus 2018 m. birželio 9 d. ieškovas antstoliui pateikė vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 dėl 12 115,34 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, dėl to užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/18/03504 ir iki šios dienos ieškovas iš atsakovo negavo jokių mokėjimų, t. y. teismo sprendimas nėra įvykdytas ir dėl to ieškovas patiria nuostolių, nes ilgą laiką negali disponuoti savo pinigais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį (e. b. l. 45–46) prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. gegužės 9 d. išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovo ieškinį antstolei, kuriuo atsakovo ieškinys buvo patenkintas ir 2017 m. balandžio 24 d. turto pardavimo ir varžytynių aktas dėl atsakovui priklausančio turto pardavimo pirkėjui, t. y. ieškovui, pripažintas negaliojančiu. Taip pat sprendimu teismas taikė restituciją – grąžino atsakovui neteisėtai iš varžytynių parduotą turtą jo nuosavybėn, priteisė iš antstolės ieškovui 15 602,33 Eur sumą, iš atsakovo ieškovui priteisė 12 115,34 Eur sumą. Nurodo, kad atsakovo prievolė ieškovui atsirado ne dėl atsakovo kaltės ar jo valios, o ši situacija susidarė dėl kitų asmenų kaltės ir neteisėtų veiksmų, atsakovui priklausanti nuosavybė – nekilnojamasis turtas – buvo parduota iš varžytynių neteisėtai, nors iš atsakovo nebuvo vykdomas joks išieškojimas, jo nuosavybė buvo panaudota padengti kito – juridinio asmens skoloms pagal vykdomąsias bylas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-396-588/2020 (e. b. l. 64–67) patikslintus ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies – iš atsakovo priteisė ieškovui dalį materialiųjų palūkanų, t. y. 452,86 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 452,86 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nurodė, kad vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutm in integrum), įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Tačiau atsakovo prievolė ieškovui atsirado ne dėl atsakovo kaltės ar jo valios, o dėl kitų asmenų, tai yra dėl antstolės, neteisėtų veiksmų. Ieškovas, suprasdamas riziką, pirko turtą iš varžytynių. Atsakovui priklausanti nuosavybė – nekilnojamasis turtas – buvo parduota iš varžytynių neteisėtai, nors iš atsakovo nebuvo vykdomas joks išieškojimas. Jo nuosavybė buvo panaudota padengti kito – juridinio asmens skoloms pagal vykdomąsias bylas. Atsakovo turtą pardavus neteisėtai už daug mažesnę nei rinkos kainą ir iš lėšų, gautų pardavus turtą, buvo atsiskaityta ne su paties atsakovo, bet su juridinio asmens kreditoriais. Todėl teismo sprendimu, taikant restituciją, antstolės jau paskirstytos lėšos nebuvo grąžintos pirkėjui, o buvo priteistos iš atsakovo. Lėšų, kurias sumokėjo ieškovas antstolei, atsakovas negavo ir jomis nesinaudojo, todėl, vien formaliai vertinant, kad atsakovas naudojosi ieškovo lėšomis ir dėl to turėtų būti priteistos prašomos palūkanos už šių lėšų naudojimą, nebūtų užtikrintas objektyvus ir tikrasis teisingumas, nebūtų įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teismas, įvertinęs šalių panaudotas įrodinėjimo priemones reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, sprendė, kad ieškovas patyrė nuostolių, tačiau dėl anksčiau paminėtų aplinkybių yra teisinis ir faktinis pagrindas mažinti priteistinų palūkanų dydį, ieškovui priteisiant pusę prašomų palūkanų sumos, tai yra 452,86 Eur. Sutiko, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, nežiūrint į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminis mokestis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu (e. b. l. 70–72) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-396-588/2020 ir ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovo: 1) 5 procentų dydžio metines materialiąsias palūkanas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 priteistos 12 115,34 Eur sumos nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2018 m. birželio 9 d.) iki Plungės apylinkės teismo bylos Nr. e2-396- 588/2020 iškėlimo dienos, t. y. 905,72 Eur; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 priteistos 12 115,34 Eur sumos nuo Plungės apylinkės teismo bylos Nr. e2-396- 588/2020 iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) 20 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimas yra prieštaringas, priimant sprendimą netinkamai taikytos CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.205, 6.251 straipsnių nuostatos, sprendimas pažeidžia CPK 185, 263 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas netinkamai vertino įrodymus dėl prievolės atsiradimo ir nepagrįstai nustatė tariamą ieškovo kaltę dėl žalos atsiradimo. Teismo sprendimas negali būti laikomas tinkamai argumentuotu, nes neatitinka civilinės atsakomybės sampratos. Pažymima, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamoje byloje nurodytas įsiskolinimas atsirado dėl antstolės neteisėtų veiksmų, kadangi pastaroji netinkamai realizavo atsakovo nekilnojamąjį daiktą, kurio pirkėju buvo ieškovas. Visa turto pirkimo kaina ieškovo buvo sumokėta į antstolės depozitinę sąskaitą ir vykdymo procese pinigai buvo paskirstyti, t. y. išmokėti kreditoriams bei atsakovui. Iš minėto Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 matyti, kad taikant restituciją atsakovas privalo ieškovui sumokėti 12 115,34 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2018 m. birželio 9 d., bet ne nuo ieškovo šių pinigų sumokėjimo į antstolės depozitinę sąskaitą dienos, t. y. iš teismo sprendimo matyti, kad visa nekilnojamojo daikto įsigijimo kaina buvo sumokėta iki civilinės bylos Nr. 2-668-965/2018 iškėlimo ir šiuo metu ieškovas reikalauja palūkanų tik už tą laikotarpį, nuo kada atsakovas įsiteisėjusiu teismo sprendimu įpareigotas grąžinti be teisėto pagrindo įgytus 12 115,34 Eur, t. y. būtent nuo tos dienos, kai atsakovas ieškovo sąskaita gavo turtinės naudos ir ieškovo sąskaita išvengė turtinių prievolių, taip pat sutaupydamas dėl galimų palūkanų ir netesybų. Todėl, atsakovui nepagrįstai nuo 2018 m. birželio 9 d. vengiant vykdymo procese iš antstolės gautų pinigų grąžinimo ieškovui, pareiga mokėti palūkanas atsirado būtent atsakovui, o ne antstolei ir ieškovas nėra kaip nors kaltas dėl atsakovui priteistos skolos. Antstolės pareiga mokėti palūkanas galėtų atsirasti tik už laikotarpį nuo pinigų sumokėjimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 įsiteisėjimo 2018 m. birželio 9 d. Įvertinus tai, matyti, kad atsakovas 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdyje ir 2020 m. kovo 9 d. atsiliepimu aiškiai klaidino teismą, būdamas skolininku nepagrįstai vengė atsakomybės dėl skolos ir palūkanų mokėjimo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palaikė atsakovo poziciją ir be faktinio ir teisinio pagrindo sumažino priteistinų palūkanų dydį.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (e. b. l. 75–78) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad nurodytas įsiskolinimas atsirado dėl antstolės neteisėtų veiksmų, jai netinkamai realizavus atsakovui priklausantį turtą, kurio pirkėju buvo ieškovas, kadangi teismas sprendime aiškiai pasisakė dėl šių aplinkybių ir sprendimą priėmė į jas atsižvelgdamas. Taip pat nepagrįstai teigia, kad visa turto pirkimo kaina, kuri buvo sumokėta į antstolės depozitinę sąskaitą, buvo vykdomajame procese paskirstyta ir išmokėta kreditoriams bei atsakovui, kadangi yra priešingai – byloje surinktais įrodymais buvo konstatuota ir teismas sprendime akcentavo, jog teismo sprendimu, taikant restituciją, antstolės jau paskirstytos lėšos nebuvo grąžintos pirkėjui, bet buvo priteistos iš atsakovo, lėšų, kurias sumokėjo ieškovas antstolei, atsakovas negavo ir jomis nesinaudojo, pardavus atsakovo turtą, antstolė už jį gautas lėšas paskirstė ne atsakovo, bet kito juridinio asmens kreditoriams. Taigi, visa apimtimi pritaikius civilinę atsakomybę atsakovui, nebūtų užtikrintas objektyvus teisingumas, todėl skundžiamame teismo sprendime išdėstyti argumentai laikytini pagrįstais, motyvuotais, atitinkančiais tikro teisingumo dvasią ir esmę. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad bet kokie patiriami ieškovo nuostoliai nebuvo susiję su atsakovo elgesiu, o buvo susiję su antstolės neteisėtais veiksmais. Atsižvelgdamas į prievolės atsiradimo esmę, pagrindus, teismas pagrįstai priteisė tik dalį ieškovo reikalaujamos sumos, įtvirtindamas teismo teisę ir pareigą užtikrinti objektyvų ir teisingą teisingumą. Pažymi, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalimi apibrėžta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti ieškovui M. T. iš atsakovo V. K. tik dalį materialiųjų palūkanų, t. y. 452,86 Eur, o ne 905,72 Eur, kaip buvo prašoma patikslintame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti tik pusę prašomų palūkanų sumos. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog priteistinų palūkanų dydis pirmosios instancijos teismo buvo sumažintas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Iš Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 matyti, kad taikant restituciją atsakovas privalo ieškovui sumokėti 12 115,34 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 9 d., bet ne nuo ieškovo šių pinigų sumokėjimo į antstolės depozitinę sąskaitą dienos, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl procesinių palūkanų, priteistinų taikant restituciją, skaičiavimo termino pradžios ir dėl procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos taikant restituciją 12 115,34 Eur sumos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 nuo šios bylos iškėlimo iki teismo nurodyto sprendimo įvykdymo.
Dėl procesinių palūkanų, priteistinų taikant restituciją, skaičiavimo termino pradžios
13. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-09796-2017-2) nuspręsta pripažinti negaliojančiu 2017 m. balandžio 24 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-4-10241, pagal kurį M. T. buvo parduotas V. K. nuosavybės teise priklausęs turtas – 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir taikyta restitucija – be kita ko, priteista iš V. K. 12 115,34 Eur M. T. (e. b. l. 4–11). 2018 m. birželio 9 d. įsiteisėjus teismo sprendimui Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 13 d civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 išdavė vykdomąjį raštą dėl 12 115,34 Eur skolos išieškojimo iš V. K. M. T. (e. b. l. 13–16).
14. Lietuvos kasacinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 išaiškino, kad, teismui taikant dvišalę restituciją, ieškovas, iš kuriuo dėl restitucijos taikymo priteisiamos atitinkamos pinigų sumos, tampa skolininku, o atsakovas, kuriam šios sumos priteisiamos, – kreditoriumi, ir juos sieja piniginė prievolė. Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė. Taigi procesinės palūkanos gali būti priteisiamos ir iš ieškovo, kai taikant dvišalę restituciją jis pats tampa atsakingas už pinigų sumos grąžinimą atsakovui.
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.
16. Restitucija yra teisių gynimo būdas, kuris taikomas, be kita ko, tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas.
17. Atsižvelgiant į tai, kad restitucijos prievolės atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas, laikytina, kad šiuo atveju procesinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovui tam tikrą pinigų sumą įsiteisėjimo momento. Tokiu atveju skaičiuojant procesines palūkanas nuo ieškovui priteistos sumos atsakovas yra skatinamas įvykdyti teismo sprendimą, ieškovui yra kompensuojami jo patiriami nuostoliai, jei atsakovas nevykdo savo piniginės prievolės, o tai atitinka nurodytas procesinių palūkanų paskirtis.
18. Paminėtoje nutartyje teisėjų kolegija suformulavo šiai bylai aktualią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo.
19. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą.
20. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
21. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ginčo sumą atsakovo nurodomais motyvais – jog jis ieškovo pinigais nesinaudojo, kad atsakovo prievolė ieškovui atsirado ne dėl jo kaltės, nes ši situacija susidarė dėl kitų asmenų kaltės ir neteisėtų antstolės veiksmų parduodant jo turtą ieškovui iš varžytynių. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 taikyta restitucija ir iš atsakovo ieškovui priteista 12 115,34 Eur, todėl paminėtais Lietuvos kasacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 motyvais restitucijos, konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kitaip aiškinti nėra teisinio pagrindo.
22. Atsakovo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus paneigia tai, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 motyvuose taikant restituciją buvo konstatuota: ,,V. K. nuosavybėn grąžintina ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis pastato – šiltnamio, ½ dalis kitų inžinerinių statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Iš antstolės V. D. priteistina 2809,83 Eur (vykdymo išlaidų suma) ir 12792,50 Eur (neišmokėta išieškotojui UAB „Elektros instaliacijos“) atsakovui M. T.. Antstolė įpareigotina spręsti klausimą dėl 282,33 Eur sumos, išmokėtos antstoliams A. S., L. P., L. N. ir G. J. vykdymo išlaidoms padengti, grąžinimo atsakovui M. T., nes konstatuota, kad vykdymo veiksmai neatlikti. Iš V. K. priteistina likusi 12115,34 Eur suma atsakovui M. T.. Kaip minėta, restitucija yra taikoma tarp prievolės šalių – nagrinėjamu atveju tarp ieškovo V. K. ir atsakovo M. T., todėl ieškovas, manydamas kad savo lėšomis padengė dalį skolininkės V. K. individualios įmonės „Geduva“ įsiskolinimo, turi teisę reikšti turtinio pobūdžio reikalavimus minėtai įmonei.“ Šio sprendimo V. K. neskundė, 12 115,34 Eur suma, nuo kurios šioje byloje skaičiuojamos palūkanos, priteista tik iš šios bylos atsakovo ieškovui, todėl atsakovo nurodomi motyvai nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio visa apimtimi.
Dėl procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo taikant restituciją Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 priteistos 12 115,34 Eur sumos nuo šios bylos iškėlimo iki teismo nurodyto sprendimo įvykdymo, priteisimo
23. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 452,86 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nors ieškovas patikslintame ieškinyje suformulavo kitą reikalavimą, kuriuo prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 priteistos 12 115,34 Eur sumos nuo Plungės apylinkės teismo bylos Nr. e2-396-588/2020 iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina.
24. Patikslintame ieškinyje, pateiktame 2020 m. vasario 20 d., nurodoma, kad išieškotojas M. T. iš skolininko V. K. negavo jokių mokėjimų, t. y. teismo sprendimas nėra įvykdytas, ir dėl to ieškovas patiria nuostolių, nes ilgą laiką negali disponuoti savo pinigais. Apeliacinio skundo 4 p. nurodoma, kad teismo sprendimas priverstinai įvykdytas tik 2020 m. vasario mėnesį. Aplinkybės dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo pritaikyta nurodoma restitucija, įvykdymo datos yra reikšmingos procesinių palūkanų priteisimo momentui nustatyti, tačiau ši data tiksliai gali būti nenustatyta, nes 5 procentų dydžio procesinės palūkanos priteistinos iki sprendimo įvykdymo dienos.
25. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008).
26. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Apibendrinant pabrėžtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011).
27. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-536/2007).
28. Lietuvos kasaciniam teismui 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 išaiškinus teismams, kad procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo teismo sprendimo taikyti restituciją įsiteisėjimo dienos ir skaičiuojamos nuo pinigų sumos, kuri buvo nurodyta kaip restitucija, darytina išvada, kad ir ši ieškinio dalis turi būti patenkinta. Ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas – prašyti priteisti procesines palūkanas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 įsiteisėjimo iki šios bylos iškėlimo ir nuo šios bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo – neprieštarauja įstatymui. Pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovo reikalavimo nepasisakė, o priteisė procesines palūkanas nuo priteistų 452,86 Eur sumažintų procesinių palūkanų, todėl ši sprendimo dalis keistina.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Iš atsakovo ieškovui priteistina 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, nes ieškovo apeliacinis skundas patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis materialiųjų palūkanų, tai yra 452,86 Eur, pakeisti ir priteistą sumą padidinti iki 905,72 Eur.
Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, tai yra nuo 452,86 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir šią dalį išdėstyti taip:
„Priteisti M. T. Iš V. K. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-965/2018 priteistos 12 115,34 Eur sumos nuo Plungės apylinkės teismo bylos Nr. e2-396- 588/2020 iškėlimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti M. T. Iš V. K. 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.