Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-574/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-13
Bylos Nr.
1A-475-574/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36254-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
R. Š.
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-574/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36254-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.6.2; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, Jolitai Žylienei (skelbiant nutartį),dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,nuteistajam R. Š., jo gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš R. Š. konfiskuoti 55 Eur valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino apiplėšti žmogų, t. y.: jis, 2021 m. spalio 14 d., apie 18:00 val., atėjęs į nukentėjusiajam J. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), staiga užrakino buto duris ir pareikalavo iš nukentėjusiojo J. D. pinigų, šiam atsisakius jų duoti, nutraukė stacionaraus telefono laidą ir koridoriuje tyčia pastūmė nukentėjusį J. D., ir šiam pargriuvus ant grindų, priklaupęs nukentėjusiam J. D. prie dešinio šono, siekdamas atimti nukentėjusiam galimybę priešintis, viena ranka suėmė nukentėjusio kaklą ir smaugė nukentėjusįjį J. D., taip tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam J. D. padarė nubrozdinimus kairiojo antakio srityje ir dešiniame žande, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiam J. D. pradėjus šaukti pagalbos, nukentėjusiojo kaimynui J. J. paskambinus į duris, o vėliau apšvietus nukentėjusio buto langus, išsigandęs pabėgo, taip tikslu pagrobti svetimą turtą, tyčia panaudojo smurtą prieš nukentėjusį J. D..

2. Taip pat, R. Š. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y.: jis, 2021 m. rugsėjo 7 d., dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atėjęs į nukentėjusiam J. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), būnant koridoriuje ir matant nukentėjusiajam J. D., nuo spintelės pagrobė J. D. piniginę, neturinčią materialinės vertės, kurioje buvo 80 Eur, įvairios nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, nukentėjusiojo J. D. vardu išduotas pensininko pažymėjimas, neturintis materialinės vertės ir staigiai pasišalino, tokiu būdu tyčia atvirai pagrobė nukentėjusiajam J. D. priklausantį 80 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas Valentinas Giriūnas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir, dalyje dėl nuteistojo nubaudimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirti jam galutinę bausmę taikant dalinį bausmių sudėjimo principą.

3.1. Nurodo, jog sutinka su nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir kaltės neginčija, tačiau mano, jog nuteistajam skirtos per griežtos laisvės atėmimo bausmės. Baudžiamojo persekiojimo tikslai būtų pasiekti skiriant jam mažesnį laisvės atėmimo laiką, bausmes subendrinus apėmimo būdu. Teigia, jog nuteistasis praktiškai neginčijo savo kaltės, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi tiek, kiek galėjo pagal savo supratimo lygį, nusikalstamų veikų aplinkybes nurodė taip kaip jas suprato, teismo metu atsiprašė nukentėjusiojo, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje.

3.2. Skunde gynėjas cituoja baudžiamojo įstatymo – BK 41 straipsnio 1 dalies, 54 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas dėl bausmės skyrimo bei jos paskirties, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir už ją skirtinos bausmės proporcingumo, taip pat kasacinio teismo praktiką dėl teisingumo principo įgyvendinimo nuteistajam skiriant tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias, kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas neginčija nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei kaltės, prašo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, paskirtas bausmes bendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmes nuteistajam ir subendrindamas jas visiško sudėjimo būdu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, į tai, jog jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tyčinį apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimą bei vieną tyčinį apysunkį nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, ankščiau teistas 6 kartus, tiek už smurtinius, tiek už turtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat teistas ir už labai sunkų nusikaltimą, per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 5 kartus (1 t., b. l. 155-186). Atsižvelgiant į nurodytas nuteistąjį bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir, nurodytas bausmes subendrindamas visiško bausmių sudėjimo būdu, paskyrė R. Š. galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

9. Gynėjas apeliaciniame skunde prašo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, pripažinus, jog dėl abiejų nusikalstamų veikų egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y., kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies, 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nurodyta aplinkybė nebuvo nustatyta įvertinus nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, jos pasekmes. Tai, jog pastarasis nesigaili nuoširdžiai, parodo teisiamojo posėdžio metu jo paties nurodyti teiginiai, kad „pagalvojo „tegul gyvena“, „pasigailėjau jo, dar gyvą palikau.“, o atsiprašydamas nukentėjusiojo pasakė: „atsiprašau, kad taip išėjo, bet vis tiek gyvą gi palikau, vaikštai dabar“.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą, aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatuojant šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatyta šių sąlygų visuma, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

11. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nuteistojo teiginiai, išsakyti nukentėjusiajam, taip pat duodant parodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, rodo jo abejingumą padarytos nusikalstamos veikos pasekmėms, nors pastarasis ir neneigia veikos aplinkybių, tačiau nuteistojo požiūris į kilusias padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1dalyje, pasekmes, nerodo nuoširdaus gailesčio, todėl nėra pagrindo pripažinti esant nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

12. Nors skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsižvelgta į tai, jog nuteistasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir dėl šios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos. Nors nuteistasis iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitikęs su nukentėjusiuoju jo atsiprašė, grąžino dalį paimtų pinigų, tačiau 2021 m. rugsėjo 7 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis to paties nukentėjusiojo atžvilgiu 2021 m. spalio 14 d. padarė naują nusikalstamą veika, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalį, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino nukentėjusįjį J. D. apiplėšti. Atitinkamai, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie nuteistojo nuoširdų gailestį taip pat ir dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo.

13. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, taip pat tai, jog nusikalstamos veikos padarytos prieš vyresnį garbaus amžiaus asmenį, siekiant finansinės naudos, nuteistasis niekur nedirba, ankščiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės jokio poveikio nepadarė, nuteistasis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės artimos straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmių vidurkiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajam tokias bausmes, kurios nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos bei atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

14. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu pažymima, kad baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma, taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012 ir kt.). Taigi aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.

15. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl gynėjo manymu, netinkamo bausmių subendrinimo jas visiškai sudedant, taip pat akcentuoja aukščiau nutartyje aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamų veikų recidyvą ir pripažįsta, kad apylinkės teismas už nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai subendrino jas visiškai sudėdamas. Teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų veikų, asmenybės pavojingumui, todėl teigti, jog galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus ir dėl to taikyti kitą – bausmių dalinio bendrinimo būdą, nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

16. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą dėl 65 Eur išieškojimo iš nuteistojo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, be kita ko, skiriant gynėją, nuteistasis buvo įkalinimo įstaigoje, todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė