Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D. ir jo įgaliotam atstovui - advokatui Ž. R.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Klaipėdos teritorinės muitinės - atstovui, išnagrinėjęs

A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, vykdančio individualią veiklą, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2016 m. liepos 22 d. apie 10.40 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio S. – B. 2 km, prie automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prikabintoje priekaboje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno lengvąjį automobilį „R. E.“, pilkos spalvos, 2006 metų gamybos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos paso Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas jo gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Gabenamo automobilio vertė 3140 Eur, kas sudaro 82,63 MGL. Šiais savo veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 38 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, kadangi gabeno prekes (krovinį), kurio vertė viršija 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, Lietuvos Respublikos teritorijoje be jo įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą pažeidimą ir paaiškino, kad šių metų liepos 7 d. Belgijoje, Antverpeno turguje, iš privataus asmens, kuris sutartyje nurodytas kaip pardavėjas, nusipirko automobilį „R. E.“. Automobilį įsigijo už 2000 eurų, pardavėjas jam perdavė pirkimo - pardavimo sutartį, registracijos liudijimą ir sertifikatą. Automobilį parsivežė pats su tuo pačiu automobiliu „Mercedes“, su kuriuo jį ir sustabdė. Grįžo į Lietuvą, po kažkiek tai laiko išvežė automobilį nupoliruoti į Pasvalį. Tą dieną, kai jį sustabdė muitinės pareigūnai, pasiėmė automobilį iš Pasvalio ir vežėsi namo. Sustabdė likus 1,5 km. iki namų. Gabenamo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį buvo paikęs namuose, nes pamiršo pasimti. Šitą automobilį pirko sau. Pareigūnai nesutiko, kad jis užsuktų paimti sutarties iš namų, nors važiavo pro jo namus. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Prašo skirti mažesnę baudą ir nekonfiskuoti automobilio.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas - advokatas Ž. R. – teismo posėdžio metu prašė A. D. skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, tai yra skirti mažesnę baudą ir nekonfiskuoti automobilio.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2016 m. liepos 22 d. A. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltinant jį tuo, kad jis 2016 m. liepos 22 d. apie 10.40 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio S. – B. 2 km, prie automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prikabintoje priekaboje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno lengvąjį automobilį „R. E.“, pilkos spalvos, 2006 metų gamybos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos paso Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas jo gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Gabenamo automobilio vertė 3140 Eur, kas sudaro 82,63 MGL (2-3 b. l.).

Iš daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad 2016 m. liepos 22 d. iš A. D. buvo paimtas lengvasis automobilis „R. E.“, pilkos spalvos, 2006 metų gamybos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b. l.).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis tame nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu (5 b. l.).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimų matyti automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos duomenys (7 b. l.).

Iš transporto priemonės registracijos paso Nr. (duomenys neskelbtini) matyti priekaboje gabento automobilio „R. E.“, pilkos spalvos, 2006 metų gamybos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos ir techniniai duomenys (8-9 b. l.).

Iš fotonuotraukų matyti automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir joje esančio automobilio „R. E.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bendras vaizdas (10 b. l.).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo pažymos matyti, kad automobilio „R. E.“, 2006 metų gamybos, dyzelinu varomu varikliu, vidutinė kaina Lietuvoje 3140 Eur (11 b. l.).

Iš pažymos apie administracines nuobaudas matyti, kad A. D. galiojančių administracinių nuobaudų už muitinės taisyklių pažeidimus neturi (12 b l.).

Iš pažymos apie administracines nuobaudas matyti A. D. nuobaudos už kitus administracinius teisės pažeidimus (13-18 b. l.).

Iš automobilio pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. D. 2016 m. liepos 7 d. iš sutartyje nurodytos asmens už 2000 Eur nusipirko automobilį „R. E.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. D. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tai yra 2016 m. liepos 22 d. apie 10.40 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio S. – B. 2 km, prie automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prikabintoje priekaboje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno lengvąjį automobilį „R. E.“, pilkos spalvos, 2006 metų gamybos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos paso Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas jo gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Nustatyta, kad A. D. automobilio „R. E.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą patvirtinantį dokumentą (2016 m. liepos 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį) patikrinimo metu buvo užmiršęs namuose.

Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. pripažino visas jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes, teismas detaliau jų neanalizuoja.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnyje (Kontrabanda) numatytų požymių. Šio pažeidimo sudėtis yra formalioji. Kvalifikuojant veiką pagal aptariamą straipsnį būtina nustatyti du momentus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ir aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog šis straipsnis pavojinga veika laiko prekių gabenimą be dokumentų nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi - šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia, taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (nagrinėjant bylą teisme ir t. t.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N16 – 266/2007, Nr.N14-1220/2006, Nr.N62-2364/2010).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį, kadangi jis gabeno prekes (krovinį), kurio vertė viršija 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, Lietuvos Respublikos teritorijoje be jo įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, veikos kvalifikacijai nėra svarbu, kad A. D. gabento automobilio „R. E.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą patvirtinantį dokumentą (2016 m. liepos 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį) patikrinimo metu buvo užmiršęs namuose.

Skiriant nuobaudą A. D. atsižvelgtina į jo įvykdyto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo, paties A. D. asmenybę ir jo elgesį ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), neteistas (teismų informacinė sistema „LITEKO“), administracine tvarka už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus nebaustas, nors nuo 2013 m. sausio 7 d. (tai yra daugiau nei trejus metus laiko) užsiima automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimu, kad rodo, kad jo įvykdytas teisės pažeidimas yra daugiau atsitiktinumas nei veika, kuria buvo siekta padaryti žalos Lietuvos Respublikos ekonomikai ar finansų sistemai, nėra kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis charakterizuojamas labai gerai, nustatyta, kad gabento automobilio įsigijimo dokumentus (pirkimo – pardavimo sutartį) A. D. turėjo, tačiau buvo pamiršęs namuose, automobilį jis buvo nusipirkęs sau, o ne verslo tikslais, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad A. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, paskyrus net ir minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, ji būtų aiškiai per griežta, neproporcinga jo įvykdytam teisės pažeidimui, todėl už šį administracinį teisės pažeidimą jam skirtina mažesnė nei įstatymo numatyta nuobauda - 500 eurų bauda be krovinio (gabento automobilio „R. E.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo (ATPK 30¹ straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokią praktiką panašiose bylose formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir apeliacinės instancijos teismai (pvz.: 2014 m. liepos 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-351-354/2014 m., 2014 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-557/2014 m. ir kt.).

Lengvasis automobilis „R. E.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registracijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (3 b. l.), nutarimui įsiteisėjus, grąžintini A. D., įpareigojant tai padaryti Klaipėdos teritorinę muitinę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 31-33, 224, 281, 286-288, 302², 302⁴, 324-326 straipsniai, teisėjas

nutaria:

A. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jį nubausti 500 (penkių šimtų) eurų bauda be gabento krovinio (automobilio „R. E.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo.

Bauda turi būti sumokėta į valstybės pajamas, sumokant ją į pasirinktą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16059852133.

Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Išaiškinti pažeidėjui, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Lengvąjį automobilį „R. E.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registracijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti A. D., įpareigojant tai padaryti Klaipėdos teritorinę muitinę.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.