Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Dėl nusikaltimo pagal LR BK 180 str. 1 d. E. D. atžvilgiu nurodė, kad 2014 metų sausio pradžioje, 3, 4 ar 5 dieną, tikslios datos neprisimena, apie 16 val., tikslaus laiko neprisimena, ėjo namo išgėręs. Už parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), prie stotelės, jį užpuolė du vaikinai, suplėšė striukę ir atėmė telefoną. Vaikinų nesivijo, nes buvo nukritęs, sąmonės praradęs nebuvo. Tuomet nuėjo namo, persirengė ir nuėjo į kebabinę, esančią prie tos pačios „Iki“ parduotuvės, pavalgyti. Vėliau teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad persirengti nuėjo pas savo dėdę, M. A., kad pas jį persimovė būtent striukę. Kebabinėje užsisakė valgyti, ten pat sutiko savo pažįstamus V. S. ir R. G.. Su jais pasisveikino ir daugiau jų nematė. Užsisakęs valgyti išėjo į lauką parūkyti. Lauke pamatė, kad stovi vaikinas, E. D., vilkintis raudonu megztiniu, stambokas, su kuprine. Jis (kaltinamasis) buvo įsitikinęs, kad tai buvo tas vaikinas, kuris užpuolimo metu paėmė jo telefoną. E. D. stovėjo ant prie parduotuvės esančių laiptų. Kaltinamasis pribėgo prie jo, nutempė nuo laiptų, nenorėjo, kad jis nuo jų nukristų ir susitrenktų galvą, sudavė smūgį, pasakė, kad atiduotų telefoną, tada patraukė jį už rankos ir vėl sudavė smūgį. Galėjo būti, kad sudavė du smūgius. Tuomet E. D. atidavė kaltinamojo telefoną Nokia, mėlynos spalvos, kuris buvo be dangtelio ir akumuliatoriaus. Tuomet E. D. trenkė dar kartą, kuo trenkė neatsimena, trenkė gal du kartus į galvos sritį už tai, kad jis prieš tai kaltinamąjį sumušė. Po to E. D. pabėgo. Kaltinamasis jį pasivijo, sustabdė už apykaklės ir pasakė, kad reikia telefono akumuliatoriaus ir dangtelio, kad šiuos daiktus turi atiduoti. E. D. pasakė, kad minėtų daiktų neturi. Tuomet kaltinamasis paprašė E. D. nusiimti striukę ir palikti kaip užstatą, nurodė adresą, kur daiktus atnešti, kai akumuliatorių ir dangtelį jam atneš, striukę grąžins. E. D. nusiėmė striukę, pasiėmė piniginę, cigarečių pakelį ir atidavė jam striukę. Tuomet kaltinamasis nuėjo link bendrabučio, kur gyvena, ir ten buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Po E. D. užpuolimo iki nuėjimo namo praėjo 15 minučių. Sulaikymo metu jis vilkėjo E. D. striukę, buvo užsidėjęs ją pasimatuoti, į ją savo daiktų nepersidėjo. Savo striukę verstos odos, rudos spalvos, be kapišono, su kailiu ant rankovių ir striukės viduje, turėjo rankose. Pas jį surado Nokia telefoną be dangtelio ir be akumuliatoriaus, telefonas buvo kelnių kišenėje, kvepalų ir jokio kito mobilaus Samsung Galaxy telefono nebuvo, kadangi striukės kišenių netikrino, todėl ar jose buvo ausinės nežino, jokio kito telefono daugiau nebuvo rasta. Sulaikymo metu, prie bendrabučio laiptinės buvo T. L., iš kur ji atsirado, nežino, ji bendrabutyje gyvena. Sulaikomas pareigūnų nesipriešino. Pareigūnai uždėjo antrankius, jų paprašė stipriai rankų nespausti, nes abi rankos sulaužytos, tačiau jie pradėjo maigyti rankas. Tuo metu išėjo jo dėdė M. A., nes pamatė pareigūnus. Dėdei nieko nesakė, ar dėdė kažką sakė, nežino. Bandė dėdei paduoti striukę, kuri buvo rankose, kad jos neišpurvintų, nes brangi striukė.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 259 str. 2 d. kaltinamasis nurodė, kad buvo sulaikytas sausio 5 d. ir atvežtas į komisariatą su dviem striukėmis, t.y. su E. D., juodos spalvos, ir jo paties, kuri buvo ruda, verstos odos. Pareigūnė mašinoje spaudė rankas, kad skaudėtų, kaltinamasis prašė, kad neveržtų antrankiais, nes rankos lūžusios. Kaip minėjo, nesipriešino pareigūnams. Mašinoje buvo moteris ir buvo dar vienas policininkas, vardu Nerijus. Nuvykus į komisariatą pareigūnai viską išėmė iš kišenių ir striukę nuėmė. 90 centų ar buvo pas jį, neprisimena, namų raktai buvo džinsų kišenėje, ausinės turbūt buvo E. D. striukėje, tiksliai neprisimena. Pas jį narkotikų nebuvo. Jo mobilaus ryšio telefonas buvo ant stalo. Pareigūnė pasakė „Nerijau užteks“ ir jį nuvedė į kamerą, todėl ir šaukė kameroje. Kai jį uždarė į kamerą, jis buvo be striukės. Tarp E. D. ir jo (kaltinamojo) striukės apžiūros praėjo 5-10 min. Daiktų apžiūros metu jis buvo kameroje. Matomumas iš kameros blogas, nes kameros stiklas plastmasinis ir mažas, subraižytas, neskaidrus. Kai pamatė, kad tyrėja nueina nuo jo daiktų, buvo įsitikinęs, kad jokių daiktų nebuvo jo striukėje, pradėjo tyrėjai rėkti, kad „gal blogai ieškai, gal ką nors rasi“. Nežino kodėl buvo piktas, gal todėl, kad jį suėmė ir pradėjo rankas sukalioti. Tyčiojosi iš pareigūnės, nes žinojo, kad striukėje nieko nėra, bet rėkė kad ieškotų. Pareigūnė įkišo ranką į jo striukės kišenę, kažką ištraukė ir tuo daiktu pamojavo jam. Iš kur atsirado tabletės, nežino. Nematė ir nežinojo, kad kišenėje kažkas yra. Narkotikų nevartoja, net nėra ragavęs nei vieno iš narkotikų, jam buvo atlikti tyrimai ir testai, kurie buvo neigiami. Kas įvyko komisariate negali suprasti. Negali suprasti kaip tabletė galėjo atsirasti pas jį, vienintelė mintis, kad pareigūnė jam įkišo. Rasta tabletė nėra jo, nes pats nėra vartojęs narkotikų, retkarčiais išgeria, bet ne daugiau.

Kaltinamasis pateikė apžiūrai striukę juodos spalvos, verstos odos, be kapišono, turinčią dvi išorines kišenes su metalo spalvos užtrauktuku, kurioje viena vidinė kišenė su užtrauktuku.

Kaltinamasis striukės apžiūros metu paaiškino, kad atnešė apžiūrai striukę tam, kad parodyti slaptą kišenę. Šita striukė priklauso jo dėdei, kuris gyvena Vilniuje, Parko g. 46-17. Pareigūnė I. G. iš šios striukės ištraukė narkotikus. Gruodžio 4 arba 5d. šią striukę dėvėjo ir buvo suimtas dėvintis šią striukę. Komisariate nuėmė striukę, pareigūnė ją apieškojo, nieko nerado. Pareigūnė išėjo, o vėliau grįžusi ištraukė iš striukės kažkokį maišelį su narkotikais. Įvykio dieną, kai jį užpuolė, vilkėjo mėlyną striukę, sportinio stiliaus, be kapišono. E. D. perplėšė striukės gale, per nugarą esančią siūlę. Plyšo visa striukė. Striukę paliko namuose, kadangi tai vienintelė jo šilta striukė. Pas dėdę nuėjo vilkintis megztiniu, pilkos spalvos. Rado namuose tik dėdę. Jam nieko nepaaiškino, tiesiog paprašė kitos striukės, kuri būtų šilta. Dėdė neklausė, kodėl jam reikalinga striuke. Neatsimena ką kalbėjo su dėde. Pas jį užtruko apie keletą minučių. Kaip jau ir minėjo, išėjęs iš dėdės ėjo link IKI parduotuvės. Atėjo prie Kebabinės, ten sutiko pažįstamus: V. S. ir R. G.. E. D. stovėjo prie parduotuvės. Jį pamatęs suprato, kad tai žmogus, kuris jį užpuolė ir suplėšė striukę. Buvo sulaikytas vilkintis E. D. striuke Adidas firmos, šią striukę (kurią pateikė apžiūrai) laikė rankoje.

Pagarsinus kaltinamojo apklausos protokolą (t. 2, b. l. 14), pastarasis paaiškino, kad negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko, kad duodamas parodymus nenurodė, kad tai dėdės striukė. Apsivilkęs dėdės striukę nepažiūrėjo, ar striukėje būtų narkotikų, joje buvo telefonas. Būtų pajautęs, jei būtų buvę narkotikai. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad buvo parėjęs namo po konflikto su E. D.. Negali paaiškinti, kodėl nenurodė, kad buvo pas dėdę. Apklausos metu nurodė, kad vilkėjo šią striukę, t.y. juodą, verstos odos, be kapišono, turinčią dvi išorines kišenes su metalo spalvos užtrauktuku, kurioje viena vidinė kišenė su užtrauktuku. Kadangi ją laikė, todėl ir teigė, kad tai jo striukė. Pas jį atsirado juoda striukė, kai ją nuėmė nuo E. D., kadangi pastarasis neatidavė visų daiktų, paimtų užpuolimo metu iš jo (kaltinamojo). Striukė, kurią vilkėjo jisai (kaltinamasis) buvo perplėšta telefono atėmimo metu, kai buvo užpultas dviejų vaikinų. Tikrai žino, kad vienas iš jų buvo E. D., nors užpuolimo metu veido nematė. Tačiau E. D. striukės spalva, kuprinė atitiko to asmens, kurio buvo užpultas. Atpažino šį asmenį atėjęs prie IKI, jį identifikavo, kad tai tas pats asmuo. Parašas apklausos protokole jo, tačiau neskaitė parodymų.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d.

Nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. 2013-12-01, sūnus E. P. gim. (duomenys neskelbtini), važiavo į eglės įžiebimą. Grįžo paryčiais, apie 7-8 val., gruodžio 2 d. Tai buvo sekmadienis. Buvo namuose, matė koks sūnus grįžo, buvo nepasigėręs. Visą dieną priblokštas vaikščiojo, buvo nusiminęs. Pirmadienį ryte prisipažino, kad neteko telefono. Pasakė, kad jį užpuolė vaikinai prie Naujos Vilnios geležinkelio stoties ir atėmė telefoną Samsung Galaxy S2, kuriuo sūnus naudojosi. Telefonas pirktas išsimokėtinai jo (nukentėjusiojo) vardu, iš Tele 2 salono. Pilnai nebuvo išmokėta, buvo likę 1-2 mėnesiai. Nuvyko į komisariatą su sūnumi parašyt pareiškimo apie 16 val. Davė pirminius parodymus budinčiam inspektoriui ir tuose parodymuose sūnus nurodė vienokias aplinkybes, bet paskui paaiškėjo, kad jis pirmos apklausos metu melavo dėl to, kad bijojo nukentėti dėl savo tikrųjų parodymų. Kaltinamasis tikriausiai užsirekomendavęs save jų rajone, nes sūnus paaiškino, kad jei būtų iš karto davęs teisingus parodymus, galėtų nukentėti nuo to žmogaus, kuris atėmė telefoną. Per kitą apklausą sūnus atsisakė pirminių parodymų ir prisipažino, kad melavo, tada davė teisingus parodymus. Pirmą kartą pasirašė priesaiką dėl melagingų parodymų davimo, tuo metu turbūt dar nesuvokė įvykio esmės. Telefonas grąžintas, tik buvo programinė įranga perinstaliuota, nebuvo likę SIM kortelės. Telefoną įkainuodamas, vadovavosi sąskaita, kuri buvo išrašyta, t.y. apie 1700 lt, kokia yra telefono vertė dabar, nežino. Telefonas pirktas beveik prieš du metus. Vagystės dieną telefoną įvertino 800 Lt, be SIM kortelės, jos neįkainuoja. Nesutiktų su kaltinamojo nurodytomis kainomis. Gali pridurti, kad sūnus tikrai neteigė, kad ikiteisminio tyrimo metu viską melavo. Žala pilnai atlyginta, materialinių pretenzijų neturi.

Nukentėjusysis E. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 130-132) paaiškino, kad 2013 metais, kiek pamena, gruodžio mėnesį, kai Vilniuje vyko eglės įžiebimas, jis su draugais šventė. Po to atvažiavo į Naująją Vilnią, nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kuri dirba visą parą, išgerti. Kai buvo parduotuvėje, apie trečią nakties į parduotuvę įėjo jauna panelė vardu N.. Jie su N. sėdėjo parduotuvėje ir laukė rytinio autobuso iki 6.00 val. ryto. Jo draugai jau buvo išėję iš parduotuvės, kai apie 6.00 val. ryto, tikslaus laiko nurodyti negalėjo, į parduotuvę (duomenys neskelbtini) atėjo A. M., kuris yra pažįstamas iš matymo. Žino, kad jis gyvena Naujoje Vilnioje, todėl yra tikras, kad tai buvo būtent jis. Tuo metu žinojo, kad jo vardas „Liocha". Jis buvo su draugais, iš pradžių stovėjo, šnekėjo su jais. Tada kaltinamasis priėjo prie jo ir N. N. stovėjo priešais A. M.. N. ir A. M. kalbėjosi tarpusavyje. jis (nukentėjusysis) stovėjo prie kolonos stulpo. Tada A. M. paėmė jo telefoną iš rankų, įsidėjo jį į kišenę ir sakė, kad vėliau atiduos. Telefoną A. M. paėmė be jokios jėgos, nieko neaiškindamas. Kadangi pats (nukentėjusysis) buvo išgėręs, nesipriešino. Vėliau, du kartus prašė, kad A. M. telefoną atiduotų. Jis (kaltinamasis) paklausė „kokį telefoną?“. Prašė tris kartus, kad A. M. atiduotų telefoną, tačiau jis neatidavė. Neliko ką daryti, todėl išėjo namo, o N. liko parduotuvėje. Suprato, kad telefono neturės, todėl tėčiui nieko nesakė. Žinojo, kad A. M. daug kam žinomas rajone, jo bijojo. Kitą dieną pasakė tėvui apie šį įvykį. Į policiją kreipėsi praėjus dienai po įvykio. Dabar telefoną yra atgavęs, tai įvyko po to, kai kreipėsi į policiją.

Pagarsinus nukentėjusiojo E. P. parodymus duotus tyrėjui 2013-12-02 ir 2014-02-04, pastarasis paaiškino, kad kai davė parodymus 2013-12-02 sakė netiesą, kadangi bijojo „Liochos", t. y. A. M., jo draugų. 2014-02-04 duoti jo parodymai yra teisingi. Į Naująją Vilnią atvažiavo apie 23.30 valandą, kokia tai diena buvo neprisimena tiksliai, tačiau žino, kad tą dieną buvo eglutės įžiebimas. Į Naująją Vilnią atvažiavo šešiese. Atvažiavę nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nusipirko alaus ir gėrė. N. į parduotuvę atėjo apie 02:30-03:00 val. nakties. Mergina buvo išgėrusi. Neatsimena ar mergina gulėjo ant grindų. Jis (nukentėjusysis) sėdėjo ant grindų (duomenys neskelbtini) kartu su mergina. Ant grindų negulėjo. Kada tiksliai į parduotuvę atėjo A. M. ir jo draugai, nepamena, laiko patikslinti negali. Nuo tada, kai atvažiavo į parduotuvę su draugais, gėrė alų, N. gėrė, kol atėjo A. M.. Su A. M. bei jo draugais negėrė. A. M. gėrimais nevaišino. Nepamena, ar kas būtų vaišinę gėrimais. Gėrė alų su savo draugais, N. bei jos draugu. Gėrimus pirko, susidėję pinigus, pilnamečiai draugai. Kiek turėjo pinigų tą vakarą, nepamena.

Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį šiek tiek pažįsta, negali pasakyti, kad su kaltinamuoju bendrauja, tik matė jį, daugiau nebuvo susitikę. Dažnai būna pas draugę Vileikoje, tai yra Vilniaus rajone. Į parduotuvę (duomenys neskelbtini), 2013 lapkričio pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, nes buvo girta, atėjo kartu su pažįstamu, bet jis vėliau išėjo, o ji liko. Vaikinas parduotuvėje buvo, jis irgi ten gėrė, atrodo dar žmonių buvo, jie ateidavo, išeidavo. Atrodo gėrė su tuo vaikinu, su kaltinamuoju atrodo negėrė, tiksliai neprisimena. Už alkoholinius gėrimus turbūt mokėjo kaltinamasis, ar minėtas vaikinas vaišino gėrimais, neprisimena. Būdama ten girdėjo, kad vaikinas, kuris buvo išgėręs, jo nepažįsta ir veido neatsimena, verkė, šaukė, kad iš jo pavogė telefoną. Nežino, kaip atsitiko - ar iš jo pavogė, ar pats pametė telefoną, nes pats buvo labai girtas. Ji turėjo Sony Experia telefoną. Pati neatsimena, ar jį pametė, ar jį iš jos pavogė. Neatsimena, kad iš jos telefoną paėmė. Ieškojo kaltinamojo, norėdama paklausti, ar jis atsimena, jog tą dieną iš jos pavogė telefoną. Jis pasakė, kad nežino. Neatsimena kaip grįžo namo. Svetimo telefono neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta policijoje, ką atsiminė, tą pasakojo. Kaltinamasis ar buvo tuo metu parduotuvėje, ar prašė iškviesti taksi, neatsimena. Taip pat neatsimena, ar jaunas vaikinas perdavė telefoną kaltinamajam

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, žino, kad buvo atimtas mobilusis telefonas iš kažkokio piliečio. Dirbo barmenu kazino bare (duomenys neskelbtini) Kazino dirba 24 val. Buvo tik atėjęs į darbą, nes pamaina prasideda 8 val. ryto, kai kaltinamasis pasiūlė nusipirkti telefoną. Kaltinamasis buvo vienas, o paskui atėjo jo draugai. Kodėl telefoną pardavinėjo, neatsimena. Tiesiog pasiūlė pirkti telefoną Samsung Galaxy S2 be SIM kortelės, su baterijom. Sutiko pirkti, nes jo telefonas buvo prastas. Prašė 120 Lt ir 180 Lt už telefoną. Telefonas buvo tvarkingas, nebuvo dūžių, lūžių. Kiek tiksliai sumokėjo, neatsimena. Parodymus duodant policijai turbūt žinojo tiksliai, o dabar po tiek laiko neatsimena, kiek sumokėjo. Įtarimų dėl telefono nekilo. Taisyklės draudžia pirkti iš lošėjų, žino , kad pažeidė darbo vidaus taisykles. Jei būtų žinojęs, kad telefonas vogtas, nebūtų pirkęs, o jei ir būtų pirkęs, tai nebūtų dėjęs savo kortelės. Telefoną grąžino policijai. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kad kaltinamasis yra iš Naujosios Vilnios, pasakė tyrėja.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 22-23) matyti, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, kurioje nurodyta, kad jam 2012-01-05 parduotas telefonas „Samsung 19100“, IMEI – (duomenys neskelbtini).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 43-46) matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė telefoną „Samsung19100“, IMEI – (duomenys neskelbtini), telefonas juodos spalvos.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo (t.2, b. l. 6-8) nustatyta, kad 2014-03-25 asmens parodymo atpažinti metu liudytojas A. K. atpažino A. M. kaip asmenį, kuris 2013 m. gruodžio pradžioje (duomenys neskelbtini), jam pardavė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 180 str. 1 d. ir LR BK 259 str. 2 d.

Nukentėjusysis E. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo sumuštas. Kada tai tiksliai buvo, neatsimena. Smūgiai buvo suduoti į galvą, nugarą, bet tiksliai neatsimena. Tai buvo Naujojoje Vilnioje. Buvo su draugu M. N. prie IKI parduotuvės, laukė mašinos, atrodo Parko g., kol laukė priėjo A. M. ir nieko nesakant pradėjo naudoti fizinį smurtą. Porą kartų rankomis ar delnu sudavė į galvą, nugarą. Nuo gauto smūgio nenukrito, atgal nesudavė, nes nesuprato, kas atsitiko. Bandė nulipti nuo laipų. A. M. jį pargriovė, pakišdamas koją. Po to jis kažkaip ištrūko. Greičiausiai buvo laikomas ar už rūbų, ar už rankos, bandė ištrūkti, ištrūko. Bėgant nuo kaltinamojo paslydo, užsikabino už laiptukų ir pagriuvo. A. M. jį pavijo ir sudavė turbūt rankomis 3-4 smūgius. Sudavęs smūgius pradėjo reikalauti „atiduok striukę“, „atiduok kuprinę“. Striukę nusirengė ir atidavė A. M.. Klausė kaltinamojo „kas čia vyksta ir dėl ko?“. A. M. nieko neaiškino. Iš striukės spėjo išsitraukti piniginę, cigarečių pakelį, o ausinės liko striukėje. Kaltinamasis pasiėmė jo striukę ir nuėjo. Po to pastebėjo, kad dingo telefonas, pradėjo ieškoti savo telefono toje vietoje, kur viskas prasidėjo. Pabandė paskambinti, vieną kartą buvo įjungtas telefonas, kitą kartą jau buvo išjungtas. Tada kažkas pasiūlė jam iškviesti policiją. Policija rado telefoną po 3 mėnesių, telefonas buvo Samsung Galaxy S4, už kurį mokėjo 3200 Lt. Telefonas buvo grąžintas veikiantis. Tiksliai telefono kainos nepamena, nes mama paėmė tą telefoną savo vardu išsimokėtinai. Yra tikras, kad kai atidavinėjo striukę A. M., telefono joje nebuvo, greičiausiai jį pametė. Dėl kuprinės jam atrodo, kad A. M. pagalvojo, jog joje yra alkoholio, nors buvo tik du kvepalų buteliukai, kurie bėgant skambėjo. A. M. pats netraukė tų kvepalų, pasakė, kad jis (nukentėjusysis) ištrauktų ir jam paduotų. A. M. sakė, kad jei nenusiims striukės, trenks buteliuku per galvą. Kai kaltinamasis grasino, jis laikė kvepalų buteliuką jam virš galvos. Kvepalus jis irgi pasiėmė, jų kaina kažkur 20-30 Lt. Po įvykio susitiko su M. N., kad jis duotų paskambinti į jo (nukentėjusiojo) numerį iš savo telefono. Jis paskambino, kažkas pakėlė, kažką pasakė ir po to, kai antrą kartą skambino, telefonas buvo išjungtas. M. N. kalbėjosi su žmogumi, kuris atsiliepė, klausė „ kur esate? Prie kokios mokyklos?“. Su policijos pareigūnais ieškojo nusikaltėlių, atsisėdo į mašiną ir važinėjo po visą rajoną. A. M. buvo sulaikytas prie įėjimo į bendrabutį vilkintis jo striukę, kuri yra juoda, universali, su atsisegamomis rankovėmis, liemenė, pusiau sportinis variantas, be kapišono, jos kaina 450 Lt. Narkotikų nevartoja. Vieną kartą girtas buvo ir norėjo pabandyti, rūkė žolytę, tai buvo pavasarį ar rudenį, neprisimena. Tą dieną neturėjo striukėje narkotikų, striukės kišenėse turėjo tik telefoną, piniginę, ausines ir cigaretes. Apie kaltinamojo telefoną buvo kalbama tik policijos komisariate, o pats kaltinamasis įvykio metu jam nieko nesakė apie savo telefoną. Kaltinamojo telefonas negalėjo niekaip pas jį (nukentėjusįjį) atsirasti. Tai, ką kaltinamasis sako, kad buvo kalbėta, jog E. D. turės ateiti prie A. M. namų ir gražinti kažkokius daiktus, yra netiesa. Patvirtina, kad pas jį nebuvo kaltinamojo telefono. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius paaiškinimus, nes buvo šoke, kitą dieną atsigavo, mama yra medikė, ji davė vaistų.

Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 97), pastarasis paaiškino, kad dabar visko neprisimena, o tada, kai davė parodymus, po įvykio buvo praėjusi savaitė, tai geriau prisiminė. Atsimena, kad buvo griuvęs 3 kartus, t.y. prie pačios parduotuvės, prie Lietuvos Spaudos kiosko bei prie laiptinės buvo paslydęs. Pirmą kartą buvo pargriautas prie parduotuvės. Kaip pragriuvo, tiksliai neatsimena, bet porą smūgių buvo gavęs. Kuo smūgiavo, neatsimena, ar ranka ar koja. Smūgis į nugarą tikrai buvo, bet jausmas buvo toks, kad kažkas atbėgo, smogė į nugarą ir nubėgo. Jam beeinant koją pakišo kaltinamasis, todėl nuo tų laiptų ir nugriuvo. Buvo atsisėdęs ant laiptų, o jam buvo suduodami smūgiai. Gavo nuo 3 iki 5 smūgių, smūgiai buvo į galvą, su keliu vieną kartą į šonkaulius gavo smūgį, tiksliai neprisimena.

Liudytojas M. N., apklaustas 2014-07-01 pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 141-143), paaiškino, kad žino dėl kokio įvykio pakviestas liudyti. Įvykio dienos ir mėnesio neatsimena, tai buvo praeitais metais, gal pavasarį, lijo, buvo šaltoka. Buvo šiltai apsirengęs. Su E. D. vakare, gal apie 19-20 val., stovėjo prie parduotuvės „IKI“, Parko g., Vilniuje, prie Parko stotelės. Iš kebabinės išėjo trys suaugę vyrai, kurie pradėjo rėkti, dėl ko rėkė, neprisimena, jį atstūmė ir pradėjo mušti E. Jį (M. N.) nustūmė vienas vaikinas, kiti du stovėjo šalia parduotuvės „Iki". E. pradėjo mušti tas vaikinas, kuris jį (M. N.) nustūmė, daugiau to vaikino nematė, negali tiksliai vaikino apibūdinti, neatsimena, nurodė, kad vaikinas vilkėjo juoda striuke, buvo suaugęs. Matė kaip vaikinas mušė E., kur buvo suduoti smūgiai – nematė, E. prisidengė, pradėjo bėgti, bet jį sulaikė, kaip sulaikė – nematė. Muštynių metu vaikinai stovėjo prieš jį (M. N.), E. tuo metu buvo už vaikinų nugarų. Nebandė padėti E., nes tie du vaikinai ėjo prieš jį ir sakė nelysti. Vaikinai dar klausė jo (M. N.) ar turi cigaretę. Pasakė, kad neturi ir vaikinai nuėjo. Pokalbis vyko apie 5-10 sekundžių. Pastovėjo toje vietoje keletą minučių. Tada užėjo už „Iki" parduotuvės, E. buvo kitoje gatvės pusėje, ir nuėjo prie jo. E. mušimo nematė, nes stovėjo už „Iki" parduotuvės kampo, prie bankomato. Apėjo „IKI" parduotuvę pro kitą kampą nei buvo E., nes jis bėgo į tą pusę, galvojo, kad jis apibėgs parduotuvę. Su E. susitiko po 10 min. Jo veidas buvo kraujuotas, jis buvo be striukės, jam truputį bėgo kraujas iš nosies. E. daug nepasakojo kas atsitiko, sakė, kad jam iškrito telefonas, kad užpuolikas atėmė striukę. E. pasigedo telefono, striukės ir kuprinės. Nelabai atsimena ar kuprinė buvo pas E. Matė, kaip E. nubėgo prie „Lietuvos spauda" kiosko. E. telefono ieškojo prie „Lietuvos spauda" kiosko, ten jo nerado. Iš savo telefono skambino į E. telefoną, atsiliepė vyras, sakė ateiti prie 51 mokyklos. Gal E. nuėjo, tačiau pats M. N. kartu niekur nėjo. Dar kartą skambinti į E.o telefoną nebandė, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, prisimena ką sakė. Apklausos pradžioje sakė, kad prie jų atėjo 3 suaugę vyrai, jį (M. N.) atstūmė ir pradėjo mušti E.. Vienas jų ėjo priekyje, kuris atstūmė ir mušė E., o kiti du ėjo šalia. Ar ką nors mušė tie du vaikinai, neatsimena, to nematė. E. truputį pasakojo apie telefoną, sakė, kad jį pametė. Truputį paieškojo telefono, nerado ir kartu su E. įlipo į 18 autobusą. E. pavažiavo vieną stotelę ir išlipo. O jis nuvažiavo namo.

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad viskas įvyko žiemos metu, apie 20.00 val. Tą dieną įvyko konfliktas. R. G., kai susitiko su A. M. prie jo namo, išgėrė degtinės butelį, tai buvo apie 18 val., gėrė apie 2-3 val. Išgėrę, dviese ėjo link kebabinės, kuri yra Naujojoje Vilnioje, Parko g. Su jais kartu buvo ir mergina. V. S. sutiko prie kebabinės. Užsisakę valgyti, jie išėjo parūkyti, tada A. M. dingo. Buvusi kartu su jais mergina tuo metu buvo parduotuvėje. Nežino, kodėl A. M. pabėgo. Pradėjo bėgti link parduotuvės „Iki“. Tada jis (liudytojas) bėgo A. M. iš paskos, tačiau nepavijo, o kaltinamasis dingo tamsoje. A. M. grižo prie kebabinės už 10 min. ir atsinešė su savim kitą striukę. Ką darė, kur buvo nubėgęs, nesakė. Sakė, kad konfliktavo, tačiau nesakė su kuo. Tada visi nuėjo link namų, nešėsi išsinešimui maistą su savimi. A. M. turėjo rankoje striukę, taip pat buvo apsirengęs striukę, kuri yra teismo posėdžių salėje ant stalo, tai ta pati striukė, su kuria A. M. buvo prieš pabėgant. Neaiškino iš kur ją gavo. Jis turėjo tik striukę. Ko gero mėlynos spalvos striukė buvo A. M. rankose. Kokią striukę dėvi A. M., pasakyti negali, nemato jo dažnai. Telefono pas A. M. nematė. Jis turėjo tą patį telefoną ir einant į kebabinę, ir iš jos išeinant. Kai priėjo kaltinamojo namą, atvažiavo policija. Ir jį (liudytoją) bandė sulaikyti I. G.. Jis pabėgo pirmas. A. M. ir V. S. paliko. Tą vakarą daugiau nebuvo susitikę, nes pirmas atbėgo link savo namų. Nežinojo, kad A. M. buvo sulaikytas.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 199), pastarasis paaiškino, kad matė, jog buvo konfliktas, kaip kaltinamasis užpuolė nepažįstamą vaikiną. Tyrimo metu parodymus pareigūnei davė. Nemelavo. Savo parodymus keitė, nes buvo šiek tiek netiesos, kadangi matė kažkokį telefoną. Pareigūnai klausė jo kur telefonas. Atsakė, jog nežino. Netikslumas parodymuose yra tas, kad pas A. M. nematė telefono. Tyrimo metu pasakė, kad matė telefoną. Nei A. M., nei vaikino nematė po A. M. pabėgimo. Ar vaikinas buvo vienas, kai jį užpuolė, pasakyti negali. Kartu su V. S., kai nerado A. M., grįžo dviese prie kebabinės. Kai A. M. grįžo atgal prie kebabinės, jis sakė, kad konfliktavo. Jo nieko neklausė, kodėl ir su kuo. Po įvykio ėjo visi namo, t.y. prie A. M. namų. Jo rankose nematė daugiau nei vieno telefono. Mano, kad buvo tas pats Nokia mėlynas telefonas pas A. M.. Laiptinėje A. M. naudojosi Nokia mėlynu telefonu. Nepamena kokius. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, kadangi nežino koks telefonas. Kai buvo apklaustas liudytoju, sakė, jog A. M. turėjo ir kitą telefoną, Samsung. Paaiškino, kad gal A. M. turėjo ir antrą telefoną. Teisybę sakė, kad nežino iš kur jis turėjo tą telefoną. Negali pasakyti, ar tai buvo Samsung telefonas. Tiesiog nematė, kaip dėjo kortelę į Samsung telefoną. Gali būti, kad davė melagingus parodymus. Nežino, kodėl sakė neteisybę.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, negiminės, santykiai nekokie, su kaltinamuoju kaimynai. Bendrauja dažnai kaip kaimynai. Įvykio metu nebuvo susipykę. T. L. yra draugė. Ji ir kaltinamasis yra pažįstami, nežino ar susipykę. Įvykio dieną buvo sulaikytas, t.y. liudytoju iškviestas ir sulaikytas. Parodymus davė teisingus, tik vienas momentas, kur tyrėja parašė, kad A. M. kalbėjo telefonu, kurio prieš tai nėra matęs, tai tokių parodymų nedavė. Prašė tą pastraipą ištrinti, kodėl ji liko, nežino. Pasirašė, nes skaitė iki pusės, buvo viskas tvarkoje. Įvykio dieną su T. L. buvo kebabinėje gerti arbatos. T. L. nusiuntė į parduotuvę, o jis liko prie parduotuvės. Priėjo A. M. ir R. G., tuomet su jais rūkė. Prie IKI parduotuvės, kuri yra kitoj aikštelės pusėj nuo kebabinės, įėjimo buvo du vaikinai, jam nepažįstami. A. M. nuėjo prie parduotuvės įėjimo ir pradėjo stumdytis. Jis (liudytojas) pribėgo prie antro vaikino ir jį žodžiais nuvijo. Vaikinas nubėgo už parduotuvės gale esančio spaudos kiosko. Pribėgo R. G. ir įvykis buvo baigtas. A. M. tuo metu buvo su vienu iš vaikinų nuėjęs už kampo. Stumdėsi A. M. su dviem vaikinais. Jis (liudytojas) pribėgo, vieną vaikiną patraukė, kitam kažką žodžiais išreiškė. A. M. kaip atsirado už parduotuvės kampo, nematė. Matė, kad vaikinų nėra, už spaudos kiosko jų nesimatė. Tada grįžo prie kebabinės. pastovėjo, parūkė, tada po kažkiek minučių grįžo kaltinamasis, su juo nuėjo link namų. Kaltinamasis grįžo vienas. Ar atsinešė kažką rankose, nepamena. Atėjęs nesakė kur buvo, ką darė. Jie buvo išgėrę. R. G. su A. M. ėjo priekyje, o jie su T. L. iš paskos. Nuėjo link laiptinės (duomenys neskelbtini), ten bendrabutis, kur gyvena jis ir A. M.. Kuo kaltinamasis vilkėjo, ar kalbėjo telefonu prie laiptinės, neatsimena. Jis (liudytojas) nuėjo namo, kai pareigūnus pamatė. Kaltinamasis buvo prie laiptinės, ar R. G. buvo prie laiptinės, neatsimena. Namo grįžusi, T. L. pasakė, kad A. M. sulaikė pareigūnai.. Pas A. M. buvo „dublionkė“ rudos spalvos, gal ir nešėsi striukę, neprisimena. Kiek telefonų buvo pas A. M. tą dieną, nematė, dažnai juos keičia.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 197-198), pastarais paaiškino, kad pasirašė jis. „Perskaičiau parašyta teisingai“ jo parašyta. Skaitė protokolą, teisingai buvo parašyta. Neprisiminė ar ėjo, ar nubėgo. Negali atsakyti, ką melavo. Šiandien teisybę sako. Nesakė neteisybės, bet visada duodant parodymus yra savi žodžiai, o tyrėja surašo protingai, tai taip ir gaunasi. Šios dienos, ikiteisminio tyrimo metu parodymai teisingi, nes vyko muštynės. A. M. nubėgus, jis stovėjo toje vietoje 3 sekundes ir su R. G. šnekėjo. Kokias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nelabai prisimena. Kai A. M. buvo prie vaikinų, pokalbis vyko, neprisimena, ar girdėjo kažkokias frazes. Prie parduotuvės buvo susistumdymas, kraujo nebuvo. A. M. po muštynių grįžo turėdamas savo striukę, kokios spalvos, neprisimena. Gali būti, kad turėjo juodos spalvos striukę, dabar neprisimena. Gal ir atsinešė tą striukę, kokios ji buvo spalvos, dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Galėjo būti ir vaikino striukė. Kaip kaltinamasis persirengė striukes, negali atsakyti, nes nepamena. Kovo 26 d. sėdėjo kameroje, nes pasišalino iš įvykio vietos. Neprisimena kada buvo sulaikytas. Apklausinėjo tada, kai buvo sulaikytas. Gali būti, kad davė tokius parodymus, jie buvo teisingi. Kadangi greitai pasišalino iš įvykio vietos, todėl nematė, kur kaltinamasis padėjo savo rudos spalvos striukę. Gali būti, kad rankose laikė ir niekur padėjęs nebuvo. Kaltinamasis kažkur skambino, kažkur ketino važiuot. Prie įėjimo į namą atrodo su kažkuo norėjo susitikti, todėl kažkam skambino. Kada jis skambino ar prie laiptinės, ar pakeliui, patikslinti negali. Kaltinamasis naudodavosi skirtingais telefonais. Tą dieną nematė, kokiu telefonu jis naudojosi. Girdėjo kaltinamąjį kalbant telefonu, einant prie laiptinės, atrodo, o ne prie laiptinės. Kokiu telefonu kalbėjo, negali pasakyti. Telefonas ar buvo su dangteliais ar be, neprisimena.

Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gavo iškvietimą į Parko g. prie parduotuvės „IKI“, jog vaikinas sumušė žmogų. Atvykus prie „IKI“ į juos kreipėsi jaunas vaikinas, kuris paaiškino, kad iš jo atėmė telefoną ir striukę ir pasišalino į kiemus. Vaikinas vilkėjo megztiniu, berods sportinėmis kelnėmis, tiksliai neatsimena. Nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė, jam skaudėjo šoną, todėl komisariate buvo iškviesta greitoji pagalba. Pareigūnai pradėjo aiškintis, kokie užpuolikų požymiai, ir pradėjo važinėti po rajoną, ieškoti asmens pagal nurodytus požymius. Vaikinas pasakė, kad vienas buvo tamsaus gymio, su barzdele, o kitų dviejų vaikinų požymių nurodyti negalėjo. Važinėjant buvo pastebėtas jaunuolis su oranžine striuke, liudytoja porininkui pasakė, kad išlips ir prieis prie kiemo, porininkui liepė apvažiuoti. Einant prie minėto vaikino iš laiptinės išėjo dar vienas vaikinas, už jo ėjo kaltinamasis, kurį atpažino, nes jis buvo tamsaus gymio ir su barzdele. Prie laiptinės taip pat buvo mergina juodais plaukais, kadangi pranešimo apie ją nebuvo, nekreipė į ją dėmesio. Vienas iš vaikinų įsmuko į laiptinę, kitas pabėgo, pareigūnė sulaikė kaltinamąjį, kuris buvo su juoda striuke, o rankose turėjo verstos odos striukę. Telefono nematė, jo rankose matė tik striukę. Kaltinamasis buvo agresyvus, nepatenkintas. Laukiant porininko iš laiptinės išėjo vyras, virš 40 metų amžiaus, kūdas, aukštas, kaltinamasis norėjo jam atiduoti striukę, pareigūnei neleidus to padaryti, kaltinamasis supyko, su išėjusiu vyru pradėjo kalbėti kita kalba, pasakius žodį „narkata“ pareigūnei kilo įtarimas, kad striukėje gali būti narkotikų. Tuomet atvažiavo pareigūnės porininkas, kitas patrulis, kaltinamasis buvo įsodintas į mašiną ir pristatytas į policijos komisariatą. Komisariate jis sėdėjo prie stalo, striukė buvo padėta ant stalo. Pirmą kartą apžiūrint striukę, joje nebuvo nieko rasta, kaltinamais juokėsi ir sakė pareigūnei „ieškok ieškok, gal rasi ką nors“, tuomet ji apieškojo striukę dar kartą, rado joje kišenėlę, kurioje buvo rožinės spalvos tabletė, turbūt mažame polietileniniame maišelyje, surašė tarnybinį pranešimą. Kaltinamasis, kai striukėje rado tabletę, pasakė, kad „tu man pakišai, o pas tave irgi ras“.