- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-620-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00811-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių inžinierinių tinklų statyba“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių inžinierinių tinklų statyba“ 835,59 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad 2018m. gruodžio 18 d. UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ darbuotojai, kasdami tranšėją elektros kabelių apsaugos zonoje, pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją Mg308-SKS1006, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija). UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ darbuotojai, vykdydami darbus elektros linijų apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių pažeidimo. Būtent dėl UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ darbuotojų neteisėtų veiksmų buvo pažeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas – elektros linija. Bendrovė, atstatydama sugadintą turtą iki 2018-12-18 įvykio buvusios būklės, patyrė 835,59 Eur būtinų elektros linijos remonto išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ 835,59 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.
4. Teismas vertino, jog atsakovės darbai buvo vykdomi elektros tinklų apsaugos zonoje, todėl atsakovė privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė, vykdydama žemės kasimo darbus, taip pat pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – ir Reglamentas) 40.2, 40.7 punktų reikalavimus.
6. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės kasimo darbus, vykdė darbus neįsitikinusi tokių inžinerinių tinklų buvimu atitinkamame gylyje, nors, kaip verslo subjektas, kaip inžinierinių sistemų įrengimo profesionalė, kuriai keliami aukštesni atidumo, protingumo, rūpestingumo kriterijai, privalėjo tai padaryti vien atsižvelgiant į galimas ne tik materialias šio pažeidimo padarymo pasekmes – elektros kabelinės linijos pažeidimas galėjo sukelti rimtų ir nepataisomų neigiamų padarinių tiek atsakovės darbuotojų, vykdžiusių darbus, tiek aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį tenkinti iš dalies, žalos dydį sumažinant žymiai, priteisti UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė teisingai ginčui išspręsti svarbias aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė pažeidė Reglamento 40.2, 40.7 punktų reikalavimus, nes žemės kasimo darbus vykdė neturėdama raštiško ieškovės sutikimo. Tačiau darbus atsakovė vykdė pagal iš anksto paruoštą ir suderintą su inžinerinių komunikacijų savininkais ir valdytojais projektą. Su ieškove projektas buvo suderintas 2018 m. spalio 18 d., ką patvirtina ieškovės atstovo parašas. Atsakovė žemės kasimo darbus Reivyčių kaime atliko teisėtai, turėdama seniūnijos pritarimą žemės darbams, su ieškove suderintą projektą, todėl pirmos instancijos teismo išvados yra nepagrįstos bylos duomenimis.
7.3. Ieškovė pati nesilaikė norminių aktų reikalavimų, įrengdama elektros kabelio liniją, kurią pažeidė atsakovė.
7.4. Atsakovės darbuotojai žemę kasė rankiniu būdu, nenaudojo technikos, todėl laikytina, kad atsakovė buvo atsargus ir rūpestingas bei ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad nebūtų pažeistas elektros kabelis. Ieškovės atstovo dalyvavimas kasant tranšėją nebūtų užkirtęs kelio kabelio pažeidimui, nes kabelis buvo paklotas dvigubai mažesniame gylyje, negu nurodyta geodezinėje nuotraukoje. Vadinasi, pati ieškovė kalta dėl netinkamo elektros kabelio paklojimo gylio. Teismas net nepasisakė dėl ieškovės padarytų pažeidimų ir dėl to atmetė atsakovės pateiktus įrodymus. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, todėl laikytina, kad ieškovė nepaneigė savo kaltės.
Šalies argumentai
7.5. Ieškovės nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas, todėl jis mažintinas daug. Atliktų darbų akte nurodyta, kad atliktų darbų tipas yra techninė priežiūra, o ne kabelio pažeidimo likvidavimas. Vadinasi, atsakovė neprivalo atlyginti ieškovei už techninę priežiūrą. Atsakovė nepažeidė ir nesugadino kabelių spintos, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti 234 Eur už spintos remontą yra nepagrįstas, tačiau pirmos instancijos teismas neskyrė pakankamo dėmesio žalos dydžio įvertinimui.
7.6. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, nes ieškovė nesiekė bylos išnagrinėti greičiau, o teikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, taip vilkindama bylos nagrinėjimą. Toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir todėl palūkanos nepriteistinos.
7.7. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 52,10 Eur ieškovės atstovės kelionių į teismo posėdžius išlaidų. Kvituose nėra nurodytas nei automobilio valstybinis numeris, nei mokėtojas, todėl jie negali būti tinkamu įrodymu. Be to, pagal vieną kvitą kuras pirktas 2019 m. gegužės 13 d., kai teisme net nebuvo paskirtas posėdis, o pagal kitą kvitą kuras piltas 2019 m. birželio 5 d. 17.47 val., t. y. po teismo posėdžio. Šie kvitai nepagrindžia ieškovo turėtų kelionės išlaidų. Be to, pažymėtina, kad Mažeikiuose taip pat yra ieškovės įmonė, todėl atstovės vykimas iš Panevėžio nebuvo būtinas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Projekto suderinimas nėra prilyginamas statybos leidimui. Statybos leidimas yra atskiras dokumentais su jį lydimais reikalavimais ir nurodymais dėl reikalavimų darbų atlikimo pradžios, termino, pobūdžio ir kt. Atsakovė dėl tokio leidimo išdavimo į ieškovę nesikreipė, ką patys patvirtino ir posėdžio metu. Todėl, ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovės darbuotojai, vykdydami žemės kasimo darbus be raštiško ieškovės elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo, pažeidė elektros įrenginius.
8.2. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė pati nesilaikė norminių aktų reikalavimų ir neteisingai nutiesė vamzdžius, vertintina, kaip gynybinė pozicija, o patys teiginiai melagingi. Iš paaiškinimų, teiktų posėdžio metu ir įrodymų - fotonuotraukų iš įvykio vietos - matyti, kad kabeliai yra pakloti laikantis teisės aktų reikalavimų.
8.3. Atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovė, neturėdama teisės aktuose numatyto leidimo, vykdydama žemės kasimo darbus elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, pažeidė galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus. Atsakovės neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau, nei atsirado žala, o atsiradusi žala tapo tų veiksmų rezultatu. Ieškovės įsitikinimu, nuostoliai, atsiradę dėl kabelinės linijos pažeidimo, yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Jei šių veiksmų nebūtų buvę, nuostoliai nebūtų atsiradę.
8.4. 2018 m. sausio 2 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija) yra nurodyta, kokie buvo atlikti 0,4 kV elektros kabelių linijos Mg308-SKS1006 techninės priežiūros darbai ir kokios panaudotos medžiagos bei jų įkainiai, kurie yra nustatyti pagal darbų sutartį tarp ieškovo ir darbus atlikusios įmonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovei jos neteisėtais veiksmais padarytą žalą, grindžiamą ieškovei priklausiusių elektros kabelių linijos pažeidimo faktu ir iš to kilusiais neigiamais (turtiniais) padariniais.
Dėl atsakovės atsakomybės už padarytą žalą
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ darbuotojams kasant tranšėją elektros kabelių apsaugos zonoje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija) , buvo pažeista ieškovei priklausanti 0,4 kV elektros kabelių linija Mg308-SKS1006. Ginčo, kad po kabelių remonto jie toliau eksploatuojami, nėra. 2018 m. gruodžio 18 d. elektros tinkle eksploatavimo komandos inžinierius O. J. surašė UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ direktoriaus D. K. paaiškinimą apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kuriame šis pripažino, jog UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ darbuotojai, vykdydami kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, pažeidė elektros kabelį, kuris buvo 25 cm gylyje. 2018 m. sausio 2 d. atliktų darbų akte Nr. EU-OTRTP-1809444 nurodytos darbų ir medžiagų vertės, nustatytos pagal 2018 m. gegužės 17 d. remonto ir techninės priežiūros Šiaulių regiono Mažeikių, Akmenės raj. darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija), sudarytą tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB ,,Žilinskis ir Co“. Pagal minėtą aktą buvo atlikti šie darbai: 0,4 kV jungiamosios movos montavimas iki 120 mm2 (su žemės darbais), vertė 330,16 be PVM; kabelių spintos remontas –vertė 234,00 Eur be PVM; kirtiklių, saugiklių bloko keitimas - vertė 57,92 Eur; 0,4 kv elektros kabelių linijos darbo vietos paruošimas - vertė 28 Eur be PVM. Šiems darbams atlikti buvo panaudotos medžiagos: NH1 tipo horizontalus - 48,00 Eur vertės be PVM; 3 vnt. saugikliai lydusis-6 Eur vertės; iki 1 kv kabelių plastikinė izoliacija jungiamosios movos 10-35 mm2 - 34 Eur vertės. Ieškovės teigimu, ji, atstatydama sugadintą turtą iki 2018-12-18 įvykio buvusios būklės, patyrė 835,59 Eur būtinų elektros linijos remonto išlaidų, todėl atsakovė UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ privalo visiškai atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą 835,59 Eur žalą ieškovės turtui.
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimą, teisingai pripažino, kad atsakovė atsakinga už atsiradusią žalą pagal deliktinės teisės normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
13. CK 6.263 straipsnyje suformuluota deliktinės civilinės atsakomybės nuostata. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1,2 dalys). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
14. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
15. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213).
16. Žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
17. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ darbuotojams kasant tranšėją elektros kabelių apsaugos zonoje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija), buvo pažeista ieškovei priklausanti 0,4 kV elektros kabelių linija Mg308-SKS1006. 2018 m. gruodžio 18 d. eksploatavimo komandos inžinierius O. J. surašė UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ direktoriaus D. K. paaiškinimą apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kuriame šis pripažino, jog UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ darbuotojai, vykdydami kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje pažeidė elektros kabelį, kuris buvo 25 cm gylyje.
18. Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 5, 16.2, 16.5 punktų reikalavimus, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 40.2, 40.7 punktų reikalavimus, nes žemės kasimo darbus vykdė neturėdama raštiško ieškovės sutikimo. Nesutikimą su pirmosios instancijos išvadomis apeliantė motyvuoja tuo, kad darbus apeliantė vykdė pagal iš anksto paruoštą ir suderintą su inžinerinių komunikacijų savininkais ir valdytojais projektą.
19. Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 16 (toliau – ir Taisyklės), numato, jog elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose (Taisyklių 16.2, 16.5 punktai). Nagrinėjamu atveju šalys suderino projektą, tačiau projekto suderinimas nėra sutikimas dėl vykdyti elektros tinklų apsaugos zonoje žemės kasimo darbus.
20. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 40.2 punktas nustato pareigą statinio statybos vadovui iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios pranešdamas jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą. Pagal Reglamento 40.7 punktą prieš žemės darbų vykdymo pradžią veikiančių inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių apsaugos zonose privaloma suderinti su jų savininkais (naudotojais, valdytojais) saugos priemones ir įvykdyti dujotiekio tinklų savininkų (naudotojų) nurodymus.
21. Reglamento V skyriaus „Žemės darbai“ pirmo skirsnio „Žemės darbų vykdymo tvarka“ 40.2. punktas rangovą ar statantį ūkio būdu statytoją (užsakovą) įpareigoja iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios pranešdamas jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą, taip pat, jei žemės darbus reikia vykdyti kelių (gatvių) bei kelio statinių apsaugos zonoje, informuoti teritorines policijos įstaigas. 11. Minėtos tvarkos 41 punktas nurodo, jog, kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta.
22. Pažymėtina, kad suderinant projektą ieškovė pirmu punktu pažymėjo, kad prieš darbų pradžią reikia kviesti AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovą. Nors atsakovė byloje teigė, kad telefonų kvietė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovą, tačiau į bylą nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178,185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu topografinės nuotraukos turėjimas nesudarė pagrindo atlikti darbus be AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovo dalyvavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės aiškiai nurodytas reikalavimas prieš darbų pradžią kviesti AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovą, nėra betikslis. AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas būtų tiksliai nurodęs kasimo vietą, kilę neaiškumai būtų sprendžiami vietoje ir nedelsiant. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad ieškovė pati nesilaikė norminių aktų reikalavimų ir neteisingai nutiesė vamzdžius, vertintina deklaratyviais ir neįrodytais. Vien topografinė nuotrauka nėra pakankamas įrodymas, kad kabelis, kurį pažeidė atsakovės darbuotojai, yra netinkamoje vietoje (CPK 178 straipsnis).
23. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padarytina išvada, kad atsakovė nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės kasimo darbus, vykdė darbus neįsitikinusi tokių inžinerinių tinklų buvimu atitinkamame gylyje, nors kaip verslo subjektas, kaip inžinierinių sistemų įrengimo profesionalė, kuriai keliami aukštesni atidumo, protingumo, rūpestingumo kriterijai, privalėjo tai padaryti vien atsižvelgiant į galimas ne tik materialias šio pažeidimo padarymo pasekmes – elektros kabelinės linijos pažeidimas galėjo sukelti rimtų ir nepataisomų neigiamų padarinių tiek atsakovės darbuotojų, vykdžiusių darbus, tiek aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Tokiu būdu tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovės nurodytą žalą. Atsakovės neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. kabelinės linijos pažeidimą. Jei šių veiksmų nebūtų buvę, nuostoliai nebūtų atsiradę (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).
Dėl padarytos žalos dydžio
24. Ieškovė patirtus nuostolius pagrįsti į bylą pateikė 2018 m. sausio 2 d. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija), kuriame nurodytos darbų ir medžiagų vertes, nustatytas pagal 2018 m. gegužės 17 d. remonto ir techninės priežiūros Šiaulių regiono Mažeikių, Akmenės raj., darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija), sudarytą tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB ,,Žilinskis ir Co“ . Pagal minėtą aktą buvo atlikti šie darbai: 0,4 kV jungiamosios movos montavimas iki 120 mm2 (su žemės darbais), vertė 330,16 be PVM; kabelių spintos remontas – vertė 234,00 Eur be PVM; kirtiklių, saugiklių bloko keitimas – vertė 57,92 Eur; 0,4 kv elektros kabelių linijos darbo vietos paruošimas – vertė 28 Eur be PVM. Šiems darbams atlikti buvo panaudotos medžiagos: NH1 tipo horizontalus - 48,00 Eur vertės be PVM; 3 vnt. saugikliai lydusis-6 Eur vertės; iki 1 kv kabelių plastikinė izoliacija jungiamosios movos 10-35 mm2 - 34 Eur vertės. Ieškovė į bylą taip pat pateikė 2019-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija) iš kurios matyti, kad už remonto ir techninės priežiūros darbus apskaičiuota suma yra 835,59 Eur be PVM.
25. Apeliantė, siekdama įrodyti, kad ieškovės nurodomos patirtos žalos dydis yra daug mažesnis, pateikė teismui UAB „Mažeta“ sąmatą, kurioje analogiški darbai įvertinti 266 Eur suma, t. y. beveik tris kartu mažiau. Pažymėtina, kad minėtoje lokalinėje sąmatoje darbai apskaičiuoti be medžiagų. Tai pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės pateikta sąmata yra parengta neatlikus jokių tyrimų, neįvertinus įvykio faktinių aplinkybių, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog vien apeliantės pateikta sąmata neįrodo aplinkybių, kad ieškovės sąmatoje nurodyti darbai nebuvo atlikti ar kad už šiuos darbus nebuvo mokėta nurodyta suma, ar kad ši suma yra padidinta.
26. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktame 2018 m. sausio 2 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija) yra nurodyta, kokie buvo atlikti 0,4 kV elektros kabelių linijos Mg308-SKS1006 techninės priežiūros darbai ir kokios panaudotos medžiagos bei jų įkainiai, kurie yra nustatyti pagal darbų sutartį tarp ieškovės ir darbus atlikusios įmonės.
27. Ieškovė yra viešosios teisės reguliuojamas juridinis asmuo, todėl, vykdydama visuomenei reikšmingą veiklą, turi pareigą veikti taip, kad jos veiklai skiriamos lėšos būtų panaudojamos pagal paskirtį, laikantis racionalumo principo bei griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Ieškovė vykdo licencijuojamą veiklą, kurią kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama kainų viršutines ribas. Ieškovė paslaugas įsigyja organizuodama viešųjų pirkimų konkursus. Dėl to taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo neatlikti, nurodytos medžiagos nepanaudotos ar kad už atliktus darbus galimai sumokėta per didelė suma.
28. Apeliantės teigimu, ji neprivalo atlyginti ieškovei už techninę priežiūrą. Atsakovė nepažeidė ir nesugadino kabelių spintos, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti 234 eurus už spintos remontą yra nepagrįstas.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors 2018 m. sausio 2 d. Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija) atliktų darbų tipas įvardijamas – „Techninė priežiūra“, tačiau akte atliktų darbų pavadinimai ir panaudotos medžiagos yra aiškiai nurodyti (pvz., 0,4 kV jungiamosios movos montavimas iki 120 mm2 (su žemės darbais), kabelių spintos remontas, kirtiklių, saugiklių bloko keitimas, elektros kabelių linijos darbo vietos paruošimas ir kt.), todėl matyti, kad buvo atliekamas sugadinto kabelio remontas, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atlikti darbai buvo ne kabelio pažeidimo likvidavimas.
30. Kabelių spinta (KS) - 0,4 kV įtampos spinta, skirta elektros kabelių prijungimui su komutavimo ir (ar) apsaugos įrenginiais ar be jų (Elektros ir telekomunikacinių tinklų inžinerinių įrenginių operatyvinių ir technologinių pavadinimų sudarymo bei žymenų įrengimo tvarka, www.eso.lt ). Nėra pagrindo spręsti, kad ji nėra susijusi su sugadintu kabeliu. O apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad kabelių spinta nebuvo sugadinta ir jos remonto nereikėjo (CPK 178 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodymais pagrindė prašomos priteisti žalos dydį, o apeliantė byloje neįrodė, kad ieškovės nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų žalos dydį mažinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 52,10 Eur ieškovės atstovės kelionių į teismo posėdžius išlaidų. Kvituose nėra nurodytas nei automobilio valstybinis numeris, nei mokėtojas, todėl jie negali būti tinkamu įrodymu. Be to, pagal vieną kvitą kuras pirktas 2019 m. gegužės 13 d., kai teisme net nebuvo paskirtas posėdis, o pagal kitą kvitą kuras piltas 2019 m. birželio 5 d. 17.47 val. t. y. po teismo posėdžio. Šie kvitai nepagrindžia ieškovo turėtų kelionės išlaidų.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, pripažįstamos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti,
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai į teismo posėdžius atvykstama iš kitos vietovės, yra pagrindas patirtas kuro išlaidas pripažinti būtinomis ir pagrįstomis rašytiniais įrodymais išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė 2019-06-05 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad patyrė 25,82 Eur keliones išlaidas už ieškovės atstovo atvykimą į 2019-06-05 teismo posėdį. Prašyme pateikė skaičiavimą. Kartu su prašymu pateikė 2019-05-13 kvito kopiją, iš kurios matyti, jog 2019-05-13 buvo įsigyta degalų. 2019-06-26 ieškovė pateikė kitą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad patyrė 26,28 Eur keliones išlaidas už ieškovės atstovo atvykimą į 2019-06-05 teismo posėdį. Prie prašymo pridėjo 2019-06-05 kvito kopiją, iš kurios matyti, kad 2019-06-05 buvo įsigyta degalų. Kadangi abiejuose prašymuose buvo nurodyta 2019-06-05 teismo posėdžio data, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2019-06-26 prašymas yra patikslinimas pirmojo prašymo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai sudėjo prašymuose nurodytas sumas ir iš atsakovės ieškovei priteisė 52,10 Eur sumą. Sutiktina su apeliante, jog nagrinėjamoje byloje 2019-05-13 teismo posėdžio nebuvo, todėl šis kvitas nevertintinas. 2019-06-05 teismo posėdis vyko, jame dalyvavo ieškovės atstovas, iš 2019-06-05 kvito kopijos matyti, kad 2019-06-05 buvo įsigyta degalų, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog 26,28 Eur išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog degalai buvo pilti po teismo posėdžio, nesudaro pagrindo vertinti, kad šios išlaidos nėra patirtos už kelionę į 2019-06-05 teismo posėdį.
37. Dėl netinkamo įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas vertinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš apeliantės nepagrįstai priteistos 52,10 Eur kelionės išlaidos, pakeistina (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.). Šiuo sprendimu priteista ieškovei 71,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 45,28 Eur (19 Eur žyminis mokestis ir 26,28 Eur ieškovės atstovės kelionės į teismo posėdį išlaidos).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
38. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Pažymėtina, jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir, kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas atmestas. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šiuo sprendimu ieškovei priteistą 71,10 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 45,28 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.