Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta arba teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą pripažinimo, trečiasis asmuo – V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ieškovė dalyvavo butų privatizavimo procese, siekdama pagal tuo metu galiojusį LR butų privatizavimo įstatymą privatizuoti naudojamą butą. 1992 m. lapkričio 27 d. ieškovė pateikė pareiškimą Kauno miesto valdybai, prašydama leisti nupirkti nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo pateiktas šeimos narių susitarimas dėl buto pirkimo ieškovės vardu, užsakyta atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizaciją. 1993 m. kovo 23 d. buvo paskaičiuota buto kaina, kuris įkainotas 7296 talonais. Pastabose nurodyta, kad pirkėja visą Buto kainą moka investiciniais čekiais, nes šeima daugiavaikė. 1993 m. kovo 4 d. buvo sumokėtas 500,00 avansas už paslaugas, 1993 m. kovo 24 d. - 671,00 už dokumentų įforminimą, 1993 m. kovo 24 d. - 7296,00 už buto pirkimą. 1993 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė pateikė prašymą leisti įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus, kadangi nustatytu laiku negalėjo baigti privatizuoti buto, nes nespėjo patvirtinti sutarties notariškai. Ieškovė nepamena dėl kokių priežasčių, tačiau privatizavimo procesas buvo sustabdytas. 1999 m. rugsėjo 15 d. prašė negrąžinti pinigų už buto privatizavimą, kadangi kreipsis į Seimą su prašymu leisti baigti tvarkyti privatizavimo dokumentus. Seimo komisijai siuntė prašymą, tačiau jokio atsakymo negavo. Laikui bėgant ieškovė pametė turėtus su buto privatizavimu susijusius dokumentus, todėl norėdama užbaigti procesą, 2008 m. vasario 29 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių, kuris 2008 m. kovo 15 d. raštu Nr. 10-2-356 informavo, kad Nuosavybės teisių atkūrimo skyriuje dokumentų susijusių su buto (duomenys neskelbtini) privatizavimu nėra. Gavus tokį atsakymą ir pati neturėdama jokių dokumentų kopijų, ieškovė manė, kad yra praradusi galimybę privatizuoti butą, todėl daugiau niekur nesikreipė. 2019 m. lankantis savivaldybėje dėl buto nuomos klausimų, darbuotoja paklausė ieškovės, kodėl butas neprivatizuotas, ir pasiūlė kreiptis dar kartą į savivaldybę raštu. 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius atsiuntė ieškovei su buto (duomenys neskelbtini), privatizavimu susijusių dokumentų kopijas ir nurodė, kad tik teismui nustačius visas būtinas sąlygas pagal butų privatizavimo įstatymą, nuomininkai gali įgyti teisę užbaigti gyvenamųjų patalpų pirkimo - pardavimo procedūras. Ji buvo išreiškusi valią privatizuoti butą, atlikusi visus nuo jos priklausančius buto privatizavimo veiksmus, tačiau neįforminus pirkimo - pardavimo sutarties notarine tvarka, buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta.

Buto techninės apskaitos byla liudija, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto techninės apskaitos byla sudaryta ir patikrinta – 1993 m. sausio 21 d. 1993 m. kovo 23 d. buto įkainavimo aktas liudija, kad buvo įkainotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pirkėja V. B. perka iš pardavėjo (Kauno miesto valdybos), atstovaujamo J. M. Nurodytame įkainojimo akte yra užfiksuota, kad butas įkainotas 7296 talonų, pirkėja moka visą buto kainą investiciniais čekiais, kadangi šeima daugiavaikė. 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutartis liudija, kad Kauno miesto valdybos atstovė A. Š. pardavė V. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1993 m. kovo 23 d. buto įkainavimo aktą Nr. 50611 už 72,96 Lt. Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta trimis egzemplioriais, kurių vienas paliekamas Kauno m. notarų biure, kiti atiduodami sutarties šalims. Teismui pateiktoje 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutartyje yra pardavėjo atstovo - A. Š. - parašas. Antro sutarties lapo grafa dėl jos patvirtinimo Kauno m. notarų biure nėra užpildyta, nėra atsakingo notaro parašo bei antspaudo.

Ji įvykdė visas jai privatizavimo proceso vykdymą įgyvendinusios įstaigos nurodymus: buvo sudaryta buto techninės apskaitos byla, butas buvo įkainotas, ieškovė sumokėjo nustatytą buto privatizavimo kainą. Daugiau jokių nurodymų iš Kauno miesto valdybos ieškovė negavo, ji nebuvo kviečiama sutarties patvirtinti notarine tvarka. Kauno miesto valdybai nesiėmus veiksmų sudaryti buto pirkimo - pardavimo sutarties notarine tvarka, darytina išvada, kad Kauno miesto valdyba vengė įforminti sutartį notarine tvarka.

Pati ieškovė (pirkėja) vengė įforminti sandorį notarine tvarka, minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 1993 m. parengta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje yra nurodyta pardavėjos Kauno miesto valdybos atstovės - A. S. - parašas, tačiau nėra pačios ieškovės parašo. Tai patvirtina, kad Kauno miesto valdybos įgaliota atstovė pasirašė sutartį, tačiau, dėl atsakovei nežinomų priežasčių, jos nepasirašė pati ieškovė V. B. Pažymėtina ir tai, jog butas nėra privatizuotas ieškovei buvo žinoma, nes 1999-09-15 ji parašė Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir privatizavimo tarnybai prašymą, kuriame nurodė negrąžinti pinigų už buto privatizavimą, kadangi kreipsis į Seimą su prašymu leisti baigti tvarkyti dokumentus dėl buto privatizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė, o ne Kauno miesto savivaldybė, nebaigė tvarkyti privatizavimo dokumentų, neatvyko pasirašyti pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties, todėl mano, kad negali būti taikomos CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Trečiasis asmuo V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I.Teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai dėl byloje keliamų klausimų

nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašo pripažinti sudaryta pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau atsakovė Kauno miesto savivaldybė nesutinka su šiuo reikalavimu, kadangi mano, kad ieškovė vengė sudaryti sutartį, nes nėra ieškovės pasirašytas buto pirkimo – pardavimo sutarties projektas, jis pasirašytas tik Kauno miesto valdybos atstovės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1985 m. sausio 15 d. Ieškovė paaiškino, kad šis butas maždaug nuo 1965 m. buvo suteiktas jos tėvams, po tėvų mirties 1990 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto valdybos raštu Nr. 7474 butas skirtas jos šeimai. Bute ieškovė gyvena Gyvenamųjų patalpų valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos sutarties pagrindu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dalyvavo privatizavimo procese pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą (toliau – Butų privatizavimo įstatymas), pateikė prašymą 1992 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto valdybai prašydama leisti nupirkti nuomojamą butą (pridėtas pareiškimas), kuris yra pasirašytas tiek pačios ieškovės bei Kauno miesto valdybos atstovės V. D., uždėtas įstaigos spaudas. Ieškovė su sutuoktiniu V. B. sudarė susitarimą dėl buto pirkimo jos vardu.

1992 m. lapkričio 27 d. ieškovė pateikė užsakymą, kuriuo prašė kuo greičiau atlikti buto inventorizaciją, 1993 m. kovo 23 d. aktu butas įkainotas 7296 talonais, nurodyta, kad už butą mokama investiciniais čekiais, kadangi šeima daugiavaikė. Ieškovė pridėjo byloje kvitus iš kurių matyti, kad ji 1993 m. kovo 4 d. sumokėjo 500,00 avansą, rekvizituose nurodyta Kauno miesto valdyba bei ieškovė, vėliau ieškovė sumokėjo 671,00 už dokumentų įforminimą bei 1993 m. kovo 24 d. 7296,00 už buto pirkimą (pridėtas Taupomasis pranešimas apie nurašymą iš banko). 1993 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė rašė prašymą, prašydama leisti įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus, nes nespėjo įforminti jo notariškai, pridėjo duomenis, kad už butą yra sumokėjusi. Be to, byloje pridėta sutartis dėl buto pirkimo, kurioje aptartos buto pirkimo – pardavimo sąlygos, nurodytos šalys – Kauno miesto valdybos atstovė, kurios parašas ant sutarties yra bei pirkėja – ieškovė, kurios parašo ant sutarties nėra.

Ieškovė 1999 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą, prašydama negrąžinti jai pinigų už butą, nes kreipsis į Seimą prašydama leisti užbaigti buto privatizavimą. Ieškovė 2008 m. kovo 15 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento nuosavybės teisės atkūrimo skyrių, tą patvirtina šio skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad dokumentų susijusių su buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimu nėra. 2019 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius atsiuntė ieškovei su buto (duomenys neskelbtini), privatizavimu susijusių dokumentų kopijas.

Kauno miesto savivaldybės atstovė neginčijo aplinkybių, kad ieškovė pradėjo privatizavimo procesą, sutiko su aplinkybe, kad iniciatorė pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo notarine tvarka buvo Kauno miesto savivaldybė.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis teismų formuojama praktika, ginčo situacijos sprendimui gali ir turi būti taikomos būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatos (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-739-343/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-726-553/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2014; ir kt.).

CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau tuo pačiu įstatymas numato išimtį - CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Iš esmės identiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir ginčo buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu. 1964 m. Civilinio kodekso (čia ir toliau - redakcija galiojusi nuo 1992-11-01 iki 1994-02-01) 58 straipsnio 3 dalis numatė, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, o 5 dalis numatė tokią pačią išimtį - jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia.

Tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį (1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalis) nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sandoris yra dvišalis, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šioje situacijoje vertinant ar ieškovė įvykdė visiškai ar iš dalies sandorį būtina remtis Butų privatizavimo įstatymu, kuris numatė tvarką siekiant privatizuoti butą, t. y., reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2014). Be to, vertintina, ar kita šalis, t. y., atsakovė vengė įforminti sandorį notarine tvarka.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizavimo objektas pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei neįtrauktas į nurodyto įstatymo 3 straipsnio įtvirtintą neprivatizuotinų objektų sąrašą. Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė bute deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1985 m. sausio 15 d. (Kauno miesto savivaldybės administracijos pažyma) ir kad maždaug nuo 1965 m. butas buvo suteiktas ieškovės tėvams.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pradėjo privatizavimo procesą pateikdama 1992 m. lapkričio 27 d. pareiškimą Kauno miesto valdybai, susitardama dėl buto pirkimo jos vardu su sutuoktiniu (Butų privatizavimo įstatymo 4, 5 straipsniai). Be to, privatizavimo proceso metu butas buvo inventorizuotas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 6 punktas), 1993 m. kovo 23 d. minėtas butas buvo įkainotas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 7-11 punktai). Iš pateiktų kvitų matyti, kad ji apmokėjo už butą, už paslaugas, už dokumentų įforminimą.

Iš pateiktų ieškovės rašytinių duomenų, paaiškinimų teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad ji įvykdė Buto privatizavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkoje numatytas sąlygas, tokiu būdu teismas sprendžia, kad ji įvykdė sandorį, jis tik liko neįformintas notarine tvarka, byloje, esantys duomenys patvirtina šalių valią sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį (įkainojimo aktas su parašais, pareiškimas patvirtintas šalių parašais, sutartis patvirtina Kauno miesto valdybos atstovės parašu, apmokėjimo kvitai ir kt.).

Nors Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodo, kad ieškovė vengė įforminti pirkimo – pardavimo sutartį notariškai, tačiau teismas pažymi, kad pareiga inicijuoti sutarties įforminimą notarine tvarka buvo numatyta įstaigoms (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 19-20 punktai). Be to, kitos byloje esančios aplinkybės patvirtina ieškovės siekį sudaryti bei įforminti pirkimo – pardavimo sandorį – ieškovė 1993 m. rugpjūčio 4 d. dieną kreipėsi su prašymu įforminti dokumentus, vėliau prašė negrąžinti pinigų, nes kreipsis į Seimą, 2008 metais bandė ieškoti dokumentų dėl buto privatizavimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės duoti paaiškinimai nuoseklūs ir detalizuoti, nurodytos priežastys dėl ko ieškovė ilgą laiką vėl nesikreipė – vyro liga, įstaigos gauti atsakymai, kad duomenų apie privatizavimą nėra ir kt. Juolab, pati atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie teismui leistų darytina išvadą, kad ieškovė vengė įforminti sandorį.

Aukščiau paminėtos aplinkybės atitinka CK 1.93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią teismui pripažinti sandorį galiojančiu. Todėl ieškovės V. B. patikslinto ieškinio alternatyvus reikalavimas tenkintinas (patikslinant reikalavimo formuluotę, kad ieškovė galėtų teismo sprendimo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo butą), t. y. pripažintina, kad 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė V. B. nuosavybės teise įgijo (privatizavo) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CPK 178, 185 straipsnis).

Tenkinus V. B. patikslinto ieškinio pirmąjį alternatyvų reikalavimą, teismas dėl kitų ieškovės alternatyvių reikalavimų nepasisako ir jų nevertina.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas mano, kad reikalavimui dėl pripažinimo nuosavybės teisės ieškinio senatis netaikoma, nes pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo). Ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

II. Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-P-1330-5835 nusprendė suteikti ieškovei V. B. antrinę teisinę pagalbą ir ieškovę atleisti 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2023 m. kovo 8 d. pažymoje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 470,00 Eur, todėl iš atsakovės valstybei priteistina suma už garantuojamą teisinę pagalbą yra 470,00 (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš jos žyminis mokestis nepriteistinas.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims yra 17,76 Eur ir viršija minimalios valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 1993 m. buto pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovė V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo (privatizavo) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą valstybinę garantuojamą teisinę pagalbą 470,00 Eur, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės valstybei 17,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662 ir paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.