- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-1880-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00332-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VA Statyba“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanvira“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Nemokumas“, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanvira“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Nemokumas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VA Statyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Sanvira“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB“ Nemokumas“, ieškinyje teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2014-10-31 pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą VA Nr. 00784, 2014 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, 2015 m. vasario 26 d. tarpusavio skolų suderinimo laišką; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB ,,VA Statyba“ 11 633,36 Eur skolą, 977,20 Eur palūkanas, 8,40 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos 2 statybos subrangos sutartys. 2014 m. ieškovė atliko darbus pagal minėtas sutartis bei už atliktus darbus pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras bendrai 32 718,69 Eur sumai. Atsakovė PVM sąskaitas faktūras priėmė, pasirašė darbų atlikimo aktus, pretenzijų dėl darbų kokybės/atlikimo terminų nereiškė. Tačiau atsakovė yra apmokėjusi tik dalį sąskaitų bendrai 21 085,33 Eur sumai. Neapmokėtas likutis – 11 633,36 Eur. Atsakovei pateikus 2014-10-31 pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą paaiškėjo, kad atsakovė patenkino savo reikalavimus pažeisdama mokėjimų eilę.
2. Atsakovė UAB ,,VA Statyba“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su ieškove 2014 m. kovo 3 d. pasirašė statybos subrangos sutartį, kuria ieškovė, kaip subrangovas, įsipareigojo atlikti vidaus vandentiekio, vidaus buitinių nuotekų bei šildymo darbus bendruomenės pastate, o 2014 m. kovo 3 d. pasirašė statybos subrangos sutartį Nr. 2014/06, kuria ieškovė, kaip subrangovas, įsipareigojo atlikti vidaus šildymo sistemos, vėdinimo bei šilumos punkto įrengimo darbus, vandentiekio, vidaus buitinių nuotekų bei šildymo darbus lopšelyje darželyje. Darbus pagal pirmą sutartį ieškovė turėjo atlikti iki 2016 m. gegužės 30 d., o atliko iki 2014 m. birželio 27 d., pagal antrą sutartį darbus vėlavo atlikti beveik 2 mėnesiais. Atsakovė nutarė padėti ieškovei įvykdyti sutartį, palengvindama sutarties sąlygas, t. y. teikdama pagalbą atliekant sutartinius pagalbinius darbus bei aprūpindama ieškovę visomis reikalingomis medžiagomis, jas pristatydama į objektą, užtikrindama medžiagų apsaugą, teikė pavėžėjimo paslaugas, skyrė savo reikalingus darbuotojus bei kitą pagalbą, kad ieškovė galėtų realiai įvykdyti sutartus darbus. Tuo tikslu šalys 2014 m. liepos 21 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2014-03-03 subrangos sutarties 2014/06, kuriuo numatė genpatarnavimų kainą 11 341,69 Lt (3 284,78 Eur). Dėl šių aplinkybių sumažėjo statybos subrangos kaina, o sumažinimas buvo atliktas, pasirenkant užskaitymo būdą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB „Sanvira“ 1 050 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą atsakovei UAB „VA Statyba“.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,VA Statyba“ su ieškove UAB ,,Sanvira“ 2014 m. kovo 3 d. pasirašė statybos subrangos sutartį Nr. 2014/05 ir statybos subrangos sutartį Nr. 2014/06. 2014 m. liepos 21 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2014 m. kovo 3 d. statybos subrangos sutarties Nr. 2014/06 buvo keičiamas sutarties 6.2.19 p., t. y., kad subrangovas moka 11 341,69 Lt atsakovei už genpatarnavimus pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kas iš dalies pakeitė ir statybos rangos sutarties kainą. Iš pateiktos sąskaitos faktūros matyti, kad 2014 m. lapkričio 17 d. atsakovė pateikė ieškovei apmokėti 11 341,69 Lt už genrangos paslaugas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, kad ieškovė statybos rangos sutartis įvykdė, bendradarbiaudama su atsakove, t. y. atsakovei perkant dalį darbams atlikti medžiagų bei teikiant genrangos paslaugas, kad ieškovė galėtų įvykdyti sutartus darbus. Nustačius, kad genrangos paslaugos ieškovei buvo suteiktos, teismas sprendė, jog PVM sąskaitos faktūros išrašymas dėl 11 341,69 Lt yra pagrįstas buhalterinis veiksmas. Iš 2014 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Sanvira“ balanso ir pelno nuostolių ataskaitos teismas nustatė, kad 2014 metais įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo nuo 30 139 Lt iki 7 175 Lt, o trumpalaikis – nuo 164 759 Lt iki 131 751 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai padidėjo nuo 139 924 Lt iki 196 722 Lt. Turto sumažėjimas ir įsipareigojimų padidėjimas vyko 2014 metų eigoje, tuo tarpu statybos subrangos sutartys tarp šalių buvo pasirašytos 2014 m. kovo 3 d., t. y. metų pradžioje. 2014 m. kovo mėn. ieškovės finansinė būklė buvo normali. Taigi teismas konstatavo, jog sutarčių sudarymas 2014 m. kovo 3 d. nepažeidė ieškovės kreditorių interesų. Sutarčių vykdymo eigoje išaiškėjus, kad ieškovė neturi galimybių pilnai įvykdyti sutartį, buvo papildomai susitarta dėl genpaslaugų bei medžiagų įsigijimo atsakovės lėšomis. Sutartys buvo įvykdytos ir ieškovės mokumas dėl to nesumažėjo, nors ieškovė ir negavo maksimalios sutartos sumos. Ieškovė pagal minėtas statybos rangos sutartis gavo 21 085,33 Eur sumą. Teismas taip pat konstatavo, jog 2015 m. vasario 26 d. tarpusavio skolų suderinimo laišku nėra nustatomi šalių tarpusavio įsipareigojimai ar susitariama dėl civilinių teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo, jame tik nurodyta, kad atsakovės įmonėje vykdomas 2014 m. finansinių ataskaitų auditas ir kad atliekant auditą reikalingas ieškovės patvirtinimas apie 2014 m. gruodžio 31 d. mokėtinas/gautinas sumas. Nors 2015 m. vasario 26 d. tarpusavio skolų suderinimo laiškas buvo patvirtintas jau iškėlus bankroto bylą ieškovei, tačiau šis dokumentas nelaikytinas sutartimi ar sandoriu tarp šalių. Teismo vertinimu, šis 2015 m. vasario 26 d. laiškas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu. Kadangi ieškovė pareiškė actio Pauliana ieškinį, teismas konstatavo, jog nėra visų actio Pauliana sąlygų, t. y. ieškovė šiuo metu galiojančios reikalavimo teisės nebeturi, kadangi atsiskaitė su ieškove pagal atliktų darbų apimtį. Ginčijami sandoriai buvo ekonomiškai naudingi ieškovei, todėl nepažeidė kreditorių interesų, ieškovė ir atsakovė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, siekiant įvykdyti iš pagrindinių sutarčių kylančius įsipareigojimus, dėl ko buvo sumažinti ieškovės įsipareigojimai, tuo pačiu ir gaunamos pajamos, bylos aplinkybės nepatvirtina ir atsakovės nesąžiningumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Sanvira“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Nemokumas“, prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę. Ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti už atliktus darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o teismo teiginiai apie sumažėjusią sutarties kainą yra nepagrįsti. Ieškovė už atliktus darbus pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, atsakovė jas akceptavo, tačiau vietoje jų apmokėjimo padarė užskaitymą, t. y. patenkino savo reikalavimą į ieškovę.
1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių teisių. 2014 m. liepos 21 d. papildomas susitarimas, 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra, 2014 m. spalio 31 d. pranešimas apie įskaitymą, 2014 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas bei 2015 m. vasario 26 d. tarpusavio skolų suderinimo laiškas padidino ieškovės įsipareigojimus ir sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais, taip pažeidžiant jų teises, suteikė pranašumą vienam iš kreditorių. Atsakovė ginčijamais užskaitų aktais patenkino savo reikalavimą, pažeisdama atsiskaitymų eiliškumą.
1.3. Teismo argumentai, jog šalys privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, prieštarauja suformuotai teismų praktikai, apibūdinančiai sandorio privalomumo požymius. Akivaizdu, kad gautinų lėšų užskaitymas vieno iš kreditorių skolos padengimui negali būti laikomas privalomu sandoriu, kurį šalys privalėjo sudaryti.
1.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė buvo sąžininga, kadangi ji sudarydama ginčijamus sandorius su ieškove turėjo ir galėjo žinoti apie kitus ieškovės kreditorius, sunkią ieškovės turtinę padėtį. Be to, 2014 m. gruodžio 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas buvo sudarytas likus tik 20 dienų iki Kauno apygardos teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
1.5. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog šalims buvo būtina pakeisti 2014 m. kovo 3 d. sutarties 6.2.19. p. sąlygas ir 2014 m. liepos 21 d. nustatyti 11 341,69 Lt genpatarnavimų sumą. Atsakovės argumentai, jog tai buvo padaryta, nes ieškovė vėlavo atlikti darbus, nėra paremti rašytine bylos medžiaga. Būtent atsakovė, kaip genpatarnavimų paslaugą suteikęs asmuo, privalo įrodyti, kad ši paslauga buvo suteikta, ji suteikta tinkamai ir ieškovės priimta. Kaip matyti iš 2014 m. liepos 21 d. papildomo susitarimo, jis yra neatsiejama sutarties dalis ir jam taikomos visos sutarties nuostatos, taigi papildomu susitarimu ir 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra suteikti genpatarnavimai turėjo būti perduoti tokia pačia tvarka kaip ir ieškovės atlikti darbai. Tai reiškia, kad turėjo būti sudaromas ir abiejų šalių pasirašytas atliktų darbų perdavimo aktas, atsiskaitymo dokumentai turėjo būti parengti taip, kad ieškovė galėtų patikrinti genpatarnavimų apskaičiavimus. Šios sutarties sąlygos išpildytos nebuvo, genpatarnavimų darbai ieškovei nebuvo perduoti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „VA Statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliantės argumentas, jog ji turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti už atliktus darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, yra nepagrįstas. Už visus apeliantės atliktus darbus atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi. Tai, kad pradinė sutarties kaina buvo sutarta didesnė ir apeliantė tikėjosi gauti didesnę sumą, tačiau vėliau apeliantei dėl objektyvių aplinkybių negalint tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų dalis apeliantės įsipareigojimų buvo sumažinta bei tokiu būdu automatiškai sumažintas ir sutartas užmokestis, negali būti pagrindas reikalauti apmokėti už tai, ko apeliantė neatliko. Teismas pagrįstai sprendė, kad tai, jog buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra didesnei sumai, kuri buvo sumažinta tarpusavio atsiskaitymais, atsižvelgiant į realiai padarytus darbus ir įsigytas medžiagas, t. y. tinkamos sutarčių kainos sumažinimo formos nepasirinkimas, nepaneigia sutarčių įvykdymo ir visiško atsiskaitymo. Nei šalių sudaryta 2014 m. kovo 3 d. statybos subrangos sutartis Nr. 2014/05, nei statybos subrangos sutartis Nr. 2014/06 apeliantės ir jos kreditorių teisių nepažeidžia, priešingai, apeliantė gavo tiek pajamų, kiek buvo atlikta darbų, ir šios pajamos gali būti skirtos atsiskaityti su kreditoriais. Negali būti taip, kad pagal tą patį sandorį apeliantės gaunamos pajamos laikomos, kaip gaunamos pagrįstai, o patiriamos išlaidos yra nepagrįstos. Šiuo atveju negalima kalbėti ir apie atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, kadangi tai nebuvo apeliantės atsiskaitymas su atsakove, o tik sutartinės kainos sumažinimas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ginčo sandorių šalys neprivalėjo sudaryti. Tam, kad apeliantė įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus bei gautų užmokestį už faktiškai atliktus darbus, dalį medžiagų objektui pateikė bei dalį paslaugų atliko pati atsakovė, dėl ko apeliantės ginčijamų sandorių sudarymas buvo paremtas objektyviai susiklosčiusiomis aplinkybėmis bei nukreiptas į sutarties išsaugojimą ir apeliantės pajamų gavimą, atsižvelgiant į faktiškai atliktus darbus. Apeliantės ginčijamų sandorių sudarymas buvo nukreiptas į pagrindinės sutarties išsaugojimą bei į apeliantės pajamų gavimą pagal faktiškai atliktus įsipareigojimus, t. y. minėtais sandoriais sumažinti apeliantės įsipareigojimai, todėl atsakovė šiuo atveju negali būti laikoma nesąžininga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Ieškovė – bankrutavusi UAB „Sanvira“ ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais UAB „VA statyba“ 2014-10-31 pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, 2014-11-17 PVM sąskaitą faktūrą, 2014-12-31 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą ir 2015-02-26 tarpusavio skolų suderinimo laišką ir priteisti 11 633,36 Eur skolą bei palūkanas. Ieškinį grindė CK 6.930¹ straipsniu, nurodydama, kad ieškovė atsiskaitydama su atsakove (atlikdama priešpriešinių reikalavimų įskaitymą) pažeidė mokėjimų eiliškumą, nes VMI ir Sodra jau vykdė išieškojimus ir ieškovė turėjo ženklius įsipareigojimus darbuotojams, todėl buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Atsakovės PVM sąskaitą faktūrą ieškovė nurodė esant fiktyvia ir nepagrįsta.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu ieškinį atmetė, nenustatęs actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų. Teismas nustatė, kad ieškovė nebeturi reikalavimo teisės, nes su ja buvo atsiskaityta pagal padarytų darbų apimtį, kreditorių teisės nebuvo pažeistos, šalys privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius tam, kad būtų tinkamai įvykdyti įsipareigojimai, kylantys iš pagrindinių sutarčių, atsakovė nebuvo nesąžininga.
10. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų nebuvimo, kartu nurodo, kad šiuo atveju ieškovei atsiskaitant su vienu iš kreditorių (atsakove) buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas ir kitų kreditorių interesai, nes buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas mokėjimų eiliškumas.
Dėl neatskleistos bylos esmės
11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo pareiga ieškinyje teismui, be kito, nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir reikalavimą atsakovui (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Įstatymas neįpareigoja besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodyti ginčo teisinį kvalifikavimą (teisinį ieškinio pagrindą), todėl nepaisant to, ar jis yra nurodytas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. G. P. ir J. E. P. , bylos Nr. 3K-3-150/2014).
13. CK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2014).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti negaliojančiaiss tam tikrus sandorius, to pagrindu nurodydama kreditorių teisų pažeidimą, pasireiškusį atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, nustatytos CK 6.930¹ straipsnyje nesilaikymu, kadangi ieškovė atsiskaitė su atsakove, esant pirmesnės eilės reikalavimų.
15. Pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškinio pagrindo skundžiamame teismo sprendime iš viso nepasisakė, t. y. faktiškai bylos šiuo pagrindu nenagrinėjo, o sprendimą grindė išvadomis dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų nebuvimo, nors ieškinyje nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su actio Pauliana ieškinio sąlygomis, t. y. bylą išsprendė visai kitu nei buvo pareikštas ieškinys faktiniu ir teisiniu pagrindu. Byloje nėra pateiktas ieškovės pareiškimas dėl byloje pareikšto ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo ar jo papildymo CPK 141 straipsnyje numatyta tvarka.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2014-07-21 papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2014-03-03 Statybos subrangos sutarties Nr. 2014/06, kurį pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, taip pat nustatyta tvarka nebuvo pareikštas, nes toks reikalavimas suformuluotas ne pareiškime dėl ieškinio pagrindo ir (ar) dalyko pakeitimo, o nurodytas dublike, t. y. atsikirtime į atsakovės atsiliepimo į ieškinį motyvus. Būtent atsakovei atsiliepime į ieškinį nurodžius motyvus dėl actio Pauliana ieškinio netenkinimo sąlygų bylos nagrinėjimas nukrypo visai kita linkme, nei buvo suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas ieškinyje.
17. Tokie tiek šalių, tiek teismo veiksmai nagrinėjant bylą rodo, kad buvo neatskleista bylos esmė, nes nebuvo išnagrinėta tai, kas turėjo būti išnagrinėta, o išnagrinėta buvo tai, dėl ko ieškovė ieškinyje net nebuvo nurodžiusi.
18. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė turi būti suprantama kaip reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, kurios buvo ieškinio pagrindu, t. y. ar buvo kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti patenkinti pirmiau pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą eiliškumą, taip pat nenagrinėjo ir PVM sąskaitos faktūros fiktyvumo, t. y. apskritai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu.
21. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios apeliacinį procesą reglamentuojančioms normoms (CPK 302 straipsnis), bei specialiosios apeliacinį procesą apibrėžiančios CPK normos. Tai reiškia, kad apeliacinis teismas, nors nagrinėja bylą pagal proceso normų nustatytas taisykles, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas, taikant ieškovo pažeistų teisių gynybą didesne apimtimi, negu nustatyta ieškinyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių pasisakyti, ar pagrįstai buvo atmesti ieškinio reikalavimai ieškinyje nurodytu pagrindu, nes to pirmosios instancijos apskritai nesprendė.
22. Jei laikyti, kad ieškovė, nurodydama argumentus dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų dublike siekė pakeisti ar papildyti ieškinio reikalavimus šiuo pagrindu ir papildyti reikalavimus dėl papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2014-03-03 Statybos rangos sutarties Nr. 2014/06, tuomet ieškovė tai turėtų atlikti CPK 141 straipsnyje numatyta tvarka, nes bylos nagrinėjimo ribos, apibrėžiamos ieškiniu, turi būti aiškios tiek šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui.
23. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M., M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. UAB ,,Radiolinija“, bylos Nr. 3K-3-64/2011).
24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas dėl to, kad nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.