Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-23 · Administracinė byla Nr. I-3807-484/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-23
Bylos Nr.
I-3807-484/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01880-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūra Marija Strumskienė, Donatas Vansevičius
Trečiasis asmuo
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Corpus A“
Pareiškėjas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui
Administracinė byla Nr. I-3807-484/2012Proceso Nr. 3-61-3-01880-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovei A. G., atsakovo atstovui Igoriui Tkačenko, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei Audronei Činčiutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Corpus A“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius (toliau – Inspekcija, atsakovas) pagal 2012-05-17 vartotojų prašymą atlikęs UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) teisinės metrologijos reikalavimų tiekiant šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikymosi kontrolę, 2012-06-13 surašė Teisines metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame Bendrovei nurodė: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – Metrologijos įstatymas) 15 str. 1 d. ir 17 str. 2 d. nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012-06-28 informuoti Inspekciją (toliau – Aktas, b. l. 11-22).

Šalies argumentai

Pareiškėja padavė teismui skundą (b. l. 1-10), kuriame prašo panaikinti 2012-06-13 Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus priimtą Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde nurodė, jog nesutinka su ginčijamo Akto nurodymais, nes jie neatitinka teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos ir objektyviai negali būti įgyvendinti dėl ne nuo Bendrovės priklausančių priežasčių.

Nurodė, kad administratoriaus UAB „Corpus A“ 2011-12-01 prašymu („karštą vandenį tiekti pagal 1-ą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą“) nuo 2011-12-01 tiekia karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d.). Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 47.3 punktą šilumai paskirstyti patalpų savininkams - šilumos vartotojams gali būti naudojami ir statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoje vietoje įrengti šilumos, šilumnešio, vandens kiekio matavimo prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, bet jų rodmenų ataskaitos naudojamos šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo-pardavimo vietoje nenustatyta kitaip. Prie tokių įvadinio šilumos skaitiklio į gyvenamąjį namą patiektos ir apskaitytos šilumos energijos paskirstomųjų tarp namo gyventojų apskaitos prietaisų priskiriami ir karšto vandens skaitikliai butuose (Taisyklių 47.3.3 punktas). Ten pat (Taisyklių 51 punktas) nurodyta, jog Taisyklių 47.3 punkte nurodytus neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus (išskyrus karšto vandens skaitiklius, kuriuos teisės aktuose nustatyta tvarka įrengia karšto vandens tiekėjas) savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri šilumos vartotojas, jeigu šalių sutarimu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje ar Lietuvos Respublikos teisės aktais nenustatyta kitaip. Atsižvelgdama į šias teisės akto nuostatas, pareiškėja mano, kad atsiskaitomasis šilumos energijos kiekio matavimo prietaisas (atsiskaitomasis apskaitos prietaisas) yra įvadinis skaitiklis, kuris priklauso šilumos tiekėjui, yra jo įrengiamas, keičiamas bei prižiūrimas (tame tarpe metrologiškai tikrinamas), rodo į vartotojams priklausantį pastatą pateiktą (jame sunaudotą) šilumos kiekį. Šiluma name paskirstoma bei sąskaitos kiekvienam atskiram namo vartotojui išrašomos pagal kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui sudaromo šilumos balansą, atsižvelgiant į pastatui patiektos šilumos energijos įvadinio atsiskaitomojo prietaiso apskaitytus ir patiems vartotojams priklausančių neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų (šilumos skaitiklių, karšto vandens skaitiklių ir kt.) parodymus, deklaruojamus pačių vartotojų (šių skaitiklių naudotojų). Atsižvelgiant į tiekimo vartojimo riboje (Šilumos ūkio įstatymo 11 str.) įrengto atsiskaitomojo apskaitos prietaiso parodymus (pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalį, Civilinio kodekso 4.76 ir 4.82 str.) yra paskirstomas ir parduodamas visas į pastatą patiektos šilumos energijos kiekis), įvadinis šilumos apskaitos prietaisas turi būti metrologiškai įteisintas ir periodiškai tikrinamas. Pažymėjo, jog ir pačios Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011-08-17 rašte Nr. 13SR-244 nurodyta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas pirkimo-pardavimo vietoje įrengtam įvadiniam šilumos skaitikliui, tačiau netaikomas butuose esantiems skaitikliams, t. y. teisinis metrologinis reglamentavimas neatsiskaitomiesiems prietaisams netaikomas.

Nurodė ir tai, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkų įrengti karšto vandens skaitiklių tipai yra įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, skaitikliai techniškai tvarkingi ir užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Šie skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė. Pagal galiojusius teisės aktus per paskutinius 10-15 metų vartotojai patys įsirenginėjo karšto vandens apskaitos prietaisus butuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, todėl šie skaitikliai nuosavybės teise priklauso vartotojams, o ne šilumos tiekėjams, geriamojo vandens tiekėjams, karšto vandens tiekėjams ar kitiems tretiesiems asmenims. Už vartotojams jų butuose įsirengtų karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą bei priežiūrą buvo ir tebėra atsakingi patys apskaitos prietaisų savininkai, iš kurių joks mokestis už tai nebuvo ir nėra renkamas (iki 2009-01-07 galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 204, 212 p.). Analogiškai ir pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 3 d., 16 str. 4 d., Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 17 punktą, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti pradėtas taikyti, kai apskaitos prietaisai įrengti ir jie nuosavybės teise priklauso apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui (karšto vandens tiekėjui). Tuo tarpu apie vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinius patikros intervalus karšto vandens tiekėjas informacijos neturi, šių skaitiklių priežiūros ir metrologinės patikros sąnaudos į jokias (nei šilumos, nei karšto vandens) kainas nebuvo, nėra ir pagal galiojančius teisės aktus - negali būti įtrauktos.

Dėl antro nurodymo pareiškėja paaiškino, jog tuose namuose, kuriuose UAB „Vilniaus energija“ nuo 2010-05-01 atlieka karšto vandens tiekėjo funkciją, taip pat daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurių gyventojai nustatyta tvarka nepasirinko kito karšto vandens tiekėjo arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo, nauji, karšto vandens tiekėjui priklausantys ir metrologiškai patikrinti karšto vandens skaitikliai yra pradėti rengti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bei Komisijos patvirtintus tokių prietaisų įrengimo planus. Teigia, kad net ir esant tinkamam teisiniam reguliavimui bei pakankamam finansavimui, daugiau kaip du šimtus tūkstančių vartotojų butuose esančių, jų pačių per pastaruosius 10-15 metų įsirengtų skaitiklių pakeisti naujais per trumpą laiką neįmanoma. Kadangi nurodyti terminai naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių įrengimui nustatyti Vilniaus m. savivaldybės tarybos ir Komisijos sprendimais dar nėra pasibaigę, mano, kad Inspekcija neturi pagrindo reikalauti su tuo susijusių pareigų vykdymo.

Pareiškėjos manymu, skundžiamas Aktas turi būti panaikintas ir dėl to, kad neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų: jis nepatvirtintas antspaudu, nenurodyta apskundimo tvarka, nurodymai nemotyvuoti, konkretūs pažeidimai nepakankamai ištirti ir neindividualizuoti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 95-99) nurodė, kad pagal 2012-05-17 vartotojos prašymą atliko patikrinimą dėl teisinės metrologijos reikalavimų tiekiant šilumos energiją ir karštą vandenį Vilniaus miesto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikymosi. Pasirinktinai patikrinus nurodyto namo 20, 23, 25, 29, 30, 36, 51 ir 56 butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, nustatyta, kad parduodamo karšto vandens kiekiui nustatyti naudojami ZR Rubikon ETW tipo vandens skaitikliai. Šių skaitiklių tipas įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Visi tikrinti karšto vandens skaitikliai užplombuoti pareiškėjo plombomis ir yra butų savininkų nuosavybė. Pareiškėja atlieka naudojamų skaitiklių priežiūrą. Visuose namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Vadovaujantis Metrologijos įstatymo, kitų teisinę metrologiją ir šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, taip pat remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartimi Nr. A14-1166/2005, už padarytus pažeidimus pareiškėjui paskirti įvykdytini nurodymai.

Remdamasis LVAT 2012-03-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012, atsakovas nurodė, kad bet kokiu atveju vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas. Šiuo atveju karšto vandens skaitiklių naudojimą patvirtina pareiškėjo uždėtos plombos ir skaitiklių plombavimo aktai, kuriuose pareiškėjo nurodyta mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal skaitiklio (- ių) rodmenis.

Dėl pirmojo Akto reikalavimo nurodė, jog jo vykdymas susijęs su Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. bei 17 str. 2 d. nuostatomis. Pažymėjo, jog remiantis Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 163 p., karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjas, būdamas atsakingas už teisinės metrologijos reikalavimų laikymąsi, nevykdo imperatyvių įstatymo reikalavimų ir nepaaiškina, kodėl neprisiima įstatymo nustatytos atsakomybės matavimo priemonės naudotojui, tiek Įstatyme ir Taisyklėse nustatytos prievolės tiekėjui savo lėšomis įrengti karšto vandens skaitiklius. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas pažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimus ir tuo aspektu, kad neįrengia skaitiklių. Be to, Taisyklių 175 p. nurodyta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Tokį pareiškėjo elgesį, kuomet jis naudoja skaitiklių, neturinčių metrologinės patikros rodmenų, duomenis, atsakovas vertina kaip karšto vandens vartotojų interesų pažeidimą. Dėl to Inspekcijos viršininkas nurodė parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, kad Akto antrasis nurodymas yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju nurodymu, kadangi atlikus skaitiklio metrologinę patikrą būtina numatyti kitos patikros datą. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 177.4 punktą draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklio rodmenis, kai karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Bendrovė karšto vandens tiekimo veiklą pradėjo tik 2010-05-01 ir iki to nebuvo karšto vandens tiekėja, todėl neturėjo pareigos įrengti karšto vandens apskaitos prietaisų ir atlikti jų metrologinę patikrą. Pažymėjo, kad LVAT, įvertinęs dar 2007 m. galiojusį teisinį reglamentavimą, 2010-10-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 nusprendė, kad UAB „Vilniaus energija“ buvo laikytina karšto vandens tiekėja.

Teigia, jog pareiškėjas nepagrįstai remiasi Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31, MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 punktu, kuris nustato, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Pažymi, kad Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. nustatyta atsakomybė matavimo priemonės naudotojui metrologiškai tikrinti matavimo priemonę, o Taisyklių 175 p. nurodyta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Tvirtina, kad pagal teisės aktų hierarchiją pareiškėjas, kaip ir Inspekcija, savo veikloje pirmiausia turi remtis įstatymų nuostatomis, kuriose nustatyta pareiga tiekėjui atlikti metrologinę karšto vandens skaitiklių patikrą.

Pažymėjo, kad tikrintame name įrengtų karšto vandens skaitiklių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, skaitikliai techniškai tvarkingi ir užplombuoti. Atsižvelgiant į tai, karšto vandens apskaičiavimui taikyti Vandens vartojimo normoje RSN 26-90 nustatytą normatyvą šiuo atveju pareiškėja negali, nes remiantis Taisyklių 178.3 p. ji turėtų pateikti duomenis, kad visi vartotojų karšto vandens skaitikliai yra sugadinti.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjai skundžiamu aktu nėra nustatyta pareiga nedelsiant pakeisti visus gyventojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, o tik nurodyta iki 2012-06-28 informuoti Inspekciją apie Akto nurodymų vykdymo eigą. Tačiau pareiškėja neteikia duomenų apie atliekamų/planuojamų atlikti karšto vandens skaitiklių, pagal kurių rodmenis išrašomos sąskaitos, metrologinės patikros vykdymo eigą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) atsiliepime į skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, nei su pareiškėju, nei su atsakovu nesieja jokie teisiniai santykiai ir bylos išsprendimas neturės tiesioginės ar netiesioginės įtakos Komisijos teisėms ir pareigoms. Dėl šių priežasčių mano, kad įtraukti Komisiją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylos esmės nurodė, kad dabartinis įstatyminis reglamentavimas suponuoja pareigą karšto vandens tiekėjui sutvarkyti apskaitą daugiabučiame name (tiek šilumos, tiek karšto vandens), ką ir turėjo atlikti šilumos tiekėjas, o atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remdamasis LVAT praktika analogiškose bylose, mano, kad skundžiamas Aktas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 86-91).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Corpus A“ atsiliepime į skundą nurodė, kad UAB „Corpus A“ yra atsakinga už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą. Bendrose pastato patalpose nėra įrengtų karšto vandens skaitiklių, administratorius neatsakingas už jų priežiūrą, skaitikliai jam nėra perduoti. UAB „Corpus A“ žiniomis, karšto vandens skaitikliai įrengti kiekvieno buto viduje, prie jų priėjimo administratorius neturi, duomenys yra tiesiogiai perduodami UAB „Vilniaus energija“. Kadangi bylos išsprendimas neturės įtakos UAB „Corpus A“ teisėms ar pareigoms, prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 83-84).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu remdamasi skunde išdėstytais argumentais prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad savivaldybė nustatė trijų metų terminą karšto vandens skaitikliams pakeisti, todėl dar ne visur yra įrengti nauji skaitikliai. Pažymėjo, kad senų skaitiklių metrologiškai patikrinti neįmanoma. Gyventojų butuose įrengti skaitikliai yra paskirstomieji, todėl jiems metrologijos reikalavimai netaikomi.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog karšto vandens skaitiklių patikrą vykdo karšto vandens tiekėjas. Be to, visi įstatymai nurodo, jog prietaisus taip pat turi prižiūrėti tiekėjas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja Aktu įpareigota iki atitinkamo termino informuoti atsakovą ne apie skaitiklių įrengimą, o apie sudarytus grafikus skaitikliams keisti ir tikrinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėja tiekia karštą vandenį gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Atsakovas pagal 2012-05-17 vartotojų prašymą patikrino, kaip UAB „Vilniaus energija“ laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimų tiekdama šilumą ir karštą vandenį gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Namas).

Patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad visuose Namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Pasirinktinai patikrinus Namo gyventojų 20, 23, 25, 29, 30, 36, 51, 56 butus nustatyta, kad tiekiamo karšto vandens kiekiui nustatyti naudojami ZR Rubicon ETW tipo vandens skaitikliai (Lietuvos matavimo priemonių registro Nr. 1-270:1995). Skaitikliai užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis ir yra butų savininkų nuosavybė. UAB „Vilniaus energija“ atlieka naudojamų skaitiklių priežiūrą.

Atsakovas 2012-06-13 surašė Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Akte nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 74-1768, 2006, Nr. 77-2966) 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamojo namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami kiekvieno buto sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų (b. l. 100-104).

Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas Akte pareiškėjai nurodė: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. ir 17 str. 2 d. nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologinė patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. birželio 28 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių (b. l. 100).

Ginčas byloje kyla dėl Akto nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiam ginčui aktualios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos (galiojusios nuo 2011-11-01 iki 2012-07-04) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą, o 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo – vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297, 163 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų LR ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2012 m. spalio 1 d.) 28.5 punktu taip pat buvo nustatyta, jog šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, o 31.4 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą. Taisyklių 8 punktas nustato, kad karšto vandens skaitiklis – vartotojo sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su karšto vandens tiekėju už sunaudotą karštą vandenį.

Nagrinėjamu atveju vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-25. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

Taisyklių 174 punktas nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui <...> iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį (Taisyklių 175 p.). Pagal Taisyklių 173 punktą, įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai.

Taigi, įsigaliojus šioms Taisyklėms karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas.

Remdamasis nurodyto teisinio reglamentavimo sistemine analize, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, jog butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (žr. 2012-09-20 nutartis byloje Nr. A492-1722/2012). Nurodytos administracinės bylos faktinės aplinkybės yra tapačios nagrinėjamai bylai, aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos praktikos, nėra nustatyta, todėl teismas remsis nurodytu išaiškinimu.

Šioje byloje nustatyta, kad už karšto vandens tiekimą atsiskaitoma pagal šių prietaisų rodmenis (pareiškėja pripažįsta skaitiklius, įrengtus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip atsiskaitymui už karštą vandenį naudojamą matavimo priemonę), todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėja.

Šilumos ūkio įstatymo 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, atsakovas turėjo pareigą tikrinti ar naudojamų skaitiklių metrologinė patikra yra atlikta.

Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2006 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-400 redakcija) 10.1 punktas nustato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus; pagal šių nuostatų 11.5 punktą Lietuvos metrologijos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti.

Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Esant šiam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai patikrinimo 2 punktu įpareigojo pareiškėją parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus. Toks nurodymas yra neatsiejamai susijęs su Akto pirmuoju nurodymu, nes atlikus skaitiklio metrologinę patikrą būtina numatyti kitos patikros datą. Pripažintina, kad aplinkybė, jog karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu laiku pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio skaičiaus apskaitos prietaisų, tačiau ji neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos vykdyti įstatymo reikalavimus. Pagal Taisyklių 177.4 punktą draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklio rodmenis, kai karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą.

Akto nurodymų 3 punktu pareiškėja įpareigota informuoti atsakovą apie darbų eigą iki 2012-06-28. Pažymėtina, kad šiuo nurodymu atsakovas neprašo pareiškėjos įrengti iki atitinkamo termino Name karšto vandens skaitiklius ir atlikti jų metrologinę patikrą, o tik informuoti apie planuojamus atlikti darbus ir jų terminus. Teismo vertinimu, toks kontroliuojančiosios institucijos nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti taip pat nėra pagrindo.

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, pažymėtina, kad teismas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su ekonominėmis galimybėmis įvykdyti skundžiamo Akto nurodymus, nepasisakys.

Dėl Akto turinio atitikimo įstatymo reikalavimams pažymėtina, kad reikalavimai Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto turiniui yra nustatyti Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2010-12-30 įsakymu Nr. 11V-54 patvirtiname Teisinės metrologinės priežiūros atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Aprašo 25 punkte nustatyta, kad patikrinimo akte turi būti nurodytas patikrinimo pradžios ir pabaigos laikas. Patikrinimo akto baigimo data yra laikoma data, kai patikrinimo aktą pasirašo (ar kitokiu būdu supažindinami) tikrinamo ūkio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Su patikrinimo aktu pasirašytinai supažindinamas ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo (26 p.). Patikrinimo aktai surašomi trimis egzemplioriais. Pirmas patikrinimo akto egzempliorius su prie patikrinimo akto pridėtais dokumentais (originalais) saugomas Inspekcijoje, antras patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas ūkio subjekto vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, trečias saugomas Inspekcijos teritoriniame padalinyje, atlikusiame ūkio subjekto veiklos patikrinimą (27 p.).

Nagrinėjamam ginčui kaip bendroji norma taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (3, 8 straipsniai). Taigi, patikrinimo aktas turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti aukščiau paminėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos metrologinę patikrą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės.

Iš byloje esančio patikrinimo akto turinio (b. l. 100) matyti, kad jis iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus. Su patikrinimo aktu buvo supažindintas pareiškėjos įgaliotas atstovas, kuris raštu nurodė, kad su Akto išvadomis ir nurodymais nesutinka, paaiškinimus pateiks per papildomą terminą. Tai reiškia, kad pareiškėjai buvo pakankamai žinomos Akto priėmimo faktinės aplinkybės, motyvai bei teisinis pagrindimas, o kiti ginčijamo Akto turinio trūkumai (apskundimo tvarkos nenurodymas, antspaudo nebuvimas) nesukliudė pareiškėjai aktyviai ginti savo teises ir interesus.

Taigi, skundžiamas Aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti dėl pareiškėjo skunde nurodytų ir kitų motyvų, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. 127 str.,

nusprendė:

UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius