Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M., nukentėjusiosios J. K., civilinio atsakovo UAB „V.“, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimo“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-11 nuosprendžio, kuriuo O. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant J. K. naudai iš AB „L. D.“ 4 000 Eur neturtinei žalai ir 39,91 Eur turtinei žalai atlyginti, iš UAB „V.“ – 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2015-08-27, apie 11.32 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „V.“ priklausantį autobusą Solaris Urbino 12CNG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė keleivius 55-u maršrutu „Santariškės-Lazdynai“ ir važiavo Erfurto g. nuo Architektų g. pusės link Šiltnamių g. Šalutiniu keliu Erfurto g. artėdamas prie žiedinės sankryžos, esančios ties „Neste Oil“ degaline (Erfurto g. 41), pasirinktu greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t.y. į tai, kad važiuodamas šalutiniu keliu privalo sulėtinti greitį ar sustoti, kad duotų kelią pagrindiniu keliu – žiedine sankryža važiuojančioms transporto priemonėms, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, o važiavo į žiedinę sankryžą, kur atsiradus kliūčiai – pagrindiniu keliu žiedine sankryža važiavusiai transporto priemonei, kurią galėjo pastebėti, ir iškilus grėsmei eismo saugumui, staigiai vairuojamą autobusą stabdė, dėl ko autobuso salone nukrito ir sužalojimus patyrė keleivė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais O. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (LR vyriausybės 2014-10-03 nutarimas Nr. 1086 redakcija) 127, 128, 154 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AB „L. D.“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, kuria iš AB „L. D.“ priteista 4 039,91 Eur suma ir priimti naują sprendimą – ieškinį AB „L. D.“ atžvilgiu, tiek, kiek viršija apskaičiuotą draudimo išmoką (2 509,45 Eur) atmesti, kaip nepagrįstą. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvu, kad nukentėjusioji patyrė 39,91 Eur išlaidų, kurias sudaro vitaminų bei maisto papildų išlaidos, o teismas nurodė, kad šios išlaidos neabejotinai turėtos sužalojimų gydymui ir yra pagrįstos. Taip pat mano, kad teismas nepateikė apskritai jokių šias išlaidas patvirtinančių argumentų. Teismas netyrė į bylą skirtingų proceso dalyvių pateiktų įrodymų prieštaravimų ir nepateikė objektyvių argumentų, kodėl palaiko vieną ar kitą pusę. Apeliantas 2016-04-05 teikdamas paaiškinimus prieduose pridėjo 2016-04-04 Apelianto gydytojo eksperto išvadą, kurioje aiškiai nurodoma, kurias išlaidas Apeliantas privalo kompensuoti, o kurių ne. Gydytojo eksperto išvada yra pagrįsta žalos administravimo bylos medžiaga. Be to, išvada sudaryta aukštąjį medicininį išsilavinimą turinčio eksperto, nes spręstinas klausimas reikalauja specialių žinių. Ekspertas parašu tvirtina išvados teiginių pagrįstumą ir realumą, prisiimdamas atsakomybę už išvadoje pateiktus duomenis, todėl manytina, kad šioje išvadoje numatyti duomenys yra pagrįsti ir teisingi. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo minėtos išvados turinio, neturėdamas specialaus išsilavinimo dėl neaiškių ir nežinomų priežasčių (argumentai teismo sprendime nepateikti) pripažino šiuos medikamentus būtinais eismo įvykio metu padarytų sužalojimų gydymui. Pagal teisės aktų nuostatas ir formuojamą LAT praktiką, AB „L. D.“ sudarydamas draudimo sutartis įsipareigoja įvykus eismo įvykiui nukentėjusiajam atlyginti visas būtinąsias ir protingas išlaidas patirtas dėl eismo įvykio. Kaip pažymima ir LAT praktikoje, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Išlaidų būtinumą turi nulemti objektyvios aplinkybės, o ne subjektyvūs pageidavimai. Draudikas įsipareigoja atlyginti tik tiesiogiai susijusias su eismo įvykio padariniai išlaidas. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iš mokos mokėjimo taisyklių 7 punkte yra numatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydi dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu nustato draudikas. < ... > Sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamas nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones. Be to, minėtas Taisyklių 7 punktas numato, kad gydymas (medikamentai) turi būti skirti gydančio gydytojo. AB „L. D.“ gydytoja ekspertė susipažinusi su Nukentėjusiosios ligos istorija ir patirtais sužalojimais, įvertinusi pateiktus medicininius čekius nustatė, kad: tokie medikamentai, kaip Neurorubine (B grupės vitaminas), Nitroglycerin Nycomed (maisto papildai), Validol (maisto papildai), BioCalcium forte (maisto papildai), Gudobelių skystas ekstraktas, Lexotanil ir širdies lašai yra įprasto naudojimo medikamentai, kurie visiškai nėra susiję su įvykusiu eismo įvykiu. Šiuos vaistus asmenys naudoja įprastiniame gyvenime palaikant įprastą sveikatos būklę bei profilaktiniam gydymui nuo lėtinių ligų, todėl Draudikui nekyla pareiga atlyginti šių išlaidų, nes jos neatitinka LAT formuojamoje teismų praktikoje numatytų požymių. Dalis medikamentų yra augalinės kilmės (homeopatiniai) apskritai neturintys veikliosios medžiagos ir nėra skirti gydymui. Taip pat Draudikui nekyla pareiga atlyginti ir Nukentėjusiosios išlaidų patirtų perkant antibiotikus Doxycyclin, nes šie medikamentai nebuvo paskirti gydančio gydytojo, todėl jie nėra būti ir tiesiogiai susiję su įvykusiu eismo įvykiu. Antibiotikai galėjo būti skirti ir kitų ligų gydymui, nepateikus įrodymų dėl paskyrimų, negalima juos susieti su eismo įvykiu. Nors Nukentėjusioji apie tai žinojo dar iki teismo, jokie įrodymai taip ir nebuvo pateikti. Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos teismai, formuodami teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-655/2015, LAT 2012-03-29 nutartis Nr. 3K-3-127/2012, LAT 2007-02-06 nutartis Nr. 3K-3-38/2007). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Apelianto pateiktą gydytojo eksperto, turinčio aukštąjį medicininį išsilavinimą, išvadą, kuri pagrįsta žalos administravimo metu surinktais įrodymais ir medicininiais dokumentais. Teismas priimdamas sprendimą vertino tik pateiktus čekius, neanalizuodamas, už ką ir kodėl jie yra pateikti. Šios išlaidos nevertintos per draudiko pareigos atlyginti būtinąsias išlaidas prizmę. Dėl šios priežasties, manytina, kad pirmosios instancijos teismas lakoniškai pasisakydamas dėl išlaidų pagrįstumo, pažeidė BPK 273 straipsni, nes byloje liko neaiškumų ir įrodymų prieštaravimo, kurių teismas nevertino. Apeliantas skunde taip pat akcentuoja, jog vien išlaidų pagrįstumas nesuponuoja šių išlaidų būtinumo, t.y. vien tai, kad pateikti čekiai, nereiškia, kad šios išlaidos buvo būtinos ir Apeliantas jas privalo atlyginti.

Pažymėjo, kad Draudiko gydytojas-ekspertas, esantis savo srities profesionalas, turintis atitinkamą kvalifikaciją ir daug metų dirbantis šioje srityje, apskaičiuodamas neturtinę žalą, įvertino teisės aktuose ir LAT formuojamos praktikos nuostatas, t.y. įvertindamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusioji patyrė dvasinių išgyvenimų, buitinių nepatogumų, diskomfortą, stresą, išgąstį bei dvasinį sukrėtimą. Pažymėtina ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad Civilinė ieškovė yra senyvo amžiaus moteris, todėl gijimo procesas vyksta lėčiau. Kita vertus pažymėtina, kad Draudiko gydytojas - ekspertas įvertinęs medicininius dokumentus nustatė, kad Civilinė ieškovė ieškinyje nurodydama, jog eismo įvykio metu patyrė dešinio gaktikaulio šakų lūžius klaidina teismą, nes 2015-08-31 išrašant Nukentėjusiąją iš Všl Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo nustatyta, kad pakartotinai įvertinus dubens KT dešinio viršutinės gaktikaulio šakos lūžimas atmestas. Pažymėtina, kad 2015-08-31 išrašant Nukentėjusiąją iš gydymo įstaigos gydantis gydytojas V. A. taip pat nurodė, kad bendra Nukentėjusiosios būklė patenkinama, nekarščiuoja, vaikščioti gali. Taigi įvertinus visa tai, kas išdėstyta, manytina, kad Draudiko apskaičiuota 2 500 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, pagrįsta ir visiškai padengianti Civilinės ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus. Be to, atsižvelgus į Nukentėjusiosios atvejį, ši suma net viršija teismų praktikos vidurkį, kuris yra priteisiamas tokiais atvejais. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Civilinio atsakovo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir į tai, kad po eismo įvykio pastaroji sparčiai sveiksta. Dėl šios priežasties, išlaidos neturtinei žalai atlyginti tiek, kiek viršija Apelianto paskaičiavimus (2 500 Eur), turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo, nukentėjusiosios, civilinio atsakovo AB „L. D.“ apeliacinius skundus atmesti, su civilinio atsakovo UAB „V.“ apeliaciniu skundu sutiko iš dalies dėl netinkamo žalos atlyginimo paskirstymo tarp civilinių atsakovų. Nuteistasis O. M. ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti ir bylą nutraukti, klausimą dėl civilinių ieškinių perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Civilinių atsakovų atstovai J. Š. ir E. T. P. palaikė savo apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, prašė skundus tenkinti.

Nuteistojo O. M., nukentėjusiosios J. K. apeliaciniai skundai atmetami, civilinio atsakovo UAB „V.“ apeliacinis skundas tenkintinas, civilinio atsakovo AB „L. D.“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniais skundais, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, byloje savo iniciatyva iškvietusi ir apklaususi teismo ekspertą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiosios J. K. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo priimtas nepakankamai atidžiai įvertinus byloje surinktus duomenis, netinkamai laikantis civilinės teisės nuostatų, neatsižvelgiant į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Dėl nuosprendžio dalies, kuria nuteistasis O. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, teisingai juos įvertino, padarė pagrįstą išvadą, kad O. M. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

I. Dėl nuteistojo O. M. apeliacinio skundo argumentų

Su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. 128 punkte nurodyta, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. 154 punkte įtvirtinta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Atsakant į nuteistojo O. M. skundo argumentą dėl to, kad leistinas greitis nebuvo viršytas, pastebėtina, kad ši aplinkybė nuteistajam inkriminuota nebuvo. Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad O. M., vairuodamas autobusą, važiavo ne viršydamas leistiną greitį, o pasirinktu greičiu, kuris buvo toks, kad atsiradus kliūčiai - pagrindiniu keliu žiedine sankryža važiavusiai transporto priemonei, ir iškilus eismo saugumui, vairuojamos transporto priemonės saugiai sustabdyti nesugebėjo, t.y. dėl staigaus ir stipraus sustabdymo, salone parkrito keleivė. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad autobuso vairuotojas sustoja stotelėje, įlipa keleivė, autobuso durys uždaromos ir transporto priemonė tolygiu greičiu važiuoja toliau keliu, artėdama prie žiedinės sankryžos. Stabdymas įvyksta jau beveik įvažiavus į žiedinę sankryžą. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad važiuojant link žiedinės sankryžos, yra pastatytas įspėjamasis ženklas „Duoti kelią“, tačiau matyti, kad vairuotojas greičio nemažina, tokiais savo veiksmais neabejotinai pažeisdamas minėto Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus. Ekspertas teisme paaiškino, kad vairuotojas turėjo galimybę pamatyti kitą transporto priemonę, nes autobusui judant link žiedo, pastaroji jau važiavo žiedine sankryža, todėl mažinti greitį autobuso vairuotojas turėjo, tačiau kliūties laiku jis nepastebėjo (autobusas sustabdytas tuo momentu, kada žiedu važiuojanti kita transporto priemonė pravažiavo tiesiai priešais autobuso priekį).

Nuteistasis skunde teigia, kad būtent vairuotojo pareiga yra sugebėti teisingai nuspręsti ir teisingai pasielgti pavojingose situacijose, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, ką, Apelianto teigimu, jis ir padarė, t.y. atsiradus kliūčiai, stabdė autobusą. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jo skunde nurodoma pavojinga situacija (kliūtis, dėl kurios reikėjo staiga stabdyti), nebūtų susidariusi, jei autobuso vairuotojas, laikydamasis minėtų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, būtų važiavęs saugiu greičiu, leidžiančiu jam laiku sureaguoti į kliūtį, taip pat sulėtinęs greitį, artėdamas prie žiedinės sankryžos, ir joje važiuojančią transporto priemonę būtų praleidęs. Tuo tarpu, vairuotojas stabdė staiga, beveik įvažiavęs į žiedinę sankryžą, nors turėjo visas galimybes stabdyti iš lėto (palengva), artėdamas iš šalutinio kelio link pagrindinio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis skunde nurodo, jog nukentėjusioji pažeidė saugumo reikalavimus ir nustatytas taisykles. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka. Vilniaus miesto savivaldybės 2012-01-25 sprendimu patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja keleivių teises, pareigas ir atsakomybę. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, nukentėjusioji J. K., įlipusi į transporto priemonę, turi įsigyti bilietą ir jį pažymėti/aktyvuoti (Taisyklių 16.1 punktas), taip pat pasirūpinti savo saugumu, jei yra laisvų vietų, atsisėsti, stovint laikytis už autobuse/troleibuse įrengtų turėklų (Taisyklių 16.5 punktas). Be to, bilietas privalo būti aktyvuotas iš karto įlipus į transporto priemonę (Taisyklių 21 punktas).

Peržiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį vaizdo įrašą, kur užfiksuota, kaip nukentėjusioji įlipa į autobusą, išties matyti, kad, kaip nurodo nuteistasis skunde, įlipdama į autobusą moteris bilieto paruošusi nebuvo, pirmiausia atsisėdo laisvoje vietoje, iš rankinės išsiėmė bilietą, tuomet atsistojo iš savo sėdėjimo vietos, vieną ranką uždėjo ant komposterio, o kita lietė prie jo kortelę. Kaip tik tuo metu autobusas buvo staigiai sustabdytas ir nukentėjusioji parkrito. Tai, kad nukentėjusioji nesilaikė už turėklų, žymėdama bilietą, patvirtino ir pirmos instancijos teisme apklausta liudytoja O. D.. Fakto, kad nesilaikė už turėklų, neginčija ir pati nukentėjusioji, nurodydama, kad laikėsi už komposterio stovo, žymėdama bilietą. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad ranką J. K. laiko ant paties komposterio, nors Taisyklės įsakmiai nurodo, jog stovint autobuse, privaloma laikytis už turėklų. Vien tik rankos padėjimas ant komposterio, kuris, beje, nėra laikymuisi skirtas objektas, tik padidino tikimybę nukentėjusiajai neišsilaikyti, autobusui staigiai stabdant. Toks nukentėjusiosios elgesys teismo vertintinas kaip nepakankamai apdairus ir rizikingas. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios neapdairumas, priešingai nuteistojo skundo teiginiams, nebuvo eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių sąlyga, tačiau neabejotinai lėmė jos sveikatai kilusių padarinių sunkumą ir į tai atsižvelgtina sprendžiant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimą.

Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jos pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo svarstyti baudžiamąją atsakomybę šalinančias aplinkybes, pvz.: numatytas BK 30, 31 bei kituose straipsniuose. BK penktajame skyriuje reglamentuotos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės (būtinoji gintis; asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas; profesinių pareigūnų vykdymas; būtinasis reikalingumas; teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas; įsakymo vykdymas; pateisinama profesinė ar ūkinė rizika; mokslinis eksperimentas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis neatitinka nei vienos šių aplinkybių taikymo sąlygų bei pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos svarstyti jų taikymo. Be to, tokio prašymo bylos nagrinėjimo metu jis teismui net nebuvo pateikęs. Dėl šios priežasties, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas dėl šio skundo argumento plačiau nepasisako.

II. Dėl nukentėjusiosios J. K., civilinių atsakovų UAB „V.“ ir AB „L. D.“ apeliacinių skundų argumentų

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuose trijuose apeliaciniuose skunduose suformuluoti iš esmės tapatūs reikalavimai (dėl civiliniu ieškiniu pareikštos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), todėl paduotus skundus teismas vertina ir dėl jų pasisako kartu.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisė iš AB „L. D.“ J. K. naudai jos prašomus 39,91 Eur, pripažindamas šią sumą pagrįsta, nurodydamas, kad šios išlaidos susidarė įsigyjant skausmo mažinimo vaistus, vitaminus, maisto papildus. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas nesutinka su civilinio atsakovo AB „L. D.“ skundo argumentais, kad ne visi ieškovės įsigyti medikamentai susiję su eismo įvykiu. Iš nukentėjusiosios draudikui pateiktų čekių matyti, kad J. K., be kitų, įsigijo ir tokius medikamentus, kaip: Neurorubine (B grupės vitaminai), Nitroglycerin Nydomed (maisto papildai), Validol (maisto papildas), BioCalcium forte (maisto papildas), Gudobelių skystas ekstraktas (augalinis), Lexotanil (mažina nerimą), širdies lašai (augalinis), už 30,45 Eur. Atsižvelgiant į garbingą nukentėjusiosios amžių (moteris gimusi 1938 m.), į jai eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, paties įvykio aplinkybes, į tai, kad tiek dėl paties eismo įvykio, tiek ir dėl sužalojimų bei jų gydymo eigos, likusių pasekmių nukentėjusioji neabejotinai stipriai išgyveno, patyrė stresą, nerimą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad tokiai savijautai gerinti nukentėjusiajai buvo būtina vartoti aukščiau išvardintus medikamentus, kurie, nepaisant šių kilmės ar tam tikrų veikliųjų medžiagų buvimo ar nebuvimo, buvo skirti mažinti stresui, nerimui, gerinti širdies veiklai, o taip pat ir kitaip stiprinti pastarosios sveikatą (natūralu, kad patyrus kaulų lūžį, pacientui rekomenduojama vartoti kaulus stiprinančius preparatus). Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios J. K. patirtas išlaidas įsigyjant medikamentus, pripažino būtinomis. Sutiktina tik dėl antibiotikų Doxycyclin (1,89 Eur vertės), įsigijimo nepagrįstumo. Duomenų, kad šie vaistai buvo skirti gydančio gydytojo ar buvo būtini vartoti dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, byloje nėra. Taigi apylinkės teismo priteista 39,91 Eur suma neturtinai žalai atlyginti atitinkamai sumažintina iki 38, 02 Eur.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad jai priteista 6 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati jos patirtiems išgyvenimams, nurodo, jog dėl patirtų sužalojimų nebegalės oriai gyventi, kaip iki šiol, ateityje teks daryti rankos operacijas, kurių metu patirs didelį skausmą, o reabilitacija jos amžiaus žmogui trunka ilgiau, taigi prašo priteisti jos naudai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniai atsakovai UAB „V.“ ir AB „L. D.“ apeliaciniuose skunduose nesutinka su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžiu, nurodydami, kad J. K. priteista 6 000 Eur suma prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, atsižvelgtina ir į individualias nukentėjusiojo savybes; tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.; esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas, vadovaujantis CK 6.270 straipsniu, konstatavo, jog nukentėjusioji eismo įvykio metu buvo garbingo amžiaus, patyrė neabejotinai didelį stresą, išgąstį, kentėjo stiprius skausmus, buvo operuota, ilgą laiką gydoma, iki šiol jaučia neigiamas pasekmes, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, nustato būtent tokį neturtinės žalos dydį (6 000 Eur), nes mano, jog tokia piniginė satisfakcija yra teisinga.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas netinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, nebuvo atsižvelgta į žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir visgi nukrypta nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Be to, pirmosios instancijos teismas tik formaliai pagrindė savo sprendimą priteisti nukentėjusiajai 6 000 Eur dydžio neturtinę žalą, plačiau dėl tokio sprendimo nepasisakydamas bei nenurodydamas motyvų, kodėl visiškai neatsižvelgė į civilinio atsakovo AB „L. D.“ pateiktus argumentus dėl neturtinės žalos dydžio.

Teismo medicinos ekspertė J. M. – Č., susipažinusi su jai pateiktais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, jog J. K. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairio dilbio viduriniame trečdalyje su kairio stipinkaulio kūno vidurinio trečdalio lūžiu, muštinė žaizda dešinio momens srityje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir dubens dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 49). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog dėl patirtų kūno sužalojimų jautė didelį skausmą, kuris tęsiasi ir šiuo metu, po eismo įvykio bijojo važiuoti autobusu, kadangi tai jai priminė eismo įvykį, praėjus 4,5 mėnesio po įvykio, jai konstatuoti kairio dilbio lūžio padariniai (1 t., b.l. 91-94). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad langetė jai buvo uždėta šešioms savaitėms (iš viso ranka langetėje buvo laikoma du mėnesius), ją vargino dideli skausmai, negalėjo vaikščioti, ėjo tik su ramentais, jai buvo paskirti nuskausminamieji vaistai. Taip pat teigė, kad iki šiol neatsistatė rankos funkcija, pradėjus reabilitaciją šiek tiek palengvėjo, tačiau kai kurių judesių teigia negalinti atlikti. Paaiškino, kad, traumatologo teigimu, jei ranka nesugis, reikės operuoti (1 t., b.l. 158-160). Iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, papildomai nurodydama, jog jai nepagrįstai nebuvo konstatuotas dubens sumušimas, t.y. lūžimas, kas aiškiai matosi pirminėje diagnozėje, o tokio sužalojimo pasekmės labai sunkios. Teigia, kad buvo dalinai suluošinta. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį bei pasekmes, gydymo trukmę, teismas neabejoja, kad J. K. patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus (buvo apribotas jos judėjimas, tam tikrų judesių atlikimas), neigiamus išgyvenimus, stresą, nerimą (pastarosios teigimu, po šio įvykio bijojo naudotis viešuoju transportu). Vis dėlto, duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai ateityje reikės daryti operaciją, byloje nėra, atvirkščiai – matyti, kad nukentėjusiosios būklė gerėja. Be to, byloje esantis VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad jai buvo diagnozuotas dubens lūžis. Išraše nurodyta, jog, pristačius nukentėjusiąją į gydymo įstaigą, įtartas dešinės gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, tačiau pakartotinai įvertinus dubens KT, šis lūžis atmestas.

Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą yra priteisiama nuo 651 Eur iki 2 896 Eur (priklausomai nuo sužalojimų dydžio), o maksimali priteistina suma neturtinei žalai atlyginti šios kategorijos bylose yra apie 3 500 Eur (LAT nutartys Nr. Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-372-942/2015). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nustatytas 6 000 Eur neturtinės žalos dydis, o nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala (10 000 Eur), vertinant su panašiose bylose priteistos neturtinės žalos dydžiu bei atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, yra per didelė. O pirmosios instancijos teismas, nors nuosprendyje ir nurodė, kad atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose, visgi nuo šios praktikos nukrypo.

Pažymėtina, kad O. M. padaryta nusikalstama veika, dėl kurios nukentėjusioji patyrė nurodytus sužalojimus, yra priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Jis tokių pasekmių tikrai nesiekė. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad žalos atsiradimą nukentėjusiajai lėmė ir jos pačios rizikingas elgesys, ką akcentavo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas H. V., nurodydamas, kad minimų pasekmių kilimui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios neatsargus elgesys (netinkamas laikymasis). Kaip išanalizuota aukščiau, J. K. nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-402 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių reikalavimų, įpareigojančių keleivius pasirūpinti savo saugumu viešajame transporte. Taigi turi būti vadovaujamasi ir CK 6.282 straipsnio nuostatomis, numatančiomis galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo jai atsirasti ar padidėti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis atitinkamai mažintinas iki 2 500 Eur sumos.

Civilinis atsakovas UAB „V.“ taip pat nesutiko su neturtinės žalos paskirstymu tarp civilinių atsakovų, nurodydamas, jog, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 punktu, nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų – 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai 4 000 Eur priteisė iš AB „L. D.“ ir 2 000 Eur – iš Apelianto. Atsižvelgiant į tai, kad civilinių atsakovų UAB „Viešasis transportas“ ir AB „L. D.“ apeliaciniai skundai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra tenkinami ir nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos suma mažintina iki 2 500 Eur (o ši suma patenka į privalomojo draudimo sumos ribas vienam eismo įvykiui), priteisiant ją iš AB „L. D.“, teismas dėl Apelianto argumentų dėl neteisingo neturtinės žalos paskirstymo tarp civilinių atsakovų, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

nutarė:

nuteistojo O. M. ir nukentėjusiosios J. K. apeliacinius skundus atmesti. Civilinio atsakovo UAB „V.“ apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo AB „L. D.“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-11 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti, sumažinti priteistą nukentėjusiajai J. K. turtinę ir neturtinę žalą: priteisti iš civilinio atsakovo AB „L. D.“ 38,02 (trisdešimt aštuonis eurus 2 centus) Eur turtinei žalai ir 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai J. K..

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.