- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-269-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03077-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties, kuria priimtas ieškovo ieškinio atsisakymas ir nutraukta civilinė byla Nr.e2-3724-887/2017 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl iškeldinimo iš buto, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. P. 2017 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iškeldinti atsakovą D. P. iš gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovas V. P. 2017 m. spalio 13 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame prašė priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą dėl iškeldinimo iš buto nutraukti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi priėmė ieškovo V. P. ieškininio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-3724-887/2017 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl iškeldinimo iš buto, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. P., priteisė iš ieškovo 18,97 Eur ir 81,80 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovą D. P. iš gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas, ieškovo atstovė advokato padėjėja L. B. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, ieškovas pateikė ieškinio atsisakymą, prašė civilinę bylą nutraukti, nurodė kad jam žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas vertino, kad ieškovo V. P. teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų, ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl ieškovo ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Teismas nutartyje nurodė, kad jis atsižvelgia į CPK 94 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nustatęs, kad ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio nenurodydamas atsisakymo motyvų, teismas sprendė, jog tikėtina, kad ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio dėl to, kad šis buvo nepagrįstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą ieškovui V. P. sudaro 81,80 Eur. Ieškovas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu, buvo atleistas nuo 31 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo Teisminio bylos nagrinėjimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,22 Eur (CPK 92 straipsnis, 94 straipsnis). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, pripažino, kad valstybė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovo pareikšto galimai nepagrįsto ieškinio ir iš ieškovo priteisė 18,97 Eur teisminio nagrinėjimo išlaidas (31 x 25% = 7,75 + 11,22; CPK 87 straipsnio 2 dalis) ir 81,80 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas (CPK 92 straipsnis, 94 straipsnis, 99 straipsnis, 96 straipsnis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. P. prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį ir jo ieškinį išnagrinėti.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismui 2017 m. spalio 15 d. pateiktas prašymas dėl ieškinio atsisakymo iš esmės neatitinka ieškovo valios, buvo pateiktas dėl suklydimo ir tinkamai nesuvokus ieškinio atsisakymo teisinių pasekmių. Ieškinio atsisakymą įtakojo objektyvios, ne nuo ieškovo valios priklausančios priežastys, ieškovo sunki liga ir vartojami stiprūs vaistai.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta bei nepagrįsta ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovui byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kuri vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 6, 7 ir 9 dalimis, apmokama 100 procentų. Todėl ieškovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi nesant teisinio pagrindo iš ieškovo priteisė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovo ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta bei priteistos iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo iš buto, kuriame prašė iškeldinti atsakovą D. P. iš gyvenamojo būsto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo ar kitų teismo procesinių dokumentų ir neatvykus į teismo posėdį, ieškovas sutiko dėl sprendimo už akių priėmimo. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. P. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017 m. liepos 31 d. pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, jog iš viso ieškovui buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos už 81,80 Eur, šios išlaidos byloje priteistinos valstybei. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė ieškovo V. P. prašymą priimti sprendimą už akių ir skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovas 2017 m. spalio 13 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame prašė priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą dėl iškeldinimo iš buto nutraukti. Šalys į 2017 m. spalio 17 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą, nutraukė civilinę bylą, priteisė iš ieškovo 18,97 Eur ir 81,80 Eur išlaidas valstybei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio, nenurodė atsisakymo motyvų, sprendė, jog tikėtinai ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio dėl to, kad šis buvo nepagrįstas, todėl priteisė iš ieškovo valstybei 81,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 7,75 Eur žyminio mokesčio bei 11,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovo ieškinį išnagrinėti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi nesant teisinio pagrindo iš ieškovo priteisė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priėmė prielaidomis ir/ar tikimybėmis grįstą sprendimą. Teismui pateiktas prašymas dėl ieškinio atsisakymo iš esmės neatitinka ieškovo valios ir buvo pateiktas dėl suklydimo bei tinkamai nesuvokus ieškinio atsisakymo teisinių pasekmių, įtakojant objektyvioms priežastims, sunkios ligos ir stiprių vartojamų vaistų.
Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas kartu reiškia, kad ieškovas atsisako paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Asmens galimybė disponuoti turima materialiąja subjektine teise yra absoliuti ir, vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, ribojama, jeigu toks atsisakymas prieštarauja įstatymui. Atsižvelgiant į disponavimo savo materialiąja subjektine teise prigimtį, įstatymas numato, jog pareikšto ieškinio galima atsisakyti esant bet kuriai proceso stadijai. Spręsdamas klausimą, ar priimti pareikšto ieškinio atsisakymą, teismas privalo patikrinti, ar tai neprieštarauja įstatymams.
CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Ieškovas pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kadangi atsakovas išvyko į užsienį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nurodė, kad ieškovui žinoma, jog nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pripažino, kad yra pagrindas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).
CPK 140 straipsnio 1 dalis nereikalauja nurodyti atsisakymo nuo ieškinio pagrindo ir motyvų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentu, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo ieškinio atsisakymą ir tokiu būdu užkirto jam kelią iškeldinti atsakovą, laiko, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo nagrinėjimą bei ieškovo teisių nepažeidė, priešingai, išaiškino ieškovui ieškinio atsisakymo pasekmes (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties dalis, kuria teismas priėmė ieškovo V. P. ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-3724-887/2017 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl iškeldinimo iš buto, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliantas nesutinka ir su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jo priteistos valstybei bylinėjimosi išlaidos. Savo nesutikimą jis grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šioje civilinėje byloje ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-2258-9303 pagrindu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kuri vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 9 dalimi apmokama 100 procentų, t. y. ieškovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, dėl ko nepagrįstai priteisė iš ieškovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, žyminis mokestis bei teisminio bylos nagrinėjimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų. Todėl ši Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties dalis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties dalis, kuriomis priteista iš ieškovo V. P. 18,97 išlaidos, susijusios su teisminiu nagrinėjimu, ir 81,80 Eur išlaidos, susijusios su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, valstybei.
Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.