Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos BUAB „Gremona“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto Valdymas“, prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-5917-620/2020, suinteresuotas asmuo MB „Rokveža“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo UAB „Gremona“ pradėtas bankrotas ne teismo tvarka. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto Valdymas“. Nemokumo administratoriui susipažinus su įmonės dokumentais paaiškėjo, jog 2020 m. birželio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškių rūmų teismas, civilinėje byloje Nr. eL2-5917-620/2020 priėmė teismo įsakymą, kuriuo teismas nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Gremona“ 90 000,00 Eur baudos ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 3 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, kreditorės MB „Rokveža“ naudai.

Suinteresuotas asmuo MB „Rokveža“ atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

Dėl termino paduoti prašymui atnaujinti procesą

Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsni 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-119/2014). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Sprendžiant klausimą, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios ar ne, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Jeigu terminas yra praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo 2021 m. liepos 20 d., kai buvęs įmonės vadovas perdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentus bei pateikė tai patvirtinantį dokumentą – BUAB „Gremona“ dokumentų priėmimo - perdavimo aktą, tačiau šie argumentai prieštarauja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytoms aplinkybėms. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo UAB „Gremona“ pradėtas bankrotas ne teismo tvarka. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto Valdymas“. Kaip matyti iš pateikto UAB „Gremona“ 2020 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1, šiame susirinkime dalyvavo ir raštu balsavo kreditoriai MB „Rokveža“ ir Transfurn OU, kurių bendra reikalavimų suma lygi 140 000,00 Eur, nemokumo administratorius susirinkime dalyvavo be balsavimo teisės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei bylos duomenų nustatyta, kad kreditorių reikalavimų sumą 140 000, 00 Eur sudaro MB „Rokveža“ naudai iš UAB „Gremon“ priteista 90 000,00 Eur bauda, bei 50 000,00 Eur bauda priteista iš skolininkės UAB „Gremona” kreditoriaus Transfurn OU naudai, ir ši suma sudaro 75,12 proc. nuo visų kreditorinių finansinių reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkime pareiškėjai turėjo būti žinoma apie priteistų baudų dydžius, todėl jos argumentas, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo tik 2021 m. liepos 20 d., kai buvęs vadovas perdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentus, vertinamas kritiškai.

Iš pateikto BUAB „Gremona” 2021 m. liepos 20 d. Dokumentų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad nemokumo administratoriui buvo perduotos bylos, įvardintos kaip: „Pirkimai“, 1-8 eilutės, „Pardavimai“, 9-12 eilutės, „SEB banko išrašai“, 13 eilutė, „Suderinimo aktai“, 14 eilutė, „Darbo sutartys, direktoriaus įsakymai“, 15 eilutė“, „Darbuotojų prašymai, DU žiniaraščiai“, 16 eilutė, tačiau iš išvardintų dokumentų nėra pagrindo spręsti, kad kartu su nurodytais dokumentais buvo perduota ir informacija apie kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir informacija, susijusi su nurodyta iš skolininkės MB „Mokveža“ OU naudai priteista bauda.

Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto Valdymas“ yra nemokumą administruojanti įmonė, kuri Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis (viešai skelbiama informacija tinklalapyje adresu http://avnt.lt/veiklos-sritys/nemokumas-2/moni-bankrotas/baigtos-proceduros/imones?juridinis=1&kodas=160) į nemokumo administratorių sąrašą įrašyta jau nuo 2009 m., yra baigusi 189 bankroto procedūras ir vykdanti 13 bankroto procedūrų, todėl nurodytos aplinkybės, kad apie pagrindą atnaujinti procesą ji sužinojo tik 2021 m. liepos 20 d., kritiškai vertinamos ir kaip ilgametę patirtį vykdančios nemokumą administruojančios įmonės kontekste.

Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 3 d. teismo įsakyme civilinėje byloje Nr. eL2-5917-620/2020 galimai buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, sužinojo anksčiau nei 2021 m. liepos 20 d., ir pareiškėjai ši aplinkybė turėjo būti žinoma jau po 2020 m. gruodžio 1 d. įvykusio kreditorių susirinkimo. Tad teismas sprendžia, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir šis terminas praleistas žymiai, o pareiškėjos nurodomos priežastys bei pateikti įrodymai nepateisina tokio ilgo praleidimo laikotarpio.

Esant nurodytam, laikytina, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-5917-620/2020 yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, o pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, todėl šis terminas neatnaujintinas (CPK 78 straipsnis).

Nustačius, kad prašymas paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (CPK 371 straipsnio 3 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymą grindžia teisės taikymo klaida, teismas nagrinėja ir šio pagrindo egzistavimą.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą reiškia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

Civilinės bylos Nr. eL2-5917-620/2020 duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 3 d. priimtas teismo įsakymas dėl aukščiau nurodytos 90 000,00 Eur baudos priteisimo iš skolininkės UAB „Gremona“ kreditorės MB „Rokveža“naudai.

Teismo įsakymas skolininkės UAB „Gremona“ atstovei įteiktas 2020 m. birželio 25 d. (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo skolininkė nepateikė, todėl teismo įsakymas 2020 m. liepos 16 d. įsiteisėjo (CPK 436 straipsnio 7 dalis).

Kreditorė minėtoje byloje pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo grindė CPK 431 straipsniu ir prie pareiškimo pridėtos 2018 m. rugpjūčio 1 d. Krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo) sutarties 4.3 punktu, kuriuo MB „Rokveža“ (Ekspeditorius) ir UAB „Gremona“ (Vežėjas) susitarė, kad „Tuo atveju, jeigu Vežėjas atsisako vežti Ekspeditoriaus surastus krovinius, Vežėjas krovinius veža ne pats, ne savo transportu, ir/ar Vežėjas tiesiogiai, be Ekspeditoriaus žinios, veža Ekspeditoriaus klientų krovinius, ir/arba kitaip Vežėjas pažeidžia šia Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai Vežėjas turi sumokėti 90 000 Eur baudą Ekspeditoriaus naudai“.

Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų.

CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų) (CPK 431 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo įsakymas dėl skolos priteisimo išduotas pagal MB „Rokveža“ ir UAB „Gremona“ sudarytą Krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo) sutartį.

Pareiškėjos nuomone, procese buvo padarytos materialinės teisės normų, susijusių su netesybų taikymu ir jų mažinimu, taikymo klaidos, todėl procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas ir klausimas sprendžiamas ginčo teisena.

CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tai yra, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Specialiuosiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti negu CK įtvirtinti netesybų mokėjimo pagrindai ir maksimalūs jų dydžiai. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas, numatytas CK 6.258 str. 3 d.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

Nagrinėjamu atveju, sutartis, kurios pagrindu priteista bauda, sudaryta tarp juridinių asmenų, vykdančių komercinę veiklą, ji sudaryta dėl krovinių pervežimų, tad spręsti, kad susitarta 90 000,00 Eur bauda už minėtos sutarties pažeidimą, yra akivaizdžiai per didelė, teismas neturi pagrindo.

Teisės aktai nedraudžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, taip pat ir susitarti dėl netesybų dydžio. Nors pareiškėja nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į baudos dydį, turėjo spręsti jos mažinimo klausimą, o bylą nagrinėti ginčo teisenoje, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams teisės aktai konkretaus netesybų dydžio nereglamentuoja, o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis).

Teismo įsakymas dėl priteistos baudos skolininkei buvo įteiktas, tačiau ji prieštaravimų nepateikė, iš ko darytina išvada, kad ji su tokiu sutartyje nurodytu baudos dydžiu sutiko. Be to, sutarties šalys, kaip jau buvo minėta, yra juridiniai asmenys, kuriems teismų praktikoje keliami didesni atidumo, rūpestingumo veikloje reikalavimai.

Krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo) sutartis buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 1 d., tai yra beveik prieš du metus iki baudos priteisimo, ir tai turėjo būti pakankamas laikas įvertinti sutartos baudos dydį bei susitarti dėl mažesnės baudos, jei ji UAB „Gremona“ būtų buvusi įvertinta kaip neproporcingai didelė ir per daug rizikinga vykdomai komercinei veiklai, tačiau kaip matyti, ji tokio baudos dydžio neginčijo.

Esant nurodytam, teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, nes nėra įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos BUAB „Gremona“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto Valdymas“, prašymą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-5917-620/2020, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.