- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2-747-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00111-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- E. E.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3695-553/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Remonto parkas“ ieškinį atsakovui E. E. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Remonto parkas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. E. 83 580,29 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, lėšas, esančias bankuose ir reikalavimo teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis už 83 580,29 Eur.
Nurodė, kad atsakovas yra linkęs slėpti įmonei priklausančius dokumentus. Reikalavimo suma yra didelė ir tai galėtų apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui E. E. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtines teises ir lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
Teismas nustatė, kad ieškovas BUAB „Remonto parkas“ reikalavimą priteisti iš E. E., kaip vienintelio įmonės vadovo ir akcininko, 83 580,29 Eur žalą, grindžia tuo, kad atsakovas, turėdamas pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės finansinius dokumentus ir turtą, tokios pareigos nevykdė ir, 2013 metų balanso duomenimis, prarado reikalaujamo dydžio vertės įmonės turtą. Ieškinio suma yra didelė, atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, o tai, teismo sprendimu, padidina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išaiškino atsakovui, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, jam (atsakovui) neužkertamas kelias kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas E. E. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti atsakovui priklausančiose banko sąskaitose esančių lėšų areštą, AB „Swedbank“ kreditinės kortelės ir vartojimo kredito sąskaitose, paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį dėl nekilnojamojo turto arešto. Teismui nesutikus panaikinti lėšų arešto, prašo leisti disponuoti kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia nesutinkąs su ieškovo ir teismo motyvais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas visiškai neįsigilino į jo (atsakovo) turtinę padėtį, faktines bylos aplinkybes. Taikęs laikinąsias apsaugos priemones, teismas taip apribojo jo (atsakovo) fiziologinius ir socialinius poreikius, t. y. atėmė galimybę įsigyti maisto produktų ir kitų būtinų priemonių, siekiant patenkinti prigimtinius poreikius. Teismas buvo šališkas ir tenkino tik ieškovo interesus, visiškai neanalizavęs atsakovo turtinės ir socialinės padėties; buvo atimta galimybė pateikti informaciją ir ginti savo teisėtus interesus. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimo. Ieškovui negalėjo pateikti dokumentų dėl pagrįstų realių nuo jo (apelianto) valios nepriklausančių aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl buvusio įmonės darbuotojo T. T. galbūt neteisėtų veiksmų ir ėmėsi priemonių, siekdamas atkurti prarastus įmonės dokumentus. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teisių. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo ne tik visą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir kredito įstaigose esančias lėšas, o tai yra perteklinė laikinoji apsaugos priemonė. Atsakovas yra įpareigotas mokėti periodines išmokas savo dukrai, taip pat įsipareigojęs mokėti AB „Swedbank“ vartojimo kredito ir kreditinės kortelės mėnesio įmokas. Teigia, kad areštuotas nekilnojamasis turta yra pakankamas garantas.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Remonto parkas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad dėl įmonės dokumentų dingimo yra kaltas darbuotojas T. T., tačiau nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Bankroto administratorius buvo išsikvietęs T. T., kuris paaiškino, kad už dokumentų dingimą atsakingas pats atsakovas. E. E., kuris, kaip įmonės vadovas, už dokumentų buvimą ir dingimą atsako tiek pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalį, tiek pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Į įmonės balansą buvo įrašytas 83 580,29 Eur vertės turtas, kuris administratoriui nebuvo perduotas. Nors, atsakovo teigimu, jis turi pareigą dengti vartojimo kreditą, tačiau pažymėtina, kad jis turi pareigų ir įmonės kreditorių atžvilgiu, t. y. tinkamai perduoti bendrovės turtą, kad iš jo būtų galima patenkinti bent dalį reikalavimų. Atsakovas neišsaugojo jokio įmonės turto ir dokumentų. Dokumentų dingimas nereiškia, kad turi dingti ir įmonės turtas. Asmenį vykdymo procese gina CPK normos, todėl atskiro teismo leidimo suteikimas kiekvieną mėnesį naudoti savo poreikiams 1 000 Eur, reikštų perteklinę gynybą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, koks jo turtas ir kokios mėnesinės pajamos, todėl nėra aišku, ar prašoma leisti kas mėnesį naudoti suma nėra per didelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo turtas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti. Pažymėtina, kad nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą (ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus), akivaizdžių duomenų dėl BUAB „Remonto parkas“ ieškinio nepagrįstumo nenustatė.
Kita vertus, paminėta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina nustatyti ir grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.
Nustatyta, kad ieškovo teismui pateikto ieškinio suma, kurią jis prašo priteisti iš atsakovo, yra 83 580,29 Eur. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Kita vertus, prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovas E. E., teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino jo turtinės padėties, pats apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, t. y. įrodymų apie turimą turtą, jo vertę, turimas lėšas, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie jo gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Nesant tokių duomenų, taip pat atsižvelgiant į atsakovui (fiziniam asmeniui) pareikšto reikalavimo sumą (83 580,29 Eur), kuri laikytina didele, spręstina, kad atsakovas įrodė, jog egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
Apeliantas pateiktu skundu prašo panaikinti areštą jo lėšoms ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones tik nekilnojamam turtui, pažymėdamas, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra suvaržomi jo fiziologiniai ir socialiniai poreikiai – įsigyti maisto ir kitų būtinų priemonių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neareštavo konkretaus atsakovo turto, o tik nurodė areštuotino turto eiliškumą, pagal kurį iš pradžių areštuojamas kilnojamasis ir (ar) nekilnojamasis turtas ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – reikalavimo dydžio turtinės teisės ir lėšos. Byloje nėra duomenų (jų nepateikė ir pats apeliantas) koks konkrečiai E. E. turtas buvo areštuotas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į šalies, kurios atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, bet ir į jos šeimos narių (ypač mažamečių vaikų, jei jų yra) interesus, jų teisių apsaugą. Paminėta, kad apeliantas nepateikė jokių savo turtinę bei finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Nors apeliaciniame skunde prašė leisti jam disponuoti 1 000 Eur per mėnesį, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, įrodančių, kad būtent tokia suma apeliantui yra reikalinga, t. y. nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, įsipareigojimus ir mokesčius bankui, mokesčius už komunalinius patarnavimus ir pan. Kita vertus, tai neatima iš E. E. teisės, pateikus tokius duomenis, kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikiusį teismą ir prašyti jas (laikinąsias apsaugos priemones) pakeisti bei leisti naudotis atitinkama pinigų suma.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.