Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-15 · Byla Nr. ATP-471-318/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-02-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
ATP-471-318/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12767-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-471-318/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12767-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 79.1; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties, kuria A. L. skundas netenkintas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Trečiojo būrio vado A. Petriko 2013 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 10N-3093704-13 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyresnysis patrulis P. T.-R. 2013 m. spalio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. L. atžvilgiu, kuriame nurodė, kad jis 2013 m. spalio 23 d. Vilniuje, Liepkalnio g. apie 19.00 val. 20 min. automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, pavojingai manevravo, darė šoninį slydimą sukdamasis ratu. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė pavojų šalia stovinčioms transporto priemonėms. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 238 punktų reikalavimus. Ši A. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d. ir 124² str. 2 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Trečiojo būrio vadas Arvydas Petrikas 2013 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10N-3093704-13, A. L. pripažino kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. padarymą ir paskyrė 1 500 Lt baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu A. L. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi A. L. skundo netenkino, nes A. L. veiksmai yra kvalifikuoti teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2013 m. spalio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. A. L. atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde A. L. teigia, jog tiek bylą nagrinėjusi Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino tarp byloje esančių įrodymų kilusių prieštaravimų, netyrė A. L. inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties būtinųjų subjektyviosios pusės požymių. Teismas visiškai nevertino A. L., E. L. ir R. P. nurodytų aplinkybių, nepagrįstai jas pripažindamas subjektyviomis.

A. L. nuomone, šioje byloje jam pareikšti kaltinimai dėl chuliganiško vairavimo buvo grindžiami išskirtinai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos policijos pareigūnų P. T.-R., A. P., T. B. ir O. J. tarnybiniais pranešimais bei apsaugos darbuotojo V. V. parodymais, kurie kelia pagrįstų abejonių. Nors iš liudytojo O. J. parodymų, duotų teismo posėdžio metu matyti, kad jis išgirdo automobilio padangų cypimą, tačiau automobilio nematė, nes buvo už kampo, ir tik po kurio laiko pribėgęs pamatė automobilį.

Be to apklaustas teisme liudytoju pareigūnas P. T.-R. teigė, kad matė juodos spalvos automobilį, šiuos parodymus patvirtino ir E. L. bei R. P., tačiau A. L. automobilis yra šviesios spalvos. P. T.-R. savo tarnybiniame pranešime teigė, kad vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, o teismo posėdžio metu aiškino, kad A. L. išlipinėjo iš automobilio. Policijos pareigūnai teigė, kad automobilyje sėdėjo vienas asmuo, tačiau liudytojas V. V., duodamas parodymus teisme, tvirtino, kad nematė, kas tiksliai vairavo, bet automobilyje tikrai buvo du žmonės. Taip pat teismui pateiktame pareiškime liudytojas V. V. teigė, kad matė tamsios spalvos automobilį, bet numerių negalėjo įžvelgti dėl pavojingo manevravimo. Automobilis po kurio laiko iš minėtos aikštelės išvažiavo. A. L. manymu 2013 m. spalio 23 d. pareiškimas buvo surašytas padedant policijos pareigūnams: jie padiktavo automobilio markę, valstybinius numerius bei kokios spalvos buvo automobilis, nes pats liudytojas negalėjo tiksliai įvardinti šių duomenų.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad stovėjimo aikštelė buvo pakankamai apšviesta. Užfiksuotas įvykio laikas yra 2013 m. spalio 23 d. apie 19 val. vakaro, kai jau buvo tamsus paros metas, todėl matomumas buvo objektyviai apsunkintas. Be to iš policijos pareigūnų nubraižyto įvykio plano nėra aišku, kokiu atstumu pareigūnai buvo nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje jie išgirdo padangų cypimą ir kaip galėjo pamatyti automobilį pilnoje automobilių pristatytoje aikštelėje.

Taip pat negalima daryti besąlygišką išvadą, kad būtent A. L. su savo automobiliu automobilių stovėjimo aikštelėje šalia stadiono darė pavojingus manevrus. Skunde pažymima, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu, stovėjimo aikštelėje buvo pašalinių žmonių, kurie nukentėjo ar galėjo nukentėti nuo pavojingo manevravimo ar po šio įvykio kreipėsi į policijos pareigūnus. Taigi konstatuoti, kad A. L. tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, nėra jokio pagrindo. Todėl, nesant tyčios pažeidėjo veiksmuose, nėra pagrindo jo veiksmų kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.

Apeliaciniame skunde A. L. pažymi, kad šioje situacijoje, užfiksuojant pavojingą manevravimą pilnoje automobilių stovėjimo aikštelėje ir remiantis policijos pareigūnų parodymais, turėjo būti tinkamai užfiksuotos įvykio aplinkybės, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame būtų tiksliai nurodyta, koks įvykis atsitiko, kokie daiktai įvykio metu buvo apžiūrinėjami, kas nustatyta po daiktų apžiūros, aprašomi nustatyti požymiai, nurodomos oro, apšvietimo sąlygos, nurodomi apžiūroje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, techninės priemonės, kuriomis buvo galima užfiksuoti įvykio aplinkybes. Byloje šių duomenų nėra.

Esant aplinkybėms, kurios negali būti tiksliai nustatytos, nepašalinus išvardintų prieštaravimų, negalėjo būti priimtas sprendimas, kuriuo suinteresuotas asmuo būtų pripažintas kaltu.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. L. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. spalio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R447251 A. L. atžvilgiu buvo surašytas dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir 124² str. 2 d. padarymo. Nors 2013 m. spalio 28 d. nutarime Nr. 10N-3093704-13 nurodyta, kad A. L. pavojingai manevravo vairuodamas automobilį BWM 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tačiau jis administracinėn atsakomybėn patrauktas tik už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. padarymą ir jam paskirta 1 500 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu12 mėnesių. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. numatyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas, tačiau nagrinėjamu atveju institucijos skundas negautas.

Lietuvos Respublikos ATPK 214² str. 2 d. numato, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. L. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Apeliaciniu skundu A. L. nesutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais ir nurodė, kad jis automobilio chuliganiškai nevairavo. Kai jis atvažiavo į automobilių aikštelę, tamsus automobilis BMW joje jau manevravo, o baigęs manevrus iš aikštelės išvažiavo (b. l. 35). Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. A. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis (b. l. 6), tarnybiniais pranešimais (b. l. 11,12,13,14), įvykio schema (b. l. 15), V. V. pareiškimu (b. l. 10), V. V. patikslintu pareiškimu (b. l. 30), liudytojų O. J., T. B., P. T.-R., V. V. parodymais.

A. L. skundo argumentas, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstas. 2013 m. spalio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. R 447251, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė A. L., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Pažymėtina, jog šis administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. nuostatų.

Aplinkybę, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevravo, sukdamasis ratu ir slysdamas, kėlė pavojų šalia stovinčioms transporto priemonėms, patvirtina vyriausiojo patrulio T. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog nuo pat pažeidimo pradžios išgirdus padangų žviegimą, patrulis neišleido pažeidėjo vairuojamo automobilio iš akiračio. Šias aplinkybes pareigūnas patvirtino apklausiamas ir teismo posėdžio metu (b. l. 55). Analogiškas įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė liudytojas O. J. (b. l. 47). Liudytojų T. B. ir O. J. parodymus patvirtina A. P. ir P. T.-R. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog pareigūnai važiuodami iš apatinės aikštelės į viršutinę aikštelę matė, kaip automobilis BMW 320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikinėjo šoninį slydimo manevrą automobilių stovėjimo aikštelėje (b. l. 13,14). Nors į įvykio vietą atskubėjus pareigūnams automobilis jau buvo sustojęs, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad automobilio ratai dar buvo karšti ir jautėsi gumos kvapas. Be to automobilį vairavęs pažeidėjas iš pradžių ir pats neginčijo padaryto pažeidimo, teisinosi jaunyste ir „karštu krauju“ bei neprieštaravo, jog būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. A. L. aiškinimą, kad tai ne jo vairuojamas automobilis BMW pavojingai manevravo stovėjimo aikštelėje taip pat paneigia nuoseklūs liudytojo V. V. parodymai, jog jis matė kaip melsvos spalvos automobilis BMW pavojingai sukiojosi automobilių aikštelėje, girdėjo padangų cypimą, matė prisiparkuojantį panašios spalvos automobilį, todėl yra įsitikinęs, kad automobilis, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, buvo tas pats, kuris pavojingai manevravo aikštelėje. Nors liudytojas V. V. visą laiką automobilio stebėti negalėjo, nes siekdamas nutraukti chuliganiškus pažeidėjo veiksmus, kvietė policijos pareigūnus, todėl automobilio valstybinio numerio pats neįsiminė, o jį pastarajam padiktavo policijos pareigūnai, tačiau liudytojas patikino, kad jam dėl galimai neteisingos pareigūnų pateiktos informacijos jokių abejonių nekilo (b. l. 55). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją. Tokių duomenų nepateikė ir A. L., todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.

Taigi nors skunde A. L. aiškino, kad aikštelėje pavojingai manevravo tamsios spalvos BMW automobilis, kurį vairavo jo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu Genadij, o tokį jo aiškinimą patvirtino kartu su juo automobilių aikštelėje buvę pažeidėjo draugai E. L. ir R. P., tačiau toks jų aiškinimas paneigtas objektyviais faktiniais bylos duomenimis. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais, nes jų teisingumas kelia pagrįstas abejones.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje dėl stadione vykusių futbolo varžybų stovėjo daug automobilių, taip pat galėjo būti žmonių, buvo tamsus paros metas, A. L. vairuodamas automobilį privalėjo būti labai atsargus ir atidus. Neatsargus automobilio manevravimas, nesilaikant saugaus greičio ir saugaus atstumo bei automobilio šoninis slydimas, neabejotinai sukėlė pavojų ne tik automobilių, esančių aikštelėje, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Akivaizdu, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio ir skaudžių padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog A. L. neabejotinai vairavo chuliganiškai.

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių A. L. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skirta nuobauda iš esmės atitinka pažeidimo pobūdį, A. L. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl nėra aiškiai per griežta.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 3 būrio vado 2013 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 10N-3093704-13 paliko nepakeistą. Naikinti ar keisti šią apylinkės teismo nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

A. L. apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė