Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda, konfiskuojant 70 pakelių cigarečių „Minsk City“, 18 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ ir automobilį Audi A8, v.n. (duomenys neskelbtini), įregistruota E. M. vardu, su registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nubaustas pagal ATPK 210 str. 2 d., už tai, kad 2013 m. birželio 18 d. 12.15 val. Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) poste, vykdamas automobiliu Audi A8, v.n. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs po automobilio bėgių perjungimo svirtimi specialiai įrengtoje slėptuvėje, gabeno 88 pakelius cigarečių (70 pakelių cigarečių „Minsk City“, 18 pakelių cigarečių „Minsk Capital“) nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 723,36 Lt ir tuo pažeidė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 41 str. reikalavimus.

Pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismui taip pat kilo abejonių, ar tikrai cigaretės buvo paslėptos ertmėje automobilio sulaikymo dieną, dėl ko buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas iki vienerių metų, siekiant išsklaidyti šias abejones. Tačiau abejonės taip ir nebuvo išsklaidytos, dėl ko jos turi būti vertinamos apelianto naudai.

Apelianto manymu, jo tariamai padarytoje veikoje, nėra pažeidimo numatyto ATPK 210 str. 2 d. sudėties ir įvykio, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).

Pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog E. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., t.y. jis automobiliu Audi A8, v.n. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką žaliuoju kanalu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai, tai yra nepateikiant muitinės kontrolei, slėpdamas po automobilio bėgių perjungimo svirtimi specialiai įrengtoje slėptuvėje, gabeno 88 pakelius cigarečių (70 pakelių cigarečių „Minsk City“, 18 pakelių cigarečių „Minsk Capital“) nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 723,36 Lt.

ATPK 210 str. 2 d. numatyta atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 50 MGL. ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 5 000 Lt iki 10 000 Lt su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apeliacinio skundo motyvus, kad E. M. padarytoje veikoje, nėra pažeidimo, numatyto ATPK 210 str. 2 d., sudėties požymių ir įvykio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas, spręsdamas E. M. atsakomybės klausimą, vertino ne tik liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus. Pirmos instancijos teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolais, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu, nuotraukomis, kurių pagrindu konstatavo, kad E. M., vykdamas per valstybės sieną žaliuoju kanalu, veiksmu, o vėliau ir žodžiu deklaravo, kad prekių, kurių kiekis viršytų nustatytas įvežimo normas, neveža, tačiau nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs po automobilio bėgių perjungimo svirtimi specialiai įrengtoje slėptuvėje gabeno 88 pakelius cigarečių, kurių vertė 5.56 MGL (723,36 Lt).

Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos, liudytoju apklaustas R. P. paaiškino, kad, atlikus automobilio detalų patikrinimą, pastebėjo, kad automobilio konstrukcija buvo pakeista. Pastebėta slėptuvė po duslintuvu. Automobilio niša per automobilio vidurį buvo sumažinta, automobilio dugnas visiškai uždengtas. Duslintuvas ėjo po uždengta, užvirinta anga. Buvo uždėta šilumos apsauga, kad įkaitęs duslintuvas nedegintų. Pragręžus angoje skylutę ir pro ją įkišus fibroskopą, pamatė cigaretes. Prie bėgių perjungimo svirties suradę angą, nuėmę apdailą, kuri buvo tvirtai prisukta ir pastarąją buvo sunku nuimti, rado joje gulinčias cigaretes. Nurodė, kad kai kurios cigaretės buvo apdulkėjusios, parudavusios, tačiau pažymėjo, kad praktikoje pasitaiko, kad tokių pailgų slėptuvių galuose, kaip šiuo atveju nagrinėjamoje byloje, randama paraudavusių, apdulkėjusių cigarečių, dėl nesandarios slėptuvės.

Kaip matyti iš Vilniaus teritorinės muitinės atstovės R. D. pozicijos, pagal institucijoje turimus duomenis automobilis Audi A8, v.n. (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. Baltarusijos Respublikoje nėra buvęs. Šiuo automobiliu pradėta važinėti į Baltarusijos Respubliką tik nuo tų metų, kai šį automobilį įsigijo E. M..

Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. G. G. automobilį Audi A8 v. n. (duomenys neskelbtini), pardavė E. M..

Iš byloje esančių autotransporto duomenų galiojančių įrašų nustatyta, kad Automobilis Audi A8, v. n. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 23 d. registruotas E. M. vardu.

Iš Vilniaus teritorinės muitinės pateiktų duomenų iš transporto priemonių numerių atpažinimo sistemos nustatyta, kad automobiliu Audi A8, v. n. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio, į Baltarusijos Respubliką ir atgal buvo važiuota keletą kartų (2012 m. balandžio mėnesį nustatyti du išvykimo ir atvykimo faktai, 2012 m. gegužės mėnesį du išvykimo ir atvykimo faktai, 2012 m. birželio mėnesį keturi išvykimo ir šeši atvykimo faktai, 2012 m. liepos mėnesį vienas išvykimo ir atvykimo faktas).

Abejoti šių įrodymų patikimumu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo. Be to, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju R. P. siekė apkalbėti apeliantą bei buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių minėto asmens parodymai būtų neteisingi. Tokių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, apsiribojant deklaratyviais teiginiais. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas, spręsdamas E. M. atsakomybės klausimą, vertino ne tik liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos tinkamai, įrodymai surinkti ir įvertinti, nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, o teismo išvados dėl E. M. kaltės yra motyvuotos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. M. savo skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar pozicijos teisingumą patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Teismo vertinimu, apelianto skunde nurodyti argumentai kad jis negalėjo žinoti apie slėptuves automobilyje dėl tam tikrų priežasčių ( 2012 m. birželio 7 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus; jo turima kvalifikacija neturi nieko bendro su autotransporto priemonėmis ir jų eksploatacija; slėptuvės buvo įrengtos sunkiai prieinamose automobilio vietose, todėl kyla abejonė, ar ne specialistas gali žinoti apie slėptuvių egzistavimą), bei skundo nagrinėjimui pateikti papildomi dokumentai, nepaneigia pirmos instancijos teismo nutarime nustatytų, išanalizuotų ir įvertintų faktinių duomenų, kuriuos teismas pagrįstai laikė E. M. kaltę dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo patvirtinančiais įrodymais, ir esminės reikšmės neturi. E. M. pozicija, jog apie jo automobilyje buvusią slėptuvę ir joje buvusias cigaretes jis nieko nežinojo, įvertinus byloje esančius įrodymais, pripažintina jo pasirinkta gynybos priemonė, tikintis išvengti atsakomybės.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarimo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog pagrindo tvirtinti, kad jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nėra. Paties E. M. subjektyvus situacijos vertinimas ir kitoks faktinių aplinkybių interpretavimas, nenurodant jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos, nagrinėjant bylą pirma instancija, nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Patikrinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė teisingas išvadas. Nenustačius faktinių aplinkybių vertinimo pažeidimo, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarimą nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.