Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui A. A. (A. A.) dėl niekinių sandorių konstatavimo ir jų padarinių taikymo, tretieji asmenys S. J., A. M. ir S. Z. (S. Z.).

Ieškovė prašė: 1) konstatuoti, kad jos ir J. V. 2009 m. rugsėjo 17 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat J. V. ir A. A. 2009 m. spalio 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinės; 2) taikyti niekinių sandorių padarinius ir išreikalauti iš atsakovo butą (duomenys neskelbtini), priteisiant butą ieškovei nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teisėmis priklausė butas (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo S. Z. ir dabar jau miręs G. B., pasinaudodami ieškovės neįgalumu ir teisiniu neišprusimu, įkalbėjo ją parduoti nurodytą butą, nurodydami, kad butą reikia laikinai parduoti tam, kad „atsikabintų“ ieškovei turtines pretenzijas reiškusi J. R. (po pusės metų butą grąžinant ieškovei). Anot ieškovės, įtikinta melagingų pažadų, ji pasirašė 2009 m. rugsėjo 17 d. sutartį ir dėl trečiojo asmens S. Z. bei G. B. veiksmų buvo apgauta, neteko savo buto. Ieškovė pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu trečiasis asmuo S. Z. pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ieškovės atžvilgiu. Trečiajam asmeniui S. Z. atlikus nusikaltimą, sandoriai, kuriais parduotas ieškovės butas, laikytini niekiniais ir taikytini niekinių sandorių padariniai.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, jis nieko nežinojo apie ginčus dėl buto, kurį pirko sau, imdamas iš banko paskolą. Atsakovas pažymėjo, kad butas iš jo negali būti išreikalaujamas, nes S. Z. nuteistas už ieškovės pinigų, o ne buto pasisavinimą.

Trečiasis asmuo S. J. nurodė, kad ji nieko nežino apie ieškinyje nurodytus įvykius.

Trečiasis asmuo A. M. prašė ieškinį atmesti. Anot trečiojo asmens, ieškovė ne tik žinojo apie buto pardavimą, bet ir buvo iniciatorė, kad S. Z. susitartų su tuomete buto savininke (J. R.), kad ši už tam tikrą kompensaciją atsisakytų buto ieškovės naudai. Tapusi buto savininke, ieškovė pardavė butą trečiojo asmens motinai J. V. ir gavusi pinigus apie tai savo ranka parašė sutarties paskutiniame lape. Taigi ieškovė visiškai suprato, kad pardavė butą.

Trečiasis asmuo S. Z. nepateikė savo procesinių prašymų ar argumentų.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovė pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. dovanojimo sutartį įgijo nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), kurį 2009 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido J. V.. Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 23 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d. į šį butą buvo įregistruotos J. R. nuosavybės teisės (T. 1, p. 120). 2009 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi J. V. butą (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui (T. 1, p. 113-115).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-18-716/2017, 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, be kita ko, nustatė, kad S. Z. padėjo J. Š. jos motinos padovanotą butą gauti iš kito asmens, tačiau vėliau S. Z. apgaulės būtu neteisėtai įgijo svetimą turtą ir padarė didelę žalą J. Š. (T. 1, p.78). Abi ginčo šalys nurodė, kad S. Z. pasisavino ieškovės pinigus (o ne butą). Svarbu ir tai, kad pati ieškovė posėdžio metu paaiškino, jog ji suprato, kad jos butas bus perleidžiamas (bent laikinai, kol „J. R. atsikabins“). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė buvo apgauta-suklaidinta ne dėl buto pardavimo, kaip tokio, o (tik) dėl pažado suteikti jai kitą butą. Be to, tokio pažado neįvykdžius, ieškovė buvo apgauta-suklaidinta ir dėl pinigų, gautų už parduotą butą. Darytina išvada, kad ieškovė nebuvo apgauta-suklaidinta dėl sandorio esmės, o jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti jau po sandorio sudarymo nevykdant pažadų atitinkamai panaudoti už parduotą ieškovės butą gautas lėšas. Kadangi 2009 m. rugsėjo 17d. sutartis iš esmės atitiko ieškovės vidinę valią, kiek tai susiję su buto pardavimu, kaip tokiu, tai šio sandorio nėra pagrindo pripažinti nei kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), nei kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nei kaip sudaryto dėl suklydimo ar apgaulės (CK 1.90, 1,91 straipsniai). Nepripažinus niekine 2009 m. rugsėjo 17 d. sutarties, nepripažintina niekine ir 2009 m. spalio 28 d. sutartis. Atitinkamai nėra ir pagrindo taikyti niekinių sandorių pagrindų. Remiantis nurodytais motyvais, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetant ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteisiama 423,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis; T. 1, p. 111-112). Šios išlaidos iš esmės atitinka ieškovei suteiktos valstybės teisinės pagalbos išlaidų dydį, todėl teismas nekonstatuoja pagrindo šių išlaidų mažinti. Iš ieškovės nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ieškovė atleista nuo šių išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.