Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, įgijęs šaltkalvio specialybę, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. B. 2019 m. rugpjūčio 7 d. apie 17.38 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemone neblaiviems asmenims, vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda (nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2000 MGL (10 000 Eur)), arba areštu (nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų), arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, aiškiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo ir kitas su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Kaltinamojo parodymus vienareikšmiškai patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, o būtent: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; 2019 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos; 2019 m. rugpjūčio 7 d. neblaivumo nustatymo aktas; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas; liudytojo K. U. paaiškinimai. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad V. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2019 m. rugpjūčio 7 d. apie 17.38 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,85 promilių girtumas. Tokiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes V. B. nustatytas neblaivumas viršija 1,51 promilės.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. V. B. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), kadangi girtumas yra veiką kvalifikuojantis požymis.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, laipsnį, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas (b. l. 53), už analogiškus pažeidimus administracine tvarka nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 54-56), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 59), šeimos nesukūręs, yra darbingo amžiaus, gyvena ūkiškai, išlaikytinių neturi, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, ką patvirtina faktiniai bylos duomenys (b. l. 60, 106-112), prašo nesuvaržyti laisvės, kaip nurodė teisiamajame posėdyje, jeigu teismas skirtų baudą – ją susimokėtų dalimis, todėl siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, nesant byloje pateiktų jokių kitų duomenų išimtinai iš neigiamos pusės charakterizuojančių kaltinamąjį, tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį, atsižvelgiant į permainas bausmių politikoje alternatyvių laisvės suvaržymui bausmių aspektu bei ekonominiu pagrindimu, kaltinamajam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę, už padarytą nusikalstamą veiką pirmą kartą teisiamam asmeniui (BK 11 straipsnio 3 dalis), sankcijos ribose numatyta bausmės rūšis – bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis numato, kad baudą privaloma sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019) yra numatyta galimybė išspręsti klausimą dėl skirtinos bausmės rūšies – baudos sumokėjimo termino. Todėl, vertinant tai, kad kaltinamasis pergyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškas savo poelgiui, yra darbingo amžiaus, kaip nurodė teisiamajame posėdyje – neįgalumo neturi, pragyvena iš ūkio, dirba žemę, gyvena vienas, daugiau išlaikytinių nėra, galėtų susimokėti baudą dalimis, V. B. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, t. y. 8 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo V. B. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 metams. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą sunkų girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti V. B. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 79-80) (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo (b. l. 15), 2019 m. birželio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 16), valstybės įmonės „Regitra“ informacinės sistemos duomenų (b. l. 23), matyti, jog automobilis Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam V. B.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, prokuroro prašymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti kaltinamajam V. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43, (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos duomenimis matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu kaltinamojo automobiliui Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. spalio 12 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 40), kuris 2019 m. spalio 10 d. teismo nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pratęstas iki 2019 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai (b. l. 95-96). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Kaltinamasis V. B. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. 17.38 val. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. 10.47 val. (b. l. 75, 76), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Kaltinamajam V. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78), specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 79-80), dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 81-82).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2 250,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais į bausmės laiką V. B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. 17.38 val. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. 10.47 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. B. priklausantį automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti V. B., gyvenančiam Vingio g. 63, Ašmintos sen., Pakuonio sen., Prienų r. sav.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. B., kad paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. B. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su nuosprendžiu perduoti VĮ „Regitra“.

Automobiliui Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.