- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- e2-904-241/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „DEVA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gurmanų virtuvė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gurmanų virtuvė“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „DEVA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria sustabdytas kreditorės UAB „DEVA“ prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą nagrinėjimas, civilinėje byloje Nr. eB2-2439-562/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gurmanų virtuvė“ akcininkės E. B. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gurmanų virtuvė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi UAB „Gurmanų virtuvė“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Audrius Matijošius. UAB „DEVA“ pateikė prašymą patvirtinti 270,13 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį grindė nuomos mokesčio pagal UAB „DEVA“ ir UAB „Gurmanų virtuvė“ 2016 m. liepos 8 d. sudarytą įrangos nuomos sutartį nesumokėjimu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi sustabdė kreditorės UAB „DEVA“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2485-562/2017 (nutartyje klaidingai nurodytas bylos Nr. eB2-2439-562/2017).Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „DEVA“ ieškinį atsakovei BUAB „Gurmanų virtuvė“ dėl turto (taip pat ir minėtos įrangos) išreikalavimo iš neteisėto valdymo (civilinė byla Nr. 2-2485-562/2017). Šioje byloje atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ pareiškė priešieškinį UAB „DEVA“ dėl sandorių, kurių pagrindu buvo perleistos įrangos nuosavybės teisės, pripažinimo negaliojančiais.Atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-2485-562/2017 sprendžiamas ginčas dėl UAB „DEVA“ nuosavybės teisių į turtą, kurio nuomos pagrindu reiškiamas kreditorinis reikalavimas, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punktu, sustabdė kreditorės UAB „DEVA“ prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinė byloje Nr. 2-2485-562/2017.
Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja UAB „DEVA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir atnaujinti kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Iki atskirojo skundo pateikimo dienos UAB „DEVA“ nėra gavusi jokio atsakovės jai pareikšto ieškinio ar priešieškinio. Taigi kreditorės reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimas buvo sustabdytas tuo pagrindu, kad yra pareikštas priešieškinis, tačiau apie šį pagrindą kreditorė neturi jokių duomenų. Todėl kreditorės reikalavimo tvirtinimo sustabdymas laikytinas nepagrįstu, o skundžiama nutartis dėl to laikytina nemotyvuota, kadangi joje iš esmės neatskleidžiama nei atsakovės galimai pareikšto priešieškinio, nei apskritai galimai būsimo teismo sprendimo pagal tokį ieškinį (priešieškinį) įtaka nagrinėjamam klausimui.Net jeigu ir būtų atsakovės pareikštas priešieškinis patenkintas ir sandoriai, kurių pagrindu atsirado kreditorės reikalavimas atsakovei, būtų pripažinti negaliojančiais, turėtų būti taikoma restitucija. Restitucijos taikymas reikštų tai, jog nuosavybė į tam tikrą turtą numanomai grįžtų atsakovei, tačiau pati atsakovė turėtų grąžinti kreditorei pinigų sumą, kurią gavo perleidusi turtą. Todėl kreditorės reikalavimo suma tik padidėtų, kas taip pat reiškia, jog kreditorės reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimo sustabdymas ateityje niekaip neturės teigiamos įtakos atsakovei. Nepatvirtinus kreditorės reikalavimo šiame atsakovės bankroto proceso etape, iš jos nepagrįstai bus atimtos galimybės realizuoti jos, kaip kreditorės, teises bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdytas kreditorinio reikalavimo skolininko bankroto byloje tvirtinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl bylos esmės
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi sustabdė kreditorės UAB „DEVA“ prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ pareiškė priešieškinį UAB „DEVA“ dėl sandorių, kurių pagrindu buvo perleistos įrangos (kurios nuomos sandoris yra UAB „DEVA“ kreditorinio reikalavimo pagrindas) nuosavybės teisės, pripažinimo negaliojančiais.Atskirajame skunde nurodoma, kad kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad kitoje civilinėje byloje apeliantei yra pareikštas priešieškinis, tačiau apie šį sustabdymo faktinį pagrindą apeliantė neturi jokių duomenų, iki atskirojo skundo pareiškimo nėra gavusi atsakovės priešieškinio. Tokiu atveju, apeliantės manymu, kreditorės reikalavimo tvirtinimo sustabdymas yra nepagrįstas, o nutartis nemotyvuota. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2485-562/2017 iškelta pagal apeliantės ieškinį atsakovei dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisto valdymo. Šioje byloje atsakovės BUAB „Gurmanų virtuvė“ priešieškinis ieškovei UAB „DEVA“ dėl sandorių, kurių pagrindu buvo perleistos įrangos nuosavybės teisės, pripažinimo negaliojančiais, gautas 2017 m. sausio 23 d. ir tos pačios dienos teisėjos rezoliucija priimtas. Tai reiškia, kad civilinė byla pagal atsakovės priešieškinį iškelta 2017 m. sausio 23 d. (CPK 137 straipsnio 1 dalis). 2017 m. sausio 26 d. apeliantei buvo išsiųstas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į priešieškinį pateikimo su priešieškinio ir jo priedų kopija. Teismo nustatytu terminu atsiliepimo į priešieškinį apeliantė nepateikė, jos atstovas dalyvavo 2017 m. balandžio 14 d. vykusiame parengiamajame bylos nagrinėjimo posėdyje. Nustatytos aplinkybės, viena vertus, leidžia spręsti apie apeliantės argumentų, kad iki atskirojo skundo padavimo 2017 m. kovo 3 d. jai nebuvo žinoma apie pareikštą priešieškinį, neatitikimą tikrovei, kita vertus, šie skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant dėl bylos sustabdymo pagrindo nagrinėjamu atveju egzistavimo. Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; kt.).Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; kt.).Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2485-562/2017 atsakovė pareiškė priešieškinį apeliantei dėl sandorių, kurių pagrindu buvo perleistos įrangos (kurios nuomos sandoris yra apeliantės kreditorinio reikalavimo pagrindas) nuosavybės teisės, pripažinimo negaliojančiais. Pateiktu priešieškiniu bei jo priedais atsakovė įrodinėja, jog ginčo sandoriai buvo fiktyvūs, sudaryti arba inicijuoti asmens, kuris tuo pačiu metu buvo abiejų įmonių vadovu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo. Kreditorinio reikalavimo tvirtinimo byloje teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą, t. y. ar apeliantės pareikštas kreditorinis reikalavimas yra grindžiamas teisėtai sudaryta ir galiojančia įrangos nuomos sutartimi. Skundo argumentai apie galimo atsakovei pagal priešieškinį palankaus teismo sprendimo įtaką apeliantės kaip atsakovės kreditorės teisėms nelemia priešingo situacijos vertinimo. Jeigu minėtoje civilinėje byloje būtų patenkintas atsakovės priešieškinis ir taikoma restitucija, kaip nurodo apeliantė, tai tokiu atveju turėtų būti ne keičiamas šiuo metu apeliantės reiškiamo kreditorinio reikalavimo dydis, tačiau tai būtų jau visai kitas, naujas kreditorinis reikalavimas, atsirandantis kitu teisiniu ir faktiniu pagrindu.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį bylos sustabdymo institutą, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, lemiančias šių teisės normų taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šiame kontekste pažymėtina, kad siekiant tinkamai įgyvendinti operatyvaus ir koncentruoto bylų nagrinėjimo reikalavimus, teismas turėtų spręsti dėl apeliantės kreditorinio reikalavimo, pareikšto atsakovės bankroto byloje, nagrinėjimo atnaujinimo ir jo sujungimo su civiline byla Nr. 2-2485-562/2017 tam, kad glaudžiai tarpusavyje susiję šalių reikalavimai būtų išnagrinėti greičiau vienoje byloje, įvertinus tai, kad abi bylas – atsakovės bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-2439-562/2017) ir civilinę bylą Nr. 2-2485-562/2017 nagrinėja ta pati teisėja.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.