Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. balandžio 17 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Pakartotinai procesiniai dokumentai siųsti atsakovo darbovietės adresu, tačiau grįžo į teismą neįteikti. Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, t. y. nenurodant konkretaus adreso. Jokie kiti atsakovo buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi. 2020 m. gegužės 21 d. minėti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje.

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 7 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas V. K. sudarė paskolos sutartį Nr. 2932642 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 2 000 Eur paskola. Pagal sutartį atsakovui suteiktas kreditas, kurį atsakovas turėjo grąžinti, kartu su palūkanomis, remiantis mokėjimo grafiku. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 2 000 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų.

6. Nustatyta, kad tarp pirminės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės UAB „B2Kapital“ 2017 m. spalio 31 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu 2019 m. spalio 8 d. ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovą V. K. dėl negrąžinto kredito pagal nurodytą sutartį.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuotas 2018 m. spalio 8 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

9. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 2 000 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 000 Eur negrąžinto kredito.

10. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 39,39 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 627,94 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., ir 39,39 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo.

11. Kita vertus, aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

12. Pradinė kreditorė su atsakovu paskolos sutartį Nr. 2932642 nutraukė 2019 m. spalio 7 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. ir 39,39 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019 m. spalio 7 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 39,39 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo, atmestinas kaip nepagrįstas; ieškovės reikalavimas priteisti 627,94 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., tenkintinas iš dalies – priteisiant 200,73 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2019 m. spalio 7 d. (sutarties nutraukimo dienos) ((2 000 Eur kreditas x 39,39 proc. palūkanos / 100) / 365 x 93 dienos). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

13. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

14. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos 3 dalį atsakovui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimu terminus, atsakovas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,05 proc. per dieną) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

15. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 203,31 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., t. y. už 180 d., taikant 0,05 proc./d. normą, minėtus delspinigius skaičiuojant nuo 2 259,04 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į šiuo sprendimu už akių priteistą palūkanų sumą – 200,73 Eur, tikslintinas priteistinų delspinigių dydis ir ieškovei iš atsakovo priteitina 198,07 Eur (2 200,73 Eur (2 000 Eur negrąžintas kreditas + 200,73 Eur palūkanos) x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (2 398,80 Eur (2 000 Eur + 200,73 Eur + 198,07 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 84,73 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 54,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (64 Eur žyminio mokesčio x 84,73 proc. / 100 proc.); atsakovas nepateikė dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jos jam nepriteisiamos.

18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, j. a. k. 225516770, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) skolos (likusių mokėjimų), 200,73 Eur (du šimtus eurų 73 ct) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2019 m. spalio 7 d., 198,07 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 7 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 398,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54,23 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.