Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja R. Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01300-2013-8

2014 m. gruodžio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. C. (G. C.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2013-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Nuosprendžiu nukentėjusiosios V. R. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. C., o jam neturint piniginių lėšų, iš jo atstovės pagal įstatymą civilinės atsakovės A. C., priteisti 3500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2013 m. liepos 21 d., apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė V. R. kirpyklos ir siuvyklos (duomenys neskelbtini) reklaminį stendą, kurio vertė 3500 Lt, pritvirtintą ant (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu V. R. padarė 3500 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis, civilinė atsakovė, gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės nesutinka su nukentėjusiajai priteistu civiliniu ieškiniu, tiksliau su priteista turtine žala, kadangi mano, jog nukentėjusiajai priteista visiškai naujo stendo įrengimo suma, tuo tarpu jis stendą tik apgadino ir jo viso keisti nereikėjo.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, šie apeliacinio skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, akivaizdu, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes dėl turtinės žalos nustatymo, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu dar kartą teismo posėdžio metu apklausė nukentėjusiąją V. R.. Nukentėjusioji nurodė, jog sugadintas stendas buvo šiek tiek jos vyro paremontuotas ir laikinai pakabintas, o vėliau iš tos pačios firmos, kuri stendą ir buvo pagaminusi, buvo užsakytas naujas. Šis naujas stendas nukentėjusiajai V. R. kainavo 600 Lt, dar 800 Lt kainavo lemputės ir 240 Lt kainavo kondicionieriaus taisymas, iš viso nukentėjusioji dėl G. C. padaryto nusikaltimo patyrė 1640 Lt išlaidų (b. l. 174–175).

Todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš G. C. visiškai naujo stendo pagaminimo ir įrengimo kainą, t. y. 3500 Lt. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nors nukentėjusioji negalėjo teismui pateikti dokumentų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas, tačiau galima tikėti ir vadovautis jos teismui duotais nuosekliais ir detaliais parodymais apie jos patirtus tiesioginius nuostolius.

Atsižvelgusi į visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog būtina keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai V. R. iš nuteistojo G. C. priteistą civilinį ieškinį iki 1640 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.