Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Inos Kirkutienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms Liudmilai Kuvykovai ir advokatei Laurai Timinskaitei, atsakovės atstovei Daivai Gasiūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Želvita“ skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ? Tarnyba) dėl nutarimų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. balandžio 9 d. nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K09/75 atsakovė Tarnyba pareiškėjai UAB „Želvita“ skyrė 10 000 Lt baudą už LR Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą (b. l. 13?14). 2009 m. balandžio 9 d. nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K09/76 atsakovė Tarnyba pareiškėjai UAB „Želvita“ skyrė 1 000 Lt baudą už LR Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus (b. l. 20?21).

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovės prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-11-10 nutarime pažymi, kad mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis ? ją teismas gali skirti esant ypatingoms atsakomybe lengvinančioms aplinkybėms, kad teismas, skirdamas mažesnes negu įstatymo numatytas pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai. Kadangi pareiškėjos padarytas pažeidimas yra pavojingas visuomenei ir daro žalą valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai, mažesnės baudos negu įstatyme numatyta minimali bauda paskyrimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą. Simbolinių baudų skyrimas už žalingus valstybės ūkio sistemai pažeidimus skatina žmonių nepagarbą teisei ir teisingumui. Tarnybos paskirtos baudos sumažinimas tuo pagrindu, kad pareiškėja yra smulki įmonė ar neva sunki pareiškėjos padėtis, pažeistų teisinės valstybės principą. Prekyba „nefaktūriniais“ alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais pasižymi tuo, kad įmonė nuolat po nedidelį kiekį įsigyja tokių prekių, kas leidžia greitai realizuoti pastaruosius alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius ir vėl nusipirkti naujų. Taip pat pabrėžtina, kad ūkio subjektas, įsigydamas alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius be juridinę galią turinčių įsigijimo ir gabenimo dokumentų sukuria nesąžiningos konkurencijos rinkoje sąlygas ir tokiu būdu, nemokėdamas mokesčių valstybei, pastato save į pranašesnę padėtį palyginti su sąžiningai ir teisėtai rinkoje veikiančiais subjektais. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad alkoholio prekybos ir tabako gaminių prekybos reikalavimų pažeidimai, jeigu į juos deramai nereaguojama, gali sudaryti prielaidas pakenkti valstybės ekonominiams interesams. Niekas negali pelnytis iš savo neteisėtų veiksmų. Pareiškėja taip pat pateikia motyvus, kad neva patikrinimo metu rasti tik du pakeliai cigarečių ir vienas butelis alaus be privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų. Tokie pareiškėjos motyvai yra atmestini. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-10-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3714-764/2008 „net ir nedidelis be juridinę galią turinčių dokumentų parduodamų ir laikomų tabako gaminių kiekis negali būti pripažintas pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe“. Analogiškai ir dėl alkoholinių gėrimų, kurie yra laikomi ir parduodami be privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų. Tiek alkoholinių gėrimų, tiek tabako gaminių kiekis neturi įtakos ekonominėms sankcijoms, pažeidimų sudėčiai pakanka, kad neteisėta veika būtų užfiksuota nepaisant to, koks kiekis tabako gaminių ar alkoholio produktų, laikomas ir parduodamas be privalomų juridinę galią turinčių dokumentų. Be to, atmestinas ir pareiškėjos teiginys, kad šiais pažeidimais jokių žalingų pasekmių tretiesiems asmenims neatsirado ir jie nekelia grėsmės visuomenei. Akcentuotina, kad ekonominės sankcijos, jų minimalios ir maksimalios ribos, kurias savo valia įtvirtino įstatymų leidėjas yra prevencinio poveikio priemonės, todėl taikant šias uždraudimo sankcijas tik tais atvejais, kai jau atsiranda žala asmeniui, t. y. apsinuodijimo ar mirties nuo alkoholio atveju, uždraudimo sankcija prasilenktų su jai keliamais tikslais, analogiškai ir tabako gaminių atžvilgiu.

Be to, atkreipė, kad dėl pareiškėjos vykdomos veiklos Tarnyba yra gavusi nusiskundimų į kuriuos Teismas turėtų atsižvelgti: 2009-03-26 Tarnyboje gauti skundai Nr. 2S-508, Nr. 2S-509, Nr. 2S-510, Nr. 2S-511, Nr. 2S-512. Skunduose atsispindi pareiškėjos, kaip socialiai neatsakingo ūkio subjekto, vykdoma komercinė politika bet kokiomis priemonėmis ir būdais gauti kuo didesnį pelną, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes. Skunduose gyventojai apibendrina pareiškėjos vykdomos ūkinės veiklos metodus ir jų neigiamas pasekmes. Nors pareiškėja teigia, kad šios smulkios įmonės labai sunki materialinė padėtis, kad tokių baudų sumokėjimas neva ją sužlugdytų, tačiau akcentuotina, kad pareiškėja savo veiklą vykdo ne tik neteisėtais būdais (parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai be privalomų dokumentų), bet ir neatsakingais ? aplinkiniams gyventojams sudaromos nekokybiškos gyvenimo sąlygos, teršiama aplinka ir svetimas turtas.

Pareiškėja kelia teismui reikalavimą priteisti iš atsakovės su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas pareiškėjos naudai. Toks jos reikalavimas yra nepagrįstas ir todėl atmestinas, kadangi Tarnyba nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir protingumo, teisinės valstybės, teisių ir pareigų vienovės principais ir taip paskyrė teisėtas ir pagrįstas minimalias baudas. Pažeidimų faktus pripažino ir pati įmonė. Tarnyba savo kompetencijos ribose tinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti iš Tarnybos su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies .

Ginčo esmė ? ar ginčo nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjai sumažinti ekonomines sankcijas už Tabako ir Alkoholio kontrolės įstatymų pažeidimus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 27 d. patikrinimo metu pareiškėjos veiklos vietoje buvo rasti du pakeliai cigarečių „Partner Red“, kurių datos nesutapo pagal 2009 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą ? faktūrą serija AAA Nr. 6452661, o taip pat rastas 1 butelis Kalnapilio alaus, kuriam nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentais. 2009 m. balandžio 9 d. nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K09/75 atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba pareiškėjai UAB „Želvita“ skyrė 10 000 Lt baudą už LR Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą (b. l. 13?14). 2009 m. balandžio 9 d. nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K09/76 atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba pareiškėjai UAB „Želvita“ skyrė 1 000 Lt baudą už LR Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą (b. l. 20?21). Nesutikdama su paskirtomis ekonominėmis sankcijomis pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. UAB „Želvita“ padarytus pažeidimus pripažįsta, jų neginčija ir dėl jų padarymo gailisi, tačiau mano, kad atsižvelgiant į bendrovės ūkinę – finansinę padėtį, paskirtos baudos yra pernelyg didelės.

Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-07 nutarimu Nr. 383 patvirtintų Tabako gaminių pardavimo taisyklių 7.1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai turi būti visose tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietose. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalis nustato, kad juridiniai asmenys, padarę Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose numatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimus, baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 13 dalyje nurodytos institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio Įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. To paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad Juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 8 p. nustato, kad draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda <...>. To paties įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominių sankcijų už Tabako kontrolės įstatymo bei Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo teiseną negalimą, pareiškėjos UAB „Želvita“ veika pagal Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą kvalifikuota teisingai, pažeidimai, kurių padarymo neginčija ir pati pareiškėja, įrodyti byloje esančiais įrodymais, ekonominės sankcijos paskirtos teisėtai.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad pareiškėjai paskirtų baudų už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytus pažeidimus dydžiai yra akivaizdžiai per dideli, nes neproporcingi padarytiems teisės pažeidimams ir dėl to neteisingi (du pakeliai cigarečių ir vienas alaus butelis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-11-05 nutarime konstatavo, kad griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus (inter alia didelių piniginių baudų) teisės pažeidėjams įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui. Tačiau taip pat pažymėjo, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis teismas nurodė, kad esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nors ir nenumatytoms expressis verbis įstatyme, teismas gali skirti mažesnes negu įstatymo numatytas pinigines baudas.

Iš teismui pateiktos UAB „Želvita“ pelno (nuostolių) ataskaitos 2008-01-01–2008-12-31 laikotarpiu matyti, kad pareiškėja yra smulki įmonė, apyvarta labai nedidelė (b. l. 26). Byloje nėra duomenų apie tai, kad anksčiau pareiškėja būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos tabako ar alkoholio kontrolės įstatymų reikalavimus, grynojo pelno įmonė 2008 metais gavo tik 640,00 Lt, atsakovės patikrinimo metu rasti tik du pakeliai cigarečių ir vienas butelis alaus, kurie neatitiko LR Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto, LR Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio reikalavimų, pareiškėja nevengė atsakomybės, nekliudė nustatyti bei tirti pažeidimą, geranoriškai bendradarbiavo su atsakove atsiųsdama savo atstovą į pažeidimo nagrinėjimą, todėl atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, įmonės finansinę padėtį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju paskirtos minėtos ekonominės sankcijos laikytinos neadekvačios padarytiems pažeidimams, todėl mažinamos: Tarnybos 2009 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 3K09/75 dalis, kuria UAB „Želvita“ už LR tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą paskirta 10 000 Lt bauda pakeičiama ir UAB „Želvita“ skiriama 2 000 Lt bauda; Tarnybos 2009 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 3K09/76 dalis, kuria UAB „Želvita“ už LR Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta 1 000 Lt bauda pakeičiama ir UAB „Želvita“ skiriama 500 Lt bauda.

Daugiau mažinti atsakovės 2009-04-09 nutarimais Nr. 3K09/75 ir Nr. 3K09/76 paskirtas baudas nėra pagrindo, kadangi tokiu atveju nebūtų pasiekti nuobaudos už tokius pažeidimus tikslai: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-572/2009, pabrėžė, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, ir kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Bauda sukelianti nepageidaujamas pasekmes preventyvi priemonė, siekiant ir atskiro individo bei visuomenės sveikatos, o taip pat jų gerovės užtikrinimo. Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių, dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Konstituciją turinti inter alia priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali ir turi kontroliuoti; įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už minėto teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas teisės pažeidėjams; šios sankcijos teisės pažeidėjams gali būti ir griežtos. Konstitucinis Teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pareiškėja prašė teismo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Byloje yra pateiktas 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis kvitas (b. l. 3). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies turėtas išlaidas.

Šiuo atveju teismas pripažino, kad UAB „Želvita“ veika pagal Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą kvalifikuota teisingai, pažeidimai, kurių padarymo neginčija ir pati pareiškėja, įrodyti byloje esančiais įrodymais, ekonominės sankcijos paskirtos teisėtai, todėl nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Želvita“ skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 3K09/75 dalį, kuria UAB „Želvita“ už LR tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą paskirta 10 000 Lt bauda pakeisti ir paskirti UAB „Želvita“ – 2 000 Lt (du tūkstančiai litų) baudą.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 3K09/76 dalį, kuria UAB „Želvita“ už LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta 1 000 Lt bauda pakeisti ir paskirti UAB „Želvita“ – 500 Lt (penki šimtai litų) bauda.

Nepriteisti UAB „Želvita“ teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.