Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-19 · Administracinė byla Nr. I-4765-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
I-4765-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02896-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
V. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4765-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02896-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. (V. I.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. I. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos 2019-04-01 buvęs pavadinimas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).

Paaiškino, kad pareiškėjo orumas nuo 2018-12-23 iki 2019-05-20 buvo šiurkščiai žeminamas, nes tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, jis turėjo naudotis tualetu matant kitiems asmenims – kameroje kartu laikomiems suimtiesiems bei įstaigos darbuotojams. Nurodo, kad tualetas nuo likusios kameros dalies yra atskirtas tik 1,5 m. aukščio pertvara ir visiškai neatskirtas (neuždengtas) nuo kameros durų. Kadangi kameroje nėra atskiros tualeto patalpos, taigi nėra ir atskiros tualeto oro šalinimo sistemos. Todėl pareiškėjas buvo priverstas kameroje kvėpuoti nešvariu oru. Dėl nurodytų aplinkybių kameroje taip pat kildavo buitiniai konfliktai, tarpusavio nesutarimai. Dėl nuolatinės suimtųjų kontrolės, pareiškėjas buvo nuolat stebimas pareigūnų kameroje atliekant gamtinius reikalus.

Pareiškėjo orumas taip pat žeminamas naudojantis dušu, nes įėjimo į dušą duryse įrengtas stebėjimo langelis, todėl tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties įstaigos personalo darbuotojai stebi duše besimaudantį asmenį. Teigia, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose nebuvo įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos-signalinio mygtuko, kuomet pareiškėjas jau būdavo nusiprausęs.

Taip pat teigia, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nepakankamas. Pareiškėjas dėl tuo nuolat jaučia diskomfortą, kyla nesutarimai su kitais suimtaisiais. Pažymi, kad gyvenamojoje kameroje esantis langas iš abiejų pusių uždengtas grotomis, iš vidinės pusės įrengtos grotos papildomai mažina asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Teigia, kad antrame lovos aukšte įrengtas gultas yra be apsauginės pertvaros, kuri saugotų, kad pareiškėjas neiškristų iš lovos miegodamas, be to, nėra užlipimo kopetėlių, tai kelia pavojų pareiškėjo sveikatai.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–13).

Paaiškino, kad kameros duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas teisės aktų reikalavimus, kurie sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Pažymi, kad pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovės atstovo Vilniaus PN atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018-12-23 iki 2019-05-20.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2011-02-01) 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01 iki 2018-10-31 ir aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-11-01) minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Taigi pareiškėjui Lukiškių TI-K kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018-12-23 iki 2019-05-20. Atsižvelgiant į nurodytų kamerų plotus, kurių pareiškėjas neginčija, matyti, kad pareiškėjui visą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį teko teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas, ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Pagal nurodytus kamerų plotus bei juose laikomų asmenų skaičių nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,71 kv. m. iki 3,97 kv. m. kameros ploto. Taigi neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto nenustatyta.

Pažymi, kad gyvenamojoje kameroje esantis langas iš abiejų pusių uždengtas grotomis, iš vidinės pusės įrengtos grotos papildomai mažina asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Teismas pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pažymėtina, jog gyvenamosiose kamerose apsauginės grotos gali būti įrengtos tiek iš lauko, tiek iš vidinės pusės. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango ir grotų įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjo teigimu, antrame lovos aukšte įrengtas gultas yra be apsauginės pertvaros, kuri saugotų, kad pareiškėjas neiškristų iš lovos miegodamas, be to, nėra užlipimo kopetėlių, tai kelia pavojų pareiškėjo sveikatai.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte numatyta, jog kamerose turi būti, be kita ko, pritvirtintos prie grindų metalinės lovos. Šis teisės aktas nedetalizuoja kitų lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles ar apsaugines pertvaras. Atsižvelgiant į tai, nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo nurodomi argumentai dėl kopėtėlių ar apsauginių pertvarų lovoje neįrengimo vertintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad tuo metu, kai buvo laikomas Lukiškių TI-K, turėjo naudotis tualetu matant kitiems asmenims – kameroje kartu laikomiems suimtiesiems bei įstaigos darbuotojams. Nurodo, kad tualetas nuo likusios kameros dalies yra atskirtas tik 1,5 m. aukščio pertvara ir visiškai neatskirtas (neuždengtas) nuo kameros durų. Kadangi kameroje nėra atskiros tualeto patalpos, taigi nėra ir atskiros tualeto oro šalinimo sistemos. Todėl pareiškėjas buvo priverstas kameroje kvėpuoti nešvariu oru. Dėl nurodytų aplinkybių kameroje taip pat kildavo buitiniai konfliktai, tarpusavio nesutarimai. Dėl nuolatinės suimtųjų kontrolės, pareiškėjas buvo nuolat stebimas pareigūnų kameroje atliekant gamtinius reikalus.

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2-3 punktai). Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą (akutę) (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).

LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., LVAT 2017-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą tik nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros dalies atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m.

Taigi, pagal pateiktus duomenis, nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o net ir galimas užuolaidų įrengimas nėra pakankamas asmens privatumui kameroje užtikrinti. Todėl atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamą atitvėrimą nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas laikotarpiu nuo 2018-12-23 iki 2019-05-20, iš viso 147 paras ir šį laikotarpį pareiškėjo privatumas juo naudojantis galėjo būti pažeistas. Pažymėtina, kad pareiškėjas kamerose Nr. 278, Nr. 123 buvo laikomas vienas, todėl laikytina, kad privatumo pažeidimas šiomis dienomis nebuvo didelis.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi aplinkybe, kad jo orumas buvo žeminamas naudojantis dušu, nes įėjimo į dušą duryse įrengtas stebėjimo langelis, todėl tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties įstaigos personalo darbuotojai stebi duše besimaudantį asmenį. Teigia, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose nebuvo įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos-signalinio mygtuko, kuomet pareiškėjas jau būdavo nusiprausęs.

Kaip matyti pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jam naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, jis buvo stebimas ne tik vyrų, bet ir moterų. Atsakovo atstovas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, iš kurių turinio matyti, kad Lukiškių TI-K tikrintos 10-ojo ir 19-ojo posto dušo patalpose yra sudarytos sąlygos nusirengti ir apsirengti (įrengtos kabyklos drabužiams, suoliukai), siekiant, kad įrengti dušo patalpas, kuriose būtų atskiras apsirengimo (nusirengimo) kambarys, reikėtų atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos 134:2015 punkte nurodyta, jog ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų statinius ir patalpas, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tiek tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, todėl reikalavimų dėl nusirengimo (apsirengimo) kambario įrengimo dušo patalpose Vilniaus visuomenės sveikatos centras negali taikyti.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Lukiškių TI-K dušuose yra įrengtos pertvaros. Rašytinė bylos medžiaga nepatvirtina, kad dušai taip pat būtų uždengti ir nuo stebėjimo langelio. Vadinasi, Lukiškių TI-K pareigūnai gali laisvai stebėti asmenis, kai jie naudojasi dušu. Atitinkamai pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindžia tuo, kad yra stebimas, kai maudosi duše ir netik vyrų, bet ir moterų. Kaip nustatyta, vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl prausimo tvarkos ir dušų įrengimo, nenustatyta, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu būtų buvusi suvaržyta. Vadinasi, pareiškėjui nebuvo ribojama teisė pasinaudoti dušu ir jis juo naudojosi. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo stebėjimu, pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų 81 punkte nustatyta, kad viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančioje priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. Pareiškėjui nepateikus detalesnių paaiškinimų, kada jis buvo stebimas kitos lyties asmenų, šis jo argumentas vertintinas kaip abstraktus ir deklaratyvus, kurio pagrindu vertinti Lukiškių TI-K veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl stebėjimo aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau net ir nurodyta instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo nuolatinis stebėjimas jam naudojantis dušu būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Teismo vertinimu, asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle nuo stebėjimo lango, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Todėl darytina išvada, kad įvertintų individualių aplinkybių kontekste nesant bent minimalaus dušo patalpos uždengimo užuolaidėle, kuri apsaugotų asmens teisę į privatumą, orumą ir garbę, konstatuotinas pareiškėjo privatumo, naudojantis dušu, pažeidimas.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengimo dušuose nenumato, todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas viso 147 paras (21 savaitę) ir įvertinus konstatuotą privatumo, naudojantis dušu, pažeidimą darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Taip pat pripažintinas pareiškėjo orumo pažeidimas naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais 147 paras. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiais aspektais egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigine forma.

Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į jau anksčiau sprendimo motyvuose nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą pareiškėjas dušu galėjo naudotis kartą per savaitę, vadinasi, jis į dušą ginčo laikotarpiu buvo vedamas 21 kartą, be to, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mąstą bei trukmę (pažeidimas naudojantis dušu – 21 kartas ir 147 paros naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 30 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu ir 440 Eur dėl privatumo pažeidimo naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, iš viso priteisiant 470 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. I. (V. I.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. I. (V. I.) 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas).

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė