- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-198-843/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33336-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- L. G.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Advokatai
- Darius Katauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 5 metams 3 mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su L. G. 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausme jas visiškai sudedant, ir L. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams ir 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 3 metus, ir turto konfiskavimas, išieškant iš L. G. konfiskuotino turto – automobilio Skoda Fabia, vertę atitinkančią 1 240 Eur sumą į valstybės biudžetą.
Į L. G. bausmę įskaityta visa jo pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį atlikta bausmė.
L. G. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš L. G. priteista 4 461,37 Eur žalos atlyginimui už nukentėjusiojo J. S. gydymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. G. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 19 val., prie parduotuvės „Giris“, esančios Bažnyčios g. 31, Naujųjų Kietaviškių k., Elektrėnų sav., sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam J. S. į veido sritį, kuris nuo patirto smūgio nukrito ir galva atsitrenkė į asfaltuotą kelio dangą, taip padarydamas nukentėjusiajam J. S. kairės veido pusės sumušimą: kairės veido pusės (kairės akies vokų, kairio skruosto, kairio žando) poodinę kraujosruvą, kairės veido pusės minkštųjų audinių kraujosruvą, kairio žandinio sinuso priekinės sienelės, kairio nosikaulio lūžius, pakaušio odos nubrozdinimą, pakaušio minkštųjų audinių kraujosruvą, pakauškaulio linijinį lūžį, pereinantį į pamatą, galvos smegenų smilkininių skilčių ir dešinės kaktinės skilties sumušimo židinius, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu abipus virš smilkininių skilčių ir virš dešinės kaktinės skilties, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinių skilčių ir interhemisferiniame tarpe, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu ir prašo jį pakeisti: jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, protingumo ir teisingumo principams. Apeliantas teigia, kad teismo išvados pagrįstos duomenimis, kurie negali būti laikomi tinkamais ir pagrįstais įrodymais. Byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas vertino tendencingai, neobjektyviai, grindė prielaidomis ir spėjimais, visiškai ignoruodamas nekaltumo prezumpcijos ir teisingo teismo principus. Įrodymai buvo vertinami selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pirmenybę teikiant kaltinimui palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus, t. y. apelianto įrodymus. Dėl to L. G. neteisingai pritaikyta BK 135 straipsnio 1 dalis ir paskirta griežta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tą dieną J. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pats susižalojo krisdamas. Šis prieštaravimas nuosprendyje nėra paneigtas ir turi būti vertintinas apelianto naudai. Be to, teismas remiasi specialistės teismo medicinos ekspertės Vilmos Baranauskaitės parodymais, kad jos duotos išvados byloje nepasikeitė, o vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusysis nuo nuteistojo smūgio krenta su pagreičiu atsitrenkdamas pakaušiu į asfaltą. Apeliantas pastebi, kad vaizdo medžiagoje nesimato, kaip nukentėjusiojo galva atsitrenkia į asfaltą, todėl tiek teismo, tiek ekspertės V. Baranauskaitės išvados, kad nukentėjusysis stipriai trenkėsi galva į asfaltą ir dėl to buvo sutraumuotas, tėra tik prielaidos. Vaizdo medžiagoje matyti, kad nukentėjusysis iš pradžių krito ant užpakalio ir tik po to ant asfalto, todėl tokiu būdu krisdamas negalėjo taip stipriai prasiskelti galvos. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis neprarado sąmonės ir be pašalinių pagalbos iškart po įvykio pats atsikėlė ir nuėjo. Iš to galima daryti išvadą, kad smūgis nebuvo toks stiprus, kad galėtų sukelti tokias sunkias pasekmes. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kraujo įvykio vietoje nebuvo rasta. Kraujo buvo rasta tik ant nukentėjusiojo pagalvės namie, kas patvirtina nukentėjusiojo dėstomas aplinkybes apie tai, kad jis, būdamas neblaivus, galėjo prasiskelti galvą jau po įvykio grįždamas namo. Apeliantas teigia, kad po įvykio nukentėjusysis jam sakė kritęs, tačiau konkrečiai neįvardijo, kur ir kaip. Jis minėjo, kad pats susižalojo tą dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 4 d., iki atvykimo į parduotuvę, ir jau buvo patyręs sužalojimus, buvo kritęs ant pakaušio dar iki jo suduoto smūgio. Taip pat sakė ir tai, kad krito ir eidamas namo, jau po suduoto smūgio. Teismas nurodė, jog tokie nuteistojo parodymai paneigti liudytojų R. S. (nukentėjusiojo sūnaus) ir L. S. (nukentėjusiojo sutuoktinės) duotais parodymais, 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo medicinos ekspertės V. Baranauskaitės paaiškinimų protokolu, tačiau, apelianto nuomone, yra akivaizdu, kad šie nukentėjusiojo parodymai negali būti paneigti liudytojų, nebuvusių su juo visą laiką 2019 m. rugpjūčio 4 d. vakare, parodymais.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog tai, kad nukentėjusysis painiojosi teisme 2020 m. rugsėjo 16 d. duodamas parodymus, negali būti aiškinama jo užmaršumu. Teismo posėdžio metu jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio. Iš tos dienos teismo posėdžio garso įrašų galima nustatyti, kad nukentėjusysis J. S. kalba akivaizdžiai euforiškai, nelogiškai, nerišliai, šaukia, o teisėja ne kartą jį ramina, grasina nutraukti posėdį ir paskirti baudą. Kito teismo posėdžio metu jis jau buvo tarsi kitas žmogus, logiškai ir aiškiai dėstė savo mintis ir pats pripažino, kad praeitą posėdį duodamas parodymus buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl 2020 m. rugsėjo 16 d. nukentėjusiojo parodymais teisme negalima remtis. Be to, duodamas parodymus kitame teismo posėdyje J. S. patvirtino aplinkybes apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d. iš pat ryto su savo sutuoktine ir sūnumis vartojo alkoholį ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio jis ne kartą krito ir galėjo galvą susižaloti kitur. Byloje esantis prieštaravimas, kad nukentėjusysis galėjo nugriūti ir susižaloti pats, liko nepaneigtas, ir akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra paremtas prielaidomis, o visi jame esantys prieštaravimai nebuvo įvertinti apelianto naudai.
2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo nuomone, kad nėra L. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pasak apelianto, jis prisipažino smogęs nukentėjusiajam ir padaręs nusikaltimą tiek, kiek, jo manymu, tai byloje yra objektyviai įrodyta. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė bei kompensavo patirtą žalą. Tai patvirtindamas nukentėjusysis J. S. pateikė raštišką pareiškimą teismui, kuriame prašė neskirti apeliantui bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.
2.5. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl to, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kas šiuo atveju irgi vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, to nepadarius alternatyviai prašė sušvelninti nuteistajam paskirtą griežtą laivės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino ginčijamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Apeliaciniame skunde L. G. nurodo, kad, pripažindamas jį kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovavosi prielaidomis ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas neneigia, jog smurtavo prieš nukentėjusįjį J. S., tačiau mano, kad jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto skundo argumentams.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, vertindamas įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, laikėsi BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir L. G. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažįsta, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl L. G. kaltės padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra pagrįstos ir teisėtos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
8. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis L. G. pripažįsta, kad smūgiavo vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam J. S. į veidą, tačiau tvirtina, kad jo smūgis nebuvo toks stiprus ir negalėjo nukentėjusiajam sukelti tokių rimtų pasekmių, tai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
9. Kaip matyti iš nuteistojo versijos, jis savo kaltę dėl J. S. sužalojimo visos bylos tyrimo metu pripažino tik iš dalies nurodydamas, kad įvykio dieną automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia parduotuvės, prie jų automobilio priėjo J. S.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, todėl jis kumščiu sudavė pastarajam į veidą. Nuo šio smūgio ir neblaivumo nukentėjusysis nugriuvo ant grindinio, o jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Apie tai, kad J. S. ligoninėje, jis sužinojo vėliau. Buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į Vilniaus ir Vievio ligonines, jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Nurodė davęs 50 Eur, kad savo reikmėms ligoninėje jis turėtų pinigų, yra davęs pinigų ir jo sutuoktinei (t. 1, b. l. 107). Papildomos apklausos metu L. G. nurodė, kad įvykio dieną kartu su pažįstamu M. automobiliu privažiavo prie parduotuvės „Giris“. Automobilių aikštelėje prie jų automobilio priėjo J. S.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, ant jo veido matė šviežius nubrozdinimus, buvo sužalota nosis, vienas žandas. Jam išlipus iš automobilio ir paklausus, ar parduotuvė nedirba, nukentėjusysis pradėjo jį vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dėl to, kad jis vadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir grasino, jis J. S. kumščiu sudavė į veidą. Nuo suduoto smūgio ir girtumo jis nukrito, kaip jis krito jam neužsifiksavo, po to jis sėdo į automobilį ir išvažiavo, nemanė, kad jam reikia pagalbos ir, kad suduotas smūgis sukels sunkias pasekmes (t. 2, b. l. 5-6). Bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas parodė, kad įvykio dieną kartu su M. jis atvažiavo prie parduotuvės, tuo pat metu priėjo J. S., matė, kad jis neblaivus, jo kakta buvo apibrozdinta, dešinysis žandas kruvinas, tačiau paklausė, ar dirba parduotuvė. Pastarajam pradėjus vartoti jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, sudavė dešinės rankos kumščiu į jo veido kairės pusės žandą, nuo smūgio šis susmuko ant žemės, ant dešinio šono ir liko gulėti, tačiau rodė gyvybės ženklus, judėjo, kažką kalbėjo nerišliai. Mano, kad nukentėjusysis susižalojo iki susitinkant su juo. Tuomet jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jo suduotas smūgis nebuvo stiprus, todėl jam nekilo įtarimų, kad jis galėjo sutrikdyti šiam asmeniui sveikatą. Vėliau lankė nukentėjusįjį ligoninėje, per kelis kartus jam davė po 10, 20 Eur. Po įvykio pats nukentėjusysis jam sakė, kad jis krito, tačiau neįvardijo, kur ir kaip tai įvyko (t. 2, b. l. 120-123). Apeliaciniame skunde jis taip pat nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė vieną nestiprų smūgį į veidą, dėl kurio jo sveikatai negalėjo kilti tokios sunkios pasekmės. Išanalizavus minėtus nuteistojo parodymus matyti, kad jie nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirminės apklausos metu nuteistasis nenurodė nei ant nukentėjusiojo veido matytų sužalojimų, nei jo griuvimo detalių. Priešingai, papildomos apklausos metu nuteistasis pažymėjo, jog sudavė kumščiu smūgį nukentėjusiajam, „kaip jis krito – neužsifiksavo“, tačiau jau nurodė nukentėjusiojo elgesyje grasinimo požymių. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis jau detaliai įvardijo nukentėjusiojo kritimo trajektoriją, padėtį po griuvimo, jo būseną ir pan., be to pažymėjo, kad nukentėjusysis iki jo suduoto smūgio jau buvo susižalojęs veidą (jo kakta buvo apibrozdinta, dešinysis žandas kruvinas). Tokie neatitikimai ir prieštaravimai kėlė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pagrįstų abejonių dėl nuteistojo duotų parodymų patikimumo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti tiek nuteistojo versiją, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, ir priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina ne nuteistojo gynybos versija, o aplinkybes, kurios buvo konstatuotos ginčijamu nuosprendžiu.
10. Nuteistojo iškelta versija, kad J. S. įvykio dieną būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pats susižalojo krisdamas ir prie parduotuvės atėjo jau su nubrozdintu veidu, nėra patvirtinta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Priešingai, apklausta liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad L. G. jos vyrą sumuša jau ne pirmą kartą. Įvykio dieną ji buvo namuose, matė savo vyrą, jis tą dieną buvo išgėręs, tačiau išeidamas iš namų į parduotuvę jautėsi gerai, iki sumušimo neturėjo jokių sužalojimų, jokių įvykių (t. 2, b. l. 122). Liudytoja taip pat nurodė, kad į parduotuvę jis išėjo su sūnumis, o po kurio laiko namo grįžo sūnūs ir parvedė jos vyrą. Ji pastebėjo, kad jo veidas ir galva kruvini. Ji paklausė, kas nutiko, šis atsakė „nieko“, išgėrė dar alaus ir nuėjo miegoti. Sūnūs jai pasakojo, kad tėvą sumušė L. G.. Greitosios pagalbos nekvietė, nes vyras buvo išgėręs. Ryte J. S. visiškai nekalbėjo, nesiorientavo aplinkoje, todėl sūnus Ž. iškvietė greitąją pagalbą. Vėliau jai vyras pasakojo, kad į Vievio ligoninę buvo atvažiavęs L. G., davė jam 5 Eur su centais. Liudytoja taip pat nurodė, kad L. G. buvo atvykęs pas ją į namus, klausė apie J. sveikatą, atvežė 15 Eur, nesakė už ką davė tuos pinigus, bet ji suprato, kad už vyro sumušimą. Nurodė, kad jokio paaiškinimo vyro vardu nerašė. Taip pat nurodė, kad vyras tą dieną nuo laiptų nebuvo nukritęs, prieš 10 metų yra nukritęs laiptinėje, kai joje nebuvo šviesos, pažymėjo, jog vyras paskutiniu metu daug ko neprisimena, painioja datas, gali painioti įvykius (t. 1, b. l. 85-86; t. 2, b. l. 120-123). Šios liudytojos parodymus patvirtina liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai apie tai, kad įvykio dieną iki aptariamo įvykio pas tėvą nebuvo jokių sužalojimų, tėvas sveikata nesiskundė. Įvykio dieną namuose jie visi gėrė alų, vėliau apie 14.30 val. jis, tėvas ir jo brolis Ž. išėjo į parduotuvę, nusipirkę alaus jį gėrė parke. Vėliau J. S. sutiko paaugliams nupirkti cigarečių ir į parduotuvę nuėjo vienas. Po kiek laiko paaugliai jiems pranešė, kad jų tėvas nukrito. Priėjęs prie tėvo pamatė, kad iš jo dešinės pusės antakio bėga kraujas, pakaušis kraujuotas, kruvini plaukai. Tėvą kartu su broliu parvedė namo. Po įvykio ryte jo žandas buvo mėlynas ir sutinęs, jis nekalbėjo, todėl mama iškvietė greitąją pagalbą (t. 1, b. l. 93-94; t. 2, b. l. 122-123).
11. Pastarųjų liudytojų parodymus papildo liudytojos J. G. parodymai, kuri ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad įvykio dieną ji dirbo parduotuvėje „Giris“, parduotuvę ji jau buvo uždariusi, kai atbėgo mergaitė ir pranešė, kad gatvėje guli vyriškis ir jam reikalinga medikų pagalba. Išėjusi į kiemą ji pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje gulintį vyriškį, jis gulėjo ant pilvo, pažino jį iš matymo, tai buvo J. S.. Ji paklausė, ar reikia kviesti medikus, pastarasis atsisakė ir pradėjo rinkti išmėtytas ant žemės monetas. Matė, jog J. S. skruostas patinęs, po akimis kraujas. Vėliau matė, kad prie jo priėjo sūnūs, vėliau jie visi nuėjo namo (t. 1, b. l. 99-100; t. 2, b. l. 120-123).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti liudytojų L. S., R. S. ir J. G. parodymai paneigia nuteistojo pateiktą įvykio versiją ir jo nurodomas nukentėjusiojo sužalojimo faktines aplinkybes. Pastarieji iš esmės paneigė nuteistojo bylos nagrinėjimo teisme nurodytas aplinkybes, jog jų susitikimo metu J. S. jau buvo susižalojęs. Kaip matyti iš šių liudytojų pateiktos informacijos, jie visi kartu (J. S., L. S., R. S. ir Ž. S.) buvo namuose ir vartojo alkoholį, vėliau nukentėjusysis kartu su savo dviem sūnumis nutarė nueiti į parduotuvę, ten nusipirkę alaus gėrė jį parke. Tai patvirtina, kad jie visą dieną buvo kartu, išskyrus laikotarpį, kai J. S., nusprendęs nupirkti cigarečių paaugliams, į parduotuvę nuėjo vienas. Tačiau šis laikotarpis nėra ilgas, neužilgo sūnūs jau rado tėvą prie parduotuvės su sužalotu veidu ir galva. Tai, kad jis susižalojo būtent prie parduotuvės, patvirtino ir liudytoja J. G., mačiusi nukentėjusįjį iš karto po įvykio ir pastebėjusi jam padarytus sužalojimus ant veido ir bėgantį kraują. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad nukentėjusįjį namo nusivedė jo sūnūs. Byloje nėra duomenų, išskyrus nuteistojo parodymus, jog nukentėjusysis būtų susižalojęs pats krisdamas ar būtų buvęs sumuštas kitų asmenų ne įvykio vietoje prie parduotuvės „Giris“, kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, nei byloje nustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, be liudytojų L. S., R. S. ir J. G., nuteistojo kaltę patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės V. Baranauskaitės išvada Nr. G 2764/2019(01) (t. 1, b. l. 63–66) ir jos parodymai.
13. Teismo medicinos ekspertė V. Baranauskaitė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino savo išvadą Nr. G 2764/2019(01) ir teismui paaiškino, kad J. S. buvo nustatyti dviejų tipų sužalojimai. Pirmi jos išvadoje 1.1. punkte nurodyti sužalojimai (kairės veido pusės (kairės akies vokų, kairio skruosto, kairio žando) poodinė kraujosruva, kairės veido pusės minkštųjų audinių kraujosruva, kairio žandinio sinuso priekinės sienelės, kairio nosikaulio lūžiai) nėra būdingi griuvimui. Išvados 1.2. punkte išvardinti sužalojimai (pakaušio odos nubrozdinimas, pakaušio minkštųjų audinių kraujosruva, pakauškaulio linijinis lūžis, pereinantis į pamatą, galvos smegenų smilkininių skilčių ir dešinės kaktinės skilties sumušimo židiniai, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu abipus virš smilkininių skilčių ir virš dešinės kaktinės skilties, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinių skilčių ir interhemisferiniame tarpe) yra būdingi būtent griuvimui. Ji pažymėjo, jog tyrėjo užduotyje buvo nurodyta, kad buvo suduotas smūgis, po kurio nukentėjusysis nukrito, tai būtent šiomis aplinkybėmis ir galėjo būti padaryti sužalojimai. Išvados 1.1. punkte išvardinti sužalojimai padaryti suduodant smūgį kumščiu arba ranka, o 1.2. punkte – žmogui nukrentant, nugriūnant ant pakaušio. Prikraujavimas, ypač po kietuoju dangalu, jeigu jis nedidelis, po kažkiek laiko gali rezorbuotis, tačiau kraujuoja tol, kol sutrinka sąmonė. Net preliminariai negalima pasakyti, kiek laiko žmogus gali išbūti be pagalbos, nes reikia vertinti individualias žmogaus savybes ir kada jis sulaukia pagalbos, kada tos priemonės buvo darytos. Ekspertė taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku (t. 2, b. l. 125-132). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu peržiūrėjus įvykio vaizdo įrašą ekspertė nurodė, kad jos nuomonė nepasikeitė, vaizdo įraše matosi, kad nukentėjusysis nuo kaltinamojo smūgio krenta su pagreičiu atsitrenkdamas pakaušiu į asfaltą. Ji taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo kritimas ant užpakalio nesusilpnino smūgio, kadangi matosi, kaip jis galva trenkiasi pakaušiu į asfaltą (t. 2, b. l. 127-128).
14. Nuteistasis, nesutikdamas su teismo medicinos ekspertės paaiškinimais bei apylinkės teismo padarytomis išvadomis, skunde nurodo, jog tai, kad nukentėjusysis dėl jo suduoto smūgio stipriai trenkėsi galva į asfaltą ir dėl to buvo sunkiai traumuotas, tėra tik prielaidos. Atkreipia teismo dėmesį, kad nukentėjusysis iš pradžių krito ant užpakalio ir tik po to ant asfalto, todėl tokiu būdu krisdamas negalėjo taip stipriai prasiskelti galvos. Pažymi, jog nukentėjusysis neprarado sąmonės ir be pašalinių pagalbos iškart po įvykio pats atsikėlė ir nuėjo, o tai rodo, kad smūgis nebuvo toks stiprus, kad galėtų sukelti tokias sunkias pasekmes. Atsakant į šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadas ir paaiškinimus teismas įvertino ne kaip atsietus, atskirus įrodymus. Jų patikimumą teismas siejo su atitikimu kitiems bylos duomenims. Taigi, specialisto išvada ir paaiškinimai leidžia spręsti, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurių laikas ir pobūdis atitinka jo nurodytas sužalojimo aplinkybes, yra apelianto kaltę pilnai patvirtinantys įrodymai. Faktą, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti dviejų tipų sužalojimai, tai yra veido ir galvos sužalojimai, patvirtinti ankščiau minėtos specialisto išvados 1.1. ir 1.2. punktuose, o aplinkybę, jog nukentėjusiajam sužalojimai visumoje dėl 1.2. punkte išvardytų sužalojimų yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, patvirtino teismo medicinos ekspertė, dalyvavusi teismo posėdyje. Ekspertė nurodė, jog vaizdo įraše matosi, jog nukentėjusysis nuo kaltinamojo smūgio krenta su pagreičiu atsitrenkdamas pakaušiu į asfaltą. Teismas šiuos jos parodymus vertino atsižvelgęs tiek ir į minėto vaizdo įrašo duomenis, tiek ir į kitus įrodymus.
15. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenų bei peržiūrėtų vaizdo įrašų nustatyta, kad nukentėjusysis J. S. vaizdo stebėjimo sistemos nustatytu laiku 17.36 val. (savininkas nurodė, kad laikas neatitinka realaus), tai yra apie 19 val., parduotuvės užsidarymo laiku prieina prie įėjimo durų, tačiau į parduotuvę nepatenka, nes durys yra užrakintos. Jam stovint prie įėjimo durų ant laiptų į automobilių stovėjimo aikštelę (vaizdo stebėjimo sistemos laikas 17.37 val.) įvažiuoja geltonos spalvos automobilis Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsidarius dešinės pusės priekinių durelių stiklui, matosi keleivio sėdynėje sėdintis vyriškis, kuris bendrauja su J. S.. Pastarajam priėjus prie automobilio iš priekinės keleivio vietos išlipęs jaunuolis, dėvintis mėlynos spalvos šortus, po poros akimirkų užsimoja ir suduoda ranka vieną smūgį J. S., po kurio šis nukrenta ant asfaltuotos aikštelės. Po suduoto smūgio vyras atsisėda į keleivio sėdynę, ir automobilis išvažiuoja iš aikštelės (vaizdo stebėjimo sistemos laikas 17.38 val.) (1 t., b. l. 108-141).
16. Priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, patikrinus byloje esančių vaizdo įrašų medžiagą nebuvo nustatyta, kad prie parduotuvės priėjusio nukentėjusiojo J. S. veidas ar galva būtų sužaloti. Jokių išorinių sužalojimų požymių ar pakitimų žmogaus elgesyje, kurie leistų spręsti apie jo jaučiamą skausmą dėl sužalojimų ar panašiai, neužfiksuota. Vaido įraše matyti, kad J. S. patikrino uždarytos parduotuvės duris, pakankamai tvirtu žingsniu, nesvirduliuodamas nulipo laipteliais ir priėjo prie privažiavusio automobilio Chrysler, bendravo su jame buvusiu asmeniu. Svarbu pažymėti ir tai, kad jokių agresyvių ar netinkamų J. S. veiksmų ar gestų vaizdo įraše nėra užfiksuota. Asmuo kalbėjosi su automobilio keleiviu, gestu parodė į parduotuvės pusę. Šie duomenys patvirtino ir papildė J. S. artimųjų teiginius, kad J. S. į parduotuvę išėjo ir iki jos atėjo nesužalotas. Tuo pačiu šie duomenys paneigia nuteistojo teiginius dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio jo atžvilgiu. Tokių aplinkybių nenurodė ir automobilį vairavęs liudytojas M. Š.. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad po suduoto smūgio į veidą nukentėjęs krito pirmiausiai ant užpakalio ir tik po to ant asfalto, nėra paneigta. Vaizdo įraše iš tiesų užfiksuotos tokios aplinkybės, tačiau kartu matyti, kad minėtas pirminis kontaktas kritimo greičio beveik nepakeitė. Tokias aplinkybes patvirtino ir vaizdo įrašą peržiūrėjusi teismo medicinos ekspertė, kuri nurodė, kad toks asmens kritimas nesusilpnino smūgio galva į asfaltą, kurį ji mato vaizdo įraše (t. 2, b. l. 127-128). Vaido įraše tiesiogiai krentančio nukentėjusiojo smūgis galva į asfaltą nėra užfiksuotas, nes šis vaizdas nepateko į filmavimo aprėptį, tačiau vaizdo įrašas leidžia nustatyti kritimo trajektoriją, iš kurios galima spręsti apie galvos pakaušio kontaktą su asfaltu šalia automobilio rato. Apie tokį kontaktą galima spręsti ir iš vaizdo įrašo, kuriame nukentėjusysis užfiksuotas jau gulintis ant nugaros šalia automobilio, matyti, kad jo galva guli ant asfalto šalia automobilio rato. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais įrodymais, tuo labiau, kad padarytas išvadas sustiprina nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai. Nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusysis neprarado sąmonės ir be pašalinių pagalbos iškart po įvykio pats atsikėlė, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad po suduoto smūgio nukentėjęs guli ant nugaros visiškai nejudėdamas 2 minutes, vėliau apsiverčia ant pilvo ir dar guli apie 8 minutes iki tol, kol prie jo prieina netoliese buvę paaugliai bei liudytoja J. G.. Tokia nukentėjusiojo būklė iš karto po smūgio papildomai leidžia spręsti apie patirto smūgio stiprumą. Vėliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis sunkiai keliasi, lėtai renka nuo žemės pabirusias monetas, atiduoda jas paaugliams. Atkreiptinas dėmesys ir į ekspertės parodymus apie tai, kiek laiko po tokių sužalojimų žmogus gali apsieiti be medicinos tarnybos pagalbos. Ji paaiškino, kad gali būti įvairiai, prikraujavimas po kietuoju dangalu, jeigu jis nedidelis, po kažkiek laiko gali rezorbuotis, tačiau kraujuojama tol, kol sutrinka sąmonė. Tiksliai pasakyti, kiek laiko gali asmuo išbūti be pagalbos, tikrai neįmanoma, nes reikia vertinti individualias žmogaus savybes (t. 2, b. l. 126). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, galvos sužalojimo padariniai nukentėjusiajam pasireiškė gerokai vėliau, kitos dienos rytą po jo sumušimo. Kaip nurodė jo sūnus R. S., po įvykio ryte nukentėjusiojo žandas buvo mėlynas ir sutinęs, jis nekalbėjo, todėl mama iškvietė greitąją pagalbą (t. 2, b. l. 122-123). Šie duomenys ekspertės parodymams neprieštarauja. Jų visuma yra įtikinanti ir paaiškina tai, kad nukentėjusysis po įvykio nuėjo namo, kad įvykio vietoje nebuvo rasta kraujo, jis rastas ant nukentėjusiojo pagalvės jo namuose.
17. Apeliantas išsakė ir argumentus, sietinus su nukentėjusiojo J. S. teismui duotais parodymais ir jų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija palygino tarpusavyje visus nukentėjusiojo J. S. parodymus, tiek duotus ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, užfiksuotus tiek protokoluose, tiek posėdžių garso įrašuose. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad nieko paaiškinti apie 2019 m. rugpjūčio 4 d. įvykius negali, žino, kad buvo neblaivus ir jam kažkas nutiko su galva, todėl prarado sąmonę ir atmintį (t. 1, b. l. 42-43). Apklaustas 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje jis tvirtino, kad viską atsimena, kad įvykio dieną buvo iškritęs iš savo namo antro aukšto pro stiklą, atsitrenkė galva į betoninę dangą, o prie parduotuvės L. G. jam „tik dadėjo“, galva trenkėsi į aikštelę prie parduotuvės, nes L. G. pašaukė jį, vėliau grįžo namo, eidamas nuo parduotuvės iki namų niekur nukritęs nebuvo. Nukentėjusysis davė parodymus ir 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje, nurodė, kad prieš 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdį vartojo alkoholį, peržiūrėjus vaizdo įrašus teigė, jog atsimena, kad krito ant rankos ir galvos nesusidaužė. Taip pat nurodė, kad kol parėjo namo krito dar ne kartą, buvo nukritęs eidamas šaligatviu nuo kalno ir iki susitikimo su L. G.. Apelianto įvardyta aplinkybė, o būtent tai, kad nukentėjusysis J. S. 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo neblaivus, nėra patvirtinta patikimais įrodymais. Posėdžio metu proceso dalyviai neišsakė jokių pastabų dėl apklausiamo asmens galimo neblaivumo. Kad prieš posėdį vartojo alkoholio J. S. nurodė tik kito posėdžio metu. Nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, kilo pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo dėl jų prieštaringumo ir nenuoseklumo. Nukentėjusysis įtikinamai nepaaiškino savo parodymų pasikeitimo priežasčių, jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems anksčiau aptartiems patikimiems įrodymams, todėl teisėjų kolegija pritaria ginčijamo nuosprendžio išvadai nesivadovauti J. S. parodymais.
18. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia esant įrodyta, kad L. G. nukentėjusiajam J. S. sudavė vieną stiprų smūgį į veido sritį, šis nuo patirto smūgio nukrito ir galva atsitrenkė į asfaltuotą kelio dangą. Būtent dėl šių veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai, įvertinti kaip sunkūs, tad nustatyti L. G. veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą veiką. Jo veiksmų perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teisinio pagrindo nėra.
19. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas klaidingai nenustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes apeliantas prisipažino smogęs nukentėjusiajam į veidą, dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė bei kompensavo patirtą žalą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
20. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-107/2013, 2K-163/2014).
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. G. nebuvo nuoširdus. Nors jis atsiprašė J. S. ir nurodė, jog labai gailisi dėl suduoto smūgio nukentėjusiajam, per kelis kartus sumokėjo jam nedideles pinigų sumas (nukentėjusysis savo 2020 m. lapkričio 8 d. pareiškime nurodė, kad iš viso sumokėjo 200 Eur (t. 2, b. l. 124)), tačiau, apylinkės teismo vertinimu, tai jis padarė siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Byloje nustatyta, kad L. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 13 d., parodymus duoti atsisakė, pozicijos dėl kaltinimų neišsakė (t. 1, b. l. 158). Vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nors ir patvirtino, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, tačiau teigė, kad jis buvo nestiprus, taip padarė, nes nukentėjusysis jam grasino, iškeikė necenzūriniais žodžiais. Jis taip pat tvirtino teismui, kad nuo jo suduoto smūgio nukentėjusysis tik susmuko ant dešinio šono, tačiau rodė gyvybės ženklus, be to, prie parduotuvės atėjo jau būdamas sužalotas, kas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš L. G. parodymų teismas sprendžia, kad jais buvo siekiama pateisinti, sumenkinti savo paties vaidmenį nusikalstamoje veikoje, perkelti atsakomybę dėl kilusių padarinių pačiam nukentėjusiajam, tokiu būdu siekiant sušvelninti savo paties galimą atsakomybę. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad apeliantas po smūgio J. S. būkle nepasidomėjo, medikų pagalbos neiškvietė, iš įvykio vietos skubiai pasišalino. Teismas atkreipia dėmesį ir į byloje esančią informaciją, kad L. G. už J. S. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų buvo teistas 2009 m. birželio 1 d. teismo nuosprendžiu. Pakartotinai apeliantas nukentėjusiojo J. S. sveikatą sunkiai sutrikdė esant neišnykusiam minėtam teistumui, kas leidžia spręsti, kad tinkamų išvadų dėl savo elgesio jis nepadarė. Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad L. G. sumokėjo J. S. 200 Eur už padarytą žalą, šis jam pretenzijų neturi, tačiau kur kas didesnė žala, padaryta teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, atlyginta nebuvo. Apibendrindama teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytas L. G. elgesys neleidžia spręsti apie jo nuoširdų gailestį. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta.
22. Nors skunde alternatyviai taip pat prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, tačiau, kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje, nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dienai, jis buvo teistas 7 kartus, tarp jų ir už smurtines nusikalstamas veikas, labai sunkų nusikaltimą, nagrinėjamas naujas sunkus nusikaltimas padarytas teistumui neišnykus. Be to, L. G. du kartus buvo teistas ir užsienio valstybėse (2018 m. kovo 16 d. Belgijoje už nusikaltimą viešajai tvarkai, visuomenės rimties sutrikdymą, 2018 m. lapkričio 19 d. Suomijoje už vagystę), baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje yra nustatyta viena L. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi pripažino L. G. pavojingu recidyvistu, o vadovaudamasis BK 56 straipsniu paskyrė sankcijoje numatytą kiek didesnę nei vidutinę laisvės atėmimo bausmę. Remiantis išdėstytais argumentais teisinio pagrindo ją pakeisti nėra.
23. Atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino visumą byloje surinktų įrodymų ir pagrįstai L. G. pripažino kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Skiriant bausmę baudžiamasis įstatymas pažeistas nebuvo, parinkta bausmė atitinka jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, yra proporcinga padarytos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.