Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. U. paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2014 m. liepos 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir A. U. paskirta gautinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuteistas už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2016 m. balandžio 16 d. apie 17.30 val. Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, rankos delnu sudavė 4 smūgius savo šeimos nariui – sugyventinei R. M., per galvą bei kėde sudavė 1 smūgį jai per dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas paraudimą ant kaktos bei nubrozdinimą ant dešinės plaštakos nykščio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. U. gynėjas prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. U. pripažino kaltu tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui ir taip padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, prašydamas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 75 sr. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-243-648/2015), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, svarstė BK 75 str. taikymo galimybę ir, nuspręsdamas netaikyti A. U. bausmės vykdymo atidėjimo, anksčiau minėtų nuostatų nepažeidė.

Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę, vadovavosi BK 54 str., reglamentuojančiu bausmės skyrimo pagrindus, ir pagrįstai paskyrė A. U. griežčiausią BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios nekvestionuoja nei nuteistasis. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo A. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisingai pažymėjo, kad jis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą tyčinę, smurtinę nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje teistas net 8 kartus, neišnykus teistumui (43–51 b. l.), neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014 m. liepos 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl pagrįstai A. U. laikė asmeniu, keliančiu didesnį pavojų visuomenei. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais A. U. ne sykį buvo taikomi jo teisinę padėtį lengvinantys institutai (pvz. atidedamas bausmės vykdymas, taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str.), tačiau tai jokio pozityvaus poveikio apeliantui nepadarė – jis toliau pažeidinėja teismo nustatytus draudimus ir įpareigojimus, besaikiai vartoja alkoholinius gėrimus ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vėl dėsningai pažeidinėja baudžiamuosius ir administracinius įstatymus, administracinių nuobaudų neatlieka (34–42 b. l.). Tai rodo, kad net skiriant A. U. realias laisvės atėmimo bausmes, bausmės tikslų pasiekti nepavyksta, todėl manyti, kad bausmės tikslus (BK 41 str.) pavyks pasiekti šį sykį be realaus bausmės atlikimo – nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas, skirdamas A. U. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taigi apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskyrė A. U. bausmę, artimą BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytam vidurkiui, kurią dar ir sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.

Apeliaciniame skunde pateikta argumentacija dėl nuteistojo pozityvių nuostatų ateities perspektyvoje prieštarauja byloje esantiems duomenims. Pirmiausia – A. U. jau ne pirmą kartą smurtauja artimojoje aplinkoje – 2012-01-01 smurtavo prieš mažametį vaiką ir savo sutuoktinę E. U., 2012-10-25 smurtavo prieš savo mažametę dukrą ir sutuoktinę E. U., dėl ko buvo pripažintas kaltu ir nuteistas atitinkamai Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. ir 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiais. Taigi, A. U. niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja prieš savo šeimos narius, todėl pripažinti, kad jis rūpinasi savo šeima, vaikais ir sugyventine, kaip savo prašyme nurodė nukentėjusioji R. M. (118 b. l.), nėra jokio pagrindo. Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pateiktos informacijos matyti, kad A. U. bandė gydytis nuo alkoholizmo, šiam tikslui buvo taikytos įvairios priemonės, tačiau A. U. gydymą nutraukė savo iniciatyva, po nebaigtos reabilitacijos taikytos kitos priemonės pozityvaus poveikio jam nepadarė, jis toliau darė administracinius teisės pažeidimus, vartojo alkoholį, būdamas laisvėje savo elgesio nekeičia ir todėl kelia grėsmę sau ir aplinkiniams (82 b. l.).

Paminėtų ir byloje nustatytų aplinkybių visuma apibūdina apeliantą itin neigiamai, rodo didesnį jo ir padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmens pavojingumą visuomenei, byloja apie jo negatyvią orientaciją visuomenėje, apie visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymą, neigiamas moralines nuostatas ateities perspektyvoje (nuo alkoholizmo nesigydo, niekur nedirba), todėl lengvinti nuteistojo teisinę padėtį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

Kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo A. U. skundą, jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.