Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus, prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba), prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra), iš jos motinos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir suinteresuotas asmuo).

2. Nurodė, kad nepilnametės (duomenys neskelbtini) tėvas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – ir VTAS) per telefono programėlę Fleet Compele 2022 m. kovo 1 d. 23 val. 33 min. gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad neblaivi (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,32 prom. girtumas) smurtavo prieš savo nepilnametę dukrą (duomenys neskelbtini). Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau - (duomenys neskelbtini) PK) raštas, kuriuo informuojama, kad (duomenys neskelbtini) PK 2022 m. kovo 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-07238-22 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus (duomenys neskelbtini) pranešimą, jog prieš ją smurtavo jos motina. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 2 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nepilnamete dukra. Skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (smurtas prieš nepilnametį), atliko įstatymų numatytus veiksmus: 2022 m. kovo 9 d. buvo vertinta vaiko situacija, priimtas sprendimas nustatyti vaiko apsaugos poreikį, (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų globos centro budinčios globotojos šeimoje. (duomenys neskelbtini) šeima VTAS yra žinoma. Šeimai nuo 2019 m. kovo 21 d. taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nuo 2011 m. kovo 14 d. iki 2018 m. birželio 30 d. šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo. 2019 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) šeimoje buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – 2019 m. balandžio 13 d. gautas pranešimas iš policijos dėl įvykio namuose, kuomet vaiko motinai buvo nustatytas 2,20 prom. neblaivumas, tėvui 1,39 prom. neblaivumas. Pranešimo metu nepilnametės namuose nebuvo. 2021 m. balandžio 23 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – gautas pranešimas iš PK, kad vaiko motinai (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 2,08 prom. neblaivumas. Vaiko tėvas buvo blaivus, pasirūpino vaiku. 2022 m. kovo 10 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotų administracinių nusižengimų ir priimtų sprendimų už vienerius metus duomenimis, (duomenys neskelbtini) bausta už administracinius teisės pažeidimus, kurie susiję su vaiko teisių pažeidimais (Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes (motinai paskirta kardomoji priemonė su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini)) bei siekdamas apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jų interesus, VTAS atliko vaikų situacijos vertinimą, nustatė vaiko apsaugos poreikį, kreipėsi dėl mobiliosios komandos sudarymo, vaiką apgyvendino jam saugioje aplinkoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

16. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

17. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

18. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimams, vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Polašek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04).

19. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios kategorijos bylos – dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo – neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t. y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 32 punktas).

21. Apeliacine tvarka vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas pastarųjų nuostatų neįgyvendino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra būtinybės rengti žodinį teismo posėdį ir papildomai išklausyti žodines (duomenys neskelbtini) bei motinos (duomenys neskelbtini), kuriai yra paskirta valstybės apmokama advokatė N. R., nuomones. Gavęs pareiškėjos 2022 m. kovo 14 d. prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos, teismas jau kitą dieną (2022 m. kovo 15 d.) priėmė nutartį dėl tokio leidimo išdavimo, nesuteikęs suinteresuotam asmeniui (vaiko motinai) galimybės pareikšti savo paaiškinimus ir atsikirtimus dėl pateikto prašymo, tiesiogiai teisme neišklausęs suinteresuoto asmens ir vaiko nuomonės, nesurinkęs visų bylai reikšmingų duomenų (pvz., apie atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą; motinos ir dukters kivirčą dėl leidimo išeiti iš namų susitikti su draugu, dėl kurio mergaitė kreipėsi į VTAS; kaip tą kivirčą ji vertina dabar; kokia jos nuomonė dėl tolesnio gyvenimo namuose, ar tam kliudo motinos vartotas alkoholis, ar galimai su specifiniais paauglės poreikiais susiję aplinkybės; kokia tolesnė šeimos santykių perspektyva, kokia suinteresuoto asmens nurodomo gydymosi eiga ir pan.), iš esmės rėmėsi tik pareiškėjos pateiktais duomenimis, juos pakartodamas apeliacine tvarka tikrinamoje nutartyje. Pareiškėja nurodė, kad šeimai nuo 2019 m. kovo 23 d. taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) palaikymo atkūrimo paslaugos, tačiau byloje nėra duomenų apie tokių paslaugų teikimą, apie šeimai sudarytą pagalbos planą. Paminėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, be nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini), turi dar vieną nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini) Iš Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. 11VLA-76 matyti, kad nepilnametė (duomenys neskelbtini) paimta iš nesaugios aplinkos dėl to, kad vaiko mama yra apsvaigusi nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir negali tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl kyla realus pavojus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą tik dėl nepilnametės (duomenys neskelbtini) paėmimo iš vaiko motinos, todėl nėra aišku, ar dėl motinos neblaivumo fakto nustatymo aplinka buvo nesaugi tik mergaitei, ar tai nėra susiję ir su jaunesniu vaiku.

23. Dėl aptarto netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo pareiškėjai kreipiantis į teismą bei teismui vertinant nepilnamečio vaiko paėmimo pagrindu nurodytas aplinkybes klausimas dėl vaiko paėmimo gali būti išspręstas neteisingai, todėl nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.