Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2020-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-1076/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-11Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-09-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-07
Bylos Nr.
1A-17-1076/2020
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00046-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.
Teisėjai
Regina Pocienė, Albinas Bielskis, Justas Namavičius
Nuteistasis
R. T., E. Š., K. R., G. S.
Advokatai
Romualdas Mikliušas, Remigijus Merkevičius, Artūras Jucevičius, Virginija Balčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-495/2019Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00046-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3;1.1.4.4.5; 1.8.1.1; 1.2.14.5.2.3; 1.2.14.6.2.1; 1.2.17.7.2; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 1.2.29.1.3; 2.1.7.3; 2.4.6.3.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorams Sergejui Bekišui, Gintautui Paškevičiui,nuteistiesiems R. T., E. Š., K. R., G. S.,

gynėjams advokatams Romualdui Mikliušui, Virginijai Balčiūnienei, Artūrui Jucevičiui, Remigijui Merkevičiui, Arūnui Taručiui,

specialistėms Juratei Liegienei, Virginijai Gudačiauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T., nuteistosios E. Š. ir jos gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės, nuteistojo K. R. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus, nuteistojo G. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio, patikslinto Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, kuriuo:

R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti)) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A“) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ (duomenys pakeisti)) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B“) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „C“ (duomenys pakeisti)) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „C“) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Č“ (duomenys pakeisti)) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č“) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Č“ realizuojant vieningą sumanymą su B. G.) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č“ realizuojant vieningą sumanymą su B. G.) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č“ realizuojant vieningą sumanymą su B. G.) 500 (penkių šimtų) MGL dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „D“ (duomenys pakeisti) realizuojant vieningą sumanymą su B. G.) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „D“ realizuojant vieningą sumanymą su B. G.) 100 (šimto) MGL dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „D“ realizuojant vieningą sumanymą su B. G.) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „D“ realizuojant vieningą sumanymą su B. G.) 500 (penkių šimtų) MGL dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „E“ (duomenys pakeisti)) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „E“) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 2 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, R. T. baudžiamoji byla dalyje dėl apgaulingo UAB „Č“ buhalterinė apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2012 m. vasario 28 d. nutraukta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 1 000 (tūkstančio) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 300 (trijų šimtų) MGL bauda (pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per 2 (dvejus) metus atlyginti solidariai su R. M. UAB „F“ (duomenys pakeisti) padarytą 30 075,25 Eur (trisdešimties tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų, 25 ct) turtinę žalą) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 1 200 (tūkstančio dviejų šimtų) MGL (45 192 (keturiasdešimt penkių tūkstančių šimto devyniasdešimt dviejų) Eur) dydžio bauda, įpareigojant R. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, per 2 (dvejus) metus atlyginti solidariai su R. M. UAB „F“ padarytą 30 075,25 Eur (trisdešimties tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų, 25 ct) turtinę žalą.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ‑ dvi paros – ir atitinkamai 4 (keturiais) MGL (150,64 Eur (šimtų penkiasdešimt eurų, 64 ct) sumažinta paskirta bauda. R. T. suteikta galimybė teismo skirtą baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 270 (dviejų šimtų septyniasdešimties) MGL (9 415 (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos) Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 270 (dviejų šimtų septyniasdešimties) MGL (9 415 (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos) Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 (šimto) MGL (3 766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 (šimto) MGL (3 766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė ‑ 300 (trijų šimtų) MGL (11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) Eur) dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ‑ 2 paros – ir atitinkamai 4 (keturiais) MGL (150,64 Eur (šimtų penkiasdešimt eurų, 64 ct) sumažinta paskirta bauda. E. Š. įpareigota sumokėti paskirtą baudą per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 300 (trijų šimtų) MGL (11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 300 (trijų šimtų) MGL (11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 (šimto) MGL (3 766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo bei paskirta galutinė subendrinta bausmė 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) MGL (13 181 (trylikos tūkstančių šimto aštuoniasdešimt vieno) Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas ‑ 1 (viena) para, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai. K. R. įpareigotas sumokėti paskirtą galutinę baudą 13 105,68 Eur (trylika tūkstančių šimtą penkis eurus, 68 ct) per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 300 (trijų šimtų) MGL (11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu (paskirta 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 300 (trijų šimtų) MGL (11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas ‑ 2 (dvi) paros, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, G. S. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. G. S. suteikta galimybė teismo skirtą baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. B. ir A. S., jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. T. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą sukčiauti pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo srityje, organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, pagamindamas netikrus dokumentus, juos panaudodamas, padarant didelės žalos, bei organizavo UAB „A“ naudai didelės vertės turtinės prievolės panaikinimą apgaule, o būtent:

1.1. Jis, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., veikdamas kartu su E. Š. (iki 2013-07-27 pavardė – P.), turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ‑ apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens – UAB „A“ naudai panaikinti turtinę prievolę ‑ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, organizuodamas netikrų dokumentų pagaminimą, organizavo UAB „A“ naudai didelės vertės turtinės prievolės – 9 916,13 € (34 238,40 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, panaikinimą o būtent:

1.1.1. R. T., realizuodamas vieningą nusikalstamą sumanymą su E. Š., 2011 m. birželio mėn. pasiūlė E. Š. tapti UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) direktore, kurioje jis nuo 2011-07-01 buvo vieninteliu akcininku. E. Š. sutikus su pasiūlymu, R. T. organizavo žinomai netikrų dokumentų pagaminimą, o būtent: R. T. žinodamas, kad UAB „A“ UAB „G“ (duomenys pakeisti) (nuo 2013-12-10 pavadinimas – UAB „H“ (duomenys pakeisti)) valymo paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, UAB „A“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė E. Š. parengti fiktyvią 2011-12-01 Valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1, kurioje ji įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už sutarties Priede Nr. 1 numatytą kainą – 1 000 Lt be PVM per mėnesį už vieną kavinę-restoraną, neva tai įsipareigoja teikti valymo paslaugas – „grindų dangos valymą spec. priemonėmis, skirtomis konkretiems paviršiams saugiai ir efektyviai valyti; dulkių ir dėmių valymą nuo neapkrautų paviršių, stalų, sienų, palangių, lentynų, kolonų, org. Technikos ir kitų ranka pasiekiamų paviršių; kiliminės dangos valymą sausu būdu; baldų valymą; staktų bei durų valymą; WC patalpų valymą; langų, stiklinių pertvarų, stiklinių durų valymą, veidrodžių valymą, ranka pasiekiamame aukštyje; maišelių šiukšlių dėžėse keitimą; šiukšlių išnešimą į nurodytą konteinerį“. Šią tikrovės neatitinkančią sutartį E. Š. patvirtino savo parašu, užantspaudavo UAB „A“ antspaudu bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė R. T.. Po ko, R. T., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtą sutartį pateikė G. B., nieko nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuris šią sutartį patvirtino savo parašu, užantspaudavo UAB „G“ antspaudu bei sugrąžino R. T.. Tokiu būdu ir veiksmais R. T. organizavo netikro dokumento ‑ 2011-12-01 Valymo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 su Priedu Nr. 1, sukėlusio didelę žalą, pagaminimą.

1.1.2. R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „A“ jokių 2011-12-01 Valymo paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 aptartų valymo paslaugų UAB „G“ neatliko ir neatliks, šią tikrovės neatitinkančią sutartį perdavė E. Š., kuri vykdydama išankstinį susitarimą su R. T., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „A“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterio pagalba, UAB „A“ vardu išrašė žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras: 2011-12-31 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 056, 2012-01-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076, 2012-02-28 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 093, 2012-07-31 serija (duomenys neskelbtini) 217, jose įrašydama R. T. pateiktus žinomai melagingus duomenis neva UAB „A“ UAB „G“ pardavė patalpų valymo paslaugų už 197 278,40 Lt, iš jų 34 238,40 Lt PVM ir jas pasirašydama, kaip UAB „A“ direktorė, įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis.

1.1.3. R. T., gavęs iš E. Š. jos pasirašytus dokumentus ir žinodamas, kad pagal PVM sąskaitas faktūras: 2011-12-31 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 056, 2012-01-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076, 2012-02-28 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 093, 2012-07-31 serija (duomenys neskelbtini) 217 sandoriai nėra įvykę, perdavė jas UAB „G“ direktoriui G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras. UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-01-09 pavedimu 43 560 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“; 2012-02-13 pavedimu 43 560 Lt sumai paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“, 2012-03-13 pavedimu 43 560 Lt sumai paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“; 2012-08-07 pavedimu 66 598, 40 Lt sumai paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-01-09 iki 2012-08-07 į UAB „A“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 197 278,40 Lt sumą.

1.1.4. R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, nurodė E. Š. į UAB „A“ sąskaitą iš UAB „G“ dalį gautų pinigų už neįvykusius sandorius pervesti į UAB „Č“ banko sąskaitą, iš viso 122 592 Lt sumą, kurią E. Š. 2012-01-10 pavedimu 40 000 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avanso grąžinimas“, 2012-02-13 pavedimu 40 000 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avanso grąžinimas ir atsiskaitymas pagal sąskaitą faktūrą“, 2012-03-14 pavedimu 42 592 Lt sumai, paskirtyje nurodant „pagal S-F“, pervedė į UAB „Č“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą dalį ‑ iš viso 54 800 Lt, gautus iš UAB „G“ į UAB „A“ sąskaitą, veikdama pagal išankstinį susitarimą su R. T., E. Š. AB „Swedbank“ bankomate, adresu Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, 2012-08-07 45 000 Lt sumą ir 9 800 Lt sumą išgrynino, kuriuos tame pačiame AB „Swedbank“ banko padalinyje, esančiame adresu Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, perdavė R. T..

1.1.5. R. T., žinodamas, kad UAB „A“ UAB „G“ patalpų valymo paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, veikdamas per E. Š., tikrovės neatitinkančius dokumentus – sutartį ir PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. V., tokiu būdu nurodydamas minėtus dokumentus įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. G. V., nežinodama, kad E. Š. pateiktose UAB „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos valymo paslaugos UAB „G“ realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą bei į 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario ir liepos mėn. PVM deklaracijas įrašė melagingus duomenis apie šios įmonės pardavimo ir mokėtiną PVM: 2011 m. deklaracijoje už gruodžio mėn. įrašius pardavimo PVM 7 995 Lt (iš jų 7 560 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“), 2012 m. deklaracijose už sausio, vasario ir liepos mėn. ‑ pardavimo PVM 47 242 Lt (iš jų 26 678,40 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“). Tokiu būdu, R. T., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą: UAB „A“ 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario ir liepos mėn. PVM deklaracijas FR0600 Versija 02, kurias G. V. 2012-01-25, 2012-03-23, 2012-03-26 ir 2012-08-27 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2, Vilnius. Tokiu būdu R. T., organizuodamas netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudodamas juos, tuo padarydamas didelės žalos, organizavo UAB „A“ naudai didelės vertės turtinės prievolės ‑ 9 916,13 € (34 238,40 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, panaikinimą apgaule.

1.2. Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą sukčiauti pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo srityje, organizuodamas netikrų dokumentų pagaminimą, pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, tuo padarant didelės žalos, organizavo UAB „B“ naudai didelės vertės turtinės prievolės, panaikinimą apgaule, o būtent:

1.2.1. Jis, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. liepos mėn., veikdamas kartu su K. R., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ‑ apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens – UAB „B“ naudai panaikinti turtinę prievolę ‑ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, organizuodamas netikrų dokumentų pagaminimą pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, organizavo UAB „B“ naudai didelės vertės turtinės prievolės – 27 017,13 € (941 620,41 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą, panaikinimą apgaule, o būtent:

1.2.2. R. T., realizuodamas vieningą sumanymą su K. R., 2012 m. gegužės mėn., kavinėje „Public“, adresu Kalvarijų g. 125, Vilniuje, žinodamas, kad UAB „B“ UAB „G“ jokių statybos darbų neatliko ir neatliks, susitarė su K. R. sudaryti fiktyvią sutartį, kurioje bus nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva tai UAB „B“ suteiktas paslaugas UAB „G“. R. T., 2012 m. gegužės mėn., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba, parengė ir atspausdino 2012-05-02 Statybos rangos sutartį Nr. B/187/120502, 2012-05-02 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2012-05-02 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai kad UAB „B“ už 284 607,73 Lt UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1. ir 6.1. punktuose nurodytus statybos darbus „sutarties tikslas yra objektų „I“, esančių Statybos objektuose – (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos darbų atlikimas pagal pridedamą sąmatą, o užsakovas už kokybiškai atliktus darbus įsipareigoja sumokėti 284 607,73 Lt“, 2012-05-04 Statybos rangos sutartį Nr. B/196-1/120504, 2012-05-04 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai kad UAB „B“ už 252 890 Lt UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1. ir 6.1. punktuose nurodytus statybos darbus „sutarties tikslas yra objektų „I“, esančių Statybos objektuose – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos darbų atlikimas pagal pridedamą sąmatą, o užsakovas už kokybiškai atliktus darbus įsipareigoja sumokėti 252 890 Lt“, po ko šias tikrovės neatitinkančias sutartis ir lokalines sąmatas pateikė UAB „G“ direktoriui G. B.. G. B., nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, kad sutartyse nurodytų statybos darbų UAB „B“ neatliko ir neatliks, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „G“ antspaudu, patvirtino savo parašu ir atidavė R. T..

1.2.3. R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „B“ jokių 2012-05-02 Statybos rangos sutartyje Nr. B/187/120502 ir 2012-05-04 Statybos rangos sutartyje Nr. B/196-1/120504 aptartų statybos darbų UAB „G“ neatliko ir neatliks, 2012 m. gegužės mėn., adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje, UAB „B“ direktoriui K. R. pateikė minėtas tikrovės neatitinkančias sutartis ir lokalines sąmatas. K. R., žinodamas, kad sutartyse nurodytų statybos darbų UAB „B“ neatliko ir neatliks, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „B“ antspaudu, patvirtino savo parašu ir atidavė R. T.. Tokiu būdu ir veiksmais R. T. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą: 2012-05-02 Statybos rangos sutarties Nr. B/187/120502, 2012-05-02 lokalinės sąmatos (be numerio) ir 2012-05-02 lokalinės sąmatos (be numerio) ir 2012-05-04 Statybos rangos sutarties Nr. B/196-1/120504, 2012-05-04 lokalinės sąmatos (be numerio), pagaminimą, dėl to padarydamas didelės žalos.

1.2.4. Be to, R. T. tęsdamas savo nusikalstamą veiką analogiškomis aplinkybėmis, 2012 m. gegužės mėn., Vilniaus mieste kompiuterinės technikos pagalba, parengė ir atspausdino 2012-05-07 Bendradarbiavimo sutartį Nr. 120507/01 bei 3 (tris) atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3, šiuose dokumentuose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie tai kad UAB „B“ neva tai už 526 607,73 Lt iš UAB „J“ perka „vidaus apdailos ir ventiliacijos darbus, o K. R., žinodamas, kad UAB „B“ sutartyje nurodytų vidaus apdailos ir ventiliacijos darbų iš UAB „J“ nepirko ir nepirks, 2012 m. gegužės mėn., adresu (duomenys neskelbtini), ten pat automobilyje, UAB „B“ antspaudu užantspaudavo ir savo parašu patvirtino R. T. pateiktus tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2012-05-07 Bendradarbiavimo sutartį Nr. 120507/01 bei 3 (tris) atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3, taip pat iš R. T. gavo UAB „J“ vardu išrašytą netikrą 2012-06-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr.(duomenys neskelbtini) 526 607,73 Lt sumai, kurią R. T. žinodamas, kad ji yra netikra pateikė K. R. turėdamas tikslą įtraukti į UAB „B“ apskaitą, tokiu būdu R. T. organizavo netikrų dokumentų dėl tariamų didelės vertės darbų atlikimo, pagaminimą ir panaudojimą, kas padarė didelės žalos, kuriuos K. R. laikė UAB „B“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2012-12-04 dienos, kai FNTT prie LR VRM pareigūnams atlikus kratą minėti dokumentai buvo paimti.

1.2.5. K. R., žinodamas, kad UAB „B“ jokių 2012-05-02 Statybos rangos sutartyje Nr. B/187/120502 ir 2012-05-04 Statybos rangos sutartyje Nr. B/196-1/120504 aptartų statybos darbų UAB „G“ neatliko, iš R. T. gavęs UAB „G“ vardu direktoriaus G. B. pasirašytas minėtas sutartis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, 2012 m. gegužės-birželio mėnesį, Vilniaus mieste, kompiuterio pagalba UAB „B“ vardu surašė PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0051 ir 2012-06-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00052, kuriose įrašė R. T. pateiktus žinomai melagingus duomenis neva UAB „B“ UAB „G“ pardavė statybos darbų už bendrą 537 497,73 Lt, iš jų 93 284,73 Lt PVM, jas pasirašė kaip UAB „B“ direktorius bei atidavė R. T.. R. T., žinodamas, kad pagal PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00051 ir 2012-06-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00052 sandoriai nėra įvykę, šiuos dokumentus perdavė G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, kad pagal R. T. jam pateiktas minėtas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, pateikė jas UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias, laikotarpiu nuo 2012-06-06 iki 2012-06-11, buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 537 497,73 Lt sumą – 2012-06-06 pavedimas 268 750 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avansas p/g sutartį B/196-1/120504-126445,00; avansas p/g sutartį B/187/120502-142302,73“, 2012-06-11 pavedimas 268 747,73 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avansas p/g sutartį B/196-1/120504-126445,00; avansas p/g sutartį B/187/120502-142302,73“.

1.2.6. R. T., pagal pirminį susitarimą, kai buvo pagaminti netikri dokumentai: 2012-05-07 Bendradarbiavimo sutartis Nr. 120507/01 bei 3 (trys) atliktų darbų aktai Nr. 1, 2 ir 3, dėl UAB „B“ neva tai už 526 607,73 Lt iš UAB „J“ perkamų „vidaus apdailos ir ventiliacijos darbų, bei disponavus 2012-06-04 PVM sąskaita faktūra Nr.(duomenys neskelbtini), nurodė K. R. iš UAB „G“ dalį gautų pinigų ‑ 526 607,73 Lt sumą, pervesti į UAB „J“ banko sąskaitą. K. R., sužinojus, kad UAB „J“, nėra PVM mokėtoja, R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. R. pateikė 2012-06-07 Prašymą dėl pinigų pervedimo į UAB „Č“ banko sąskaitą. Po to, K. R., vykdydamas R. T. nurodymą, UAB „G“ gautus pinigus per du kartus pervedė į UAB „Č“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 526 607,73 Lt sumą: 2012-06-07 pavedimas 262 000 Lt sumai ir 2012-06-13 pavedimas 264 607,73 Lt sumai, paskirtyje nurodant „pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 00008“.

1.2.7. R. T., žinodamas, kad UAB „B“ UAB „G“ statybos paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, veikdamas per K. R., tikrovės neatitinkančius dokumentus: sutartis, lokalines sąmatas ir PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. Z., nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, ir davė nurodymą minėtus dokumentus įtraukti į UAB „B“ buhalterinę apskaitą. D. Z., nežinodama, kad pateiktose minėtose UAB „B“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos statybos paslaugos UAB „G“ realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „B“ buhalterinę apskaitą. Po to, R. T., veikdamas per K. R., kuris davė nurodymą D. Z. į UAB „B“ 2012 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašyti melagingus duomenis apie šios įmonės pardavimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu D. Z. 2012 m. deklaracijoje už birželio mėn. įrašius pardavimo PVM 93 285 Lt, organizavo netikro dokumento pagaminimą: 2012 m. birželio mėn. PVM deklaraciją FR0600 Versija 02, kurią D. Z. 2012-07-25 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2, Vilnius. Tokiu būdu R. T., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, panaudojimą, tuo padarydamas didelės žalos, bei organizavo UAB „B“ naudai didelės vertės turtinės prievolės – 27 017,13 € (93 284,73 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, panaikinimą apgaule.

1.3. Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą sukčiauti pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo srityje, organizuodamas netikrų dokumentų pagaminimą, pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, tuo padarant didelės žalos, gabenant juos, organizavo UAB „C“ naudai didelės vertės turtinės prievolės panaikinimą, apgaule, o būtent:

1.3.1. Jis, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., veikdamas kartu su A. S. ir G. S., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ‑ apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens – UAB „C“ naudai panaikinti turtinę prievolę ‑ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, organizuodamas pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, organizavo UAB „C“ naudai didelės vertės turtinės prievolės– 13 068,89 € (941 620,41 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, panaikinimą apgaule, o būtent:

1.3.2. R. T., realizuodamas vieningą sumanymą, 2012 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, susitarė su G. S., kad šis už tyrimo metu nenustatytą atlygį suras įmonę, per kurią bus surašyti žinomai netikri dokumentai: sutartys, PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, kuriuose bus nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva tai UAB „G“ suteiktas statybos darbų paslaugas. G. S., realizuodamas šį susitarimą, 2012 m. birželio mėnesį, A. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pasiūlė A. S. už 10 000 Lt atlygį, neatliekant jokių statybos rangos darbų, sudaryti fiktyvią sutartį, kurioje bus nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „C“ tariamai suteiktas paslaugas UAB „G“. A. S. sutikus su pasiūlymu, R. T., realizuodamas vieningą sumanymą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba parengė bei atspausdino UAB „C“ 2012-07-12 PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 010, taip pat 2012-07-10 Atliktų darbų aktą, šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva tai UAB „C“ už 260 000 Lt, iš jų 45 124,258 Lt PVM, UAB „G“ atliko grindų hidroizoliacijos darbus, po ko, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus pateikė UAB „G“ direktoriui G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, jog dokumentuose nurodytų statybos darbų UAB „C“ neatliko ir neatliks, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „G“ antspaudu, patvirtino savo parašu ir dalį pasirašytų dokumentų atidavė R. T., o 2012-07-12 PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 010, G. B., pateikė UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas ją apmokėti. UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-07-17 pavedimu, paskirtyje nurodant „avansas p/g sutartį 2012-06-26“ 260 000 Lt sumą pervedė į UAB „C“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). A. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir toliau realizuodamas vieningą sumanymą su G. S. bei R. T., 2012-07-20 DNB banko Vilniaus skyriuje, dalyvaujant G. S., išgrynino UAB „G“ pervestą pinigų sumą – 260 000 Lt bei tą pačią dieną visą pinigų sumą atidavė G. S..

1.3.3. R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „C“ UAB „G“ jokių statybos paslaugų nesuteikė, 2012-07-21 tiksliai tyrimo nenustatytu laiku bei nenustatytoje prekybos centro „Panorama“ kavinėje, susitikęs su A. S. ir G. S., pateikė A. S. tikrovės neatitinkančius dokumentus: 2012-07-12 Sąskaitą faktūrą serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 010 ir 2012-07-10 Atliktų darbų aktą bei nurodė šiuos dokumentus pasirašyti. A. S., šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius dokumentus patvirtino savo parašu, užantspaudavo UAB „C“ antspaudu, iš kurių dalį dokumentų atidavė R. T., o dalį dokumentų pasiliko sau, tikslu įtraukti juos į buhalterinę apskaitą. Be to, R. T. toje pat vietoje ir tuo pačiu metu, žinodamas, kad UAB „C“ jokių hidroizoliacijos darbų iš UAB „J“ nepirko ir nepirks, taip pat pateikė A. S. nurodydamas pasirašyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus ir atspausdintus, žinomai netikrus dokumentus: 2012-06-26 Statybos rangos sutartį (be numerio) su Priedu Nr. 1, 2012-07-10 Atliktų darbų aktą ir 2012-07-20 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. 0952, kuriuose įtvirtinti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva tai UAB „C“ už 255 111,19 Lt sumą, iš jų 44 275,50 Lt PVM, iš UAB „J“ nusipirko grindų hidroizoliacijos darbus. A. S., žinodamas, kad UAB „C“ sutartyje nurodytų hidroizoliacijos darbų iš UAB „J“ už sutartyje nurodytą 255 111,19 Lt sumą, nepirko ir nepirks, UAB „C“ antspaudu užantspaudavo ir savo parašu patvirtino R. T. pateiktus tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2012-06-26 Statybos rangos sutartį (be numerio) su Priedu Nr. 1, 2012-07-10 Atliktų darbų aktą ir 2012-07-20 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. 0952. Be to, R. T., žinodamas, kad UAB „C“ iš UAB „J“ hidroizoliacijos darbų nepirko ir nepirks, A. S. taip pat pateikė pasirašyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtą ir atspausdintą, bei D. B. parašu patvirtintą žinomai netikrą dokumentą – 2012-07-20 Kasos pajamų orderio kvitą serija PART Nr. 856, kuriame įtvirtinti žinomai melagingi duomenys, kad jis (A. S.) už neva tai atliktus hidroizoliacijos darbus UAB „J“ direktoriui D. B. sumoka 255 111,19 Lt, nors žinojo, kad faktiškai nurodytus pinigus 2012-07-21 buvo perdavęs G. S..

1.3.4. R. T., žinodamas, kad UAB „C“ UAB „G“ statybos paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, veikdamas per A. S., tikrovės neatitinkančius dokumentus: atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą faktūrą, kasos išlaidų orderio kvitą perdavė UAB „C“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai S. M., nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, ir davė nurodymą minėtus dokumentus įtraukti į UAB „C“ buhalterinę apskaitą. S. M., nežinodama, kad pateiktoje minėtoje UAB „B“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos statybos paslaugos UAB „G“ realiai parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „C“ buhalterinę apskaitą. Po to, R. T., veikdamas per A. S., kuris davė nurodymą S. M. į UAB „C“ 2012 m. liepos mėn. PVM deklaraciją įrašyti melagingus duomenis apie šios įmonės pardavimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu S. M. 2012 m. deklaracijoje už liepos mėn. įrašius pardavimo PVM 45 124 Lt, organizavo netikro dokumento pagaminimą: 2012 m. liepos mėn. PVM deklaraciją FR0600 Versija 02, kurią S. M. 2012-08-03 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2, Vilnius. Tokiu būdu R. T., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, panaudojimą, tuo padarydamas didelės žalos, bei organizavo UAB „C“ naudai didelės vertės turtinės prievolės – 13 068,89 € (45 124,26 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą panaikinimą apgaule.

1.4. Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, apgaule, savo ir UAB „Č“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, o būtent:

1.4.1. R. T., laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2012-02-28 eidamas UAB „Č“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad UAB „Č“ UAB „G“ jokių prekių ir paslaugų neparduos, laikotarpiu nuo 2009-10-16 iki 2012-02-10, veikdamas apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, savo ir UAB „Č“ naudai panaikinti turtinę prievolę ‑ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, apgaule savo ir UAB „Č“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 218 330 € (753 853 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:

1.4.2. R. T., realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, Vilniaus mieste, kompiuterinės technikos pagalba parengė ir atspausdino 25 paslaugų teikimo sutartis su priedais, o būtent: 2009-10-16 reklamos paslaugų sutartį Nr. R/084/091016, šiame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai kad UAB „Č“, pagal atskiru šalių susitarimu sutartą kainą, UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1.1. punkte nurodytas paslaugas „reklamuoti restoraną „K“ (duomenys pakeisti) ant automobilio – limuzino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patalpinant užsakovo pateiktą reklaminį paketą“, 2010-02-03 Statybos rangos sutartį Nr. 10/02-01, 2010-02-03 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2010-02-03 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, kurie randasi (duomenys neskelbtini), sutvarkyti pilnai neveikiančias reklamos iškabas, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 30 000 Lt plius PVM“, 2010-02-24 Statybos rangos sutartį Nr. 10/02-24/1, 2010-02-24 lokalinę sąmatą (be numerio), 2010-02-24 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2010-02-24 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, kurie randasi (duomenys neskelbtini), sutvarkyti pilnai neveikiančias reklamos iškabas, (duomenys neskelbtini) padaryti elektros instaliaciją, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 108 000 Lt plius PVM“, 2010-08-17 Statybos rangos sutartį Nr. 10/08-17/1 ir 2010-08-17 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte (kavinė „K.“) (duomenys neskelbtini), atlikti elektros-apdailos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 70 748,70 Lt su PVM“, 2010-09-17 Valymo darbų sutartį Nr. B/189/100917, šiame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 3.1. ir 5.1. punktuose nurodytus darbus „vykdytojas įsipareigoja savo lėšomis, medžiagomis ir mechanizmais atlikti, o užsakovas priimti ir apmokėti 42 350 Lt su PVM, veiklos patalpose – restoranuose „L“ (duomenys pakeisti), „K“ ir picerijose „I“ patalpų valymo darbus: a) įvairių kietų dangų plovimas su spec. priemonėmis ir kiliminių dangų sausas valymas, b) dulkių valymas nuo sienų ir palangių, c) langų plovimas, 2010-09-15 Statybos rangos sutartį Nr. B/184/100915 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atlikti grindų atnaujinimo darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 77 440 Lt su PVM“, 2010-09-15 Rangos sutartį Nr. B/231/100915 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja restorane „L“, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti interjero dizaino apipavidalinimo darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 27 000 Lt plius PVM“, 2010-10-01 Rangos sutartį Nr. 2/212/101001 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atlikti grindų atnaujinimo darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 72 600 Lt su PVM“, 2010-11-01 Valymo darbų sutartį Nr. B/232/101101, šiame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 3.1. ir 5.1. punktuose nurodytas paslaugas „vykdytojas įsipareigoja savo lėšomis, medžiagomis ir mechanizmais atlikti, o užsakovas priimti ir apmokėti 6 000 plius PVM, už vidaus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), picerijoje „I“ atliktus valymo darbus: a) įvairių kietų dangų plovimas su spec. priemonėmis ir kiliminių dangų sausas valymas, b) dulkių valymas nuo sienų ir palangių, c) langų plovimas, d) sanitarinių mazgų valymas (grindų ir sienų plytelės, santechniniai prietaisai ir įrengimai)“, 2010-11-18 Rangos sutartį Nr. B/233/101118 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti grindų atnaujinimo ir elektros instaliacijos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 50 000 Lt plius PVM“, 2010-11-01 Rangos sutartį Nr. B/251/101101, 2010-11-01 Lokalinę sąmatą (be numerio, 2010-11-01 Lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2010-11-01 Lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) atlikti ventiliacijos sistemos remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 165 981,53 Lt plius PVM“, 2010-12-01 Rangos sutartį Nr. B/2701/101201, 2010-12-01 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2010-12-01 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 153 864,63 su PVM“, 2011-03-07 Rangos sutartį Nr. B/090/110307 ir 2011-03-07 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti rangos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 142 177,42 Lt su PVM“, 2011-04-04 Rangos sutartį Nr. 11-04-4/1 ir 2011-01-04 lokalinę sąmatą (be datos), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atlikti terasos atnaujinimo ir vidaus apdailos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 252 890 Lt su PVM“, 2011-05-09 Rangos sutartį Nr. B/122/110509, 2011-05-09 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2011-05-09 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 102 826,84 Lt su PVM“, 2011-06-02 Rangos sutartį ir 2011-06-02 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 278 300 Lt su PVM“, 2011-06-04 Rangos sutartį Nr. B/204/110604 ir 2011-06-04 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte (duomenys neskelbtini), atlikti apdailos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 311 999,71 Lt su PVM“, 2011-06-30 Rangos sutartį Nr. B/299/110630 ir 2011-06-30 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti apdailos – remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 319 959 Lt plius PVM“, 2011-08-05 Rangos sutartį Nr. B/346/110805 ir 2011-08-05 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti apdailos – remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 323 542 Lt su PVM“, 2011-09-02 Rangos sutartį Nr. B/402/110902, 2011-09-02 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2011-09-02 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose: „I“, (duomenys neskelbtini), ir „K“, (duomenys neskelbtini), atlikti remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 312 445 Lt plius PVM“, 2011-10-27 Rangos sutartį Nr. B/432/111027, 2011-10-27 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2011-10-27 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose: „L“, (duomenys neskelbtini), ir „K“, (duomenys neskelbtini) atlikti apdailos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 436 000 Lt plius PVM“, 2011-11-02 Rangos sutartį Nr. B/484/111102, šiame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 4.1. punktuose nurodytas paslaugas „rangovas įsipareigoja atlikti stalviršių atnaujinimo darbus užsakovo padaliniuose, kurių sąrašas pridedamas prie šios sutarties, o užsakovas įsipareigoja už tai sumokėti 114 000 Lt plius PVM“, 2011-11-02 Rangos sutartį Nr. B/426-1/111102, lokalinę sąmatą (be datos ir numerio) ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos įrengimo darbus ir objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 394 061,26 Lt su PVM“, 2012-01-09 Rangos sutartį Nr. B/049/120109, šiame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1. ir 4.1. punktuose nurodytas paslaugas „sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti langų keitimo darbus užsakovo padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o užsakovas įsipareigoja sumokėti 259 470 Lt plius PVM“, 2012-02-10 Statybos rangos sutartį Nr. B/072/120210 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1. ir 6.1. punktuose nurodytas paslaugas „sutarties tikslas yra objekto „I“, esančių statybos objekte – (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimas pagal pridedamą sąmatą – sutarties priedas Nr. 1 bei šių darbų perdavimas užsakovui, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 386 413,50 Lt su PVM“.

Šalies argumentai

1.4.3. R. T. žinodamas, kad sutartyse nurodytų reklamos, patalpų valymo ir statybos darbų UAB „Č“ neatliko ir neatliks, laikotarpiu nuo 2009-10-16 iki 2012-02-10, Vilniaus mieste, šias tikrovės neatitinkančias sutartis ir lokalines sąmatas užantspaudavo UAB „Č“ antspaudu, patvirtino savo parašu, taip įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus pateikė G. B., kuris nieko nežinodamas apie R. T. daromą nusikalstamą veiką, juos užantspaudavo UAB „G“ antspaudu bei patvirtino savo parašu.

1.4.4. Be to, R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „Č“ UAB „G“ jokių prekių ir paslaugų nepardavė ir neatliko, kompiuterinės technikos pagalba į UAB „Č“ PVM sąskaitas faktūras – 2009-12-21 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000029, 2010-02-02 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000032, 2010-02-17 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000033, 2010-02-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000034, 2010-03-01 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000035, 2010-03-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000036, 2010-03-17 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000037, 2010-03-20 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000038, 2010-05-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000045, 2010-09-02 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000055, 2010-09-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000059, 2010-09-28 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000058, 2010-10-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000061, 2010-10-05 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000062, 2010-11-03 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000068, 2010-11-11 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000065, 2010-11-16 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000069, 2010-11-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000070, 2010-12-10 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000073, 2010-12-21 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000072, 2011-04-11 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000081, 2011-05-06 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000083, 2011-06-01 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000086, 2011-07-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000089, 2011-07-20 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000090, 2011-08-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000093, 2011-09-06 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000097, 2011-10-11 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000101, 2011-11-16 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000105, 2011-11-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000107, 2011-12-09 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000108, 2011-12-09 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000111, 2011-12-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000115, pats arba duodamas nurodymus UAB „Č“ buhalterei L. M., nieko nežinojusiai apie R. T. daromą nusikalstamą veiką, įrašė žinomai melagingus duomenis, neva UAB „Č“ UAB „G“ pardavė reklamos, patalpų valymo ir statybos paslaugų už 5 967 230,95 Lt, iš jų 1 035 635,13 Lt PVM, šiuos netikrus dokumentus, laikotarpiu nuo 2009-10-16 iki 2012-02-10, patvirtino savo parašu ir užantspaudavo UAB „Č“ antspaudu ir perdavė G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė juos UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras. Po to, laikotarpiu nuo 2012-01-09 iki 2012-08-07, UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Č“ banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pervedė 5 185 147,45 Lt sumą – 2010-01-06(07) – 1 000 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000029“; 2010-02-20 – 2 000 Lt sumą, paskirtyje nurodant „000000032“; 2010-03-03 – 700 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000033“; 2010-02-23 – 36 300 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000034“; 2010-03-16 – 1 573 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000035“; 2010-03-24 – 75 020 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 0000037, (duomenys neskelbtini) 000036“; 2010-03-23 – 55 650 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000038“; 2010-06-08 – 2 500 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 0000000045“; 2010-09-06 – 70 748,70 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000055“; 2010-10-07 – 87 440 Lt sumą, paskirtyje nurodant „V000000061, (duomenys neskelbtini) 000000062, (duomenys neskelbtini)000 000 059“; 2010-09-29(30) – 42 350Lt sumą, paskirtyje nurodant „PVM SF (duomenys neskelbtini) 000000058“; 2010-11-24 – 100 430 Lt sumą, paskirtyje nurodant „AV ANSAS PAGAL SUTARTIS: B 232 101 101 – 7260,00; B 233 101118-60500,00;B 23 1 100915-32670,00“; 2010-11-11 – 72 600 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000065“; 2010-12-09 – 200 837,65 Lt sumą, paskirtyje nurodant „AVANSAS PAGAL SUTARTĮ B 251 10 1 2 0 1“; 2010-12-22 – 153 864,63 Lt sumą, paskirtyje nurodant „PVM SF ((duomenys neskelbtini)) 000000072“; 2011-04-15 – 142 177,42 Lt sumą, paskirtyje nurodant „PVM SF (duomenys neskelbtini) 000000081“; 2011-05-16 – 152 000 Lt sumą, paskirtyje nurodant „AVANSAS PAGAL SUTARTĮ“; 2011-05-17 – 100 890 Lt sumą, paskirtyje nurodant „AVANSAS PAGAL SUTARTĮ“; 2011-06-01 – 168 922,72 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000086“; 2011-06-16 – 150 000 Lt sumą, paskirtyje nurodant „avansas pagal sutartį 2011 06 02“; 2011-07-04 – 128 300 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal 2011 06 02 sutartį“; 2011-07-20 – 155 999,71 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000090“; 2011-07-27 – 156 000 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000090“; 2011-08-04 – 193 575,19 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal B/299/110630 sutartį“; 2011-08-16 – 193 575,20 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal 2011 06 30 sutartį“; 2011-09-07 – 195 743 Lt sumą, paskirtyje nurodant „avansas pagal sutartį B/346/110805“; 2011-09-13 – 195 742,82 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal 2011 06 02 sutartį“; 2011-10-17 – 189 029,22 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 00000101“; 2011-10-25 – 189 029,23 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000101“; 2011-11-09 – 250 000 Lt sumą, paskirtyje nurodant „avansas pagal sutartį“; 2011-11-23 – 277 560 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal sutartį B/432/111027“; 2011-12-07 – 356 224 Lt sumą, paskirtyje nurodant „sutartis B/485/111102“; 2011-12-16 – 379 335 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal sutartis B/486/111102, B/484/111102“; 2012-01-16 – 394 061,26 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000115“; 2012-02-17 – 313 958,70 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal sutartį 2012 01 09“.

1.4.5. R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, UAB „G“ pervestą pinigų sumą, iš viso 5 227 300 Lt išgrynino: 2010-02-23 – 29 000 Lt, 2010-03-23 – 50 000 Lt, 2010-03-24 – 2 100 Lt, 2010-03-24 – 54 000 Lt, 2010-04-21 – 10 000 Lt, 2010-05-14 – 4 000 Lt, 2010-05-14 – 4 000 Lt, 2010-05-16 – 4 000 Lt, 2010-05-17 – 3 000 Lt, 2010-05-21 – 2 000 Lt, 2010-06-10 – 15 000 Lt, 2010-06-15 – 25 000 Lt, 2010-06-22 – 5 000 Lt, 2010-06-22 – 4 000 Lt, 2010-06-22 – 4 000 Lt, 2010-06-22 – 2 000 Lt, 2010-07-16 – 4 000 Lt, 2010-07-16 – 2 000 Lt, 2010-07-22 – 2 000 Lt, 2010-08-12 – 3 000 Lt, 2010-08-12 – 2 000 Lt, 2010-08-19 – 2 000 Lt, 2010-08-19 – 3 000 Lt, 2010-09-06 – 3 000 Lt, 2010-09-06 – 2 000 Lt, 2010-09-30 – 3 000 Lt, 2010-09-30 – 3 000 Lt, 2010-10-07 – 3 000 Lt, 2010-10-07 – 4 000 Lt, 2010-10-07 – 3 000 Lt, 2010-10-08 – 4 000 Lt, 2010-10-08 – 4 000 Lt, 2010-10-08 – 2 000 Lt, 2010-10-08 – 13 000 Lt, 2010-10-12 – 2 500 Lt, 2010-10-15 – 1 000 Lt, 2010-10-18 – 4 000 Lt, 2010-10-18 – 4 000 Lt, 2010-10-18 – 2 000 Lt, 2010-10-20 – 3 000 Lt, 2010-10-21 – 1 600 Lt, 2010-10-21 – 1 600 Lt, 2010-10-28 – 2 000 Lt, 2010-11-11 – 4 000 Lt, 2010-11-11 – 4 000 Lt, 2010-11-11 – 2 000 Lt, 2010-11-11 – 33 000 Lt, 2010-11-12 – 4 000 Lt, 2010-11-12 – 4 000 Lt, 2010-11-12 – 2 000 Lt, 2010-11-24 – 4 000 Lt, 2010-11-24 – 4 000 Lt, 2010-11-24 – 2 000 Lt, 2010-11-24 – 20 000 Lt, 2010-11-26 – 2 000 Lt, 2010-12-22 – 140 000 Lt. 2010-12-22 – 10 000 Lt, 2011-03-02 – 4000 Lt, 2011-03-02 – 4 000 Lt, 2011-03-02 – 2 000 Lt, 2011-03-03 – 4 000 Lt, 2011-03-03 – 4 000 Lt, 2011-03-03 – 2 000 Lt, 2011-03-04 – 3 000 Lt, 2011-04-01 – 4 000 Lt, 2011-04-01 – 600 Lt, 2011-04-15 – 110 000 Lt, 2011-05-16 – 100 000 Lt, 2011-05-16 – 4 000 Lt, 2011-05-16 – 4 000 Lt, 2011-05-16 – 2 000 Lt, 2011-05-17 – 83 000 Lt, 2011-05-21 – 4 000 Lt, 2011-05-21 - 4 000 Lt, 2011-05-21 – 2 000 Lt, 2011-05-27 – 3 800 Lt, 2011-06-01 – 130 000 Lt, 2011-06-01 – 4 000 Lt, 2011-06-01 – 4 000 Lt, 2011-06-01 – 2 000 Lt, 2011-06-16 – 110 000 Lt, 2011-06-19 – 4 000 Lt, 2011-06-21 – 4 000 Lt, 2016-06-21 – 4 000 Lt, 2016-06-21 – 2 000 Lt, 2011-06-22 – 2 500 Lt, 2011-06-22 – 4 000 Lt, 2011-06-22 – 1 000 Lt, 2016-06-23 – 1 000 Lt, 2011-06-30 – 4 000 Lt, 2011-07-04 – 1 000 Lt, 2011-07-11 – 4 000 Lt, 2011-07-11 – 4 000 Lt, 2011-07-11 – 2 000 Lt, 2011-07-12 – 4 000 Lt, 2011-07-12 – 4 000 Lt, 2011-07-12 – 2 000 Lt, 2011-07-12 – 20 000 Lt, 2011-07-18 – 4 000 Lt, 2011-07-18 – 4 000 Lt, 2011-07-18 – 2 000 Lt, 2011-07-20 – 4 000 Lt, 2011-07-20 – 4000 Lt, 2011-07-20 – 2 000 Lt, 2011-07-20 – 120 000 Lt, 2011-07-24 – 4 000 Lt, 2011-07-24 – 4 000 Lt, 2011-07-24 – 2 000 Lt, 2011-07-27 – 4 000 Lt, 2011-07-27 – 4 000 Lt, 2011-07-27 – 2 000 Lt, 2011-07-27 – 130 000 Lt, 2011-07-29 – 4 000 Lt, 2011-08-02 – 4 000 Lt, 2011-08-04 – 4 000 Lt, 2011-08-04 – 4 000 Lt, 2011-08-04 – 2000 Lt, 2011-08-07 – 4 000 Lt, 2011-08-07 – 4000 Lt, 2011-08-07 – 2 000 Lt, 2011-08-08 – 80 000 Lt, 2011-08-08 – 60 000 Lt, 2011-08-08 – 4000 Lt, 2011-08-08 – 4 000 Lt, 2011-08-08 – 2 000 Lt, 2011-08-10 – 4 000 Lt, 2011-08-10 – 4 000 Lt, 2011-08-10 – 2 000 Lt, 2011-08-16 – 80 000 Lt, 2011-08-16 – 4 000 Lt, 2011-08-16 – 4 000 Lt, 2011-08-16 – 2 000 Lt, 2011-08-17 – 70 000 Lt, 2011-08-17- 4 000 Lt, 2011-008-17 – 4 000 Lt, 2011-08-17 – 2 000 Lt, 2011-08-18 – 4 000 Lt, 2011-08-18 – 4 000 Lt, 2011-08-18 – 200 Lt, 2011-08-18 – 1 800 Lt, 2011-10-18 – 80 000 Lt, 2011-10-19 – 40 000 Lt, 2011-10-19 – 4 000 Lt, 2011-10-19 – 4 000 Lt, 2011-10-19 – 2 000 Lt, 2011-10-26 – 4 000 Lt, 2011-10-27 – 4 000 Lt, 2011-10-27 – 4 000 Lt, 2011-10-27 – 2 000 Lt, 2011-10-28 – 60 000 Lt, 2011-11-24 – 12 000 Lt, 2011-11-25 – 500 Lt, 2011-11-25 – 4 000 Lt, 2011-11-25 – 2 000 Lt, 2011-12-01 – 15 000 Lt, 2011-12-17- 4 000 Lt, 2011-12-19 – 100 000 Lt, 2011-12-28 – 20 000 Lt, 2011-12-31 – 1 000 Lt, 2011-12-31 – 1 000 Lt, 2012-01-16 – 1 000 Lt, 2012-01-17- 600 Lt, 2012-01-17 – 2 000 Lt, 2012-01-18 – 6 Lt, 2012-01-17 – 2 000 Lt, 2012-01-18 – 600 Lt, 2012-01-20 – 200 000 Lt, 2012-01-20 – 2 200 Lt, 2012-01-23 – 500 Lt, 2012-01-25 – 140 000 Lt, 2012-01-26 – 3 000 Lt, 2012-01-26 – 2 000 Lt, 2012-01-30 – 4 000 Lt, 2012-02-15 – 1 000 Lt, 2012-02-20 – 250 000 Lt, 2012-04-02 – 4 000 Lt, 2012-04-02 – 4 000 Lt, 2012-04-02 – 2 000 Lt, 2012-04-03 – 4 000 Lt, 2012-04-03 – 4 000 Lt, 2012-04-03 – 2 000 Lt, 2012-04-04 – 4 000 Lt, 2012-04-04 – 1 200 Lt AB „Swedbank“ banko padaliniuose ir bankomatuose, esančiuose Vilniaus mieste, ir 2011-09-07 – 159 000 Lt, 2011-09-12 – 38 000 Lt, 2011-09-13 – 50 000 Lt, 2011-09-14 – 147 000 Lt, 2011-12-21 – 260 000 Lt AB „Ūkio bankas“ (dabar – AB „Šiaulių bankas“) padaliniuose, esančiuosiuose Vilniaus mieste.

1.4.6. R. T., žinodamas, kad UAB „G“ reklamos, patalpų valymo ir statybos paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, tikrovės neatitinkančius dokumentus: sutartis, lokalines sąmatas ir PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „Č“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai L. M., nieko nežinojusiai apie R. T. daromą nuskalstamą veiką, ir davė nurodymą minėtus dokumentus įtraukti į UAB „Č“ buhalterinę apskaitą. L. M., nežinodama, kad R. T. pateiktose minėtose UAB „Č“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos reklamos, patalpų valymo ir statybos paslaugos UAB „G“ realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „Č“ buhalterinę apskaitą. Po to, R. T., davęs nurodymą N. Š. į UAB „Č“ 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. vasario, kovo, gegužės, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2011 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas įrašyti melagingus duomenis apie šios įmonės pardavimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu N. Š. 2009 m. deklaracijoje už gruodžio mėn. įrašius pardavimo PVM 202 Lt (iš jų 174 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“), 2010 m. deklaracijose už vasario, kovo, gegužės, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. įrašius pardavimo PVM 277 635 Lt (iš jų 156 550 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“), 2011 m. deklaracijose už balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. įrašius pardavimo PVM 693 502 Lt (iš jų 597 129 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“), pagamino netikrus dokumentus: 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. vasario, kovo, gegužės, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2011 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas PVM deklaracijas FR0600 Versija 02, kurias N. Š. 2010-01-22, L. M. 2011-05-25, 2011-05-26, 2011-07-20, 2011-10-20, 2011-11-21, 2012-01-20, elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2, Vilnius. Tokiu būdu R. T., pagaminant netikrus dokumentus bei juos panaudojant, padarant didelės žalos, UAB „Č“ naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 218 330 € (753 853 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

1.5. R. T. buvo kaltinamas tuo, jog apgaulingai tvarkė UAB „Č“ buhalterinę apskaitą bei paslėpė dalį įmonės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

1.5.1. Jis, laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2012-02-28 eidamas UAB „Č“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatos pagrindu, būdamas atsakingas už „bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą“, bei 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, „kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei 13 straipsnio 3 dalį, kuri nurodo, „kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, žinodamas, kad UAB „Č“ UAB „G“ statybos, reklamos ir patalpų valymo paslaugų neatliko ir neatliks, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2012 m. vasario mėn., pats arba duodamas nurodymą buhalterei L. M., į UAB „Č“ PVM sąskaitas faktūras: 2009-12-21 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000029, 2010-02-02 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000032, 2010-02-17 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000033, 2010-02-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000034, 2010-03-01 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000035, 2010-03-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000036, 2010-03-17 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000037, 2010-03-20 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000038, 2010-05-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000045, 2010-09-02 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000055, 2010-09-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000059, 2010-09-28 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000058, 2010-10-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000061, 2010-10-05 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000062, 2010-11-03 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000068, 2010-11-11 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000065, 2010-11-16 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000069, 2010-11-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000070, 2010-12-10 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000073, 2010-12-21 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000072, 2011-04-11 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000081, 2011-05-06 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000083, 2011-06-01 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000086, 2011-07-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000089, 2011-07-20 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000090, 2011-08-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000093, 2011-09-06 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000097, 2011-10-11 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000101, 2011-11-16 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000105, 2011-11-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000107, 2011-12-09 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000108, 2011-12-09 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000111, 2011-12-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000115, kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai melagingus duomenis, neva UAB „Č“ UAB „G“ pardavė statybos, reklamos ir patalpų valymo už 5 967 230,95 Lt, iš jų 1 035 635,13 Lt PVM, po ko R. T. pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „Č“ direktorius bei laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2012 m. vasario mėn. UAB „Č“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms buhalterėms, o būtent: laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011-02-10 buhalterei N. Š., laikotarpiu nuo 2011-02-10 iki 2012-02-28 buhalterei L. M., pateikė minėtas tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, kurios nieko nežinodamos, kad pateiktuose dokumentuose nurodytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, įtraukė minėtas PVM sąskaitas faktūras į UAB „Č“ apskaitą už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. vasario mėn., dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. vasario mėn.

1.5.2. Be to, R. T., 2012 m. vasario mėn. 28 d., iš buvusios UAB „Č“ buhalterės L. M., sužinojęs apie Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamą UAB „Č“ mokestinį patikrinimą ir siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kurios numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, o „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, veikdamas tyčia, bei duodamas nurodymą B. G. tariamai pranešti Vilniaus apskrities VPK 5 policijos komisariatui apie neva tai įvykdytą dokumentų vagystę iš autobusiuko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2012 metų vasarą paslėpė dalį UAB „Č“ buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir bendrovės apskaitos registrus už laikotarpius nuo 2009-12-01 iki 2011-06-01 ir nuo 2012-02-01 iki 2012-09-01, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėnesio.

1.6. Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad organizuodamas netikrų dokumentų pagaminimą, pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, organizavo B. G. žinioje buvusio didelės vertės turto, pasisavinimą, o būtent:

1.6.1. R. T., siekdamas visiškai valdyti UAB „Č“ per B. G., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015-09-07 Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta tvarka, ir nuolat savintis UAB „Č“ pinigines lėšas bei realizuodamas vieningą sumanymą su B. G., 2012 m. vasario mėn., B. G. už numatytą atlygį, ne mažiau nei 6 000 Lt, pasiūlė tapti UAB „Č“ direktoriumi. B. G. sutikęs su R. T. pasiūlymu, 2012-02-27 VĮ „Registrų centras“, adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, pateikė prašymą UAB „Č“ registruoti juridinių asmenų registre ir nuo 2012-02-28 tapo vieninteliu 100 procentų šios įmonės akcininku ir direktoriumi. R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „Č“ jokių statybos paslaugų UAB „G“ nesuteikė ir nesuteiks, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, 2012 m. kovo mėn., Vilniaus mieste, kompiuterinės technikos pagalba parengė ir atspausdino 2012-03-07 Statybos rangos sutartį Nr. B/090/120307 ir 2012-03-07 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuos žinomai netikrus dokumentus, 2012 m. kovo mėn., pateikė tariamam UAB „Č“ direktoriui B. G.. B. G., žinodamas, kad sutartyje nurodytų statybos darbų UAB „Č“ neatliko ir neatliks, šią tikrovės neatitinkančią sutartį ir lokalinę sąmatą užantspaudavo UAB „Č“ antspaudu, patvirtino savo parašu ir atidavė R. T.. R. T., šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus pateikė G. B., kuris nieko nežinodamas apie R. T. daromą nusikalstamą veiką, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „G“ antspaudu bei patvirtino savo parašu.

1.6.2. R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „Č“ jokių 2012-03-07 Statybos rangos sutartyje Nr. B/090/120307 aptartų statybos paslaugų UAB „G“ neatliko ir neatliks, šios tikrovės neatitinkančios sutarties pagrindu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „Č“ vardu išrašė žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras: 2012-03-08 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000126, 2012-05-02 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000136, jose įrašė žinomai melagingus duomenis neva UAB „Č“ UAB „G“ pardavė statybos paslaugų už 782 083,50 Lt, iš jų 135 733,50 Lt PVM ir ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė jas pasirašyti tariamam UAB „Č“ direktoriui B. G., kuris šias PVM sąskaitas faktūras patvirtino savo parašu bei UAB „Č“ antspaudu ir atidavė R. T..

1.6.3. R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal PVM sąskaitas faktūras: 2012-03-08 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000126, 2012-05-02 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000136 sandoriai nėra įvykę, perdavė jas UAB „G“ direktoriui G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras. UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-20 pavedimu 200 000 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000126“; 2012-04-02 pavedimu 186 413,50 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000126“; 2012-05-16 pavedimu 197 835 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000136“ ir 2012-05-21 pavedimu 197 835 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000136“, laikotarpiu nuo 2012-03-20 iki 2012-05-21 į UAB „Č“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 782 083,50 Lt sumą.

1.6.4. B. G., gavęs į UAB „Č“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 782 083,50 Lt sumą, ir būdamas įmonės direktoriumi, kurio žinioje užimamų pareigų pagrindu buvo UAB „Č“ turtas, vykdydamas R. T. nurodymą, dalį UAB „G“ pervestos pinigų sumos: 2012-05-16 – 195 000 Lt, 2012-05-22 – 196 000 Lt, 2012-06-13 – 264 000 Lt, AB „Swedbank“ padalinyje, Vilniaus mieste išėmė grynais pinigais, iš viso 655 000 Lt, kurių į UAB „Č“ kasą neužpajamavo, jiems neišrašė kasos pajamų orderių, nepateikė jų įtraukti į UAB „Č“ buhalterinę apskaitą, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, visus juos perdavė R. T., padarydamas UAB „Č“ didelės vertės 655 000 Lt turtinę žalą. Tokiu būdu ir veiksmais, R. T., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, sukėlusių didelę žalą bei didelės vertės – 189 701,12 € (655 000 Lt), B. G. žinioje buvusio UAB „Č“ turto, pasisavinimą.

1.7. Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad organizavo apgaulingą UAB „Č“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

1.7.1. R. T., siekdamas visiškai valdyti UAB „Č“ per B. G., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015-09-07 Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta tvarka, bei realizuodamas vieningą sumanymą su B. G., 2012 m. vasario mėn., B. G. už numatytą atlygį, ne mažiau nei 6 000 Lt, pasiūlė tapti UAB „Č“ direktoriumi. B. G., sutikęs su R. T. pasiūlymu, 2012-02-27 VĮ „Registrų centras“, adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, pateikė prašymą UAB „Č“ registruoti juridinių asmenų registre ir nuo 2012-02-28 tapo vieninteliu 100 procentų šios įmonės akcininku ir direktoriumi. R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens UAB „Č“ veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje numatyta, „kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., B. G. davė nurodymus neorganizuoti įmonės teisės aktų reikalaujamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, o būtent: R. T. žinodamas, kad minėtu laikotarpiu UAB „Č“ vardu įforminti sandoriai bei sudaryti dokumentai su UAB „G“ – 2012-03-07 Statybos rangos sutartis Nr. B/090/120307, 2012-03-07 lokalinė sąmata (be numerio), PVM sąskaita faktūra 2012-03-08 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000126 ir PVM sąskaitą faktūra 2012-05-02 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000136, taip pat vykdomos piniginės operacijos – bankiniai pavedimai bei grynųjų pinigų operacijos, jis (R. T.), tyčia, davė nurodymą B. G. nefiksuoti UAB „Č“ vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, o būtent buhalterinės apskaitos registruose nefiksuoti jokių gautų pajamų, grynųjų pinigų operacijų, nevesti jokių apskaitos registrų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Č“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. Tokiu būdu ir veiksmais R. T., organizavo apgaulingą UAB „Č“ apskaitos tvarkymą.

1.8. Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad organizavo juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimą, organizuodamas netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, organizavo B. G. žinioje buvusio UAB „D“ didelės vertės turto, pasisavinimą, o būtent:

1.8.1. R. T., siekdamas visiškai valdyti UAB „D“ per B. G., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015-09-07 Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta tvarka, ir nuolat savintis UAB „D“ pinigines lėšas bei realizuodamas vieningą sumanymą su B. G., 2011 m. lapkričio mėn. B. G. už numatytą atlygį, ne mažiau nei 4 500 Lt sumą, pasiūlė tapti UAB „D“, kurią R. T. 2010-11-25 įsigijo iš UAB „M“ (duomenys pakeisti), direktoriumi. B. G., sutikęs su R. T. pasiūlymu ir suvokdamas, kad realiai UAB „D“ nevaldys ir nevadovaus, 2011-11-25 VĮ „Registrų centras“, adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, pateikė prašymą UAB „D“ registruoti juridinių asmenų registre ir nuo 2010-11-25 tapo vieninteliu 100 procentų šios įmonės akcininku bei direktoriumi.

1.8.2. R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „D“ jokių prekių ir paslaugų UAB „G“ nepardavė ir neparduos, laikotarpiu nuo 2011-01-06 iki 2011-02-09, Vilniaus mieste, kompiuterinės technikos pagalba parengė ir atspausdino 3 paslaugų teikimo sutartis ir 4 lokalines sąmatas, o būtent: 2011-01-06 Rangos sutartį Nr. B/036/110106 ir lokalinę sąmatą prie minėtos sutarties (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „D“ už 127 172,99 Lt plius PVM UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. punkte nurodytus „Ventiliacijos sistemos remonto darbus, objekte, adresu (duomenys neskelbtini)“, 2011-01-25 Rangos sutartį Nr. 11-02-25/1 (B/038/110125) ir 2011-02-25 lokalinę sąmatą Nr. 1, lokalinę sąmatą Nr. 2 prie minėtos sutarties, dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „D“ už 118 360 Lt plius PVM UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. punkte nurodytus „Remonto apdailos darbus, objektuose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)“, 2011-02-09 Rangos sutartį Nr. 11-02-09/1 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio) prie minėtos sutarties, šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „D“ už 109 850 Lt plius PVM UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. punkte nurodytus „perdangos betonavimo darbus, objektuose – blyninėje „N“ (duomenys pakeisti) ir picerijoje „I“, adresu (duomenys neskelbtini)“, šiuos žinomai netikrus dokumentus užantspaudavo UAB „D“ antspaudu ir laikotarpiu nuo 2011-01-06 iki 2011-02-09, Vilniaus mieste, pateikė šias atspausdintas ir užantspauduotas sutartis pasirašyti tariamam UAB „D“ direktoriui B. G.. B. G., žinodamas, kad sutartyse nurodytų ventiliacijos sistemos remonto, remonto apdailos ir perdangos betonavimo darbų UAB „D“ neatliko ir neatliks, laikotarpiu nuo 2011-01-06 iki 2011-02-09, Vilniaus mieste, šias tikrovės neatitinkančias sutartis bei lokalines sąmatas patvirtino savo parašu ir atidavė R. T.. R. T., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtas sutartis pateikė G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, kad sutartyse nurodytų statybos darbų UAB „D“ neatliko ir neatliks, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „G“ antspaudu, patvirtino savo parašu. Tokiu būdu R. T., veikdamas kartu su B. G., pagamino netikrus dokumentus: 2011-01-06 Rangos sutartį Nr. B/036/110106 ir lokalinę sąmatą prie minėtos sutarties (be datos ir numerio), 2011-01-25 Rangos sutartį Nr. 11-02-25/1 (B/038/110125) ir 2011-02-25 lokalinę sąmatą Nr. 1, Lokalinę sąmatą Nr. 2 prie minėtos sutarties ir 2011-02-09 Rangos sutartį Nr. 11-02-09/1 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio) prie minėtos sutarties.

1.8.3. R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „D“ UAB „G“ jokių statybos paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, kompiuterinės technikos pagalba, UAB „D“ vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras: 2011-02-08 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00003, 2011-02-22 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00004, 2011-03-22 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00007, jose įrašydamas žinomai melagingus duomenis neva UAB „D“ UAB „G“ pardavė ventiliacijos sistemos remonto, remonto apdailos ir perdangos betonavimo paslaugas už 460 013,42 Lt, iš jų 74 630,43 Lt PVM, ir pateikus jas pasirašyti UAB „D“ tariamam direktoriui B. G., jis (B. G.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, laikotarpiu nuo 2011-01-06 iki 2011-02-09, pasirašė ir jas atidavė R. T..

1.8.4. R. T., žinodamas, kad pagal PVM sąskaitas faktūras: 2011-02-08 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00003, 2011-02-22 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00004, 2011-03-22 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00007 sandoriai nėra įvykę, šiuos dokumentus perdavė G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė juos UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras. Laikotarpiu nuo 2011-02-14 iki 2011-03-28, UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „D“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 430 013,42 Lt sumą: 2011-02-14 pavedimu 153 879,32 Lt, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 00003“, 2011-02-23 pavedimu 143 215,60 Lt, paskirtyje nurodant „PAGAL SUTARTĮ B 038110125“, 2011-03-28 pavedimu 109 850, 00 Lt, paskirtyje nurodant „AVANSAS PAGAL SUTARTĮ NR.11-02-0 9 1”, 2011-03-28 pavedimu 23 068,50 Lt, paskirtyje nurodant „PAGAL SUTARTĮ NR. 11 02 09 1”. B. G., gavęs į UAB „D“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 430 013,42 Lt sumą ir būdamas įmonės direktorius, kurio žinioje užimamų pareigų pagrindu buvo UAB „D“ turtas, vykdydamas R. T. nurodymą, UAB „G“ pervestą pinigų sumą: 2011-02-14 – 120 000 Lt, 2011-02-23 – 110 000 Lt, 2011-03-28 – 109 850 Lt, AB „Swedbank“ padalinyje, Vilniaus mieste, išėmė grynais pinigais, iš viso 334 000 Lt, kurių į UAB „D“ kasą neužpajamavo, jiems neišrašė kasos pajamų orderių, nepateikė jų įtraukti į UAB „D“ buhalterinę apskaitą, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku visus juos perdavė R. T., padarydamas UAB „D“ didelės vertės 334 000 Lt turtinę žalą. Tokiu būdu ir veiksmais R. T. organizavo vadovavimą juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, netikrų dokumentų pagaminimą, sukėlusių didelę žalą bei didelės vertės – 96 733,09 € (334 000 Lt), B. G. žinioje buvusio UAB „D“ turto, pasisavinimą.

1.9. Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

1.9.1. R. T., veikdamas kartu su B. G., siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens UAB „D“ veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje numatyta, „kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., B. G. davė nurodymus neorganizuoti įmonės teisės aktų reikalaujamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, o būtent: R. T. žinodamas, kad minėtu laikotarpiu UAB „D“ vardu įforminti sandoriai bei sudaryti dokumentai su UAB „G“ – 2011-01-06 Rangos sutartis Nr. B/036/110106 ir lokalinė sąmata prie minėtos sutarties (be datos ir numerio), 2011-01-25 Rangos sutartis Nr. 11-02-25/1 (B/038/110125) ir 2011-02-25 lokalinė sąmata Nr. 1, lokalinė sąmata Nr. 2 prie minėtos sutarties, 2011-02-09 Rangos sutartis Nr. 11-02-09/1 ir lokalinė sąmata (be datos ir numerio) prie minėtos sutarties, PVM sąskaitas faktūras: 2011-02-08 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00003, 2011-02-22 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00004, 2011-03-22 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00007, taip pat vykdomos piniginės operacijos – bankiniai pavedimai bei grynųjų pinigų operacijos, jis (R. T.), tyčia, siekdamas nuslėpti UAB „D“ vykdomą nusikalstamą veiką, davė nurodymą B. G. nefiksuoti visų UAB „D“ vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, o būtent buhalterinės apskaitos registruose nefiksuoti jokių gautų pajamų, grynųjų pinigų operacijų, nevesti jokių apskaitos registrų, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. 1 d. iki 2011 m. kovo mėn. 31 d. Tokiu būdu R. T. organizavo apgaulingą UAB „D“ apskaitos tvarkymą.

1.10. Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir UAB „E“ naudai turtinės prievolės panaikinimą apgaule, o būtent:

1.10.1. R. T., 2011 m. gruodžio mėn., D. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir 2014-05-02 priimtas baudžiamasis įsakymas, pasiūlė tapti UAB „E“, kurią 1999-10-01 įsteigė ir įgijo šimtą procentų akcijų R. T., direktore. D. S., sutikusi su R. T. pasiūlymu, 2011-12-05 VĮ „Registrų centras“, adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, pateikė prašymą UAB „E“ registruoti juridinių asmenų registre ir nuo 2011-12-05 tapo šios įmonės direktore. R. T., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. Š. bei žinodamas, kad UAB „E“ UAB „G“ jokių statybos darbų neatliko ir neatliks, organizavo netikro dokumento pagaminimą, o būtent: 2012-08-17, Vilniuje, telefonu, davė nurodymą E. Š., neįdarbintai UAB „E“, parengti PVM sąskaitą faktūrą ir į ją įrašyti žinomai melagingus duomenis apie neva tai už 87 120 Lt, iš jų 15 120 Lt PVM, UAB „E“ atliktas grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugas UAB „G“. E. Š. šiuos žinomai melagingus duomenis įrašius į 2012-08-10 PVM sąskaitą faktūrą serija RUS Nr. 014, šį žinomai netikrą dokumentą ji perdavė pasirašyti D. S.. D. S., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2012 m. rugpjūčio mėn., UAB „A“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė kaip UAB „E“ direktorė bei atidavė E. Š.. R. T., žinodamas, kad UAB „E“ UAB „G“ grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, veikdamas per E. Š., tikrovės neatitinkantį dokumentą: PVM sąskaitą faktūrą perdavė UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. V., nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, ir davė nurodymą minėtą dokumentą įtraukti į UAB „E“ buhalterinę apskaitą. G. V., nežinodama, kad pateiktoje minėtoje UAB „E“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugos UAB „G“ realiai parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „E“ buhalterinę apskaitą. Po to, R. T., veikdamas per E. Š., davęs nurodymą G. V. į UAB „E“ 2012 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijas įrašyti melagingus duomenis apie šios įmonės pardavimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu G. V. 2012 m. deklaracijoje už rugpjūčio mėn. įrašius pardavimo PVM 15 120 Lt, organizavo netikrų dokumentų pagaminimą: 2012 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją FR0600 Versija 02, kurią G. V. 2012-12-21 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2, Vilnius. Tokiu būdu R. T., organizuodamas netikrų dokumentų pagaminimą, organizavo UAB „E“ naudai turtinės prievolės – 4 379,05 € (15 120 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, panaikinimą apgaule.

2. K. R. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą sukčiauti pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo srityje, pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas ir laikydamas, tuo padarant didelės žalos, apgaule UAB „B“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, o būtent:

2.1. Jis, laikotarpiu nuo 2008-06-02, eidamas UAB „B“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. liepos mėn., Vilniaus mieste, veikdamas kartu su R. T., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau ‑ PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens ‑ UAB „B“ naudai panaikinti turtinę prievolę ‑ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, apgaule UAB „B“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 27 017,13 € (93 284,73 Lt) PVM sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:

2.1.1. K. R., realizuodamas vieningą sumanymą su R. T., 2012 m. gegužės mėn., kavinėje „Public“, adresu Kalvarijų g. 125, Vilniuje, žinodamas, kad UAB „B“ UAB „G“ (nuo 2013-12-10 pavadinimas – UAB „H“) jokių statybos darbų neatliko ir neatliks, susitarė su R. T. sudaryti fiktyvią sutartį, kurioje bus nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „B“ tariamai suteiktas paslaugas UAB „G“. R. T., 2012 m. gegužės mėn., Vilniaus mieste kompiuterinės technikos pagalba, parengus ir atspausdinus 2012-05-02 Statybos rangos sutartį Nr. B/187/120502, 2012-05-02 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2012-05-02 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva tai UAB „B“ už 284 607,73 Lt UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1. ir 6.1. punktuose nurodytus statybos darbus „sutarties tikslas yra objektų „I“, esančių Statybos objektuose – (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimas pagal pridedamą sąmatą, o užsakovas už kokybiškai atliktus darbus įsipareigoja sumokėti 284 607,73 Lt“, 2012-05-04 Statybos rangos sutartį Nr. B/196-1/120504, 2012-05-04 lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „B“ už 252 890 Lt UAB „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1. ir 6.1. punktuose nurodytus statybos darbus „sutarties tikslas yra objektų (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimas pagal pridedamą sąmatą, o užsakovas už kokybiškai atliktus darbus įsipareigoja sumokėti 252 890 Lt“, šias tikrovės neatitinkančias sutartis ir lokalines sąmatas pateikus UAB „G“ direktoriui G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, jog sutartyse nurodytų statybos darbų UAB „B“ neatliko ir neatliks, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „G“ antspaudu, patvirtino savo parašu ir atidavė R. T..

2.1.2. K. R., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „B“ statybos darbų neatliko ir neatliks, 2012 m. gegužės mėn., automobilyje, stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), UAB „B“ antspaudu užantspaudavo ir savo parašu patvirtino R. T. pateiktus tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2012-05-02 Statybos rangos sutartį Nr. B/187/120502, 2012-05-02 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2012-05-02 lokalinę sąmatą (be numerio) bei 2012-05-04 Statybos rangos sutartį Nr. B/196-1/120504, 2012-05-04 lokalinę sąmatą (be numerio), kuriuos atidavė R. T.. Tokiu būdu ir veiksmais, K. R., pagamino netikrus dokumentus – 2012-05-02 Statybos rangos sutartį Nr. B/187/120502, 2012-05-02 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2012-05-02 lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2012-05-04 Statybos rangos sutartį Nr. B/196-1/120504, 2012-05-04 lokalinę sąmatą (be numerio), dėl to padarydamas didelės žalos.

2.1.3. Be to, K. R., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, o R. T., 2012 m. gegužės mėn., Vilniaus mieste kompiuterinės technikos pagalba, parengus ir atspausdinus 2012-05-07 Bendradarbiavimo sutartį Nr. 120507/01 bei 3 (tris) atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3, šiuose dokumentuose įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai kad UAB „B“ už 526 607,73 Lt iš UAB „J“ perka „vidaus apdailos ir ventiliacijos darbus, K. R., žinodamas, kad UAB „B“ sutartyje nurodytų vidaus apdailos ir ventiliacijos darbų iš UAB „J“ nepirko ir nepirks, 2012 m. gegužės mėn., adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje, UAB „B“ antspaudu užantspaudavo ir savo parašu patvirtino R. T. pateiktus tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2012-05-07 Bendradarbiavimo sutartį Nr. 120507/01 bei 3 (tris) atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3, bei iš R. T. tikslu įtraukti į buhalterinę apskaitą gavo UAB „J“ vardu išrašytą netikrą 2012-06-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 526 607,73 Lt sumai, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus dėl tariamų didelės vertės darbų atlikimo, kas padarė didelės žalos bei laikė juos UAB „B“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2012-12-04 dienos, kai FNTT prie LR VRM pareigūnams atlikus kratą minėti dokumentai buvo paimti.

2.1.4. K. R., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „B“ jokių 2012-05-02 Statybos rangos sutartyje Nr. B/187/120502 ir 2012-05-04 Statybos rangos sutartyje Nr. B/196-1/120504 aptartų statybos darbų UAB „G“ neatliko, iš R. T. gavęs UAB „G“ vardu direktoriaus G. B. pasirašytas minėtas sutartis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, 2012 m. gegužės‑berželio mėnesį, Vilniaus mieste, kompiuterio pagalba UAB „B“ vardu surašė PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00051 ir 2012-06-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00052, kuriose įrašydamas R. T. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „B“ pardavė UAB „G“ statybos darbų už bendrą 537 497,73 Lt, tame tarpe 93 284,73 Lt PVM bei pasirašydamas minėtuose dokumentuose kaip UAB „B“ direktorius, pagamino netikrus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras 2012-06-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00051 ir 2012-06-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00052, kurias per R. T. perdavė G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, kad pagal R. T. jam pateiktas minėtas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, pateikė jas UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias, laikotarpiu nuo 2012-06-06 iki 2012-06-11, buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 537 497,73 Lt sumą – 2012-06-06 pavedimas 268 750 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avansas p/g sutartį B/196-1/120504-126445,00;avansas p/g sutartį B/187/120502-142302,73“, 2012-06-11 pavedimas 268 747,73 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avansas p/g sutartį B/196-1/120504-126445,00;avansas p/g sutartį B/187/120502-142302,73“.

2.1.5. K. R. pagal pirminį susitarimą su R. T. po to, kai buvo pagaminti netikri dokumentai: 2012-05-07 Bendradarbiavimo sutartis Nr. 120507/01 bei 3 (trys) atliktų darbų aktai Nr. 1, 2 ir 3, dėl UAB „B“ neva tai už 526 607,73 Lt iš UAB „J“ perkamų „vidaus apdailos ir ventiliacijos darbų, bei disponuojant 2012-06-04 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), R. T. nurodymu iš UAB „G“ gautus pinigus už tariamai suteiktas paslaugas turėjo pervesti į UAB „J“ sąskaitą. K. R., sužinojęs, kad UAB „J“, kuriai pagal pirminį susitarimą su R. T., turėjo būti pervesti iš UAB „G“ gauti pinigai ‑ 537 497,73 Lt suma, nėra PVM mokėtoja, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, susitarė su R. T. pinigines lėšas ‑ 526 607,73 Lt sumą, gautas į UAB „B“ sąskaitą, pervesti į UAB „Č“ R. T. nurodytą sąskaitą. R. T. pateikus 2012-06-07 prašymą dėl pinigų pervedimo, K. R. UAB „G“ gautus pinigus per du kartus pervedė į UAB „Č“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 526 607,73 Lt sumą: 2012-06-07 pavedimas 262 000 Lt sumai ir 2012-06-13 pavedimas 264 607,73 Lt sumai, paskirtyje nurodant „pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 00008“.

2.1.6. Be to, K. R., žinodamas, kad UAB „G“ statybos paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, tikrovės neatitinkančius dokumentus: sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir lokalines sąmatas pateikė UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. Z., nieko nežinojusiai apie K. R. daromą nuskalstamą veiką, ir davė nurodymą minėtus dokumentus įtraukti į UAB „B“ buhalterinę apskaitą. D. Z., nežinodama, kad K. R. pateiktose minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti statybos darbai realiai UAB „G“ parduoti nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, K. R. nurodymu įtraukė jas į UAB „B“ buhalterinę apskaitą. Po to, K. R., davęs nurodymą D. Z. į UAB „B“ 2012 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašyti melagingus duomenis apie šios įmonės pardavimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu D. Z. 2012 m. deklaracijoje už birželio mėn. įrašius pardavimo PVM 93 285 Lt, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą - 2012 m. birželio mėn. PVM deklaraciją FR0600 Versija 02, kurią D. Z. 2012-07-25 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2, Vilnius. Tokiu būdu, K. R., veikdamas kartu su R. T., pagaminęs netikrus dokumentus ir juos panaudojęs, dėl to padarant didelės žalos, UAB „B“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 27 017,13 € (93 284,73 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

2.2. Be to, K. R. apgaulingai tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

2.2.1. Jis, laikotarpiu nuo 2008-06-02, eidamas UAB „B“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu, būdamas atsakingas už „bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą“, bei 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, „kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei 13 straipsnio 3 dalį, kuri nurodo, „kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, žinodamas, kad UAB „B“ UAB „G“ ventiliacijos darbų neatliko ir neatliks, į savo vadovaujamos UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00051 ir 2012-06-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00052 kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai melagingus duomenis, neva UAB „B“ pardavė UAB „G“ ventiliacijos darbų už 537 497,73 Lt, tame tarpe 93 284,73 Lt PVM, po ko K. R. pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „B“ direktorius, bei šias tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei D. Z., kuri nieko nežinodama, kad pateiktuose dokumentuose nurodytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, įtraukė minėtas PVM sąskaitas faktūras į UAB „B“ apskaitą už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-30, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. birželio mėnesį.

3. G. S. nuteistas už tai, kad padėjo panaikinti didelės vertės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą:

3.1. Jis, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. liepos mėn. tyčia, neteisėtai, veikdamas kartu su R. T. ir A. S., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, apgaule UAB „C“ naudai padėjo panaikinti didelės vertės turtinės prievolės – 13 068,89 € pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą, o būtent:

3.1.1. G. S., realizuodamas vieningą sumanymą su R. T., 2012 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė su R. T., kad G. S. už tyrimo metu nenustatytą atlygį, suras įmonę, per kurią bus surašyti žinomai netikri dokumentai: sutartys, PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, kuriuose bus nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „G“ (nuo 2013-12-10 pavadinimas – UAB „H“) tariamai suteiktas statybos darbų paslaugas. G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio mėnesį, A. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pasiūlė A. S. už 10 000 Lt atlygį, neatliekant jokių statybos rangos darbų sudaryti fiktyvią sutartį, kurioje bus nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „C“ tariamai suteiktas paslaugas UAB „G“.

3.1.2. A. S. sutikus su G. S. pasiūlymu ir R. T. 2012 m. liepos mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba parengus bei atspausdinus UAB „C“ 2012-07-12 PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 010, taip pat 2012-07-10 Atliktų darbų aktą, šiuose dokumentuose įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva tai UAB „C“ už 260 000 Lt, iš jų 45 124,258 Lt PVM, UAB „G“ atliko grindų hidroizoliacijos darbus, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus pateikus UAB „G“ direktoriui G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, jog sutartyse nurodytų statybos darbų UAB „C“ neatliko ir neatliks, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „G“ antspaudu, patvirtino savo parašu ir dalį pasirašytų dokumentų atidavė R. T., o 2012-07-12 PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 010, G. B., pateikė UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas ją apmokėti. UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-07-17 pavedimu, paskirtyje nurodant „avansas p/g sutartį 2012-06-26“, 260 000 Lt sumą pervedė į UAB „C“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.1.3. G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. S. bei žinodamas, kad UAB „C“ jokių statybos paslaugų UAB „G“ nesuteikė ir nesuteiks, nurodė A. S. 260 000 Lt, gautus iš UAB „G“, už realioje tikrovėje nevykusius sandorius, išimti grynaisiais iš UAB „C“ banko sąskaitos ir perduoti jam. G. S., 2012-07-20 prekybos centre „Panorama“ susitikęs su A. S., kuris tą pačią dieną prekybos centro „Panorama“ AB DNB banko skyriuje, adresu Saltoniškių g. 9, Vilniuje, iš UAB „G“ pervestą pinigų sumą – 260 000 Lt buvo išėmęs grynais pinigais, tame pačiame prekybos centre gavo iš A. S., kuriuos G. S. pagal išankstinį susitarimą turėjo grąžinti R. T..

3.1.4. G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „C“ UAB „G“ jokių statybos paslaugų nesuteikė, 2012-07-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje prekybos centro „Panorama“ kavinėje, susitikęs su A. S. ir R. T., nurodė jam (A. S.) pasirašyti R. T. pateiktus tikrovės neatitinkančius dokumentus, o būtent: 2012-07-12 Sąskaitą faktūrą serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 010 ir 2012-07-10 Atliktų darbų aktą. A. S. šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius dokumentus patvirtino savo parašu, užantspaudavo UAB „C“ antspaudu, tokiu būdu pagamindamas netikrus dokumentus, iš kurių dalį dokumentų atidavė R. T., o dalį dokumentų pasiliko sau, tikslu įtraukti juos į buhalterinę apskaitą.

3.1.5. G. S. žinant apie A. S. pagamintus netikrus dokumentus, kad pagal minėtą UAB „C“ tariamai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą sandoriai nėra įvykę, A. S. įtraukus ją į UAB „C“ apskaitą bei į PVM deklaraciją už 2012 m. liepos mėn. įrašius 45 124 Lt pardavimo PVM, bei ją 2012-08-03 elektroniniu būdu pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2, Vilnius, tokiu būdu G. S. UAB „C“ naudai padėjo panaikinti didelės vertės turtinę prievolę ‑ 13 068,89 € (45 124,26 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą.

4. E. Š. (buvusi pavardė P.) nuteista už tai, kad turėdama tikslą sukčiauti pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo srityje, pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama, tuo padarant didelės žalos, apgaule UAB „A“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, o būtent:

4.1. Ji, (E. Š., pavardė iki 2013-07-27 – P.), vienintelio akcininko R. T. sprendimu, laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-11-12 būdama paskirta į UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas, vadovaudama įmonės veiklai, turėdama teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-09-01, Vilniaus mieste, veikdama kartu su R. T., turėdama vieningą nusikalstamą tikslą ‑ apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau ‑ PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens ‑ UAB „A“ naudai panaikinti turtinę prievolę ‑ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama, apgaule UAB „A“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 9 916,13 € (34 238,40 Lt) PVM sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:

4.1.1. E. Š., realizuodama vieningą nusikalstamą sumanymą su R. T., 2011 m. birželio mėn., sutikusi su R. T. pasiūlymu tapti UAB „A“ direktore, kurioje jis nuo 2011-07-01 tapo vieninteliu akcininku, 2011-06-29 VĮ „Registrų centras“, adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, pateikusi prašymą juridinių asmenų registrui pakeisti UAB „A“ vienasmenį valdymo organą – direktorių ir VĮ „Registrų centras“ 2011-07-01 įregistravus pakeitimą, ji tapo šios įmonės direktore.

4.1.2. E. Š., tęsdama savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo – spalio mėnesį, gavusi R. T. nurodymą bei žinodama, kad jos vadovaujama UAB „A“ valymo paslaugų UAB „G“ (nuo 2013-12-10 pavadinimas – UAB „H“) nesuteikė ir nesuteiks, UAB „A“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), parengė 2011-12-01 Valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1, kurioje ji įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už sutarties Priede Nr. 1 numatytą kainą – 1 000 Lt be PVM per mėnesį už vieną kavinę ‑ restoraną, neva tai įsipareigoja teikti valymo paslaugas – „grindų dangos valymą spec. priemonėmis, skirtomis konkretiems paviršiams saugiai ir efektyviai valyti; dulkių ir dėmių valymą nuo neapkrautų paviršių, stalų, sienų, palangių, lentynų, kolonų, org. Technikos ir kitų ranka pasiekiamų paviršių; kiliminės dangos valymą sausu būdu; baldų valymą; staktų bei durų valymą; WC patalpų valymą; langų, stiklinių pertvarų, stiklinių durų valymą, veidrodžių valymą, ranka pasiekiamame aukštyje; maišelių šiukšlių dėžėse keitimą; šiukšlių išnešimą į nurodytą konteinerį“. Šią tikrovės neatitinkančią sutartį E. Š. patvirtino savo parašu, užantspaudavo UAB „A“ antspaudu bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė R. T.. Po ko, R. T., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtą sutartį pateikė G. B., nieko nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuris šią tikrovės neatitinkančią sutartį patvirtino savo parašu, užantspaudavo UAB „G“ antspaudu bei sugrąžino R. T.. Tokiu būdu ir veiksmais E. Š. pagamino netikrą dokumentą – 2011-12-01 Valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 su Priedu Nr. 1, dėl to padarydama didelės žalos.

4.1.3. E. Š., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir žinodama, kad UAB „A“ jokių 2011-12-01 Valymo paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 aptartų valymo paslaugų UAB „G“ neatliko, gavusi iš R. T. UAB „G“ vardu direktoriaus G. B. pasirašytą minėtą sutartį, UAB „A“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterio pagalba UAB „A“ vardu surašė PVM sąskaitas faktūras: 2011-12-31 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 056, 2012-01-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076, 2012-02-28 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 093, 2012-07-31 serija (duomenys neskelbtini) 217, kuriose įrašydama R. T. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „A“ UAB „G“ pardavė patalpų valymo paslaugų už 197 278,40 Lt, tame tarpe 34 238,40 Lt PVM bei pasirašydama minėtuose dokumentuose kaip UAB „A“ direktorė, pagamino netikrus dokumentus, kuriuos per R. T. perdavė UAB „G“ direktoriui G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, kad pagal R. T. jam pateiktas minėtas UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, pateikė jas UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras. Po to, laikotarpiu nuo 2012-01-09 iki 2012-08-07, UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „A“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 197 278,40 Lt sumą – 2012-01-09 pavedimas 43 560 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)056“; 2012-02-13 pavedimas 43 560 Lt sumai paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)076“, 2012-03-13 pavedimas 43 560 Lt sumai paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)093“; 2012-08-07 pavedimas 66 598,40 Lt sumai paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)217“.

4.1.4. E. Š., tęsdama nusikalstamą veiką, R. T. nurodymu, dalį UAB „G“ pervestos pinigų sumos, per 3 kartus pervedė į UAB „Č“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 122 592 Lt – 2012-01-10 pavedimas 40 000 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avanso grąžinimas“, 2012-02-13 pavedimas 40 000 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avanso grąžinimas ir atsiskaitymas pagal sąskaitą faktūrą“, 2012-03-14 pavedimas 42 592 Lt sumai, paskirtyje nurodant „pagal S-F“. Kitą dalį UAB „G“ pervestos pinigų sumos, iš viso 54 800 Lt, veikdama pagal išankstinį susitarimą su R. T., E. Š. 2012-08-07 – 45 000 Lt sumą, 2012-08-07 ‑ 9 800 Lt sumą, AB „Swedbank“ bankomate, adresu Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, išgrynino ir šiuos pinigus AB „Swedbank“ banko padalinyje, esančiame adresu Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje perdavė R. T..

4.1.5. E. Š., žinodama, kad UAB „G“ patalpų valymo paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, tikrovės neatitinkančius dokumentus: sutartį ir PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. V., nieko nežinojusiai apie E. Š. daromą nuskalstamą veiką, ir davė nurodymą minėtus dokumentus įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. G. V., nežinodama, kad E. Š. pateiktose minėtose UAB „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos valymo paslaugos UAB „G“ realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Po to, E. Š., davusi nurodymą G. V. į UAB „A“ 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario ir liepos mėn. PVM deklaracijas įrašyti melagingus duomenis apie šios įmonės pardavimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu G. V. 2011 m. deklaracijoje už gruodžio mėn. įrašius pardavimo PVM 7 995 Lt (iš jų 7 560 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“), 2012 m. deklaracijose už sausio, vasario ir liepos mėn. įrašius pardavimo PVM 47 242 Lt (iš jų 26 678,40 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“), pagamino netikrus dokumentus: 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario ir liepos mėn. PVM deklaracijas FR0600 Versija 02, kurias G. V. 2012-01-25, 2012-03-23, 2012-03-26 ir 2012-08-27 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2, Vilnius. Tokiu būdu E. Š., pagaminant netikrus dokumentus, padarant didelės žalos, UAB „A“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 9 916,13 € (34 238,40 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

4.2. Taip pat E. Š. nuteista už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą laikė, o būtent: E. Š., iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su R. T., 2012-08-17 būdama UAB „A“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš R. T. gavusi duomenis apie UAB „E“ tariamai atliktas grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugas UAB „G“ ir žinodama, jog UAB „E“, kurioje E. Š. nebuvo įdarbinta, jokių grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugų UAB „G“ neatliko, kompiuterinės technikos pagalba surašė 2012-08-10 PVM sąskaitą faktūrą serija RUS Nr. 014, kurioje įrašė žinomai netikrus duomenis, kad UAB „E“ neva tai UAB „G“ pardavė grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugų už 87 120 Lt, tame tarpe 15 120 Lt PVM, ir šį žinomai netikrą dokumentą pateikusi pasirašyti UAB „E“ direktorei D. S., tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laikotarpį laikė UAB „A“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bei tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė R. T..

4.3. Taip pat E. Š. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

4.3.1. E. Š., laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-11-12 būdama paskirta į UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas, vadovaudama įmonės veiklai, turėdama teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu, būdama atsakinga už „bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą“, bei 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, pažeisdama to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, „kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei 13 straipsnio 3 dalį, kuri nurodo, „kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, žinodama, kad UAB „A“ UAB „G“ patalpų valymo paslaugų neatliko ir neatliks, į savo vadovaujamos UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras: 2011-12-31 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 056, 2012-01-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076, 2012-02-28 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 093, 2012-07-31 serija (duomenys neskelbtini) 217 kompiuterio pagalba įrašė žinomai melagingus duomenis, neva UAB „A“ pardavė UAB „G“ patalpų valymo paslaugų už 197 278,40 Lt, tame tarpe 34 238,40 Lt PVM, po ko E. Š. pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „A“ direktorė bei laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-09-01 pateikė šias tikrovės neatitinkančias minėtas PVM sąskaitas faktūras UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei G. V., kuri nieko nežinodama, kad pateiktuose dokumentuose nurodytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, įtraukė minėtas PVM sąskaitas faktūras į UAB „A“ apskaitą už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-07-31, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-07-31.

II. Apeliacinių skundų argumentai

5. Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. T. atžvilgiu nutraukti arba perkvalifikuoti jam inkriminuotas veikas į švelnesnes ir sumažinti paskirtas bausmes.

5.1. Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, todėl turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į R. T. ir kitų gynėjų nurodytus argumentus bei nepagrįstai traktavo R. T. inkriminuotas veikas, kaip nusikalstamas. Pasak nuteistojo, ypač svarbi aplinkybė yra tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtinta, jog darbai pagal inkriminuotas R. T. sutartis buvo realiai atlikti. Būtent dėl šios aplinkybės byla G. B. atžvilgiu buvo nutraukta. Priėmus tokį sprendimą dėl G. B., atitinkamai turėjo būti vertinami ir R. T. veiksmai dėl tų pačių ‑ su G. B. pasirašytų sutarčių. Nuteistajam nesuprantama, kaip tos pačios sutarties (kuri teismo manymu yra nusikalstama) šalių veiksmai gali būti vertinami skirtingai ‑ vienas sutartį pasirašęs asmuo yra nekaltas, o kitas kaltas. Apelianto nuomone, šioje byloje R. T. veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal baudžiamosios teisės normas, kadangi šioje byloje nebuvo paneigta, jog darbai, kurie buvo nurodyti sutartyse, yra padaryti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB „G“ direktorius G. B. nurodė, kad jokių priekaištų dėl atliktų darbų neturėjo, išskyrus vienintelį atvejį su įmone UAB „C“. R. T. paaiškinimai nepaneigti. Liudytojas I. N. patvirtino nuteistojo R. T. parodymus, jog jį R. T. pasamdė darbams atlikti, kadangi jis turėjo patentą. I. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis turėjo darbininkų brigadą, dirbančią pagal patentą, jog R. T. davė objektus, kad padarytų darbus, objektai buvo visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. I. N. nurodė, jog teko dirbti Ozo prekybos centre ir R. T. mokėdavo grynaisiais pinigais (t. 34, b. l. 174-178). Šie liudytojo I. N. parodymai nėra paneigti kita bylos medžiaga.

5.2. Anot apelianto, atliktų darbų faktas net nebuvo tiriamas, nors šių faktų patikrinimas yra imperatyvi kaltinimo pareiga, kuri nebuvo atlikta. Tiek tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo tik apsiribota konstatavimu, kad tokie darbai neatlikti net nebandant tikrinti. Specialistai, atlikę užduotį tyrimo metu, taip pat šių faktų netyrė, jiems pakako užduotyje nurodytos formuluotės, kad darbai nebuvo atlikti. Apeliantas mano, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, jog darbai nebuvo atlikti. Tik nagrinėjant bylą teisme gynėjų iniciatyva buvo kviesti liudytojai, kurie patvirtino, kad visi aktuose nurodyti ir apmokėti darbai yra realiai atlikti.

5.3. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į suformuotą teismų praktiką. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2015 m. kovo 19 d. Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga (Lietuvos Respublikos BK 183 ir 184 straipsniai) (Teismų praktika 42)), įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami, viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais, nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką lėšos, gautos netinkamai forminant dokumentus, tačiau realiai panaudotos įmonės veikloje, negali būti pripažįstamos turto išvaistymu. Pasak apelianto, šioje byloje ir yra būtent toks atvejis, kadangi liudytojai parodė, kad darbus objektuose jie realiai atliko ir gavo už tai apmokėjimą, o ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandoma tirti darbų atlikimo fakto – nebuvo tikrinamos objekte atliktų darbų apimtys, nebuvo atliekami kontroliniai atliktų darbų apmatavimai. Apelianto manymu, šiuo atveju turėjo būti taikoma civilinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje nurodyta, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius statymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos CK 2.86-2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas. Be to, baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, sprendžiant civilinius ginčus.

5.4. Apelianto manymu, teismas neteisingai R. T. veiksmus traktavo kaip atitinkančius Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Pagal suformuotą teismų praktiką, analogiški veiksmai nevertinami kaip Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyta veika. Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas pats pripažįsta, kad R. T. ir kitų nuteistųjų veikos buvo nukreiptos į mokesčių vengimą. Pagal suformuotą teismų praktiką, padarius tokią išvadą, R. T. veiksmai turėjo būti perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 219-223 straipsniuose numatytas veikas.

5.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus epizode dėl UAB „C“. Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad sutartyje su UAB „C“ numatytus darbus atliko kiti samdomi asmenys. Tai teisiamajame posėdyje parodė liudytojai G. B. bei I. N.. Šie įrodymai byloje nepaneigti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas negalėjo šio epizodo vertinti kaip kriminalinės veikos, o G. S. veiksmus turėjo vertinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį.

5.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį yra neteisingas, neatitinka suformuotos teismų praktikos dėl Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantis požymis yra padaryta didelė žala arba ypatingai svarbių dokumentų didelis kiekis. Pagal teismų praktiką yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką ‑ dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio d. 20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto ‑ būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai.

5.7. Apelianto manymu, byloje neįrodyta, jog civilines teises ir pareigas nustatę dokumentai buvo suklastoti tyčia, kaltininkams veikiant tikslingai ir sąmoningai, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek suvokiant ir siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos šie dokumentai gali sukelti. Sandorių sudarymas yra bendrovės, kaip juridinio asmens, teisė. Tokio asmens vykdomoje ūkinėje veikloje su kitu juridiniu asmeniu sudaryto sandorio ir juridinio asmens atstovo atliktų veiksmų neteisėtumas neturėtų būti nustatomas atsižvelgiant vien į formalų baudžiamosios teisės draudimą teisinėje apyvartoje kurti dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Šiuo atveju nustatant, ar dokumento suklastojimas buvo pasiekęs reikiamą pavojingumo laipsnį, ar padarė realią žalą teisiniuose santykiuose dalyvaujančių juridinių asmenų teisėms ir pareigoms, ar suklastojimas padarytas kaltininkams veikiant tyčia, svarbu įvertinti ir tai, kiek kaltininkų sudaryti sandoriai atitiko visų verslo subjektų valią ir interesus, ar jie buvo realiai vykdomi. Nuteistojo nuomone, šioje byloje nebuvo pagrindo tvirtinti, kad minėti dokumentai priešta(duomenys neskelbtini)o pagrindiniam verslo subjektų siekiui ‑ gauti pelną ar dar prieš juos sudarant iš anksto prognozavo didelius nuostolius sutarties šalims. Be to, šiuo atveju kaltinimas privalėjo įrodyti didelės žalos buvimo faktą, tik tuo atveju R. T. inkriminuotos veikos galėjo būti kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių pagrįstų įrodymų dėl didelės žalos padarymo, todėl teismas, kvalifikuodamas R. T. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, padarė grubią klaidą, neteisingai taikė įstatymą ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

5.8. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje R. T. veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK normas kaip nusikalstamos veikos, o ne civiliniai teisiniai santykiai.

5.9. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę dalyje dėl piniginės bausmės. Šiuo atveju teismas, skirdamas piniginę baudą, turėjo atsižvelgti ir į R. T. socialinę padėtį, tačiau to nepadarė. Teismas turėjo įvertinti tai, kad R. T. yra neįgalus ir teismo sprendimu augina mažametį vaiką, kurio gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su R. T., o ne su motina.

6. Nuteistoji E. Š. ir jos gynėja advokatė V. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. Š. išteisinti, nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, jeigu aukštesnysis teismas padarys išvadą, kad E. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti ir paskirtą bausmę sumažinti.

6.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes teismo nuosprendyje pateiktas surinktų įrodymų vertinimas yra neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Anot apeliančių, teismas vertindamas nustatytas faktines aplinkybes jas interpretavo neteisingai, todėl padarė klaidingas išvadas, kurios neatitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teisme nepaneigtų faktinių aplinkybių visumos, aiškiai parodančios, kad E. Š. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

6.2. Anot apeliančių, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių ir iš bešališkų šaltinių gautų faktinių duomenų, neabejotinai patvirtinančių E. Š. kaltę padarius kaltinime aprašytas nusikalstamas veikas, t. y. E. Š. kaltės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtino nei vienas tiek skundžiamame nuosprendyje išvardintas, tiek byloje esantis faktinis duomuo.

6.3. Apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. Š. nuosekliai ir įtikinamai paaiškino, kad jokių susitarimų tarp jos ir R. T. dėl dokumentų klastojimo ir / ar siekio jų pagrindu ar kitu kokiu nors būdu apgaule išvengti mokesčių mokėjimo, nebuvo ir to jos, kaip, kad buvo įsitikinusi, nebuvo prašoma atlikti. Taip pat jokios finansinės naudos už savo, kaip nurodyta kaltinime, galimai neteisėtus veiksmus, išskyrus bendrovės direktoriaus darbo užmokestį, E. Š. nėra gavusi. R. T. pasinaudojo E. Š. patiklumu, įgytu pasitikėjimu, nepatyrimu ir tik įteikus E. Š. pranešimą apie įtarimą ji suprato, kad jos patiklumu naudojosi ir tikruosius nusikalstamus ketinimus R. T. nuo jos gudriai bei sumaniai slėpė. Vienintelis asmuo, galėjęs tiesiogiai paliudyti susitarimą su E. Š. veikti nusikalstamai bendrininkų grupėje yra kaltinamasis R. T.. Tačiau ir šis asmuo, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paneigė bet kokius nusikalstamo pobūdžio nurodymus, susitarimus su E. Š., nusikalstamus pasiūlymus ar melagingų duomenų teikimą, kaip kad teigiama kaltinime. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių E. Š. nusikalstamą veikimą bendrininkų grupėje nenustatyta, todėl minėtos nustatytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad E. Š. nebuvo susitarusi su R. T. bendrai vykdyti nusikalstamą veiką ir pradėdama dirbti bei dirbdama UAB „A“ nežinojo, kad ši bendrovė bus naudojama nusikalstamai veiklai vykdyti, siekiant apgaule panaikinti turtinę prievolę, kad į dokumentus bus rašomi melagingi duomenys.

6.4. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad E. Š. suvokė, jog ji dalyvauja galimai R. T. daromame nusikaltime. Tai, kad E. Š. UAB „A“ vardu sudarė 2011-12-01 Valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 su UAB „G“, o vėliau šios sutarties pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras dėl apmokėjimo už turėjusias būti suteiktas paslaugas, pati savaime neduoda pagrindo išvadai, kad ji žinojo, jog UAB „A“ yra bendrovė galimai R. T. naudojama nusikalstamai veiklai vykdyti. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir apie tai, kad E. Š. veikė siekdama bendro tikslo, kad už savo, kaltinime įvardijamus, kaip nusikalstamus, veiksmus būtų gavusi bet kokio pobūdžio neteisėtą atlygį ar materialinę naudą.

6.5. Anot apeliančių, paneigiant E. Š. veiksmuose Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą, būtina detaliai ir objektyviai išanalizuoti E. Š. bei kitų, kaltinamaisiais ir liudytojais apklaustų asmenų parodymus, nes iš esmės tik jais ir yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

6.6. E. Š., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai ir įtikinamai paaiškino, kad iki įsidarbinant UAB „A“, ji dirbo UAB „O“ (duomenys pakeisti) vadybininke, kuri taip pat teikė valymo paslaugas, todėl R. T. pasiūlymas išeiti jai iš UAB „O“ ir pradėti dirbti kitoje valymo paslaugų bendrovėje direktore buvo itin priimtinas ir pasirodė labai perspektyvus karjeros prasme. E. Š. pasitikėjo R. T. ir juo tikėjo, kadangi juos siejo labai artimi ir draugiški santykiai. E. Š., dirbdama UAB „A“ direktorės pareigose, visą dėmesį skyrė vadybiniam darbui, jos funkcijos buvo klientų paieška, sutarčių sudarymas ir pasirašymas. Todėl dalis UAB „O“ klientų, E. Š. pastangomis, perėjo į UAB „A“. Tačiau E. Š. viską privalėjo derinti su R. T., be jo žinios UAB „A“ negalėjo priimti jokių sprendimų, R. T. viską žinojo ir viską kontroliavo, duodavo privalomus nurodymus, o E. Š. suprato, kad tai normali praktika, nes jis buvo UAB „A“ vienintelis akcininkas. Todėl E. Š. buvo įsitikinusi, kad R. T. taip pat, kaip ir E. Š., norėjo, kad UAB „A“ veikloje nebūtų jokių neteisėtų veiksmų ir, kad bendrovė kuo sėkmingiau vykdytų valymo paslaugų veiklą. UAB „A“ veiklos pradžia buvo sėkminga, bendrovė turėjo nemažai valymo paslaugų užsakymų, todėl buvo planuojama bendrovės plėtra. Vykdant UAB „A“ veiklą ir kaskart gaunant naujus valymo paslaugų užsakymus, R. T. nurodymas sudaryti ir pasirašyti UAB „A“ su UAB „G“ sutartį dėl valymo paslaugų suteikimo, E. Š. nesukėlė, o ir negalėjo sukelti jokių abejonių ar įtarimų, kad gali būti kas nors neteisėto. R. T., prieš duodamas nurodymus sudaryti minėtą sutartį, E. Š. paaiškino, kad gavo užsakymą, pagal kurį UAB „A“ turės teikti valymo paslaugas apie šimtui restoranų, priklausančių UAB „G“. Toks pasiūlymas E. Š., kaip įmonės direktorę, labai sudomino, nes ji nuoširdžiai ir sąžiningai tikėjo UAB „A“ veiklos sėkme. Todėl E. Š. pagal R. T. žodinį nurodymą atspausdino niekuo nuo kitų iki tol naudotų UAB „A“ veikloje sutarčių nesiskiriančią valymo paslaugų teikimo sutartį, ją pati pasirašė, o R. T., ją iš jos paėmė ir po to atvežė jau pasirašytą kitos šalies – UAB „G“ atstovo. Praėjus kažkuriam laikui po minėtos valymo paslaugų sutarties pasirašymo tarp UAB „A“ ir UAB „G“, bet dar nepradėjus teikti valymo paslaugų, pagal sutartį su UAB „G“, R. T. E. Š. pasakė, kad UAB „G“ reikia atlikti avansinį mokėjimą už sutartas teikti paslaugas, todėl reikia išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Apie tai, kad valymo paslaugos pagal pasirašytą sutartį nebus teikiamos, ar, kad tokia PVM sąskaita faktūra bus naudojama kažkokiems neteisėtiems tikslams, mokesčių vengimui ar pan., E. Š. nežinojo ir net negalėjo įtarti, nes nieko įtartino ar neįprasto nebuvo, kadangi ji buvo įsitikinusi, jog valymo paslaugos bus suteiktos, o netikėti R. T. neturėjo jokio pagrindo, tuo labiau, kad UAB „G“ buvo gerai žinoma, didelė bei autoritetinga bendrovė. Todėl įtarime nurodyta data ‑ 2011-12-31 išrašydama PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 056, E. Š. buvo visiškai įsitikinusi, kad pagal išrašytą minėtą PVM sąskaitą faktūrą UAB „G“ apmokės už valymo paslaugas avansu, o po to R. T. nurodytu laiku bus pradėti valyti restoranai. Valymo paslaugų sutarties realumą ir pirmos išrašytos PVM sąskaitos tikrumą vienareikšmiškai patvirtino ir tai, kad R. T. jai nurodė nuvežti PVM sąskaitą faktūrą į UAB „G“ ofisą. Praėjus kokiai savaitei, R. T. nurodymo valyti minėtus restoranus, nebuvo, nors pinigines lėšas UAB „G“ pervedė. E. Š. klausinėjo R. T. apie tai, kada reikės valyti restoranus, kadangi tokiems valymo plotams reikia iš anksto pasiruošti tiek valymo priemones, tiek darbuotojų užimtumo grafiko planavimą. Tačiau po kokios savaitės atėjęs R. T. pareiškė, kad visgi jis nusprendė, jog UAB „A“ bus kaip tarpininkė, o valymo darbus atliks UAB „Č“. Todėl E. Š., būdama įsitikinusi, kad UAB „A“ yra kaip tarpininkė, o valymo darbus atlikinėja UAB „Č“, pagal R. T. nurodymus išrašinėjo UAB „A“ vardu ir kitas PVM sąskaitas faktūras UAB „G“. E. Š. išrašytas UAB „A“ vardu PVM sąskaitas faktūras UAB „G“ pasiimdavo R. T., bet kam jis jas teikdavo UAB „G“, E. Š. nežino, išskyrus pirmą PVM sąskaitą faktūrą, kurią kaip minėjo, pati nuvežė į UAB „G“ ofisą ir paliko. Pagal R. T. nurodymus, UAB „G“ pervestas sumas, E. Š. mokėjimo nurodymais pervedė UAB „Č“. E. Š. buvo įsitikinusi, kad viskas yra teisėta, be to, minėtų mokėjimų nurodymų paskirtyse parašydavo, kad „avanso grąžinimas“ ir tai atitiko R. T. paaiškinimus, kad UAB „Č“ atlieka valymo paslaugas, todėl jai ir grąžinamas avansas.

6.7. Nuteistasis R. T. dėl UAB „A“ paaiškino, kad valymo darbus atlikinėjo jis pats, kartais vienas pats, kartais su kitais asmenimis. Taip pat specialia UAB „A“ priklausančia įranga buvo valomos ir UAB „G“ priklausančių restoranų / kavinių ortakių sistemos, darbai buvo atliekami visoje Lietuvoje.

6.8. Liudytojas G. B., UAB „G“ direktorius, parodė, kad dėl visų bendrovių, tame tarpe ir dėl UAB „A“, UAB „E“, jis bendravo tik su R. T.. G. B. su R. T. derino visus šių įmonių atliekamus darbus, jų kainas, terminus ir t. t., bei visi darbai, susiję su išvardintomis įmonėmis, buvo atlikti, visos paslaugos buvo teikiamos, todėl surašyti ir į apskaitą įtraukti dokumentai yra dėl realiai įvykusių sandorių. Liudytojas G. B. E. Š. nepažįsta ir su ja apie atliekamus darbus nekalbėjo.

6.9. Liudytojos J. L., S. L., N. J., M. B., UAB „A“ valytojos, parodė, kad valė įvairių įmonių patalpas, butus, privačius namus, tačiau kavinių ir restoranų nevalė.

6.10. Anot apeliančių, vertinant aukščiau paminėtus E. Š. parodymus kitų išvardintų faktinių duomenų aspektu, matyti, kad visos aukščiau išdėstytos aplinkybės nepatvirtina E. Š. veiksmuose tiek objektyvaus, tiek ir subjektyvaus aptariamos nusikalstamos veikos požymio ‑ tiesioginės tyčios buvimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad E. Š., pasirašydama 2011-12-01 Valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1, išrašydama ir pasirašydama UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras 2011-12-31 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 056, 2012-01-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076, 2012-02-28 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 093, 2012-07-31 serija (duomenys neskelbtini) 217, nesuvokė tiek savo, tiek nurodymus jai duodančių asmenų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl tokių jos ar nurodymus jai davusių asmenų veiksmų gali kilti neigiamos bet kokio pobūdžio teisinės pasekmės. E. Š. buvo įsitikinusi savo ir nurodymus jai davusių asmenų atliekamų veiksmų teisėtumu ir surašomų dokumentų turinio teisingumu, neturėjo jokio pagrindo abejoti jai duodamais nurodymais.

6.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš E. Š. parodymų matyti, kad net jai tapus UAB „A“ direktore, nurodymus, kurių teisėtumu nebuvo pagrindo abejoti, duodavo R. T.. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad E. Š. pati savarankiškai būtų davusi kokius nors nurodymus ar inicijavusi sutarties su UAB „G“ pasirašymą, PVM sąskaitų faktūrų surašymą ir pasirašymą, konkrečių faktinių duomenų į jas įrašymą, jų apmokėjimą, piniginių lėšų išgryninimą ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad E. Š. vadovauta UAB „A“ buvo realiai valymo paslaugų veiklą vykdanti bendrovė, su realiai joje dirbusiais asmenimis, turėjusi savo klientus, savo veikla siekusi pelno, mokėjusi visus privalomus mokesčius valstybei. Todėl, netikėti E. Š. parodymais, kad R. T. pasiūlymas pasirašyti valymo sutartį su UAB „G“, tuo išplečiant savo veiklą bei numatančią dar didesnes perspektyvas bendrovės pelningumo atžvilgiu, buvo priimtinas ir niekuo nesiskiriantis nuo kitų ir su kitomis bendrovėmis jau pasirašytų sutarčių, nėra jokio pagrindo. Be to, R. T. nurodymai išrašyti PVM sąskaitas faktūras avansiniam apmokėjimui už planuojamas suteikti valymo paslaugas, vėliau, kaip šias paslaugas įvykdyti perėmusiai UAB „Č“, taip pat buvo pasitikėjimo R. T. pasekmė, neturint jokios tyčios pagaminti netikrą dokumentą, nesuvokiant, kad į jį galimai rašomi netikri faktiniai duomenys.

6.12. Anot apeliančių, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad E. Š. dokumentų (Valymo sutarties, PVM sąskaitų faktūrų) pasirašymas, tuo neva patvirtinant įsipareigojimą teikti valymo paslaugas, apmokėti už jų suteikimą, buvo atliktas neturint tikslo sukelti realius neigiamai teisiškai vertinamus faktinius padarinius. R. T. ir E. Š., R. T. įkalbinant pastarąją pereiti dirbti į UAB „A“ bei paskiriant E. Š. bendrovės direktore, turėjo skirtingus tikslus – E. Š. tokiu būdu tikėjo karjeros perspektyvomis, bendrovės veiklos sėkme, o R. T. ‑ pasinaudoti E. Š. patiklumu ir vadovavimo patirties stoka bei tokiu būdu apgaule įgyti svetimą turtą, išvengiant privalomų mokėti mokesčių valstybei.

6.13. Apeliantės nesutinka su E. Š. nuteisimu už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad analizuojant E. Š. tyčios turinį šios nusikalstamos veikos aspektu, konstatuotina, kad E. Š. veiksmuose nėra apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties, t. y. E. Š., nesuvokdama aplinkybių apie buhalteriniuose dokumentuose įrašomų faktinių aplinkybių tikroviškumą, bet šiuos dokumentus, kaip įsitikinus esant tikrus, įtraukdama į savo vadovautos bendrovės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu nesiekė iškreipti bendrovės veiklos rezultatų, jos turto, tikrosios ūkinės, finansinės būklės.

6.14. Apeliantės taip pat nesutinka su E. Š. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliantės nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu E. Š. veiksmuose nebuvo nustatyti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Anot apeliančių, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visetas patvirtina, kad E. Š. veiksmuose nėra sukčiavimo požymių.

6.15. Nuteistoji E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012-08-07 gavo R. T. nurodymą išimti iš banko grynais pinigais UAB „G“ pervestas pinigines lėšas. Po R. T. nurodymo gavimo, E. Š., nuvykusi į banką kartu su R. T., iš banko darbuotojos pokalbio turinio su R. T., suprato, kad R. T. jau banke buvo užsakęs išgryninimui reikalingą pinigų sumą, todėl gryni pinigai banke jau buvo paruošti. Visus 2012-08-07 išgrynintus pinigus, iš viso 54 800 Lt, iš karto pasiėmė R. T.. Visuose minėtų piniginių lėšų išgryninimo veiksmuose dalyvavo ir jiems vadovavo R. T.. E. Š. paklausė R. T., kada jis išrašys dokumentą, patvirtinantį pinigų paėmimą, o R. T. paaiškino, kad nesijaudintų, nes viską sutvarkys buhalterė. E. Š. nežinojo, kam ir kokiu tikslu R. T. panaudojo, ar kam perdavė išgrynintus pinigus.

6.16. Apeliantės nurodo, kad E. Š., pasirašydama sutartį, išrašydama PVM sąskaitas faktūras, išgrynindama PVM sąskaitos faktūros pagrindu atliktą mokėjimą, buvo įsitikinusi savo ketinimų teisingumu ir realumu, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo pobūdžio, t. y. jos veiksmuose nenustatytas būtinas sukčiavimo sudėties elementas ‑ kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad E. Š. būtų veikusi grupėje su galimai realius nusikalstamus ketinimus turėjusiais asmenimis, kad būtų susitarusi veikti bendrai, siekti bendrų nusikalstamų tikslų ar / ir, kad būtų suvokusi šių nusikalstamų ketinimų esmę.

6.17. Apgaulė reiškiasi asmens suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto perleidimu kaltininkui ‑ tame tarp ne tik dėl paties turto vertės jo savybių ar pan., bet ir kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų, ketinimų ir pan. Šioje byloje apgaulė Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio prasme pasireiškė pagaminimu bei panaudojimu žinomai suklastotų dokumentų, tačiau analizuojant bei vertinant šį apgaulės elementą, apeliantės pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nenustatyta, jog valymo sutartis, PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo mokamos piniginės lėšos, būtų buvusios suklastotos E. Š. tyčiniais veiksmais. Nepaneigus E. Š. nurodytų aplinkybių bei nepatvirtinus jos kaltės dėl dokumentų suklastojimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad E. Š. veikė tyčia ir žinomai netikrų dokumentų pagrindu siekė apgaule UAB „A“ naudai panaikinti turtinę prievolę.

6.18. Apeliantės dalyje dėl E. Š. veiksmų, susijusių su UAB „E“, nurodo, kad E. Š. parodė, jog 2012-08-10 UAB „E“ PVM sąskaitos faktūros nematė, jos nespausdino ir pasirašinėjo, nes UAB „E“ niekada nedirbo, todėl suvokdama tai, nebūtų atlikusi tokių akivaizdžiai neteisėtų veiksmų. E. Š. nežino, kas galėjo atspausdinti šį dokumentą, o E. Š. jį atspausdinti niekas neprašė. Nuteistasis R. T. parodė, kad UAB „E“ galimai buvo UAB „Č“ subrangovė, tačiau to tiksliai neprisimena. UAB „G“ rūpėjo, kad butų atlikti darbai ir jiems nebuvo svarbu, kas juos atlieka. Liudytoja D. S. parodė, kad į darbą UAB „E“ ją priėmė R. T.. Visi D. S. veiksmai buvo derinami su R. T., be jo žinios negalėjo priimti savarankiškų sprendimų. Kadangi bendrovėje grynais pinigais atsiskaitymų nebuvo, D. S. visada gaudavo R. T. nurodymą dėl pinigų pervedimo ar išgryninimo, kuriuos atiduodavo jam asmeniškai. 2012 m. UAB „E“ vardu pasirašė R. T. pateiktą sutartį su UAB „G“ dėl hidraulinių darbų atlikimo, o R. T. paaiškino, kad visus darbus atliks UAB „Č“, tačiau kas surašė 2012-08-10 PVM sąskaitą faktūrą tarp UAB „G“ ir UAB „E“, D. S. nežino. Liudytoja D. S. patvirtino, kad šios PVM sąskaitos faktūros pagrindu į UAB „E“ sąskaitą buvo pervesta 90 000 Lt, kuriuos D. S. visus išgrynino ir perdavė R. T.. D. S. kabinete sėdėjo su E. Š., buvo atvejų, kai E. Š. R. T. nurodymu tikrindavo UAB „E“ banko sąskaitas. Už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą UAB „G“ ir UAB „Č“ D. S. jokio atlygio negavo, D. S. manymu, R. T. pasinaudojo jos nepatyrimu.

6.19. Apeliantės, vertindamos ir analizuodamos kaltinimą dalyje dėl 2012-08-10 UAB „E“ PVM sąskaitos faktūros pagaminimo, daro išvadą, kad kaltinimas šioje dalyje taip pat yra grindžiamas tik prielaidomis ir nepagrįstais spėjimais, nes šio suklastoto dokumento pagrindu pervestų piniginių lėšų E. Š. asmeniškai negrynino ir neperdavinėjo R. T., o byloje objektyvių ir iš bešališkų šaltinių gautų duomenų, leidžiančių pagrįsti apkaltinamajame nuosprendyje nurodytoms išvadoms dėl E. Š. kaltės, nėra. Šios nurodytos aplinkybės taip pat nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys.

6.20. Pasak apeliančių, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės tiesiogiai nepatvirtina E. Š. kaltės dėl konkrečių inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, o slapta užfiksuotų pokalbių turinys bei šių pokalbių ištraukos iš viso pokalbio konteksto turinio apie teismo nuomone „pakankamai užšifruotus pokalbius“, „fiktyvių sutarčių sudarymų“, žinojimą ir supratimą apie „B. G., kaip formalaus įmonių vadovo, UAB „Č“ ir UAB „E“ vaidmenį“ ir kt., leidžia daryti tik niekuo nepagrįstą ir subjektyvią prielaidą apie jos nusikalstamus veiksmus bei nusikalstamą savo veiksmų suvokimą. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų netiesioginių įrodymų (slapta užfiksuotų pokalbių turinys) visuma nesudaro vieningos loginės grandinės kategoriškai išvadai dėl to, kad E. Š. nusikalstamus veiksmus UAB „A“ ir UAB „E“ vardu atliko suvokdama savo nusikalstamų veiksmų esmę bei veikdama tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje objektyviai nustatyta, kad E. Š. tikėjo R. T. vykdomos veiklos teisėtumu bei neturėjo jokio pagrindo tuo abejoti, buvo jauno amžiaus, nepatyrusi mergina. Tačiau tai, kad šie asmenys tarpusavyje bendravo, o E. Š., nesuvokdama naudojamos apgaulės, paklusniai vykdė R. T. duodamus nurodymus, nepatvirtina, jog E. Š. suvokė tiek R. T., tiek savo pačios nusikalstamų veiksmų esmę, t. y. vykdomą sukčiavimą, dokumentų klastojimą.

6.21. Nagrinėjamoje byloje kaltinant E. Š. padarius Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas bei nuteisus ją už šias veikas, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, šioje baudžiamojoje byloje laikytini esminiais. Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, kuris neturi objektyvaus pagrindo, kadangi įrodymai nebuvo kruopščiai analizuojami ir lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl sprendimą byloje užtikrino nepatikima ir abejotina informacija, paremta spėjimais bei prielaidomis. Nuosprendyje teismas išdėstė ne motyvus, o tik prielaidas ir spėjimus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, turinčius reikšmės teisingam bylos išsprendimui, įrodymus. Be to, teismas neatliko išsamios įrodymų analizės bei nepašalino priešta(duomenys neskelbtini)imų tarp ištirtų įrodymų.

6.22. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei vadovaujantis principu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), byloje nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių E. Š. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, nesant galimybės vienareikšmiškai pasakyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo E. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir E. Š. dėl šių veikų išteisintina, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Šalies argumentai

6.23. Apeliančių nuomone, net ir preziumuojant tai, kad E. Š. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, akivaizdu, kad jai paskirtos bausmės dydis yra aiškiai per didelis, neatitinka bausmės skyrimo tikslų bei paskirties, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Šiuo konkrečiu atveju, paskirta bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau ji yra betikslė, t. y. pasiekianti iš esmės tik vieną tikslą ‑ nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas ir nelogiškas. E. Š. anksčiau neteista (neturi nei faktinio, nei teisinio teistumo), nei karto nebausta administracinėmis nuobaudomis, šiuo metu niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose ir laukiasi antro vaiko, veiksmai, kurių padarymu kaltinama E. Š., atlikti ir sukėlė teisines pasekmes esant dviprasmiškai ir įvairiai vertintinai situacijai. Be to, E. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jokios materialinės naudos iš atliktų veiksmų neturėjo, sunkinančių baudžiamąją atsakomybč aplinkybių byloje nenustatyta, nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinama E. Š., padarytos prieš ilgą laiko tarpą (2012 metais), o viso ilgai trukusio ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (6 metai) E. Š. jautė nuolatinį stresą ir nesaugumo jausmą, patyrė didelius psichologinius išgyvenimus. Esant visetui aukščiau išdėstytų priežasčių, apeliančių manymu, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Atsižvelgus į nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybių visetą, E. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tyrimo trukmę, darytina išvada, kad E. Š. paskirtos bausmės dydis turi būti sumažintas.

7. Nuteistojo K. R. gynėjas advokatas A. Jucevičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria K. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria K. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį ir perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį. Netenkinus antrojo prašymo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria K. R. buvo skirta 300 MGL bauda už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 100 MGL bausmę. Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį K. R. atžvilgiu palikti nepakeistą.

7.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su nuosprendžiu nesutinkama iš dalies, neginčijama jo dalis dėl Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarytos veikos. Apeliantas nurodo, kad kitoje dalyje teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje netinkamai pritaikytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies nuostatos, nuosprendis pagrįstas prieštaraujančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kuriuos teismas netinkamai vertino, nelygino vienų įrodymų su kitais, dėl to padarė teisės taikymo klaidą, be to, visas abejones aiškino ne kaltinamojo naudai, o kaltinimo, todėl prašo šioje dalyje nuosprendį panaikinti.

7.2. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad K. R., veikdamas savo vadovaujamos įmonės UAB „B“ vardu, sudarė dvi statybos rangos sutartis su užsakovu UAB „G“ dėl statybos rangos darbų atlikimo užsakovo objektuose. Pirmos sutarties darbų kaina – 284 607,73 Lt su PVM, o antrosios ‑ 252 890 Lt su PVM, bendra abejose sutartyse nurodytų darbų kaina – 537 497,73 Lt, tame tarpe 93 284,73 Lt PVM. Taip pat sudarė bendradarbiavimo sutartį su UAB „J“, kuri pateikė sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 008, iš kurios matyti, kad UAB „B“ turi sumokėti minėtai įmonei 526 607,73 Lt. Ši suma buvo sumokėta UAB „Č“, o UAB „B“ ją įtraukė į buhalterinę apskaitą kaip į pirktas paslaugas. Nuo abiejų sumų skirtumo, t. y. gautos iš UAB „G“ ir sumokėtos UAB „Č“, kuri liko UAB „B“ žinioje, lygios 10 890 Lt, deklaravo mokėtiną pridėtinės vertės mokestį ir jį sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai užskaitymo būdu. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad K. R. buvo žinoma, kad jo vadovaujama įmonė neatliko ir neketino atlikti jokių darbų užsakovo objektuose, taip pat, kad išrašytuose dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose bei pateiktose PVM mokesčių deklaracijose yra įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „B“ atliko statybos rangos darbų už 537 497,73 Lt, tame tarpe 93 284,73 Lt PVM. Tai kaltinamasis K. R. teigė nuo pat pirmos jo apklausos dar 2012 metais. Tačiau, anot apelianto, neatitinka tikrovės nuosprendyje padarytos išvados, kad nuteistasis K. R. žinojo, neva tie darbai iš viso nebuvo atlikti, taip pat kad jis, kartu su nuteistuoju R. T. turėjo bendrą sumanymą sukčiauti ir to pasekoje panaikino turtinę prievolę – 27 017,13 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą.

7.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. R. buvo žinoma, kad jo vadovaujama įmonė UAB „B“ neatliko darbų jokiuose UAB „G“ objektuose, tačiau priešingai, nei teigiama nuosprendyje, K. R. nebuvo žinoma tai, kad darbai iš viso nebuvo atlikti ir neplanuojami atlikti. To nepatvirtino nei pats K. R., to nenurodė ir R. T.. K. R. teigė, jog R. T. jam buvo žinomas kaip verslininkas, turėjęs savo statybos bendroves ir atlikdavęs statybos darbus dideliuose statybos objektuose. R. T. pasakė K. R., kad jo įmonės atliko darbus užsakovo UAB „G“ statybos objektuose, tačiau negali jų priduoti, nes neturi tinkamo atestato, kurį turi K. R., todėl pasiūlė, kad UAB „B“ taptų rangovu, o subrangovu bus įmonė, susijusi su R. T. ir faktiškai atlikusi darbus. Iš esmės tokius pačius parodymus davė ir liudytoja As. S., dalyvavusi pokalbyje, taip pat ir R. T.. Jie teigė, kad pradžioje R. T. buvo pasiūlyta įsigyti dalį UAB „B“ akcijų, tačiau jis nesutiko. Vėliau pasiūlė UAB „B“ tapti genrangovu atliekant darbus užsakovo UAB „G“ objektuose. Kaip paliudijo As. S., kuri yra viena iš UAB „B“ akcininkų, ir kaip paaiškino pats nuteistasis K. R., toks verslo modelis, kai viena įmonė sudaro rangos sutartį su užsakovu kaip rangovas, o vėliau sudaro sutartį su kitu subrangovu, yra normali verslo praktika. Tokiu atveju rangovas pasilieka pajamų dalį, o didesnę sutartą jų sumą perveda subrangovui. Tokio pobūdžio sutartys yra reglamentuojamos Civiliniame kodekse. Remiantis tokia sutartimi, rangovui keliami tam tikri reikalavimai, pvz., kad jis turėtų tam tikrus kvalifikacinius atestatus, o subrangovui tokie reikalavimai gali būti ir nekeliami, nes atsakomybę už netinkamai atliktus darbus neša būtent rangovas. Liudytojas G. B., užsakovo direktorius, patvirtino, kad jei darbai būtų atlikti nekokybiškai, užsakovas reikalautų pašalinti defektus būtent iš UAB „B“, remdamasis pasirašytomis su UAB „B“ sutartimis, kuriose keli punktai teigia apie rangovui keliamus reikalavimus ir jo atsakomybę. Taigi nėra jokių duomenų, kurie paneigtų, jog K. R. ir R. T. minėto susitikimo (ar kiek vėliau) metu, susitarė sukčiauti siekiant rezultato ‑ UAB „B“ naudai panaikinti turtinę prievolę. Kadangi R. T. buvo žinomas kaip verslininkas, turintis savo įmonę, jis pateikė K. R. sutartį tarp UAB „B“ ir subrangovo UAB „J“, o vėliau ir atliktų darbų aktus. Jokių abejonių, kad UAB „J“ neatliko darbų, K. R. nekilo ir negalėjo kilti. Taip pat nekilo jokių abejonių ir dėl to, kad UAB „J“ gali nesumokėti pridėtinės vertės mokesčio. Byloje atsakingi UAB „G“ darbuotojai (tame tarpe direktorius G. B.) paliudijo, kad visi darbai, nurodyti sutartyse, pasirašytose tarp užsakovo UAB „G“ ir UAB „B“, buvo atlikti. Dėl to pasirašė darbų priėmimo aktus, ant kurių vėliau pasirašė ir UAB „B“ vadovas K. R.. Rangovų paieška pas užsakovą užsiėmė R. T., kuris buvo atsakingas už remontus UAB „G“, todėl turėjo jo paties valdomų ar kitų įmonių pagalba atlikti užsakytus darbus.

7.4. Bylos nagrinėjimo metu kaltintoja teigė (o pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pakeistame kaltinime nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės pilnai pasitvirtino), kad tiesioginė K. R. tyčia buvo ta, kad jis neįsitikino, jog pasirašytose sutartyse nurodyti darbai atlikti. Tačiau K. R. buvo žinomos bent trys aplinkybės, kurios leido padaryti išvadą, kad darbai buvo atlikti, o būtent: 1) jo pasitikėjimas R. T., kaip patyrusiu verslininku, turinčiu verslo kontaktų su UAB „G“; 2) K. R. buvo pateikti darbų atlikimo aktai, kuriuos pasirašė UAB „G“ vadovas; 3) į UAB „B“ banko sąskaitą buvo pervesti pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp K. R. ir R. T., kai K. R., prieš darydamas bankinį pavedimą UAB „J“ pavedimą, pats pasitikrina, ar UAB „J“ yra PVM mokėtojas. Tai įrodo, jog K. R. neketino pervesti pinigus įmonei, kuri galimai nėra PVM mokėtoja, kadangi tokiu atveju atsakomybė už neapdairumą dėl to, kad PVM sąskaitą faktūrą išrašė ne PVM mokėtojas, kiltų UAB „B“. Sužinojęs, kad UAB „J“ nebėra PVM mokėtojas, pasakė, kad šiai įmonei nemokės. Iš pokalbio akivaizdu, kad R. T. nustemba ir pasako, kad tai išspręs, vėliau pateikia UAB „J“ prašymą pervesti pinigus UAB „Č“. Tai akivaizdžiai įrodo, kad K. R. nėra susijęs su PVM grobstymu.

7.5. Anot apelianto, visos šios aplinkybės įrodo, kad K. R. nesiekė sukčiauti siekiant rezultato ‑ UAB „B“ naudai panaikinti turtinę prievolę. Jis buvo įsitikinęs, kad subrangovas UAB „J“ atliko rangos darbus, o UAB „B“ vaidmuo ‑ būti rangovu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją, nešti už tai atsakomybę prieš užsakovą, gaunant atlygį už tai, o didžiąją dalį kainos sumokant darbus atlikusiam subrangovui, taip pat deklaruoti gautas pajamas ir sumokėtas išlaidas, o nuo gauto pelno deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Iš bylos įrodymų visumos matyti, kad K. R. veiksmuose nėra sukčiavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, t. y. apgaulės ir tiesioginės tyčios. Byloje nesant objektyvių duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės padaryti išvados, kad nuteistajam K. R. buvo žinoma apie ketinimą sukčiauti. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas patikimais, abejonių kaltinamojo kaltumu nekeliančiais bylos įrodymais. Taigi iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apelianto nuomone, nuteistojo K. R. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis dalyje dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

7.6. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad K. R. padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje. K. R. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad suklastojo dokumentą, jog atliko rangos darbus užsakovo objektuose, todėl jam už tai kyla atsakomybė. Tačiau K. R. nesuvokė, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, tokių padarinių nenorėjo. Iš gautų pinigų už užsakovo objektuose atliktus darbus K. R. pervedė juos, jo manymu, subrangovams, kurie atliko darbus. Įmonei UAB „B“ liko 10 890 Lt, tame tarpe 1 890 Lt (547,38 Eur) PVM, kurio vertė nėra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo perkvalifikuoti nuteistojo K. R. padarytą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

7.7. Anot apelianto, net ir padarius prielaidą, kad nuteistasis padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje, jam skirta bausmė neatitinka bausmių skyrimo taisyklių ir protingumo kriterijų. UAB „B“ gavo pajamų tik 10 890 Lt (arba 3 157 Eur), nuo šios sumos sumokėjo visus mokėtinus mokesčius, tame tarpe PVM ir pelno mokestį, pats K. R. jokios asmeninės naudos iš to negavo. Todėl jam skirta 300 MGL arba 11 298 Eur bauda yra neprotingai ir neteisėtai per didelė. Juo labiau, kad K. R. prisipažino šią veiką padaręs ir dėl to gailėjosi, kas laikytina baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8. Nuteistojo G. S. gynėjas advokatas R. Merkevičius apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują ‑ G. S. išteisinantį nuosprendį.

8.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisingą sprendimą. Teismas neatsakė nei į vieną teisinį argumentą, kuris buvo nurodytas G. S. gynybos baigiamojoje kalboje. Anot apelianto, tai leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teisme iš G. S. buvo atimta teisė būti išklausytam ir sąžiningo rungimosi galimybė, tad ir bet kokia galimybė (jau nekalbant apie realią ir veiksmingą galimybę) apsiginti. Apelianto manymu, nuosprendžio tekstas suponuoja įspūdį ir jausmą, jog iš esmės viskas, kas baudžiamosios bylos procese vyko pirmosios instancijos teisme, tebuvo teisminio bylos nagrinėjimo iliuzija, išorinė regimybė ar net vaidyba, nes nei į vieną nuo kaltinimo besiginančios pusės argumentą baigiamajame teismo akte taip ir neatsakyta (atrodo, kad viso proceso metu gynyba tiesiog tylėjo). Pasak apelianto, visiškai priešingai pirmosios instancijos teismas pasielgė su valstybiniu kaltinimu ‑ kaltinamojo akto ir prašymo pakeisti kaltinimą teiginiai yra beveik pažodžiui (neištaisant net akivaizdžių klaidų, dviprasmybių ir netikslumų) perkelti į nuosprendžio aprašomąją ‑ nustatomąją dalį, kuo pirmosios instancijos teismas pademonstravo gana aiškų savo tendencingumą ir šališkumą G. S. nenaudai. Apeliantas nurodo, kad išanalizavęs teismų praktiką, baudžiamojoje byloje (tiek, kiek tai neliečia G. S. įkaltinamų veiksmų) iš esmės teisingai nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismo nuosprendį priėmusi teisėja teisiškai kvalifikavo visiškai neteisingai (contra legem), dėl to G. S. nepagrįstai pripažino kaltu, nors kitose analogiškose ar panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, dalyvaujant tai pačiai teisėjai, Vilniaus apygardos teismo sprendimai teisinio kvalifikavimo požiūriu yra visiškai priešingi ir teisingi (palyginimui žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą apeliacinėje byloje Nr. 1A-463-574/2017).

8.2. Anot apelianto, iš nuosprendžio aprašomosios – nustatomosios dalies (Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) neįmano suprasti, kokias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis, įrodytomis, ir kurias iš jų vėliau teisiškai kvalifikavo kaip tariamai nusikalstamą G. S. elgesį. Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje ‑ nustatomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje ‑ nustatomojoje dalyje turi būti nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, šios aplinkybės turi būti išdėstytos tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad tam tikrą nusikalstamą veiką asmenys padarė bendrininkaudami, šios įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės nuosprendžio aprašomojoje ‑ nustatomojoje dalyje negali skirtis, turi būti tapačios (žinoma, išskyrus specifiką, liečiančią įkaltinamą vaidmenį). Apeliantas nurodo, kad nuosprendis iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą ‑ iš nuosprendžio aprašomosios ‑ nustatomosios dalies matyti, jog vienas tariamas bendrininkas tariamą nusikalstamą veiką bendrininkaudamas tariamai padarė vienomis faktinėmis aplinkybėmis, kitas ‑ kitokiomis, o trečias ‑ dar kitokiomis faktinėmis aplinkybės.

8.3. Apeliantas nurodo, kad G. S. pripažintas kaltu su R. T. ir A. S. tariamai bendrininkavęs nuo 2012 m. birželio iki liepos mėnesio, A. S. pripažintas kaltu su G. S. ir R. T. tariamai bendrininkavęs irgi nuo 2012 m. birželio iki liepos mėnesio, tuo tarpu R. T. pripažintas kaltu su G. S. ir A. S. tariamai bendrininkavęs nuo 2012 m. birželio iki rugpjūčio mėnesio, todėl, anot apelianto, iš nuosprendžio lieka neaiškus „įrodyta pripažintos“ tariamos nusikalstamos veikos padarymo laikas.

8.4. G. S. pripažintas kaltu su R. T. ir A. S. apgaule UAB „C“ naudai panaikinęs 45 124,26 Lt dydžio turtinę prievolę sumokėti PVM, A. S. pripažintas kaltu su G. S. ir R. T. apgaule UAB „C“ naudai panaikinęs irgi 45 124,26 Lt dydžio turtinę prievolę sumokėti PVM, tuo tarpu R. T. pripažintas kaltu su G. S. ir A. S. apgaule UAB „C“ naudai panaikinęs 941 620,41 Lt dydžio turtinę prievolę sumokėti PVM, todėl, anot apelianto, iš nuosprendžio lieka neaiškūs „įrodyta pripažintos“ tariamos nusikalstamos veikos padarymo padariniai (tai, kad tariamos turtinės prievolės dydis, išreikštas eurais, yra tapatus, in concreto nekeičia reikalo esmės, nes 2012 metais Lietuvoje galiojusi valiuta buvo litas, taigi tik litas tebuvo ir tegalėjo būti pirminė padarytos turtinės žalos apskaičiavimo išraiška (euras tebuvo vertinys pagal tuo metu galiojusį lito ir euro valiutų kursą).

8.5. G. S. pripažintas kaltu dėl to, kad 2012 m. liepos 21 d. nurodė A. S. pasirašyti R. T. A. S. pateiktus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą faktūrą, tuo tarpu R. T. pripažintas kaltu dėl to, kad 2012 m. liepos 21 d. būtent jis nurodė A. S. pasirašyti jo paties (t. y. R. T.) pateiktus atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, o A. S. pripažintas kaltu, kad 2012 m. liepos 21 d. atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą pasirašė be jokių kažkieno nurodymų, todėl, anot apelianto, iš nuosprendžio lieka neaiškus „įrodyta pripažintos“ tariamos nusikalstamos veikos padarymo būdas; šis teisinis aspektas yra itin aktualus G. S., kuriam yra įkaltintas tariamas padėjimas padaryti tariamą nusikalstamą veiką.

8.6. G. S. nėra pripažintas kaltu, esą dalyvavo 2012 m. liepos 20 d. A. S. išgryninant pinigus iš UAB „C“ banko sąskaitos, tuo tarpu pripažįstant kaltu R. T. ir A. S. nuosprendyje jau nurodyta, esą A. S. 2012 m. liepos 20 d. pinigus iš UAB „C“ banko sąskaitos išgrynino dalyvaujant G. S., todėl, anot apelianto, iš nuosprendžio lieka neaiškus „įrodyta pripažintos“ tariamos nusikalstamos veikos padarymo būdas bei kiekvieno iš apkaltintų asmenų veiksmai ir vaidmuo.

8.7. G. S. pripažintas kaltu, kad A. S. iš UAB „C“ banko sąskaitos išgrynintus pinigus iš A. S. esą gavo 2012 m. liepos 20 d., R. T. pripažintas kaltu irgi nurodant, esą iš UAB „C“ banko sąskaitos išgrynintus pinigus A. S. G. S. perdavė 2012 m. liepos 20 d., tuo tarpu A. S. pripažintas kaltu dėl to, esą iš UAB „C“ banko sąskaitos išgrynintus pinigus G. S. „faktiškai“ perdavė 2012 m. liepos 21 d., todėl, anot apelianto, iš nuosprendžio vėl lieka neaiškus „įrodyta pripažintos“ tariamos nusikalstamos veikos padarymo laikas.

8.8. G. S. nėra pripažintas kaltu, esą dalyvavo 2012 m. liepos 21 d. vykusiame susitikime, kuriame A. S. pasirašė R. T. A. S. pateiktus UAB „J“ dokumentus: 2012 m. birželio 26 d. Statybos rangos sutartį (be numerio) su Priedu Nr. 1, 2012 m. liepos 10 d. datuotą atliktų darbų aktą, 2012 m. liepos 20 d. datuotą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0952 ir 2012 m. liepos 20 d. datuotą Kasos pajamų orderio kvitą PART Nr. 856, tuo tarpu R. T. pripažintas kaltu dėl to, kad šiuos dokumentus A. S. pasirašyti jis davė ir A. S. juos pasirašė „toje pat vietoje ir tuo pačiu metu“, taigi esą dalyvaujant ir G. S., o A. S. pripažintas kaltu, kad šiuos R. T. jam pateiktus UAB „J“ dokumentus pasirašė susitikimo su R. T. metu, taigi be G. S., todėl, anot apelianto, iš nuosprendžio lieka neaiškus „įrodyta pripažintos“ tariamos nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas.

8.9. Pasak apelianto, nuosprendyje iš esmės nėra (nebeliko) nė vienos esminės faktinės aplinkybės, kuri nekeltų abejonės ‑ jau vien nuosprendžio aprašomoji ‑ nustatomoji dalis yra dviprasmiška ir vidiniai prieštaringa iš esmės visais reikšmingais faktiniais aspektas. Ši išvada daroma vien tik skaitant patį nuosprendžio tekstą, t. y. net nevertinant to, kiek šis tekstas yra pagrįstas baudžiamosios bylos medžiaga. Gynėjas apibendrintai vertindamas šiuos gana gausius ir sisteminius nuosprendžio aprašomojoje ‑ nustatomojoje dalyje esančius esminius prieštaravimus ir dviprasmybes, daro prielaidą, jog pripažindamas G. S. kaltu padarius tariamą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nebuvo aiškiai ir tiksliai, „nesant pagrįstų abejonių“, nustatęs esminių G. S. įkaltinamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Iš taip suformuluotos nuosprendžio aprašomosios ‑ nustatomosios dalies neįmanoma suprasti, kokius konkrečius faktus pirmosios instancijos teismas teisiškai įvertino kaip sudarančius G. S. įkaltinamos tariamai nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalis) ir vaidmens (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis) sudėtį. Pasak apelianto, taip nenuosekliai, dviprasmiškai ir vidiniai prieštaringai suformuluota nuosprendžio aprašomoji ‑ nustatomoji dalis pažeidžia ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies a) punkte bei Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą kaltinamojo G. S. teisę aiškiai ir tiksliai žinoti jam reiškiamo baudžiamojo kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Kita vertus, anot apelianto, taip, gana atmestinai ir neatsakingai, suformuluota nuosprendžio aprašomoji ‑ nustatomoji dalis pakankamai aiškiai leidžia suprasti ir tam tikrą vidinį pirmosios instancijos teismo nusiteikimą, veikimo kryptį ir intencijas ‑ nepagrįstą prielankumą valstybiniam kaltintojui (ši pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto dalis yra tiesiog nekritiškai perrašyta nuo kaltinimo dokumentų) bei visišką dėmesio nekreipimą į G. S. gynybos argumentus. Apeliantas nurodo, kad baigiamojoje kalboje atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad kaltinimas yra dviprasmiškas ir vidiniai prieštaringas, iš jo sunku tiksliai žinoti, kokia faktinė istorija yra įkaltinama kaltinamiesiems. Tačiau, vietoje to, kad dėmesingai patikrintų šį G. S. gynybos argumentą, pirmosios instancijos teismas į savo baigiamąjį aktą ‑ nuosprendį ‑ tiesiog pažodžiui perrašė kaltinimo dokumento tekstą.

8.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė ir, neatkreipęs reikiamo dėmesio į jų specifiką, neteisingai teisiškai kvalifikavo tarp UAB „G“, UAB „C“ ir UAB „J“ susiklosčiusius mokestinius teisinius santykius, dėl ko nepagrįstai konstatavo, esą G. S. padėjo panaikinti prievolę mokėti PVM UAB „C“ naudai. Anot apelianto, kaip ir bet kurio kito teisinio kvalifikavimo atveju, taip ir ypatingai šio baudžiamojo teisinio kvalifikavimo atveju, visų pirma, svarbu tiksliai ir teisingai nustatyti faktines aplinkybes ir konkrečius asmenų veiksmus, kuriuos reikia teisiškai kvalifikuoti. Išskyrus veiksmus ir vaidmenį, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu priskyrė G. S., in concreto reikšmingas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė iš esmės teisingai.

8.11. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo šiuos du tolesnį baudžiamąjį teisinį vertinimą lemiančius juridiškai reikšmingus pirminius faktus: 1) santykį tarp UAB „G“ ir UAB „C“, kuris pasireiškė tuo, kad, nors buvo surašyti ir pasirašyti ūkinę operaciją ‑ hidroizoliacijos darbus ‑ pagrindžiantys dokumentai, tačiau iš tiesų UAB „C“ UAB „G“ jokių hidroizoliacijos darbų neatliko; 2) santykį tarp UAB „C“ ir UAB „J“, kuris pasireiškė tuo, kad, nors buvo surašyti ir pasirašyti ūkinę operaciją ‑ hidroizoliacijos darbus ‑ pagrindžiantys dokumentai, tačiau iš tiesų UAB „J“ UAB „C“ jokių hidroizoliacijos darbų neatliko. Nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu tam tikrus veiksmus atlikęs tik santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „G“. Tik šie santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „G“ atlikti G. S. veiksmai teisiškai yra kvalifikuoti kaip tariamas padėjimas UAB „C“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti PVM į Lietuvos valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalis su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį). Nuosprendžiu G. S. nėra pripažintas kaltu atlikęs bent vieną veiksmą santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“.

8.12. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad mokesčių teisės (inter alia apmokestinimo PVM) požiūriu santykis tarp UAB „C“ ir UAB „G“ bei santykis tarp UAB „C“ ir UAB „J“ yra visiškai atskiri, savarankiški santykiai, sukuriantys absoliučiai atskiras, viena nuo kitos nepriklausomas ir iš esmės nesusijusias ūkio subjektų pareigas mokėti ar nemokėti PVM, visiškai nepaisant to, kad abiejuose šiuose santykiuose veikia tie patys asmenys, kad šie santykiai galbūt yra tam tikro bendro nusikalstamo siekio ir mechanizmo dalys ir t. t., turtinės (mokestinės) prievolės mokėti PVM, o taip pat ir siekio apgaule išvengti šios turtinės prievolės kontekste santykis tarp UAB „C“ ir UAB „G“ bei santykis tarp UAB „C“ ir UAB „J“ turi būti analizuojamas ir vertinamas atskirai.

8.13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad sukčiavimo PVM nemokėjimo srityje mechanizmas, susijęs su įmone UAB „C“ nesiskyrė nuo anksčiau R. T. pasitvirtinusių kaltinimų su įmonėmis UAB „B“, UAB „A“.

8.14. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi aptariamų įvykių metu) (toliau tekste ‑ PVM įstatymas) nuostatos. PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, nurodanti inter alia, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos už atlygį, 2) prekių tiekimas ar paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje ir 3) prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks; PVM įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą atsiranda, kai PVM įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; PVM įstatymo 14 straipsnio 4 dalis, nurodanti, kad jeigu avansas gaunamas, kai pagal sandorio sąlygas prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti prekių tiekimo ar paslaugų teikimo apmokestinamuoju momentu laikyti avanso gavimo momentą ir nuo gauto avanso skaičiuoti PVM PVM įstatymo nustatyta tvarka; PVM įstatymo 57 straipsnis, kurio 1-oji dalis nurodo, kad teisę į PVM atskaitą turi tik PVM mokėtojai, išskyrus tuos, kuriems taikomas PVM įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos; 2-oji dalis nurodo, kad į PVM atskaitą laikantis PVM įstatymo nuostatų gali būti traukiamas pirkimo ir (arba) importo PVM, ir 3-ioji dalis nurodo, kad asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise ir nesinaudoti; PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalis, nurodanti inter alia, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje turi būti išskirta PVM suma, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ar paslaugų pirkėjas; PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus PVM įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus; PVM įstatymo 89 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas sumos <...> atimama atskaitoma pirkimo PVM suma.

8.15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija sutikslina šį teisinį reguliavimą ir nurodo, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į atskaitą, jei, atsižvelgiant į objektyvius įrodymus, nustatoma, kad: 1) sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant arba 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje, arba 3) jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog, įsigydamas prekes, jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekime ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamas apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos (palyginimui žr.: LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1206-438/2016).

8.16. Apeliantas nurodo, kad pagrindinis teisinis aspektas, kuris vertinamas ir sprendžiamas sukčiavimo PVM srityje atvejais, tai, ar prekės (paslaugos) pirkėjas turėjo teisę į PVM atskaitą ir ja pasinaudojo teisėtai. Baudžiamosios bylos kontekste tai reikštų du atskirus, savarankiškus teisinius klausimus: 1) ar UAB „G“ turėjo teisę įtraukti į savo buhalterinę apskaitą UAB „C“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, ir ar turėjo teisę PVM sąskaitoje faktūroje išskirta PVM suma ‑ 45 124 Lt sumažinti savo mokėtiną PVM už 2012 m. liepos mėnesį? 2) ar UAB „C“ turėjo teisę įtraukti į savo buhalterinę apskaitą UAB „J“ išrašytą 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą RIM Nr. 0952, ir ar turėjo teisę 2012 m. liepos 20 d. datuotoje PVM sąskaitoje faktūroje RIM Nr. 0952 išskirta PVM suma ‑ 44 276 Lt sumažinti savo mokėtiną PVM už 2012 m. liepos mėnesį? Abu šie santykiai mokesčių teisės (inter alia apmokestinimo PVM) požiūriu yra visiškai atskiri ir savarankiški, todėl turi būti vertinami atskirai, atsietai vienas nuo kito, o kadangi jie atskirai vertinami mokesčių teisės (inter alia apmokestinimo PVM) požiūriu, tai ir baudžiamojoje byloje, kurioje sprendžiama, ar mokestinė prievolė nebuvo panaikinta apgaule ‑ jie taip pat privalo būti vertinami atskirai; „bendras“ ar „apibendrintas“ jų vertinimas yra neįmanomas. Juolab, kad, kaip jau minėta, pagal nuosprendyje nustatytas „įrodytomis pripažintas“ faktines aplinkybes, G. S. apskritai veikė tik UAB „C“ santykyje su UAB „G“ ir neatliko nė vieno veiksmo UAB „C“ santykyje su UAB „J“. Taigi baudžiamojoje byloje vertintas tariamas sukčiavimas „panaikinant turtinę prievolę mokėti PVM į Lietuvos valstybės biudžetą“ a priori galėjo pasireikšti tik veiksmais, kuriais siekiama apgaule sukurti mokesčio mokėtojo teisę į PVM atskaitą.

8.17. Nuosprendyje įrodytu pripažintas juridiškai reikšmingas faktas, kad nors buvo surašyti ir pasirašyti ūkinę operaciją ‑ hidroizoliacijos darbus pagrindžiantys dokumentai, tačiau iš tiesų UAB „C“ UAB „G“ jokių hidroizoliacijos darbų neatliko, suponuoja šias teisines išvadas mokesčių teisės (inter alia apmokestinimo PVM) požiūriu: 1) dėl to, kad UAB „C“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, išskyrė joje pardavimo PVM sumą (45 124,26 Lt) ir šią PVM sąskaitą faktūrą įtraukė į UAB „C“ buhalterinę apskaitą (visiškai nepaisant to, kad šioje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodyti neteisingi duomenys), UAB „C“ neišvengė ir net a priori negalėjo išvengti jokių mokesčių (tarp jų ir PVM); priešingai ‑ PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir apskaitymas sukūrė UAB „C“ mokestinę prievolę sumokėti 45 124,26 Lt į Lietuvos valstybės biudžetą; 2) gavusi UAB „C“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, UAB „G“ jos pagrindu neįgijo ir neturėjo teisės į 2012 m. liepos mėnesį mokėtino PVM atskaitą įtraukti PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą 45 124,26 Lt sumą ir šia suma sumažinti tą mokestinį laikotarpį savo mokėtiną PVM.

8.18. Anot gynėjo, PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „G“ neįgijo teisės šioje sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM sumą įtraukti į savo PVM atskaitą ir ja sumažinti savo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM. PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM sumą ‑ 45 124,26 Lt privalėjo sumokėti UAB „G“. UAB „C“ neįgijo pareigos mokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą. Jei UAB „G“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos PVM sumos neįtraukė į savo PVM atskaitą, o tai reiškia, kad UAB „G“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą sumokėjo į Lietuvos valstybės biudžetą, tai nebekyla ir nebegali kilti absoliučiai jokia diskusija nei apie tariamą apgaulę, nei apie tariamą sukčiavimą nei mokesčių, nei baudžiamosios teisės požiūriais. Apie kokią nors tariamą UAB „C“ naudą „panaikinant ar išvengiant pareigos mokėti PVM“ santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „G“ net a priori kalbos negali būti ‑ čia buvo sukurtas (tebūnie neteisėtai) priešingas teisinis efektas ‑ išrašydama PVM sąskaitą faktūrą UAB „C“ susikūrė sau pareigą sumokėti PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM. Šią teisinę išvadą visų pirma patvirtina PVM įstatymo 14 straipsnio, kuris pavadintas „apmokestinimo momentas“, 1 dalis, kurioje nurodyta, kad kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, atsiranda prievolė skaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą. Šią teisinę išvadą 2018 m. balandžio 6 d. vykusiame teisiamajame posėdyje vienareikšmiai ir besąlygiškai patvirtino ir UAB „C“ ūkinę finansinę veiklą ištyrusi specialistė V. Gudačiauskienė. PVM sąskaita faktūra mokestinė prievolė mokėti PVM buvo sukurta, o ne panaikinta. Deja, specialistės V. Gudačiauskienės parodymai nuosprendyje apskritai net neaptarti ir nevertinti, tuo neabejotinai pažeidžiant ir Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą ištirti ir įvertinti kiekvieną atskirą įrodymą ir įrodymus visumoje. Todėl tariamos pareigos mokėti PVM panaikinimo ar išvengimo, taip pat tariamos dėl to turėtos naudos aspektu baudžiamojoje byloje diskutuoti ir vertinti galima tik UAB „G“ veiksmus, atliktus su PVM sąskaita faktūra, bei apskritai tik tariamą UAB „G“ naudą. Apeliantas daro išvadą, kad viena vertus UAB „C“ in concreto apskritai neturėjo pareigos mokėti PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM, kita vertus pareigą mokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą in concreto turėjo UAB „G“ ir ji šią pareigą laiku ir tinkamai įvykdė.

8.19. Anot apelianto, santykyje tarp UAB „G“ ir UAB „C“ ab initio nebuvo kuriama ir sukurta jokia pridėtinė vertė, kuri galėtų būti ex lege apmokestinama PVM. Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra „prekių tiekimas ir paslaugų teikimas“, tenkinantis visas šioje teisės normoje nurodytas sąlygas: 1) prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ar paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje ir 3) prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Paprastai tariant, PVM yra mokamas tik tada, kai yra kuriama pridėtinė vertė, kai įvyksta tikros, realios ūkinės operacijos. Nusikalstami veiksmai nekuria nei „pridėtinės vertės“, nei pareigos mokėti PVM nuo nusikalstamų veiksmų rezultato. Kaip minėta, nuosprendyje įrodytu pripažintas juridiškai reikšmingas faktas, kad nors buvo surašyti ir pasirašyti ūkinę operaciją ‑ hidroizoliacijos darbus pagrindžiantys dokumentai, tačiau iš tiesų UAB „C“ UAB „G“ jokių hidroizoliacijos darbų neatliko. Šis nuosprendyje įrodytu pripažintas faktas mokesčių teisės (inter alia apmokestinimo PVM) požiūriu reiškia, kad santykyje tarp UAB „G“ ir UAB „C“ nebuvo kuriama ir sukurta jokia pridėtinė vertė – UAB „C“ UAB „G“ neteikė jokių paslaugų, neatliko jokių darbų, kurie galėtų būti apmokestinimo PVM objektas. Atliktų darbų akte ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų teikimas (darbų atlikimas) de facto nevyko ir jokia pridėtinė vertė pagal šiuos dokumentus nebuvo kuriama ir sukurta. Tokioje situacijoje ‑ kuomet ab initio nebuvo kuriama ir de facto nebuvo sukurta pridėtinė vertė ‑ viena vertus UAB „G“ neįgijo teisės PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą ‑ 45 124,26 Lt įtraukti į savo mokėtino PVM atskaitą (t. y. mažinti savo mokėtiną PVM), kita vertus UAB „C“ neįgijo pareigos mokėti PVM nuo įplaukų, gautų iš UAB „G“. PVM sumą, kuri nurodyta (išskirta) PVM sąskaitoje faktūroje ‑ 45 124,26 Lt de jure turėjo sumokėti UAB „G“.

8.20. Šią teisinę išvadą patvirtina FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Gudačiauskienė 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 5-1/14, kurios 4-ajame puslapyje rašoma, kad pagal PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatas, PVM gali būti apmokestinamos tik realiai įvykusios prekių / paslaugų teikimo už atlygį ūkinės operacijos, kurias atlieka apmokestinamasis asmuo, vykdydamas ekonominę veiklą, todėl tik ūkinės veiklos metu sukūrus pridėtinę vertę ši vertė laikoma PVM objektu. UAB „C“ vardu įforminta PVM sąskaita faktūra buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos ‑ statybos darbų pardavimo operacijos. Dėl įformintų realiai neįvykusių paslaugų pardavimų tarp PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų ūkio subjektų, UAB „C“ sudarė sąlygas kitam ūkio subjektui – UAB „G“ padidinti PVM atskaitą ir veiklos sąnaudas. Tačiau FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Gudačiauskienės 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 5-1/-14 nuosprendyje net neaptarta ir nevertinta, tuo pažeidžiant ir Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą ištirti ir įvertinti kiekvieną atskirą įrodymą ir įrodymus visumoje.

8.21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokios teisinės pozicijos nuosekliai laikomasi ir tokio pobūdžio baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų praktikoje. Pvz., jau minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje apeliacinėje byloje Nr. 1A-463-574/2017, kurią priimant dalyvavo ir pirmosios instancijos teismo teisėja, nurodyta inter alia „vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis, UAB <...>, UAB <...>, UAB <...> pridėtinė vertė nebuvo sukurta, t. y. prekių, kaip PVM objekto įmonės įsigijusios nebuvo ir negalėjo parduoti kitiems ūkio subjektams. Todėl išrašytose fiktyviose sąskaitose faktūrose prekių tiekimas nevyko ir pridėtinė vertė pagal įformintus sandorius nebuvo sukurta. Teisė į PVM atskaitą atsiranda tada, kai yra mokesčio mokėtojo atlikti prekių įsigijimo ir su šiuo įsigijimu sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai, t. y. prekės ar paslaugos įsigijimo ir jos panaudojimas PVM mokėtojo veiklai turi būti realūs, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tikrųjų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Todėl UAB <...>, UAB <...>, UAB <...> nekilo prievolė mokėti PVM“.

8.22. UAB „C“ negavo ir a priori negalėjo gauti jokios tariamos mokestinės naudos (taigi tokios naudos negalėjo gauti ir apgaule), nes in concreto nuo iš UAB „G“ gautų pinigų ex lege neprivalėjo mokėti PVM. Mokestinę naudą (taip pat ir nepagrįstą ar gautą panaudojant apgaulę) in concreto galėjo gauti tik UAB „G“, tačiau tik tuo atveju, jei: 1) UAB „C“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą įtraukė į UAB „G“ buhalterinę apskaitą; 2) PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM sumą įtraukė į PVM atskaitą ir 3) PVM sąskaitoje faktūroje išskirta PVM suma sumažino savo į Lietuvos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumą. Šią teisinę išvadą patvirtina ir Lietuvos teismų praktika „PVM sukčiavimo bylose“: „sukčiavimas ‑ tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos (palyginimui žr. kad ir LAT BBS 2016 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą kasacinėje byloje Nr. 2K-156-788/2016). Anot gynėjo, sukčiavimas kaip nusikaltimas yra tada, kai nukentėjęs asmuo, inter alia Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės biudžetas, kažko netenka. Kadangi UAB „C“ ab initio nekūrė ir nesukūrė jokios pridėtinės vertės, UAB „C“ in concreto neturėjo pareigos mokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą, tad in concreto UAB „C“ a priori negalėjo gauti ir jokios turtinės (mokestinės) naudos. Teiginiai apie tariamą veikimą apgaule UAB „C“ naudai a priori yra nepagrįsti.

8.23. UAB „G“ UAB „C“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą, PVM sąskaitoje faktūroje išskirtos PVM sumos neįtraukė į PVM atskaitą ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta PVM suma nemažino savo į Lietuvos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumos. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nors buvo surašytas atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra, nors PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į UAB „C“ buhalterinę apskaitą ir PVM sąskaitos faktūros duomenys buvo deklaruoti mokesčių administratoriui (pateikiant PVM deklaraciją už 2012 m. liepos mėnesį), tačiau PVM sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į UAB „G“ buhalterinę apskaitą, UAB „G“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos PVM sumos ‑ 45 124,26 Lt neįtraukė į savo PVM atskaitą ir šia suma – 45 124,26 Lt nemažino savo už 2012 m. liepos mėnesį mokėtino PVM sumos. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą ‑ 45124,26 Lt in concreto de facto sumokėjo UAB „G“, šios sumos tiesiog neįtraukdama į PVM atskaitą ir mokesčių administratoriui pateikiamą PVM deklaraciją. Šią teisinę išvadą patvirtina FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiųjų specialisčių J. Liegienės ir V. Gudačiauskienės ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento l-ojo Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III-ojo poskyrio vyriausiosios specialistės E. Karoblytės (trijų specialisčių iš skirtingų specializuotų įstaigų) bendra 2015 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 5-1/13 „Dėl UAB „G“ ūkinės finansinės veiklos, kurios 8, 9, 13 puslapiuose nurodyta, kad pagal UAB „G“ buhalterinės apskaitos dokumentus ‑ PVM sąskaitas faktūras ir registrus ‑ PVM sąskaita faktūra nebuvo fiksuota UAB „G“ apskaitoje, taigi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas PVM (45 124,26 Lt) nebuvo įtrauktas į PVM atskaitą ir šia suma nebuvo sumažintas UAB „G“ mokėtinas PVM. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net neaptarė ir nevertino 2015 m. sausio 29 d. specialisto išvados Nr. 5-1/13 Dėl UAB „G“ ūkinės finansinės veiklos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą ištirti ir įvertinti kiekvieną atskirą įrodymą ir įrodymus visumoje. Kaip nuosekliai pabrėžiama ir „PVM sukčiavimo bylas“ nagrinėjančių teismų jurisprudencijoje, PVM sumoka galutinis vartotojas (pirkėjas), PVM mokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje už įgyjamas prekes ir paslaugas, o vėliau su šiomis prekėmis ir paslaugomis sukūrus pridėtinę vertę atskaitomas. Parduodant prekes ar paslaugas, pardavėjas buhalteriniuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose ir kt.) išskiria PVM, kurį sumoka pirkėjas. Tuo pačiu pirkėjas, kuris yra PVM mokėtojas, įgyja teisę pardavėjui sumokėtą PVM įtraukti į PVM atskaitą ir šia suma sumažinti prievolę mokėti valstybei PVM (palyginimui žr. jau minėtą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą apeliacinėje byloje Nr. 1A-463-574/2017).

8.24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jei prekes ar paslaugos pirkėjas neįtraukia į savo PVM atskaitą pirkimo PVM sumos, tai prekės ar paslaugos pardavėjas neprivalo mokėti PVM nuo išskirtos pardavimo PVM sumos. Šis mokestinis teisinis reguliavimas suponuoja vienareikšmę teisinę išvadą, kad UAB „C“ PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM sumą ‑ 45 124,26 Lt ex lege mokėti privalėtų tik tada, jei UAB „G“ šią sumą įtrauktų į savo mokėtino PVM atskaitą ir ja sumažintų savo mokėtino PVM sumą, t. y. paprastai tariant, jei UAB „G“ šios sumos į Lietuvos valstybės biudžetą nesumokėtų. Kadangi in concreto UAB „G“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos PVM sumos į savo PVM atskaitą neįtraukė ir šia suma nesusimažino savo į Lietuvos valstybės biudžetą mokėtino PVM, tai reikalavimas, kad šį PVM dar sumokėtų ir UAB „C“, reiškia (reikštų) dvigubą apmokestinimą. Atsižvelgiant į tai, gynėjas daro išvadą, kad kadangi UAB „G“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos PVM sumos į savo mokėtino PVM atskaitą neįtraukė, šia suma savo mokėtino PVM nesumažino, o priešingai ‑ pati šią PVM sumą sumokėjo į Lietuvos valstybės biudžetą, UAB „C“ in concreto neturėjo pareigos mokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą, tad in concreto UAB „C“ a priori negalėjo gauti ir jokios turtinės (mokestinės) naudos. Taigi ir šiuo požiūriu bet kokia diskusija apie tariamą veikimą apgaule UAB „C“ a priori yra nepagrįsta.

8.25. Apeliantas teigia, kad dokumentai neva tai suklastoti, tačiau Lietuvos valstybės biudžetas in concreto nepatyrė jokios žalos ar jokių netekčių negauto PVM pavidalu. Pridėtinės vertės mokestį, kuris buvo dirbtinai suformuotas nepagrįstai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „G“, sumokėjo UAB „G“, t. y. tas ūkio subjektas (mokesčio mokėtojas), kuris ex lege tą ir turėjo padaryti. Anot gynėjo, sukčiavimo nei kaip turto užvaldymo, nei kaip turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo in concreto nėra ir nebuvo. Šiuo požiūriu UAB „C“ ir UAB „G“ epizodas iš esmės visiškai skiriasi nuo bet kurio kito baudžiamojoje byloje nagrinėto epizodo (mažų mažiausiai tuo, kad šiame epizode neatsirado jokios mokestinės nepriemokos, jokios turtinės žalos Lietuvos valstybei), tad šį epizodą prilygindamas kitiems baudžiamojoje byloje nagrinėtiems epizodams, pirmosios instancijos teismas pademonst(duomenys neskelbtini)o paviršutinišką ir atmestiną (atsainų) požiūrį, tai, kad neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę ir teisinius subtilumus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. S. kaltu padėjus apgaule UAB „C“ naudai įgyti tariamą mokestinę naudą, neįsigilino nė į vieną šių in concreto esminių teisinių argumentų, jų nuosprendyje neaptarė ir visiškai neįvertino.

8.26. Pinigų suma, kurią UAB „G“ sumokėjo UAB „C“ de jure tegalėjo būti tik avansas, o nuo avanso sumų PVM neprivalo būti mokamas. Pagal PVM įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, kai už prekes ar paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tik tada, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos ar visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Jeigu avansas gaunamas, kai pagal sandorio sąlygas prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti prekių tiekimo ar paslaugų teikimo apmokestinamuoju momentu laikyti avanso gavimo momentą ir nuo gauto avanso skaičiuoti PVM. Anot apelianto, gautas avansinis mokėjimas ex lege nėra privalomai apmokestinamas PVM. Nuosprendyje įrodytu pripažinta, kad UAB „G“ 2012 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6527 iš savo banko sąskaitos į UAB „C“ banko sąskaitą pervedė 260 000 Lt ir UAB „C“ šią pinigų sumą gavo. Šio mokėjimo paskirtimi buvo nurodytas „avansas p/g sutartį 20120626”. Šio nuosprendyje įrodytu pripažinto fakto pirmosios instancijos teismas nelaikė avansu, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad: 1) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 010 išrašyta 2012-07-12, o mokėjimas atliktas 2012-07-17, taigi nors pavedime nurodoma, kad mokamas avansas, akivaizdu, kad tai mokėjimas už neva tai atliktus darbus; 2) mokėjimo pavedime nurodoma ne PVM sąskaitos faktūros duomenys, o sutarties, kuri sudaryta tarp kitų ūkio subjektų (ne tarp UAB „G“ ir UAB „C“, o tarp UAB „C“ ir UAB „J“); 3) todėl nėra jokio pagrindo šią sumą laikyti kaip avansinį mokėjimą ir galvoti, kad ši suma nėra apmokestinama PVM. Anot apelianto, toks pirmosios instancijos teismo argumentavimas nėra nei pagrįstas, nei įtikinamas. Pirmosios instancijos teismo akcentas, jog PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta anksčiau, nei UAB „G“ atliko mokėjimą, todėl šis mokėjimas dėl to negali būti avansas, nedera su visuma kitų nuosprendyje įrodytais pripažintų faktų, su pačiu tariamos nusikalstamos veikos padarymo mechanizmu. Šis pirmosios instancijos teismo įrodytu pripažintas faktas aiškiai prieštarauja kitiems pirmosios instancijos teismo taip pat įrodytais pripažintiems faktams, pavyzdžiui, tam, esą atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą A. S. pasirašė tik 2012 m. liepos 21 d., kas reikštų, kad 2012 m. liepos 17 d. darydama mokėjimą UAB „G“ neturėjo UAB „C“ atstovo A. S. patvirtintų, taigi oficialių, dokumentų ‑ PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų akto. Jei pirmosios instancijos teismas nurodo („įrodytu pripažįsta“), kad atlikdama mokėjimą UAB „G“ jau turėjo pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą, tai reikštų, jog visiškai neteisingas yra pirmosios instancijos teismo įrodytu pripažintas faktas, esą A. S. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė tik 2012 m. liepos 21 d. (jis ją tada turėjo pasirašyti iki UAB „G“ atliekant 2012 m. liepos 17 d. mokėjimą). Taigi toks pirmosios instancijos teismo argumentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam reikalavimui išvadas formuluoti įvertinant įrodymų visumą, o ne atskirus pavienius įrodymus.

8.27. Apelianto nuomone, vienpusiškas, tendencingas ir niekuo nepagrįstas yra ir antrasis pirmosios instancijos teismo teiginys, esą 2012 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodyme yra nurodyti „duomenys sutarties, kuri sudaryta tarp kitų ūkio subjektų (ne tarp UAB „G“ ir UAB „C“, o tarp UAB „C“ ir UAB „J“)“. Iš paties vertinamo mokėjimo nurodymo teksto „avansas p/g sutartį 2012 06 26“ neįmanoma suprasti ir nuspręsti, kokia 2012 m. birželio 26 d. datuota sutartis iš tiesų turima omenyje. Pirmosios instancijos teismas to nepaklausė ir paties asmens, kuris parengė šį mokėjimo nurodymą ‑ UAB „G“ buhalterės M. C.. Baudžiamojoje byloje yra dvi 2012 m. birželio 26 d. datuotos sutartys ‑ 2012 m. birželio 26 d. Statybos rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „G“ ir UAB „C“ (ši sutartis, kaip minėta, buvo rasta kratos metu pas A. S. bei ją kartu su 2012 m. liepos 30 d. prašymu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ policijai pateikė UAB „G“) ir 2012 m. birželio 26 d. Statybos subrangos sutartis be numerio, sudaryta tarp UAB „C“ ir UAB „J“. Taigi mokėjimo nurodymo tekstas „avansas p/g sutartį 2012 06 26“ omenyje galėjo turėti bet kurią iš šių sutarčių. Anot gynėjo, nuosprendyje neargumentuojama, kodėl pirmosios instancijos teismas galvoja ir konstatuoja, kad mokėjimo nurodymo tekstas „avansas p/g sutartį 2012 06 26“ reiškia būtent 2012 m. birželio 26 d. Statybos subrangos sutartį be numerio, sudarytą tarp UAB „C“ ir UAB „J“, o ne 2012 m. birželio 26 d. Statybos rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „G“ ir UAB „C“.

8.28. Pasak apelianto, pagrindas šią sumą laikyti avansu, o ne galutiniu atsiskaitymu, yra asmenų, kurie dalyvavo šiuose santykiuose parodymai apie šio mokėjimo prasmę ir paskirtį ‑ kad šis UAB „G“ mokėjimas buvo avansas, tvirtino ir R. T., kuris organizavo šį mokėjimą, ir A. S., kuris šį mokėjimą gavo. Antra vertus, kad tai yra avansas, yra expressis verbis nurodyta ir pačiame mokėjimo nurodyme Nr. 6527. Trečia pagal savo semantinę prasmę avansas ‑ tai iš anksto duodama (gaunama) atlygio dalis, išankstinis mokėjimas už kažką, kas bus atlikta ateityje. PVM įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad avansu šio įstatymo prasme laikomas visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės perdavimą arba paslaugos suteikimą. Nuosprendyje „įrodytu pripažintas“ faktas, kad UAB „C“ UAB „G“ jokių hidroizoliacijos darbų neatliko. Tad mokėjimo nurodymu Nr. 6527 įformintas UAB „G“ mokėjimas UAB „C“ jokiu aspektu negali būti laikomas mokėjimu už atliktą darbą ar jo rezultatą (nes tokio objektyviai nebuvo). Taigi pagal savo prasmę šis UAB „G“ mokėjimas de jure tegalėjo būti tik avansas ‑ negalėjo būti atliktas kaip mokėjimas už faktiškai atliktus darbus, nes tokie nebuvo atlikti, o trečiosios šios situacijos vertinimo galimybės tiesiog nėra (lot. tertium non datur). Įvertinus tai, kas išdėstyta, gynėjas daro išvadą, jog jei 2012 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6527 įformintas UAB „G“ mokėjimas UAB „C“ yra avansas, tai šio gauto avansinio mokėjimo UAB „C“ neprivalėjo deklaruoti kaip PVM apmokestinamų pajamų bei nuo šių įplaukų neprivalėjo mokėti PVM. UAB „C“ a priori neprivalėjo mokėti PVM, tad a priori negalėjo turėti jokios mokestinės naudos bei negalėjo būti ir panaikinta nesama pareiga sumokėti PVM.

8.29. Apelianto nuomone, vertinant šį nuosprendžiu įrodytu pripažintą UAB „C“ ir UAB „G“ santykį baudžiamosios teisės požiūriu, akivaizdu, kad: 1) santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „G“ UAB „C“ neturėjo pareigos mokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos PVM sumos; 2) PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „G“ privalėjo sumokėti UAB „G“; 3) santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „G“ UAB „G“ laiku ir tinkamai įvykdė savo mokestinę pareigą ‑ sumokėjo į Lietuvos valstybės biudžetą PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM sumą (tą ji padarė į savo PVM atskaitą netraukdama PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos pirkimo PVM sumos ir šia suma nemažindama savo mokėtino PVM); 4) kadangi santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „G“ UAB „C“ neturėjo pareigos mokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą, a priori negalėjo atsirasti ir neatsirado jokia nauda UAB „C“; in concreto teoriškai galima kalbėti tik apie hipotetinę UAB „G“ naudą; 5) G. S. viena vertus nebuvo kaltinamas veikęs UAB „G“ naudai, kita vertus de facto UAB „G“ taip pat neturėjo jokios naudos. Anot gynėjo, santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „G“ galima diskutuoti apie dokumentų klastojimą, aplaidų ar apgaulingą apskaitos tvarkymą, tačiau nebuvo ir a priori negalėjo būti jokio tariamo sukčiavimo, mėginant apgaule panaikinti turtinę prievolę UAB „C“ naudai. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, esą G. S. padėjo apgaule UAB „C“ naudai panaikinti didelės vertės turtinės prievolės ‑ 13 068,89 € PVM sumokėjimą į Lietuvos valstybės biudžetą, yra visiškai nepagrįsta.

8.30. Apeliaciniame skunde, analizuojant UAB „C“ ir UAB „J“ santykį, nurodyta, kad nuosprendyje įrodytu pripažintas juridiškai reikšmingas faktas, jog, nors buvo surašyti ir pasirašyti ūkinę operaciją ‑ hidroizoliacijos darbus pagrindžiantys dokumentai, tačiau iš tiesų UAB „J“ UAB „C“ jokių hidroizoliacijos darbų neatliko, teoriškai lyg ir suponuoja aukščiau (t. y. aptariant santykį tarp UAB „G“ ir UAB „C“) jau išvystytą teisinę diskusiją (bent jau prielaidą diskusijai), kad UAB „J“ dokumentų pagrindu UAB „C“ neturi (neturėjo) teisės mažinti savo į Lietuvos valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Vis dėlto ši teisinė diskusija G. S. reiškiamo baudžiamojo kaltinimo (pripažinimo kaltu ir nuteisimo) kontekste aktuali gali būti tik tuo požiūriu, jog pagal PVM įstatyme įtvirtintą teorinį apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu modelį (mechanizmą), jei UAB „C“ in concreto privalėjo (hipotetiškai būtų privalėjusi) mokėti PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM sumą ‑ 45 124,26 Lt, tai to ji nepadarė nei santykyje su UAB „G“, o tik santykyje su UAB „J“, t. y. tik dėl to, kad A. S. į UAB „C“ buhalterinę apskaitą priėmė ir UAB „C“ buhalterijoje apskaitė UAB „J“ dokumentus ‑ 2012 m. birželio 26 d. Statybos subrangos sutartį be numerio ir priedą Nr. 1, 2012 m. liepos 10 d. atliktų darbų aktą, 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą RIM Nr. 0952 ir 2012 m. liepos 20 d. Kasos pajamų orderio kvitą PART Nr. 856. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos PVM sumos (45 124,26 Lt) UAB „C“ į Lietuvos valstybės biudžetą nesumokėjo (jei būtų turėjusi tą padaryti) tik dėl to, kad A. S. į UAB „C“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „J“ išrašytą 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0952, kurioje fiksuota, esą UAB „C“ iš UAB „J“ įsigijo hidroizoliacijos darbų už 255 111,19 Lt tarp jų 44 275,50 Lt PVM, ir šia PVM suma (šiais 44 275,50 Lt) sumažino savo už 2012 m. liepos mėnesį mokėtiną PVM. Taigi ši hipotetinė teisinė diskusija in concreto aktuali yra tik tuo požiūriu, jog tariama UAB „C“ nauda hipotetiškai galėjo atsirasti tik santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“.

8.31. Tačiau būtent dėl to, kad tariama UAB „C“ nauda hipotetiškai galėjo atsirasti tik santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“, ši hipotetinė teisinė diskusija G. S. reiškiamo baudžiamojo kaltinimo kontekste kaip tik ir yra visiškai neracionali ir beprasmė, nes santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“ G. S. neatliko nė vieno (jokio) veiksmo, nuosprendžiu G. S. nėra įkaltinamas joks veikimas santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“. Šiame santykyje ir šį santykį pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų atžvilgiu G. S. nei su kuo nors dėl ko nors tarėsi ir susitarė, nei kam nors ką nors žadėjo ar davė, nei kam nors ką nors nurodė pasirašyti, nei ėmė ar gavo kokius nors pinigus ir t. t. Kaip žinia, nesant jokio veikimo, negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 1 dalis). Antra vertus ši teisinė diskusija viso labo tik hipotetinė yra ir tuo požiūriu, jog santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“ iš tiesų neatsirado (išrašant buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo sukurta) jokių mokestinių pareigų, taigi ir jokios mokestinės naudos ar nenaudos, kurią esą kažkas norėjo gauti apgaule ‑ nei UAB „C“, nei UAB „J“, t. y. nė vienai šių įmonių in concreto neatsirado pareiga mokėti PVM.

8.32. Ir santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“ ab initio nebuvo kuriama ir de facto nebuvo sukurta jokia pridėtinė vertė; ir UAB „C“, ir UAB „J“ in concreto buvo įmonės, kurių dalyvavimas turėjo pagrįsti UAB „G“ teisę į PVM atskaitą, abi šios įmonės turėjo veikti ne savo, o UAB „G“ naudai, tačiau, kaip minėta, pati UAB „G“ tuo de facto nesinaudojo ir visus privalomus mokėti mokesčius, tarp jų ir PVM, pati sumokėjo. Kadangi privalomą mokėti PVM in concreto sumokėjo pati UAB „G“ (kaip minėta, ji tą padarė į savo PVM atskaitą neįtraukdama PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos pirkimo PVM ir joje nurodyta pirkimo PVM suma nemažindama savo mokėtino PVM), tai PVM nuo šio sandorio neprivalėjo mokėti nė viena toliau „grandinėje dalyvaujanti įmonė ‑ nei (kaip minėta) UAB „C“, nei UAB „J“.

8.33. Apelianto nuomone, tik santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“ hipotetiškai galėjo atsirasti tariama UAB „C“ nauda, gaunama panaikinant turtinę prievolę mokėti PVM. Tik santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“ hipotetiškai ir tegalėjo būti panaikinta UAB „C“ turtinė prievolė mokėti PVM ‑ tas galėjo būti padaryta įtraukiant į UAB „C“ buhalterinę apskaitą ir PVM atskaitą UAB „J“ dokumentus, išskirtinai 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0952 ir juose nurodyta PVM suma ‑ 44 275,50 Lt sumažinant savo už 2012 m. liepos mėnesį mokėtiną PVM. Santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“ G. S. apskritai niekaip nedalyvavo, šiame santykyje neatliko nė vieno veiksmo (ir tai nuosprendyje pripažinta įrodytu), tad santykis tarp UAB „C“ ir UAB „J“ apskritai negali būti teisiškai vertinamas G. S. atžvilgiu. Žiūrint iš esmės, santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“ nei UAB „C“, nei UAB „J“ neturėjo pareigos mokėti PVM, tad a priori negalėjo atsirasti ir neatsirado ir jokia nauda UAB „C“; ir šiame santykyje in concreto teoriškai galima kalbėti tik apie „tebesitęsiančią“ hipotetinę UAB „G“ naudą. G. S. viena vertus nebuvo kaltinamas veikęs UAB „G“ naudai, kita vertus de facto UAB „G“ taip pat neturėjo jokios naudos. Taigi ir santykyje tarp UAB „C“ ir UAB „J“ diskutuoti galima tik apie dokumentų klastojimą ar aplaidų, ar apgaulingą apskaitos tvarkymą, tačiau nebuvo ir a priori negalėjo būti jokio tariamo sukčiavimo, mėginant apgaule panaikinti turtinę prievolę UAB „C“ naudai. Tad pirmosios instancijos teismo išvada, esą G. S. padėjo apgaule UAB „C“ naudai panaikinti didelės vertės turtinės prievolės – 13 068,89 € PVM sumokėjimą į Lietuvos valstybės biudžetą, ir šiuo teisiniu aspektu yra visiškai nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantas daro išvadą, kad G. S. elgesyje nėra nei Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (nesvarbu su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ar be jos) apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėčiai būdingos veikos, nei šiai nusikalstamai veikai būdingos kaltės formos ‑ tiesioginės tyčios, nei UAB „C“ naudos ar (ir) veikimo šiai naudai gauti.

8.34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus (atskleisdamas šį vertinimą nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

8.35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad panaudojant UAB „G“ ir UAB „J“ dokumentus, UAB „C“ išvengė sumokėti 45 124 Lt PVM į Lietuvos valstybės biudžetą. Gynėjas nurodo, kad 1) UAB „C“ ex lege neturėjo pareigos mokėti 45 124 Lt pardavimo PVM, nes tokio pardavimo niekada ir neturėjo (pats pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad PVM sąskaita faktūra, iš kurios pirmosios instancijos teismas ir kildina UAB „C“ pareigą mokėti PVM, buvo suklastota), tad in concreto nebuvo ir šios pareigos išvengimo (apriori neįmanoma išvengti tokios pareigos, kokios tu niekada neturėjai); 2) UAB „C“, įtraukdama į apskaitą PVM sąskaitą faktūrą, ne išvengė, o priešingai ‑ susikūrė pareigą mokėti PVM, tad iš to UAB „C“ turėjo ne naudą, o tik nenaudą; 3) dirbtinai ir nepagrįstai susikurtos pareigos mokėti PVM UAB „C“ nevykdė tik dėl to, kad į savo apskaitą įtraukė UAB „J“ 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0952, tad jei jau norima diskutuoti tariamą prievolės mokėti PVM panaikinimą, tai kalbėti turima ne apie 45 124 Lt (kurie kaip pardavimo PVM nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje), o apie 44 275,50 Lt (kurie kaip pirkimo PVM nurodyti UAB „J“ 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. 0952); 4) kadangi pareigos mokėti PVM UAB „C“ nevykdė tik dėl to, kad į savo apskaitą įtraukė UAB „J“ 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0952, šis UAB „C“ pareigos mokėti PVM nevykdymas yra niekaip nesusijęs su G. S., tad negali būti ir diskutuojamas G. S. reiškiamo kaltinimo kontekste, nes G. S. neatliko nevieno veiksmo, kuris būtų susijęs su santykiais tarp UAB „C“ ir UAB „J“ (tai įrodytu pripažinta nuosprendyje). Anot apelianto, visais šiais teisiniais požiūriais pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo tai, ką pats nustatė ir nuosprendyje pripažino įrodytu.

8.36. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas, formuluodamas aukščiau cituotas G. S. įkaltinančias išvadas, nuosprendyje visiškai neaptarė ir netgi visiškai ignoravoo itin svarbius baudžiamojoje byloje esančius įrodymus: 1) 2015 m. sausio 29 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/13 Dėl UAB „G“ ūkinės finansinės veiklos; 2) 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/14 Dėl UAB „C“ ūkinės finansinės veiklos; 3) specialistės V. Gudačiauskienės paaiškinimus, duotus 2018 m. balandžio 6 d. vykusiame teisiamajame posėdyje.

8.37. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. S. parodymai yra nepatikimi, todėl pirmosios instancijos teismas tiki ne G. S., o A. S. parodymais. Gynėjas nurodo, kad nei R. T. įsiskolinimas G. S., nei G. S. įmonės UAB „P“ (duomenys pakeisti) pardavimas B. G. nėra ir niekuomet nebuvo baudžiamosios bylos dalykas (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnis). Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė šių faktinių aplinkybių, o baudžiamojoje byloje nėra tiek ir tokių faktinių duomenų, kurie leistų pirmosios instancijos teismui apie šiuos faktus susiformuoti ne subjektyviomis emocijomis, o profesionaliu dalykiniu vertinimu pagrįstą ir patikimą nuomonę. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio pagrindo, nei juridinės teisės vertinti G. S. elgesį, viena vertus kuris visiškai nesusijęs su G. S. pareikštu ir baudžiamojoje byloje nagrinėjamu kaltinimu, kita vertus kuriam patvirtinti ar paneigti baudžiamojoje byloje tėra tik „fragmentinės nuotrupos“, o ne reikiama visuma patikimų įrodymų. Toks paviršutiniškas, visiškai nedalykiškas, aiškiai tendencingas ir šališkas, už baudžiamosios bylos ribų išeinantis ‑ pirmosios instancijos teismo vertinimas (kartu su kitais šiame apeliaciniame skunde paminimais aspektais) gana aiškiai demonstruoja emocinį pirmosios instancijos teismo nusiteikimą prieš G. S. ir galimai šia emocija paremtą siekį „bet kokia kaina“ pripažinti G. S. kaltu padarius jam įkaltinamą tariamą nusikalstamą veiką. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas netiki G. S., nes šis, parduodamas savo įmonę UAB „P“ B. G., esą „atsikratė“ šios įmonės skolų, tačiau tai, pasirodo, netrukdo pirmosios instancijos teismui tikėti R. T., nors būtent dėl R. T. negrąžinto įsiskolinimo ir atsirado UAB „P“ skolos, nors būtent R. T. pasiūlė parduoti UAB „P“ B. G., nors B. G. yra būtent R. T. bičiulis, galimai kuriam dalyvaujant ir buvo daromos galimos baudžiamojoje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos ir t. t. Apelianto manymu, jog jei pirmosios instancijos teismas tam tikrą faktą vertina neigiamai ir iš to kildina reikšmingus procesinius padarinius, šis faktas visų asmenų atžvilgiu turi būti įvertintas vienodai. Teismas turi būti lygiai teisingas visiems. Vertinant pirmosios instancijos teismo išreikštą tikėjimą, pasitikėjimą ir vadovavimąsi kaltinamųjų R. T., A. S. ir D. B. parodymais, svarbu paminėti ir tai (į ką pirmosios instancijos teismas neatkreipė jokio dėmesio ir ko visiškai neaptarė nuosprendyje), kad tai yra asmenys, kurie visų pirma neturi nei pareigos, nei motyvo sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, kita vertus kurie yra tiesiogiai suinteresuoti baudžiamosios bylos rezultatu bei turi tikslą duoti parodymus, kaltinančius G. S..

8.38. Pasak gynėjo, vertinant R. T., A. S. ir D. B. parodymus, būtina įvertinti ir tai, kad: 1) R. T., A. S. ir D. B. yra asmenys, turintys pakankamą kriminalinę patirtį, įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais yra konstatuotas jų polinkis meluoti, apgaudinėti, klastoti ir pan., tad tokie asmenys, kaip informacijos šaltiniai, yra absoliučiai nepatikimi (pvz., D. B. yra teistas 6 kartus, iš jų 3 kartus už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą); 2) R. T., A. S. ir D. B. parodymai nėra vidiniai nuoseklūs, pastovūs ir išsamūs: a) nė vienas šių asmenų nepapasakojo pirmosios instancijos teismui išsamios ir nuoseklios praeityje vykusios faktinės istorijos, išsamiai neatskleidė nei savo veiksmų ir interesų, nei kitų šioje istorijoje dalyvavusių asmenų veiksmų ir vaidmens ir t. t. Šių asmenų parodymai yra dirbtinai priderinti, pritraukti prie objektyviais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatytų ir nenustatytų faktinių aplinkybių, jų „pasakojama“ faktinė istorija yra „skylėta“, apsiriboja informacija, kuri jiems yra naudinga; informacija, kuri naudinga tikrųjų aplinkybių pažinimui, tiesos atskleidimui, įprastai buvo pamiršta, neprisiminta, pasakojama abstrakčiomis hipotetinėmis prielaidomis „galbūt“, „galimai“, „turbūt“ ir t. t.; b) kiekvienas šių asmenų baudžiamosios bylos proceso eigoje nuolat keitė savo parodymus, parodymų keitimai liečia svarbias, netgi esmines įvykių aplinkybes, asmenų veiksmus ir vaidmenis; 3) R. T., A. S. ir D. B. baudžiamosios bylos procese duoti parodymai, jų nurodomos faktinės aplinkybės prieštarauja vieni kitiems, t. y. paprastai tariant, savo parodymuose jie „pasakoja“ skirtingas, esminiais aspektais besiskiriančias faktines istorijas. Pvz., R. T. tvirtina, kad G. S. pažadėjo faktiškai padaryti hidroizoliacijos darbus, tuo tarpu A. S. teigia, kad G. S. nuo pat pradžių sakė, kad jokių hidroizoliacijos darbų daryti nereikės. Todėl neaišku, dėl ko susitarė tariami bendrininkai; 4) R. T., A. S. ir D. B. parodymų, kuriais jie kaltina G. S., nepatvirtina nė vienas kitas baudžiamojoje byloje esantis įrodymas: a) nė vienas objektyvus baudžiamosios bylos įrodymas nepatvirtina R. T. teiginio, esą dėl visko, kas susiję su hidroizoliacijos darbais PC „Ozas“, jis tarėsi su G. S.; b) nė vienas objektyvus baudžiamosios bylos įrodymas nepatvirtina R. T. teiginio, esą G. S. prašė pasirašyti dokumentus atgaline data, neva tam apskritai buvo kokia nors priežastis ir pan.; c) nė vienas objektyvus baudžiamosios bylos įrodymas nepatvirtina ir A. S. teiginio, esą į banką išgryninti pinigus, gautus iš UAB „G“ į UAB „C“ banko sąskaitą, jis važiavo kartu su G. S. ir neva šiuos išgrynintus pinigus PC „Panorama“ jis esą perdavė G. S.; d) nė vienas objektyvus baudžiamosios bylos įrodymas nepatvirtina ir jokių kitų R. T., A. S. ir D. B. teiginių, kuriais jie G. S. dirbtinai susieja su jiems įkaltinta nusikalstama veika.

8.39. Anot apelianto, R. T., A. S. ir D. B. turi ir interesą, ir priežastį dirbtinai kaltinti (apkalbėti) G. S.; visi šie trys kaltinamieji yra tiesiogiai suinteresuoti baudžiamosios bylos proceso dalyviai, o savo parodymais jie siekia ne tiesos, o tik savo interesų ir tikslų patenkinimo, tik naudos sau. R. T. su A. S. supažindino G. S.; kaip rašoma kaltinamajame akte ir nuosprendyje, 260 000 Lt, kuriuos UAB „G“ iš savo banko sąskaitos pervedė į UAB „C“ banko sąskaitą, turėjo grynaisiais pinigais gauti R. T., tačiau A. S., nuėmęs šiuos pinigus nuo UAB „C“ banko sąskaitos, jų R. T. neperdavė, sakydamas, esą šiuos pinigus atidavė G. S.; taigi ši faktinė istorija R. T. baigėsi tuo, jog jis neteko 260 000 Lt ir galvoja, jog šių pinigų neteko dėl G. S. kaltės. Taigi R. T. turi ir priežastį, ir interesą dirbtinai apkalbėti G. S., jam pakenkti. A. S. yra žmogus, kuris neabejotinai iš tiesų gavo ir pagal dokumentus tebeturi 260 000 Lt, kuriuos nuėmė nuo UAB „C“ banko sąskaitos. Kadangi šie pinigai A. S. nepriklauso, A. S. privalo juos grąžinti tam, kam jie priklauso ‑ arba UAB „C“, arba UAB „G“, arba R. T.; dirbtinai „apkaltindamas“ G. S. ‑ teigdamas, esą 260 000 Lt jis perdavė G. S. ‑ A. S. siekia dirbtinai „atsikratyti“ šiais pinigais ir išvengti jų grąžinimo. Taigi ir A. S. turi priežastį ir interesą dirbtinai apkalbėti G. S., siekdamas tiesioginės asmeninės naudos. Vertinant D. B. elgesį, laikyseną ir parodymų kitimą baudžiamosios bylos proceso eigoje, akivaizdu, jog D. B., asmeniškai ištyręs kriminalinės justicijos subtilybes, galimai perprato jos teigiamas ir neigiamas puses ir suprato, jog baudžiamajame procese, kuriame nėra galimybės paneigti reiškiamą kaltinimą ar kitaip pasiekti norimą rezultatą, reikia tiesiog ieškoti ir stengtis gauti kuo didesnę asmeninę naudą sau. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina gana akivaizdžius tiesioginius D. B. ryšius ir su A. S., ir su R. T.. Šiuo aspektu pakanka iliustratyviai paminėti, jog nors asmeniškai D. B. nėra reiškiamas kaltinimas, tačiau D. B. įmonė UAB „J“ figūruoja ir kituose R. T. įkaltinamuose baudžiamojoje byloje nagrinėtuose ir nuosprendžiu įrodytais pripažintuose epizoduose, pvz., UAB „G“ santykiuose su UAB „B“, kurie, beje, įvyko anksčiau nei UAB „G“ santykiai su UAB „C“, kuriuose G. S. nedalyvavo ir apskritai nefigūravo.

Šalies argumentai

8.40. Gynėjas teigia, kad G. S. reiškiamas kaltinimas yra pagrįstas vien tik žodžiais asmenų, kurie patys teismų nuosprendžiais jau yra pripažinti melavę, klastoję ar kitaip apgaudinėję, kurių parodymai yra nenuoseklūs, vidiniai prieštaringi ir nuolat kaitaliojami, kurių parodymai prieštarauja vieni kitiems ir kuriuos sulyginus tarpusavyje aiškiai matomos skirtingos (iš esmės besiskiriančios) pasakojamos faktinės istorijos, galiausiai kurie turi ir aiškų interesą bei nuspėjamą priežastį dirbtinai apkaltinti G. S., tikintis (siekiant) tam tikros asmeninės naudos sau. Tokia tariamą G. S. veiką ir kaltę pagrindžianti įrodymų kokybė yra akivaizdžiai per menka pripažinti G. S. kaltu padarius tariamą nusikalstamą veiką.

8.41. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vien tik šiuo faktu suinteresuoto asmens ‑ A. S. parodymais ir 2012 m. liepos 23 d. R. T. G. S. rašyta SMS žinute „tu galvoji, kad čia taip viskas baigsis, ne tuos žmones norit mesti per bortą, rytoj ryte pinigai turi būti grąžinti į sąskaitą“ (t. 9, b. l. 42)“ ‑ tvirtina, esą 260 000 Lt, kuriuos nuėmė iš UAB „C“ banko sąskaitos, A. S. atidavė G. S.. Viena vertus tai baudžiamosios bylos duomenų visuma nepagrįsta, kita vertus baudžiamajai bylai (jos įrodinėjimo dalyko prasme) visiškai nereikšminga faktinė aplinkybė, kuri apskritai neturėtų būti konstatuojama, „pripažįstama įrodyta ar neįrodyta“ ir vertinama inter alia G. S. atžvilgiu ir nenaudai. Taigi, kaip minėta, viena vertus ir A. S. parodymų, ir R. T. 2012 m. liepos 23 d. G. S. rašytos SMS žinutės šaltinis yra vienas ir tas pats ‑ A. S., t. y. A. S. ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms, ir R. T. tvirtino tą patį ‑ esą išgrynintus 260 000 Lt jis atidavė G. S.. R. T., gavęs iš A. S. tokią žinią, parašė G. S. tokią SMS žinutę. Tačiau vien tai, kad A. S. tvirtina atidavęs pinigus G. S., eo ipso visiškai nereiškia, kad A. S. juos iš tiesų ir atidavė. G. S. neigia gavęs 260 000 Lt iš A. S.. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių (be paties A. S. žodžių, iš esmės nėra ir jokių subjektyvių, t. y. nėra apskritai jokių) faktinių duomenų, kurie patvirtintų A. S. žodžius, esą pinigus jis perdavė G. S.. Beje, ir paties A. S. parodymai šiuo požiūriu yra prieštaringi ir dviprasmiški. Vertinant juos visumoje, akivaizdu, kad A. S. yra „pasirengęs“ teismui patvirtinti bet kokį faktą, kad tik jis būtų jam naudingas. Pats A. S. savo rašytiniuose paaiškinimuose (tekste, kurį parengė gerai jį apmąstęs, ramioje atmosferoje, tikėtinai dalyvaujant ir padedant jį suformuluoti gynėjui ir pan.) teigė, kad šiuos pinigus A. S. perdavė ne G. S., o D. B.: pvz., 2017 m. liepos 17 d. paaiškinime A. S. rašė, kad „tik po to sutikau pasirašyti man pateiktus dokumentus ir sumokėti už atliktus darbus sutartyje nurodytą 255 111,19 Lt sumą“. Šis A. S. rašytas tekstas gana aiškiai ir vienareikšmiai, nepaliekant jokių pagrįstų abejonių patvirtina, jog A. S. iš tiesų mokėjo pinigus D. B., o ne G. S.. Kita vertus tai aiškiai rodo ir bendrąją A. S. intenciją „bet kokia kaina“ „atsikratyti“ šių pinigų, pasakyti ar parašyti „bet ką“, kad tik nereikėtų šių pinigų grąžinti ar būti už tai atsakingam.

Šalies argumentai

8.42. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visumos tokių įrodymų, kurie leistų daryti neginčijamų išvadų, esą A. S. perdavė pinigus G. S., baudžiamojoje byloje nėra. Antrasis in concreto itin aktualus teisinis aspektas yra tai, kad tiek bankinis pavedimas, tiek grynųjų pinigų nuėmimas iš banko sąskaitos ir tariamas atidavimas ar neatidavimas neturi absoliučiai jokios reikšmės vertinant G. S. įkaltinamo tariamo sukčiavimo „panaikinant turtinę prievolę mokėti PVM“ pagrįstumą. Baudžiamojoje byloje nekalbama apie turto įgijimą, šios nusikalstamos veikos dalykas nėra turtas. Baudžiamojoje byloje kalbama vien tik apie turtinės prievolės mokėti mokesčius panaikinimą. Sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, nusikalstama veika sukčiavimas šiuo atveju yra padaroma, vaizdžiai tariant, tik „dokumentų pagalba“ ‑ pirmiausiai yra suklastojami dokumentai, po to šie suklastoti dokumentai yra įtraukiami į apskaitą ir galiausiai šių dokumentų pagrindu yra parengiama ir mokesčių administratoriui pateikiama PVM deklaracija už tam tikrą mokestinį laikotarpį. Nuo šio momento įprastai laikoma, kad nusikalstama veika buvo baigta. Taigi turtas ‑ pinigai nusikalstamam sukčiavimui apgaule panaikinant turtinę prievolę sumokėti mokestį yra teisiškai visiškai nereikšmingi. Vadinasi šis teisinis aspektas nuosprendyje apskritai neturėjo būti nei konstatuojamas, nei teisiškai vertinamas, nes aiškiai išeina už baudžiamajai bylai būdingo įrodinėjimo dalyko ribų.

8.43. Apeliantas teigia, kad dalis G. S. kaltinančių pirmosios instancijos teismo išvadų yra akivaizdžiai neprofesionalios ir neatsakingos teorinės prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas, esą G. S. padarė jam įkaltinamus tariamai nusikalstamus veiksmus, nuosprendyje nurodė, kad G. S. žinojo, suprato, kad įforminus tikrovės neatitinkančius sandorius tarp UAB „G“ ir UAB „C“, tam, kad UAB „C“ išvengtų pardavimo PVM mokėjimo, būtina įforminti subrangos santykius su kita įmone ir tai buvo padaryta jam būnant greta R. T. ir A. S.. Taigi išeina, kad G. S., anot pirmosios instancijos teismo, yra kaltas ne dėl to, kad pats esą padarė kažką nusikalstamo, o tik dėl to, kad tuo metu, kai R. T. ir A. S. darė savo tariamai nusikalstamus veiksmus, G. S. „tiesiog buvo greta“ R. T. ir A. S.. Nusikalto dėl to ir tuo, kad buvo greta nusikalstamą veiką dariusių asmenų. Anot apelianto, tokios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 1 daliai.

8.44. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas G. S. nepagrįstai įkaltino tariamą padėjimą (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnis 6 dalis). Pasak apelianto, nuosprendyje nenurodyta ir nemotyvuota, kuo konkrečiai pasireiškė tariamas G. S. padėjimas UAB „C“ naudai panaikinti turtinę prievolę sumokėti PVM. Pripažįstant asmenį kaltu padėjus padaryti nusikalstamą veiką, nuosprendyje turi būti aiškiai ir tiksliai įvardintas bent vienas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas veiksmas, kuris in concreto reiškia nusikalstamą padėjimą. Nuosprendyje nenurodyta ir iš nuosprendžio aprašomosios bei motyvuojamosios dalių neįmanoma suprasti, kokį konkretų veiksmą, iš numerus clausus išvardintų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytu, kaip tariamą G. S. padėjimą. Nei vienas G. S. įkaltintas faktinis veiksmas, kurį pirmosios instancijos teismas nuosprendyje „pripažino įrodytu“, a priori nėra ir nereiškia padėjimo Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalies prasme.

8.45. Nuosprendyje įrodytais pripažinti šie penki konkretūs G. S. veiksmai: 1) 2012 m. birželio mėnesį esą susitarė su R. T., kad suras įmonę, per kurią bus surašyti žinomai netikri dokumentai; 2) 2012 m. birželio mėnesį esą pasiūlė A. S. sudaryti fiktyvią sutartį; 3) kažkada esą nurodė A. S. išgryninti 260 000 Lt, kuriuos į UAB „C“ sąskaitą banke pervedė UAB „G“ ir šiuos pinigus perduoti jam; 4) 2012 m. liepos 20 d. esą paėmė iš A. S. 260 000 Lt grynaisiais pinigais; 5) 2012 m. liepos 21 d. esą nurodė A. S. pasirašyti R. T. pateiktus PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą. Jokių kitų veiksmų G. S. neatliko.

8.46. Anot apelianto, jei padėjimas ex lege (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis) yra pagalba vykdytojui (kuriuo pagal nuosprendį yra tik A. S.), tai tariamas G. S. ir R. T. susitarimas surasti įmonę išeina už nusikalstamo padėjimo sampratos ribų. Tariamas pasiūlymas A. S. (net jei tai yra pasiūlymas daryti nusikalstamą veiką) a priori nėra padėjimas A. S. nusikalsti; tariamas nurodymas A. S. išgryninti 260 000 Lt ir šiuos pinigus perduoti jam, taip pat ir šių pinigų paėmimas taip pat nėra padėjimas A. S. nusikalsti, nes įkaltinant sukčiavimų, kaip turtinės prievolės panaikinimą apgaule, faktinis piniginių lėšų judėjimas yra visiškai nesvarbus ir išeina už šios nusikalstamos veikos sudėties ribų. Pareiga mokėti PVM atsiranda sulig tuo momentu, kai yra sudaromas ir į apskaitą įtraukiamas apskaitos dokumentas (įprastai PVM sąskaita faktūra), o ši prievolė panaikinama apgaule, kai į apskaitą įtraukiami tikrovės neatitinkantys apskaitos dokumentai ir jų pagrindu suformuojama bei mokesčių administratoriui pateikiama neteisinga PVM deklaracija, taigi visiškai nepriklausomai nuo to, ar pareigą mokėti mokesčius turintis asmuo faktiškai gauna apmokėjimą ar ne, bei kur ir kaip panaudoja gautas pinigines lėšas. Nors nuosprendyje pripažinta įrodytu, esą 2012 m. liepos 21 d. G. S. nurodė A. S. pasirašyti R. T. pateiktus PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą, tačiau net ir šis tariamas nurodymas nėra ir negali būti laikomas padėjimu.

8.47. Nors nuosprendyje pripažinta įrodytu, esą 2012 m. liepos 21 d. G. S. nurodė A. S. pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą, tačiau iš nuosprendžio neįmanoma suprasti nei to, koks yra šio tariamo nurodymo turinys, nei to, kokia yra šio tariamo nurodymo reikšmė ir įtaka bendrame tariamai nusikalstamo elgesio mechanizme ir t. t. Kita vertus, nuosprendyje konstatuota („įrodytais pripažinta“) daugybė faktų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog G. S. nedavė A. S. jokių nurodymų, o pats G. S. dalyvavimas 2012 m. liepos 21 d. susitikime (jei toks apskritai buvo) tebuvo nominalus. A. S. nebuvo niekaip priklausomas nuo G. S., taigi A. S. neturėjo nei juridinės, nei jokios kitos pareigos klausyti ir vykdyti tariamus G. S. nurodymus (atitinkamai ir G. S. neturėjo jokios teisės ką nors nurodyti ar liepti A. S.). Dokumentus, kuriuos A. S. turėjo pasirašyti, parengė R. T.. Dokumentus, kuriuos A. S. turėjo pasirašyti, į susitikimą su juo (A. S.) atsinešė taip pat R. T.. R. T. pats betarpiškai asmeniškai dalyvavo susitikime, kai A. S. pasirašinėjo jo atneštus dokumentus. Apeliantas tvirtina, kad šioje situacijoje tariamas G. S. nurodymas A. S. neturėjo jokios reikšmės ir įtakos. A. S. pasirašinėjo ir kitus R. T. jam atneštus dokumentus – UAB „J“ dokumentus, tačiau A. S. pasirašant šiuos dokumentus G. S. nedalyvavo (tas nuosprendyje „pripažinta įrodytu“). Anot gynėjo, nei vienas G. S. įkaltinamų konkrečių, nuosprendyje „įrodytais pripažintų“ faktinių veiksmų ‑ nei paimtas atskirai, nei visi kartu ‑ neišpildo padėjimui ar padėjėjui būdingos ir kartu būtinos sampratos (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis) turinio.

8.48. Apeliaciniame skunde nurodoma, kadangi in concreto UAB „C“ ex lege neturėjo pareigos mokėti PVM ir UAB „C“ pareiga mokėti PVM nebuvo panaikinta (nei apgaule, nei apskritai), G. S. a priori negalėjo prie to tariamai nusikalstamai prisidėti, padėdamas UAB „C“ naudai (kurios taip pat in concreto nebuvo) padaryti tai, kas nebuvo padaryta.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo K. R. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus ir nuteistojo G. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami. Nuteistojo R. T. bei nuteistosios E. Š. ir jos gynėjos advokatės V. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

11. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. T. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „A“), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „C“), 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Č“), 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Č“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „D“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „D“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „E“), K. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, G. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, E. Š. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, A. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, naikinama teisėjų kolegija padarius išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nuosprendžio dalis, kuria R. T. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), naikinama nes yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 straipsnio 1 punktas). Nuosprendžio dalis, kuria R. T. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A“), 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B“), 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „C“), 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č“), 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „D“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), K. R. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, E. Š. nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, A. S. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas buvo padaryti tokiomis aplinkybėmis:

13. R. T. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir juos panaudojo, E. Š. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. R. T., nuo 2011 m. liepos 1 d. būdamas vieninteliu UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku, žinodamas, kad UAB „A“ UAB G“ (nuo 2013 m. gruodžio 10 d . pavadinimas – UAB „H“) valymo paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 metų rugsėjo–spalio mėnesiais, UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nurodė E. Š., kuri vienintelio akcininko R. T. sprendimu laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d. buvo paskirta į UAB „A“ direktorės pareigas, parengti fiktyvią valymo paslaugų sutartį. E. Š., gavusi R. T. nurodymą ir žinodama, kad jos vadovaujama bendrovė „A“ valymo paslaugų UAB „G“ nesuteiks, UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), parengė 2011 m. gruodžio 1 d. valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už sutarties Priede Nr. 1 numatytą kainą – 1 000 Lt be PVM per mėnesį už vieną kavinę-restoraną – neva tai įsipareigoja teikti valymo paslaugas – grindų dangos valymą spec. priemonėmis, skirtomis konkretiems paviršiams saugiai ir efektyviai valyti; dulkių ir dėmių valymą nuo neapkrautų paviršių, stalų, sienų, palangių, lentynų, kolonų, org. technikos ir kitų ranka pasiekiamų paviršių; kiliminės dangos valymą sausu būdu; baldų valymą; staktų bei durų valymą; WC patalpų valymą; langų, stiklinių pertvarų, stiklinių durų valymą, veidrodžių valymą, ranka pasiekiamame aukštyje; maišelių šiukšlių dėžėse keitimą; šiukšlių išnešimą į nurodytą konteinerį. Šią tikrovės neatitinkančią sutartį E. Š. patvirtino savo parašu, užantspaudavo UAB „A“ antspaudu bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė R. T.. Po to R. T. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje minėtą sutartį pateikė G. B., nieko nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuris šią sutartį patvirtino savo parašu, užantspaudavo UAB „G“ antspaudu bei sugrąžino R. T.. Taip R. T. organizavo netikro dokumento ‑ 2011 m. gruodžio 1 d. valymo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 su Priedu Nr. 1 – pagaminimą, o E. Š. šį netikrą dokumentą pagamino.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „A“ jokių 2011 m. gruodžio 1 d. valymo paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 aptartų valymo paslaugų UAB „G“ neatliko ir neatliks, R. T. šią tikrovės neatitinkančią sutartį perdavė E. Š., kuri, žinodama, kad UAB „A“ jokių 2011 m. gruodžio 1 d. valymo paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 aptartų valymo paslaugų UAB „G“ neatliko ir neatliks, ir vykdydama išankstinį susitarimą su R. T., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kompiuterio pagalba UAB „A“ vardu išrašė žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. gruodžio 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 056, 2012 m. sausio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076, 2012 m. vasario 28 d, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 093, 2012 m. liepos 31 d. serija (duomenys neskelbtini) 217, jose įrašydama R. T. pateiktus žinomai melagingus duomenis neva UAB „A“ UAB „G“ pardavė patalpų valymo paslaugų už 197 278,40 Lt, iš jų 34 238,40 Lt PVM, ir, jas pasirašydama kaip UAB „A“ direktorė, įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pagamino netikrus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

R. T., gavęs iš E. Š. jos pasirašytus dokumentus ir žinodamas, kad pagal pirmiau išvardytas PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, perdavė jas UAB „G“ direktoriui G. B., kuris, nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras. UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 9 d. pavedimu 43 560 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)056“, 2012 m. vasario 13 d. pavedimu 43 560 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)076“, 2012 m. kovo 13 d. pavedimu 43 560 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)093“, 2012 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu 66 598,40 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)217“, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 9d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. į UAB „A“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 197 278,40 Lt sumą.

R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje nurodė E. Š. į UAB „A“ sąskaitą iš UAB „G“ dalį gautų pinigų už neįvykusius sandorius pervesti į UAB „Č“ banko sąskaitą, iš viso 122 592 Lt sumą, kurią E. Š. 2012 m. sausio 10 d. pavedimu 40 000 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avanso grąžinimas“, 2012 m. vasario 13 d. pavedimu 40 000 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avanso grąžinimas ir atsiskaitymas pagal sąskaitą faktūrą“, 2012 m. kovo 14 d. pavedimu 42 592 Lt sumai, paskirtyje nurodant „pagal S-F“, pervedė į UAB „Č“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą dalį ‑ iš viso 54 800 Lt, gautus iš UAB „G“ į UAB „A“ sąskaitą, veikdama pagal išankstinį susitarimą su R. T., E. Š. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A, 2012 m. rugpjūčio 7 d. 45 000 Lt sumą ir 9 800 Lt sumą išgrynino, kuriuos tame pačiame AB „Swedbank“ banko padalinyje, esančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A, perdavė R. T..

R. T., žinodamas, kad UAB „A“ UAB „G“ patalpų valymo paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, veikdamas per E. Š., tikrovės neatitinkančius dokumentus – sutartį ir PVM sąskaitas faktūras –perdavė UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. V., tokiu būdu nurodydamas minėtus dokumentus įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. G. V., nežinodama, kad E. Š. jai pateiktose UAB „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos valymo paslaugos UAB „G“ realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Po to, E. Š. davus nurodymą G. V. į UAB „A“ 2011 metų gruodžio mėnesio, 2012 metų sausio, vasario ir liepos mėnesių PVM deklaracijas įrašyti melagingus duomenis apie šios bendrovės pardavimo ir mokėtiną PVM, G. V. 2011 metų deklaracijoje už gruodžio mėnesį įrašė pardavimo PVM 7 995 Lt (iš jų 7 560 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“), 2012 metų deklaracijose už sausio, vasario ir liepos mėnesius įrašė pardavimo PVM 47 242 Lt (iš jų 26 678,40 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“). Taip R. T. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, o E. Š. pagamino netikrus dokumentus: UAB „A“ 2011 metų gruodžio mėnesio, 2012 metų sausio, vasario ir liepos mėnesių PVM deklaracijas FR0600 Versija 02, kurias G. V. 2012 m. sausio 25 d., 2012 m. kovo 23 d., 2012 m. kovo 26 d. ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2 Vilnius. Taip, veikdami kartu, R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

14. R. T. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir juos panaudojo, E. Š. pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė, o būtent: R. T., 2011 metų gruodžio mėnesį, D. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir 2014 m. gegužės 2 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, pasiūlė tapti UAB „E“, kurią 1999 m. spalio 1 d. įsteigė ir įgijo šimtą procentų akcijų R. T., direktore. D. S., sutikusi su R. T. pasiūlymu, 2011 m. gruodžio 5 d. VĮ „Registrų centras“, esančiame Vilniuje, Lvovo g. 25, pateikė prašymą UAB „E“ registruoti juridinių asmenų registre ir nuo 2011 m. gruodžio 5 d. tapo šios bendrovės direktore. R. T., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. Š. bei žinodamas, kad UAB „E“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ jokių statybos darbų neatliko ir neatliks, organizavo netikro dokumento pagaminimą, o būtent: 2012 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje, telefonu davė nurodymą E. Š., neįdarbintai UAB „E“, parengti PVM sąskaitą faktūrą ir į ją įrašyti žinomai melagingus duomenis apie neva tai už 87 120 Lt, iš jų 15 120 Lt PVM, UAB „E“ atliktas grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugas uždarajai akcinei bendrovei „G“. E. Š. šiuos žinomai melagingus duomenis įrašius į 2012 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RUS Nr. 014, šį žinomai netikrą dokumentą ji perdavė pasirašyti D. S.. D. S. 2012 metų rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, UAB „A“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė kaip UAB „E“ direktorė bei atidavė E. Š., kuri šį netikrą dokumentą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laikotarpį laikė UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė R. T.. R. T., žinodamas, kad UAB „E“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, veikdamas per E. Š., tikrovės neatitinkantį dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą – perdavė UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. V., nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, ir davė nurodymą minėtą dokumentą įtraukti į UAB „E“ buhalterinę apskaitą. G. V., nežinodama, kad pateiktoje minėtoje UAB „E“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugos uždarajai akcinei bendrovei „G“ realiai parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „E“ buhalterinę apskaitą. Po to, R. T., veikdamas per E. Š., davęs nurodymą G. V. į UAB „E“ 2012 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijas įrašyti melagingus duomenis apie šios bendrovės pardavimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu G. V. 2012 metų deklaracijoje už rugpjūčio mėnesį įrašius pardavimo PVM 15 120 Lt, organizavo netikrų dokumentų pagaminimą: 2012 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją FR0600 Versija 02, kurią G. V. 2012 m. gruodžio 21 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2 Vilnius. Taip, veikdami kartu, R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

15. R. T. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, K. R. pagamino, panaudojo ir laikė netikrus dokumentus, o būtent: R. T. laikotarpiu nuo 2012 metų gegužės mėnesio iki 2012 metų liepos mėnesio, veikdamas kartu su K. R., kuris nuo 2008 m. birželio 2 d. ėjo UAB „B“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovavo bendrovės veiklai, turėjo teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2012 metų gegužės mėnesį, kavinėje „Public“, adresu Vilnius, Kalvarijų g. 125, žinodamas, kad UAB „B“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ jokių statybos darbų neatliko ir neatliks, susitarė su K. R. sudaryti fiktyvią sutartį, kurioje bus nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva tai UAB „B“ suteiktas paslaugas uždarajai akcinei bendrovei „G“. R. T., 2012 metų gegužės mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba parengė ir atspausdino 2012 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartį Nr. B/187/120502, 2012 m. gegužės 2 d. lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2012 m. gegužės 2 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai kad UAB „B“ už 284 607,73 Lt uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1. ir 6.1. punktuose nurodytus statybos darbus „sutarties tikslas yra objektų „I“, esančių Statybos objektuose – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos darbų atlikimas pagal pridedamą sąmatą, o užsakovas už kokybiškai atliktus darbus įsipareigoja sumokėti 284 607,73 Lt“, 2012 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutartį Nr. B/196-1/120504, 2012 m. gegužės 4 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai kad UAB „B“ už 252 890 Lt uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1. ir 6.1. punktuose nurodytus statybos darbus „sutarties tikslas yra objektų „I“, esančių Statybos objektuose – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos darbų atlikimas pagal pridedamą sąmatą, o užsakovas už kokybiškai atliktus darbus įsipareigoja sumokėti 252 890 Lt“. Po to šias tikrovės neatitinkančias sutartis ir lokalines sąmatas pateikė UAB „G“ direktoriui G. B.. G. B., nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „G“ antspaudu, patvirtino savo parašu ir atidavė R. T..

R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „B“ jokių 2012 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartyje Nr. B/187/120502 ir 2012 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutartyje Nr. B/196-1/120504 aptartų statybos darbų UAB „G“ neatliko ir neatliks, 2012 metų gegužės mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje, UAB „B“ direktoriui K. R. pateikė minėtas tikrovės neatitinkančias sutartis ir lokalines sąmatas. K. R., žinodamas, kad sutartyse nurodytų statybos darbų UAB „B“ neatliko ir neatliks, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „B“ antspaudu, patvirtino savo parašu ir atidavė R. T.. Taip R. T. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, o K. R. pagamino netikrus dokumentus: 2012 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartį Nr. B/187/120502, 2012 m. gegužės 2 d. lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2012 m. gegužės2 d. lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2012 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutartį Nr. B/196-1/120504, 2012 m. gegužės 4 d. lokalinę sąmatą (be numerio).

Žemesnės instancijos teismas

Be to, R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, analogiškomis aplinkybėmis, 2012 metų gegužės mėnesį, Vilniaus mieste, kompiuterinės technikos pagalba parengė ir atspausdino 2012 m. gegužės7 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 120507/01 bei 3 (tris) atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3, šiuose dokumentuose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie tai kad UAB „B“ neva tai už 526 607,73 Lt iš UAB „J“ perka „vidaus apdailos ir ventiliacijos darbus, o K. R., žinodamas, kad UAB „B“ sutartyje nurodytų vidaus apdailos ir ventiliacijos darbų iš UAB „J“ nepirko ir nepirks, 2012 metų gegužės mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), ten pat automobilyje, UAB „B“ antspaudu užantspaudavo ir savo parašu patvirtino R. T. pateiktus tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2012 m. gegužės 7 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 120507/01 bei 3 (tris) atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3, taip pat iš R. T. gavo UAB „J“ vardu išrašytą netikrą 2012-06-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 526 607,73 Lt sumai, kurią R. T. žinodamas, kad ji yra netikra, pateikė K. R. tikslu įtraukti į UAB „B“ apskaitą. Taip R. T. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, o K. R. pagamino netikrus dokumentus ir juos laikė UAB „B“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. gruodžio 4 d. dienos, kai FNTT prie LR VRM pareigūnams atlikus kratą minėti dokumentai buvo paimti.

K. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „B“ jokių 2012 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartyje Nr. B/187/120502 ir 2012 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutartyje Nr. B/196-1/120504 aptartų statybos darbų UAB „G“ neatliko, iš R. T. gavęs UAB „G“ vardu direktoriaus G. B. pasirašytas minėtas sutartis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, 2012 metų gegužės-birželio mėnesį, Vilniaus mieste, kompiuterio pagalba UAB „B“ vardu surašė PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00051 ir 2012-06-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00052, kuriose įrašė R. T. pateiktus žinomai melagingus duomenis neva UAB „B“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ pardavė statybos darbų už bendrą 537 497,73 Lt, iš jų 93 284,73 Lt PVM, jas pasirašė kaip UAB „B“ direktorius bei atidavė R. T.. R. T., žinodamas, kad pagal PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00051 ir 2012-06-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00052 sandoriai nėra įvykę, šiuos dokumentus perdavė G. B., kuris, nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, kad pagal R. T. jam pateiktas minėtas UAB „B“ PVM sąskaitas, pateikė jas UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2012 m. birželio 11 d. buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 537 497,73 Lt sumą – 2012-06-06 pavedimas 268 750 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avansas p/g sutartį B/196-1/120504-126445,00“; avansas p/g sutartį B/187/120502-142302,73“, 2012-06-11 pavedimas 268 747,73 Lt sumai, paskirtyje nurodant „avansas p/g sutartį B/196-1/120504-126445,00; avansas p/g sutartį B/187/120502-142302,73“.

R. T., pagal pirminį susitarimą su K. R., kai buvo pagaminti netikri dokumentai: 2012 m. gegužės 7 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. 120507/01 bei 3 (trys) atliktų darbų aktai Nr. 1, 2 ir 3 dėl UAB „B“ neva tai už 526 607,73 Lt iš UAB „J“ perkamų „vidaus apdailos ir ventiliacijos darbų, bei disponuojant 2012-06-04 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodė K. R. dalį iš UAB „G“ gautų pinigų – 526 607,73 Lt sumą – pervesti į UAB „J“ banko sąskaitą. K. R. sužinojus, kad UAB „J“ nėra PVM mokėtoja, R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. R. pateikė 2012 m. birželio 7 d. prašymą dėl pinigų pervedimo į UAB „Č“ banko sąskaitą. Po to K. R., vykdydamas R. T. nurodymą, UAB „G“ gautus pinigus per du kartus pervedė į UAB „Č“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 526 607,73 Lt sumą: 2012-06-07 pavedimas 262 000 Lt sumai ir 2012-06-13 pavedimas 264 607,73 Lt sumai, paskirtyje nurodant „pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 00008“.

R. T., žinodamas, kad UAB „B“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ statybos paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, veikdamas per K. R., tikrovės neatitinkančius dokumentus: sutartis, lokalines sąmatas ir PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. Z., nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, ir davė nurodymą minėtus dokumentus įtraukti į UAB „B“ buhalterinę apskaitą. D. Z., nežinodama, kad pateiktose minėtose UAB „B“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos statybos paslaugos uždarajai akcinei bendrovei „G“ realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „B“ buhalterinę apskaitą. Po to R. T., veikdamas per K. R., davė nurodymą D. Z. į UAB „B“ 2012 metų birželio mėnesio PVM deklaraciją įrašyti melagingus duomenis apie šios bendrovės pardavimo ir mokėtiną PVM. D. Z. 2012 metų deklaracijoje už birželio mėnesį įrašius pardavimo PVM 93 285 Lt ir 2012 m. liepos 25 d. elektroniniu būdu pateikus ją Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2, Vilnius, R. T. organizavo netikro dokumento – 2012 metų birželio mėnesio PVM deklaracijos FR0600 Versija 02, pagaminimą ir panaudojimą, o K. R. šį netikrą dokumentą pagamino ir panaudojo. Taip, veikdami kartu, R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, K. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

16. R. T. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, A. S. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: R. T. 2012 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, susitarė su G. S., kad šis už tyrimo metu nenustatytą atlygį suras įmonę, per kurią bus surašyti žinomai netikri dokumentai: sutartys, PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, kuriuose bus nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva tai uždarajai akcinei bendrovei „G“ suteiktas statybos darbų paslaugas. G. S. 2012 metų birželio mėnesį, A. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pasiūlė A. S. už 10 000 Lt atlygį, neatliekant jokių statybos rangos darbų, sudaryti fiktyvią sutartį, kurioje bus nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės „C“ tariamai suteiktas paslaugas uždarajai akcinei bendrovei „G“. A. S. sutikus su pasiūlymu, R. T. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje kompiuterinės technikos pagalba parengė bei atspausdino UAB „C“ 2012-07-12 PVM sąskaitą faktūrą Serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 010, taip pat 2012 m. liepos 10 d. atliktų darbų aktą, šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva tai UAB „C“ už 260 000 Lt, iš jų 45 124,258 Lt PVM, uždarajai akcinei bendrovei „G“ atliko grindų hidroizoliacijos darbus, po to šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus pateikė UAB „G“ direktoriui G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, jog dokumentuose nurodytų statybos darbų UAB „C“ neatliko ir neatliks, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „G“ antspaudu, patvirtino savo parašu ir dalį pasirašytų dokumentų atidavė R. T., o 2012-07-12 PVM sąskaitą faktūrą Serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 010 G. B. pateikė UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas ją apmokėti. UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-07-17 pavedimu, paskirtyje nurodant „avansas p/g sutartį 2012-06-26“ 260 000 Lt sumą pervedė į UAB „C“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. 2012 m. liepos 20 d. DNB banko Vilniaus skyriuje, dalyvaujant G. S., išgrynino UAB „G“ pervestą pinigų sumą – 260 000 Lt – bei tą pačią dieną visą pinigų sumą atidavė G. S..

R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „C“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ jokių statybos paslaugų nesuteikė, 2012 m. liepos 21 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku bei nenustatytoje prekybos centro „Panorama“ kavinėje, susitikęs su A. S. ir G. S., pateikė A. S. tikrovės neatitinkančius dokumentus: 2012-07-12 sąskaitą faktūrą Serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 010 ir 2012 m. liepos 10 d. atliktų darbų aktą. A. S. šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius dokumentus patvirtino savo parašu, užantspaudavo UAB „C“ antspaudu, iš kurių dalį dokumentų atidavė R. T., o dalį dokumentų pasiliko sau, tikslu įtraukti juos į buhalterinę apskaitą. Be to, R. T. toje pat vietoje ir tuo pačiu metu, žinodamas, kad UAB „C“ jokių hidroizoliacijos darbų iš UAB „J“ nepirko ir nepirks, taip pat pateikė A. S., nurodydamas pasirašyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus ir atspausdintus žinomai netikrus dokumentus: 2012 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartį (be numerio) su Priedu Nr. 1, 2012 m. liepos 10 d. atliktų darbų aktą ir 2012-07-20 PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0952, kuriuose įtvirtinti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva tai UAB „C“ už 255 111,19 Lt sumą, iš jų 44 275,50 Lt PVM, iš UAB „J“ nusipirko grindų hidroizoliacijos darbus. A. S., žinodamas, kad UAB „C“ sutartyje nurodytų hidroizoliacijos darbų iš UAB „J“ už sutartyje nurodytą 255 111,19 Lt sumą, nepirko ir nepirks, UAB „C“ antspaudu užantspaudavo ir savo parašu patvirtino R. T. pateiktus tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2012 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartį (be numerio) su Priedu Nr. 1, 2012 m. liepos 10 d. atliktų darbų aktą ir 2012-07-20 PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0952. Be to, R. T., žinodamas, kad UAB „C“ iš UAB „J“ hidroizoliacijos darbų nepirko ir nepirks, A. S. taip pat pateikė pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtą ir atspausdintą bei D. B. parašu patvirtintą žinomai netikrą dokumentą – 2012-07-20 kasos pajamų orderio kvitą Serija PART Nr. 856, kuriame įtvirtinti žinomai melagingi duomenys, kad A. S. už neva tai atliktus hidroizoliacijos darbus UAB „J“ direktoriui D. B. sumoka 255 111,19 Lt.

R. T., žinodamas, kad UAB „C“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ statybos paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, veikdamas per A. S., tikrovės neatitinkančius dokumentus: atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą faktūrą, kasos išlaidų orderio kvitą perdavė UAB „C“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai S. M., nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, ir davė nurodymą minėtus dokumentus įtraukti į UAB „C“ buhalterinę apskaitą. S. M., nežinodama, kad pateiktoje minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos statybos paslaugos uždarajai akcinei bendrovei UAB „G“ realiai parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „C“ buhalterinę apskaitą. Po to R. T., veikdamas per A. S., kuris davė nurodymą S. M. į UAB „C“ 2012 metų liepos mėnesio PVM deklaraciją įrašyti melagingus duomenis apie šios bendrovės pardavimo ir mokėtiną PVM. Tokiu būdu S. M. 2012 metų deklaracijoje už liepos mėnesį įrašius pardavimo PVM 45 124 Lt ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu būdu pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2 Vilnius, R. T. organizavo netikro dokumento – 2012 metų liepos mėnesio PVM deklaracijos FR0600 Versija 02 – pagaminimą ir panaudojimą, o A. S. šį netikrą dokumentą pagamino ir panaudojo. Taip, veikdami kartu, R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

17. R. T., laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2012 m. vasario 28 d. eidamas UAB „Č“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ jokių prekių ir paslaugų neparduos, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 16 d. iki 2012 m. vasario 10 d. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent: 2009 m. spalio16 d. reklamos paslaugų sutartį Nr. R/084/091016, šiame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „Č“, pagal atskiru šalių susitarimu sutartą kainą, uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1.1. punkte nurodytas paslaugas „reklamuoti restoraną „K“ ant automobilio – limuzino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patalpinant Užsakovo pateiktą reklaminį paketą“, 2010 m. vasario 3 d. statybos rangos sutartį Nr. 10/02-01, 2010 m. vasario 3 d. lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2010 m. vasario 3 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, kurie randasi (duomenys neskelbtini), sutvarkyti pilnai neveikiančias reklamos iškabas, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 30 000 Lt plius PVM“, 2010 m. vasario 24 d. statybos rangos sutartį Nr. 10/02-24/1, 2010 m. vasario 24 d. lokalinę sąmatą (be numerio), 2010 m. vasario 24 d. lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2010 m. vasario 24 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, kurie randasi (duomenys neskelbtini), sutvarkyti pilnai neveikiančias reklamos iškabas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), padaryti elektros instaliaciją, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 108 000 Lt plius PVM“, 2010 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos sutartį Nr. 10/08-17/1 ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte (kavinė K) (duomenys neskelbtini), atlikti elektros-apdailos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 70 748,70 Lt su PVM“, 2010 m. rugsėjo 17 d. valymo darbų sutartį Nr. B/189/100917, šiame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 3.1. ir 5.1. punktuose nurodytus darbus „vykdytojas įsipareigoja savo lėšomis, medžiagomis ir mechanizmais atlikti, o užsakovas priimti ir apmokėti 42 350 Lt su PVM, veiklos patalpose – restoranuose „L“, „K“ ir picerijose „I“ patalpų valymo darbus: a) įvairių kietų dangų plovimas su spec. priemonėmis ir kiliminių dangų sausas valymas, b) dulkių valymas nuo sienų ir palangių, c) langų plovimas, 2010 m. rugsėjo 15 d. statybos rangos sutartį Nr. B/184/100915 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atlikti grindų atnaujinimo darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 77 440 Lt su PVM“, 2010 m. rugsėjo 15 d. rangos sutartį Nr. B/231/100915 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja restorane „L“, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti interjero dizaino apipavidalinimo darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 27 000 Lt plius PVM“, 2010 m. spalio 1 d. rangos sutartį Nr. 2/212/101001 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atlikti grindų atnaujinimo darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 72 600 Lt su PVM“, 2010 m. lapkričio 1 d. valymo darbų sutartį Nr. B/232/101101, šiame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 3.1. ir 5.1. punktuose nurodytas paslaugas „vykdytojas įsipareigoja savo lėšomis, medžiagomis ir mechanizmais atlikti, o užsakovas priimti ir apmokėti 6 000 plius PVM, už vidaus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), picerijoje „I“ atliktus valymo darbus: a) įvairių kietų dangų plovimas su spec. priemonėmis ir kiliminių dangų sausas valymas, b) dulkių valymas nuo sienų ir palangių, c) langų plovimas, d) sanitarinių mazgų valymas (grindų ir sienų plytelės, santechniniai prietaisai ir įrengimai)“, 2010 m. lapkričio 18 d. rangos sutartį Nr. B/233/101118 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti grindų atnaujinimo ir elektros instaliacijos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 50 000 Lt plius PVM“, 2010 m. lapkričio 1 d. rangos sutartį Nr. B/251/101101, 2010 m. lapkričio 1 d. lokalinę sąmatą (be numerio), 2010 m. lapkričio 1 d. lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2010 m. lapkričio 1 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 165 981, 53 Lt plius PVM“, 2010 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį Nr. B/2701/101201, 2010 m. gruodžio 1 d. lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2010 m. gruodži o1 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 153 864, 63 su PVM“, 2011 m. kovo 7 d. rangos sutartį Nr. B/090/110307 ir 2011 m. kovo 7 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti rangos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 142 177,42 Lt su PVM“, 2011 m. balandžio 4 d. rangos sutartį Nr. 11-04-4/1 ir lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atlikti terasos atnaujinimo ir vidaus apdailos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 252 890 Lt su PVM“, 2011 m. gegužės 9 d. rangos sutartį Nr. B/122/110509, 2011 m. gegužės 9 d. lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2011 m. gegužės 9 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 102 826,84 Lt su PVM“, 2011 m. birželio 2 d. rangos sutartį ir 2011 m. birželio 2 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 278 300 Lt su PVM“, 2011 m. birželio 4 d. rangos sutartį Nr. B/204/110604 ir 2011 m. birželio 4 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte (duomenys neskelbtini), atlikti apdailos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 311 999,71 Lt su PVM“, 2011 m. birželio 30 d. rangos sutartį Nr. B/299/110630 ir 2011 m. birželio 30 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti apdailos – remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 319 959 Lt plius PVM“, 2011 m. rugpjūčio 5 d. rangos sutartį Nr. B/346/110805 ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti apdailos – remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 323 542 Lt su PVM“, 2011 m. rugsėjo 2 d. rangos sutartį Nr. B/402/110902, 2011 m. rugsėjo 2 d. lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2011 m. rugsėjo 2 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose: „I“, (duomenys neskelbtini) ir „K“, (duomenys neskelbtini), atlikti remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 312 445 Lt plius PVM“, 2011 m. spalio 27 d. rangos sutartį Nr. B/432/111027, 2011 m. spalio 27 d. lokalinę sąmatą (be numerio) ir 2011 m. spalio 27 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objektuose: „L“, (duomenys neskelbtini) ir „K“, (duomenys neskelbtini), atlikti apdailos darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 436 000 Lt plius PVM“, 2011 m. lapkričio 2 d. rangos sutartį Nr. B/484/111102, šiame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 4.1. punktuose nurodytas paslaugas „rangovas įsipareigoja atlikti stalviršių atnaujinimo darbus užsakovo padaliniuose, kurių sąrašas pridedamas prie šios sutarties, o užsakovas įsipareigoja už tai sumokėti 114 000 Lt plius PVM“, 2011 m. lapkričio 2 d. rangos sutartį Nr. B/426-1/111102, lokalinę sąmatą (be datos ir numerio) ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytas paslaugas „šia sutartimi rangovas įsipareigoja objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos įrengimo darbus ir objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti ventiliacijos sistemos remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 394 061,26 Lt su PVM“, 2012 m. sausio 9 d. rangos sutartį Nr. B/049/120109, šiame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1. ir 4.1. punktuose nurodytas paslaugas „sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti langų keitimo darbus užsakovo padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o užsakovas įsipareigoja sumokėti 259 470 Lt plius PVM“, 2012 m. vasario 10 d. statybos rangos sutartį Nr. B/072/120210 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 2.1. ir 6.1. punktuose nurodytas paslaugas „sutarties tikslas yra objekto „I“, esančių Statybos objekte – (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimas pagal pridedamą sąmatą – Sutarties priedas Nr. 1 bei šių darbų perdavimas užsakovui, o užsakovas įsipareigoja už kokybiškai atliktus darbus sumokėti 386 413,50 Lt su PVM“.

R. T. žinodamas, kad sutartyse nurodytų reklamos, patalpų valymo ir statybos darbų UAB „Č“ neatliko ir neatliks, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 16 d. iki 2012 m. vasario 10 d., Vilniaus mieste, šias tikrovės neatitinkančias sutartis ir lokalines sąmatas užantspaudavo UAB „Č“ antspaudu, patvirtino savo parašu, taip įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus pateikė G. B., kuris nieko nežinodamas apie R. T. daromą nusikalstamą veiką, juos užantspaudavo UAB „G“ antspaudu bei patvirtino savo parašu.

Be to, R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ jokių prekių ir paslaugų nepardavė ir neatliko, kompiuterinės technikos pagalba į UAB „Č“ PVM sąskaitas faktūras – 2009-12-21 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000029, 2010-02-02 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000032, 2010-02-17 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000033, 2010-02-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000034, 2010-03-01 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000035, 2010-03-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000036, 2010-03-17 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000037, 2010-03-20 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000038, 2010-05-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000045, 2010-09-02 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000055, 2010-09-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000059, 2010-09-28 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000058, 2010-10-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000061, 2010-10-05 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000062, 2010-11-03 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000068, 2010-11-11 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000065, 2010-11-16 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000069, 2010-11-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000070, 2010-12-10 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000073, 2010-12-21 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000072, 2011-04-11 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000081, 2011-05-06 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000083, 2011-06-01 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000086, 2011-07-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000089, 2011-07-20 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000090, 2011-08-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000093, 2011-09-06 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000097, 2011-10-11 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000101, 2011-11-16 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000105, 2011-11-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000107, 2011-12-09 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000108, 2011-12-09 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000111, 2011-12-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000115, pats arba duodamas nurodymus UAB „Č“ buhalterei L. M., nieko nežinojusiai apie R. T. daromą nusikalstamą veiką, įrašė žinomai melagingus duomenis, neva UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ pardavė reklamos, patalpų valymo ir statybos paslaugų už 5 967 230,95 Lt, iš jų 1 035 635,13 Lt PVM, šiuos netikrus dokumentus, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 16 d. iki 2012 m. vasario 10 d. patvirtino savo parašu ir užantspaudavo UAB „Č“ antspaudu ir perdavė G. B., kuris, nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė juos UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras. Po to, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d., UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Č“ banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pervedė 5 185 147,45 Lt sumą – 2010-01-06(07) – 1 000 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000029“; 2010-02-20 – 2 000 Lt sumą, paskirtyje nurodant „000000032“; 2010-03-03 – 700 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000033“; 2010-02-23 – 36 300 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000034“; 2010-03-16 – 1 573 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000035“; 2010-03-24 – 75 020 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)0000037, (duomenys neskelbtini)000036“; 2010-03-23 – 55 650 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000038“; 2010-06-08 – 2 500 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)0000000045“; 2010-09-06 – 70 748, 70 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000055“; 2010-10-07 – 87 440, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „V000000061, (duomenys neskelbtini)000000062, (duomenys neskelbtini)000 000 059“; 2010-09-29(30) – 42 350, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „PVM SF (duomenys neskelbtini) 000000058“; 2010-11-24 – 100 430, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „AVANSAS PAGAL SUTARTIS: B 232 101 101 – 7260,00; B 233 101118-6050 0,00; B 23 1 100915-32670,00“; 2010-11-11 – 72 600, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 000000065“; 2010-12-09 – 200 837, 65 Lt sumą, paskirtyje nurodant „AVANSAS PAGAL SUTARTĮ B 251 10 1 2 0 1“; 2010-12-22 – 153 864, 63 Lt sumą, paskirtyje nurodant „PVM SF (duomenys neskelbtini) 000000072“; 2011-04-15 – 142 177, 42 Lt sumą, paskirtyje nurodant „PVM SF (duomenys neskelbtini) 000000081“; 2011-05-16 – 152 000, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „AVANSAS PAGAL SUTARTĮ“; 2011-05-17 – 100 890, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „AVANSAS PAGAL SUTARTĮ“; 2011-06-01 – 168 922, 72 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000086“; 2011-06-16 – 150 000, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „avansas pagal sutartį 2011 06 02“; 2011-07-04 – 128 300, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal 2011 06 02 sutartį“; 2011-07-20 – 155 999, 71 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000090“; 2011-07-27 – 156 000, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000090“; 2011-08-04 – 193 575, 19 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal B/299/110630 sutartį“; 2011-08-16 – 193 575, 20 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal 2011 06 30 sutartį“; 2011-09-07 – 195 743,00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „avansas pagal sutartį B/346/110805“; 2011-09-13 – 195 742, 82 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal 2011 06 02 sutartį“; 2011-10-17 – 189 029,22 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)00000101“; 2011-10-25 – 189 029, 23 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000101“; 2011-11-09 – 250 000 Lt sumą, paskirtyje nurodant „avansas pagal sutartį“; 2011-11-23 – 277 560, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal sutartį B/432/111027“; 2011-12-07 – 356 224, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „sutartis B/485/111102“; 2011-12-16 – 379 335, 00 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal sutartis B/486/111102, B/484/111102“; 2012-01-16 – 394 061, 26 Lt sumą, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000115“; 2012-02-17 – 313 958, 70 Lt sumą, paskirtyje nurodant „pagal sutartį 2012 01 09“.

R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, UAB „G“ pervestą pinigų sumą, iš viso 5 227 300 Lt išgrynino: 2010-02-23 – 29 000 Lt, 2010-03-23 – 50 000 Lt, 2010-03-24 – 2 100 Lt, 2010-03-24 – 54 000 Lt, 2010-04-21 – 10 000 Lt, 2010-05-14 – 4 000 Lt, 2010-05-14 – 4 000 Lt, 2010-05-16 – 4 000 Lt, 2010-05-17 – 3 000 Lt, 2010-05-21 – 2 000 Lt, 2010-06-10 – 15 000 Lt, 2010-06-15 – 25 000 Lt, 2010-06-22 – 5 000 Lt, 2010-06-22 – 4 000 Lt, 2010-06-22 – 4 000 Lt, 2010-06-22 – 2 000 Lt, 2010-07-16 – 4 000 Lt, 2010-07-16 – 2 000 Lt, 2010-07-22 – 2 000 Lt, 2010-08-12 – 3 000 Lt, 2010-08-12 – 2 000 Lt, 2010-08-19 – 2 000 Lt, 2010-08-19 – 3 000 Lt, 2010-09-06 – 3 000 Lt, 2010-09-06 – 2 000 Lt, 2010-09-30 – 3 000 Lt, 2010-09-30 – 3 000 Lt, 2010-10-07 – 3 000 Lt, 2010-10-07 – 4 000 Lt, 2010-10-07 – 3 000 Lt, 2010-10-08 – 4 000 Lt, 2010-10-08 – 4 000 Lt, 2010-10-08 – 2 000 Lt, 2010-10-08 – 13 000 Lt, 2010-10-12 – 2 500 Lt, 2010-10-15 – 1 000 Lt, 2010-10-18 – 4 000 Lt, 2010-10-18 – 4 000 Lt, 2010-10-18 – 2 000 Lt, 2010-10-20 – 3 000 Lt, 2010-10-21 – 1 600 Lt, 2010-10-21 – 1 600 Lt, 2010-10-28 – 2 000 Lt, 2010-11-11 – 4 000 Lt, 2010-11-11 – 4 000 Lt, 2010-11-11 – 2 000 Lt, 2010-11-11 – 33 000 Lt, 2010-11-12 – 4 000 Lt, 2010-11-12 – 4 000 Lt, 2010-11-12 – 2 000 Lt, 2010-11-24 – 4 000 Lt, 2010-11-24 – 4 000 Lt, 2010-11-24 – 2 000 Lt, 2010-11-24 – 20 000 Lt, 2010-11-26 – 2 000 Lt, 2010-12-22 – 140 000 Lt. 2010-12-22 – 10 000 Lt, 2011-03-02 – 4000 Lt, 2011-03-02 – 4 000 Lt, 2011-03-02 – 2 000 Lt, 2011-03-03 – 4 000 Lt, 2011-03-03 – 4 000 Lt, 2011-03-03 – 2 000 Lt, 2011-03-04 – 3 000 Lt, 2011-04-01 – 4 000 Lt, 2011-04-01 – 600 Lt, 2011-04-15 – 110 000 Lt, 2011-05-16 – 100 000 Lt, 2011-05-16 – 4 000 Lt, 2011-05-16 – 4 000 Lt, 2011-05-16 – 2 000 Lt, 2011-05-17 – 83 000 Lt, 2011-05-21 – 4 000 Lt, 2011-05-21 - 4 000 Lt, 2011-05-21 – 2 000 Lt, 2011-05-27 – 3 800 Lt, 2011-06-01 – 130 000 Lt, 2011-06-01 – 4 000 Lt, 2011-06-01 – 4 000 Lt, 2011-06-01 – 2 000 Lt, 2011-06-16 – 110 000 Lt, 2011-06-19 – 4 000 Lt, 2011-06-21 – 4 000 Lt, 2016-06-21 – 4 000 Lt, 2016-06-21 – 2 000 Lt, 2011-06-22 – 2 500 Lt, 2011-06-22 – 4 000 Lt, 2011-06-22 – 1 000 Lt, 2016-06-23 – 1 000 Lt, 2011-06-30 – 4 000 Lt, 2011-07-04 – 1 000 Lt, 2011-07-11 – 4 000 Lt, 2011-07-11 – 4 000 Lt, 2011-07-11 – 2 000 Lt, 2011-07-12 – 4 000 Lt, 2011-07-12 – 4 000 Lt, 2011-07-12 – 2 000 Lt, 2011-07-12 – 20 000 Lt, 2011-07-18 – 4 000 Lt, 2011-07-18 – 4 000 Lt, 2011-07-18 – 2 000 Lt, 2011-07-20 – 4 000 Lt, 2011-07-20 – 4000 Lt, 2011-07-20 – 2 000 Lt, 2011-07-20 – 120 000 Lt, 2011-07-24 – 4 000 Lt, 2011-07-24 – 4 000 Lt, 2011-07-24 – 2 000 Lt, 2011-07-27 – 4 000 Lt, 2011-07-27 – 4 000 Lt, 2011-07-27 – 2 000 Lt, 2011-07-27 – 130 000 Lt, 2011-07-29 – 4 000 Lt, 2011-08-02 – 4 000 Lt, 2011-08-04 – 4 000 Lt, 2011-08-04 – 4 000 Lt, 2011-08-04 – 2000 Lt, 2011-08-07 – 4 000 Lt, 2011-08-07 – 4000 Lt, 2011-08-07 – 2 000 Lt, 2011-08-08 – 80 000 Lt, 2011-08-08 – 60 000 Lt, 2011-08-08 – 4000 Lt, 2011-08-08 – 4 000 Lt, 2011-08-08 – 2 000 Lt, 2011-08-10 – 4 000 Lt, 2011-08-10 – 4 000 Lt, 2011-08-10 – 2 000 Lt, 2011-08-16 – 80 000 Lt, 2011-08-16 – 4 000 Lt, 2011-08-16 – 4 000 Lt, 2011-08-16 – 2 000 Lt, 2011-08-17 – 70 000 Lt, 2011-08-17- 4 000 Lt, 2011-008-17 – 4 000 Lt, 2011-08-17 – 2 000 Lt, 2011-08-18 – 4 000 Lt, 2011-08-18 – 4 000 Lt, 2011-08-18 – 200 Lt, 2011-08-18 – 1 800 Lt, 2011-10-18 – 80 000 Lt, 2011-10-19 – 40 000 Lt, 2011-10-19 – 4 000 Lt, 2011-10-19 – 4 000 Lt, 2011-10-19 – 2 000 Lt, 2011-10-26 – 4 000 Lt, 2011-10-27 – 4 000 Lt, 2011-10-27 – 4 000 Lt, 2011-10-27 – 2 000 Lt, 2011-10-28 – 60 000 Lt, 2011-11-24 – 12 000 Lt, 2011-11-25 – 500 Lt, 2011-11-25 – 4 000 Lt, 2011-11-25 – 2 000 Lt, 2011-12-01 – 15 000 Lt, 2011-12-17- 4 000 Lt, 2011-12-19 – 100 000 Lt, 2011-12-28 – 20 000 Lt, 2011-12-31 – 1 000 Lt, 2011-12-31 – 1 000 Lt, 2012-01-16 – 1 000 Lt, 2012-01-17- 600 Lt, 2012-01-17 – 2 000 Lt, 2012-01-18 – 6 Lt, 2012-01-17 – 2 000 Lt, 2012-01-18 – 600 Lt, 2012-01-20 – 200 000 Lt, 2012-01-20 – 2 200 Lt, 2012-01-23 – 500 Lt, 2012-01-25 – 140 000 Lt, 2012-01-26 – 3 000 Lt, 2012-01-26 – 2 000 Lt, 2012-01-30 – 4 000 Lt, 2012-02-15 – 1 000 Lt, 2012-02-20 – 250 000 Lt, 2012-04-02 – 4 000 Lt, 2012-04-02 – 4 000 Lt, 2012-04-02 – 2 000 Lt, 2012-04-03 – 4 000 Lt, 2012-04-03 – 4 000 Lt, 2012-04-03 – 2 000 Lt, 2012-04-04 – 4 000 Lt, 2012-04-04 – 1 200 Lt AB „Swedbank“ banko padaliniuose ir bankomatuose, esančiuose Vilniaus mieste ir 2011-09-07 – 159 000 Lt, 2011-09-12 – 38 000 Lt, 2011-09-13 – 50 000 Lt, 2011-09-14 – 147 000 Lt, 2011-12-21 – 260 000 Lt AB „Ūkio bankas“ (dabar – AB Šiaulių bankas) padaliniuose, esančiuosiuose Vilniaus mieste.

R. T., žinodamas, kad uždarajai akcinei bendrovei „G“ reklamos, patalpų valymo ir statybos paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, tikrovės neatitinkančius dokumentus: sutartis, lokalines sąmatas ir PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „Č“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai L. M., nieko nežinojusiai apie R. T. daromą nuskalstamą veiką, ir davė nurodymą minėtus dokumentus įtraukti į UAB „Č“ buhalterinę apskaitą. L. M., nežinodama, kad R. T. pateiktose minėtose UAB „Č“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos reklamos, patalpų valymo ir statybos paslaugos uždarajai akcinei bendrovei „G“ realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „Č“ buhalterinę apskaitą. Po to, R. T., davęs nurodymą N. Š. į UAB „Č“ 2009 metų gruodžio mėnesio, 2010 metų vasario, kovo, gegužės, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2011 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas įrašyti melagingus duomenis apie šios bendrovės pardavimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu N. Š. 2009 metų deklaracijoje už gruodžio mėnesį įrašius pardavimo PVM 202 Lt (iš jų 174 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“), 2010 metų deklaracijose už vasario, kovo, gegužės, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius įrašius pardavimo PVM 277 635 Lt (iš jų 156 550 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“), 2011 metų deklaracijose už balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius įrašius pardavimo PVM 693 502 Lt (iš jų 597 129 Lt pardavimo PVM iš UAB „G“), pagamino netikrus dokumentus: 2009 metų gruodžio mėnesio, 2010 metų vasario, kovo, gegužės, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2011 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas FR0600 Versija 02, kurias N. Š. 2010 m. sausio 22 d., L. M. 2011 m. gegužės25 d., 2011 m. gegužės 26 d., 2011 m. liepos20 d., 2011 m. spalio20 d., 2011 m. lapkričio 21 d., 2012 m. sausio20 d., elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2 Vilnius.

Žemesnės instancijos teismas

Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. T., veikdamas per B. G., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o būtent: R. T., siekdamas visiškai valdyti UAB „Č“ per B. G., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015 m. rugsėjo 7 d. BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2012 metų vasario mėnesį, B. G. už numatytą atlygį, ne mažiau nei 6 000 Lt, pasiūlė tapti UAB „Č“ direktoriumi. B. G. sutikęs su R. T. pasiūlymu, 2012 m. vasario 27 d. VĮ „Registrų centras“, adresu Lvovo g. 25 Vilniuje, pateikė prašymą UAB „Č“ registruoti juridinių asmenų registre ir nuo 2012 m. vasario 28 d. tapo vieninteliu 100 procentų šios įmonės akcininku ir direktoriumi. R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „Č“ jokių statybos paslaugų uždarajai akcinei bendrovei „G“ nesuteikė ir nesuteiks, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, 2012 metų kovo mėnesį, Vilniaus mieste, kompiuterinės technikos pagalba parengė ir atspausdino 2012 m. kovo 7 d, statybos rangos sutartį Nr. B/090/120307 ir 2012 m. kovo 7 d. lokalinę sąmatą (be numerio), šiuos žinomai netikrus dokumentus 2012 metų kovo mėnesį pateikė tariamam UAB „Č“ direktoriui B. G.. B. G., žinodamas, kad sutartyje nurodytų statybos darbų UAB „Č“ neatliko ir neatliks, šią tikrovės neatitinkančią sutartį ir lokalinę sąmatą užantspaudavo UAB „Č“ antspaudu, patvirtino savo parašu ir atidavė R. T.. R. T., šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus pateikė G. B., kuris nieko nežinodamas apie R. T. daromą nusikalstamą veiką, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „G“ antspaudu bei patvirtino savo parašu.

R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „Č“ jokių 2012 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartyje Nr. B/090/120307 aptartų statybos paslaugų UAB „G“ neatliko ir neatliks, šios tikrovės neatitinkančios sutarties pagrindu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „Č“ vardu išrašė žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras: 2012-03-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000126, 2012-05-02 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000136, jose įrašė žinomai melagingus duomenis neva UAB „Č“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ pardavė statybos paslaugų už 782 083,50 Lt, iš jų 135 733,50 Lt PVM, ir ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė jas pasirašyti tariamam UAB „Č“ direktoriui B. G., kuris šias PVM sąskaitas faktūras patvirtino savo parašu bei UAB „Č“ antspaudu ir atidavė R. T..

Žemesnės instancijos teismas

R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal PVM sąskaitas faktūras: 2012-03-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000126, 2012-05-02 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000000136 sandoriai nėra įvykę, perdavė jas UAB „G“ direktoriui G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras. UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-20 pavedimu 200 000,00 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000126“; 2012-04-02 pavedimu 186 413,50 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000126“; 2012-05-16 pavedimu 197 835,00 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000136“ ir 2012-05-21 pavedimu 197 835,00 Lt sumai, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)000000136“, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. į UAB „Č“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 782 083,50 Lt sumą. Tokiais veiksmais R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

18. R. T. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o būtent: R. T., siekdamas visiškai valdyti UAB „D“ per B. G., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015 m. rugsėjo7 d. BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2011 metų lapkričio mėnesį, B. G. už numatytą atlygį, ne mažiau nei 4 500 Lt sumą, pasiūlė tapti UAB „D“, kurią R. T. 2010 m. lapkričio 25 d. įsigijo iš UAB „M“, direktoriumi. B. G., sutikęs su R. T. pasiūlymu ir suvokdamas, kad realiai UAB „D“ nevaldys ir nevadovaus, 2011 m. lapkričio 25 d. VĮ „Registrų centras“, adresu Lvovo g. 25 Vilniuje, pateikė prašymą UAB „D“ registruoti juridinių asmenų registre ir nuo 2010 m. lapkričio 25 d. tapo vieninteliu 100 procentų šios bendrovės akcininku bei direktoriumi.

R. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „D“ jokių prekių ir paslaugų uždarajai akcinei bendrovei „G“ nepardavė ir neparduos, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2011 m. vasario 9 d., Vilniaus mieste, kompiuterinės technikos pagalba parengė ir atspausdino tris paslaugų teikimo sutartis ir keturias lokalines sąmatas, o būtent: 2011 m. sausio 6 d. rangos sutartį Nr. B/036/110106 ir lokalinę sąmatą prie minėtos sutarties (be datos ir numerio), šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „D“ už 127 172,99 Lt plius PVM uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. punkte nurodytus „Ventiliacijos sistemos remonto darbus, objekte, adresu (duomenys neskelbtini)“, 2011 m. sausio 25 d. rangos sutartį Nr. 11-02-25/1 (B/038/110125) ir 2011 m. vasario 25 d. lokalinę sąmatą Nr. 1, lokalinę sąmatą Nr. 2 prie minėtos sutarties, šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „D“ už 118 360 Lt plius PVM uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. punkte nurodytus „Remonto apdailos darbus, objektuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“, 2011 m. rugsėjo9 d. rangos sutartį Nr. 11-02-09/1 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio) prie minėtos sutarties, šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „D“ už 109 850 Lt plius PVM uždarajai akcinei bendrovei „G“ įsipareigoja atlikti sutarties 1.1. punkte nurodytus „perdangos betonavimo darbus, objektuose – Blyninėje „N“ ir picerijoje „I“, adresu (duomenys neskelbtini)“, šiuos žinomai netikrus dokumentus užantspaudavo UAB „D“ antspaudu ir laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2011 m. vasario 9 d., Vilniaus mieste, pateikė šias atspausdintas ir užantspauduotas sutartis pasirašyti tariamam UAB „D“ direktoriui B. G.. B. G. žinodamas, kad sutartyse nurodytų ventiliacijos sistemos remonto, remonto apdailos ir perdangos betonavimo darbų UAB „D“ neatliko ir neatliks, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2011 m. vasario 9 d., Vilniaus mieste, šias tikrovės neatitinkančias sutartis bei lokalines sąmatas patvirtino savo parašu ir atidavė R. T.. R. T. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje minėtas sutartis pateikė G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, kad sutartyse nurodytų statybos darbų UAB „D“ neatliko ir neatliks, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus užantspaudavo UAB „G“ antspaudu, patvirtino savo parašu. Tokiu būdu R. T., veikdamas kartu su B. G., pagamino netikrus dokumentus: 2011 m. sausio 6 d. rangos sutartį Nr. B/036/110106 ir lokalinę sąmatą prie minėtos sutarties (be datos ir numerio), 2011 m. sausio 25 d. rangos sutartį Nr. 11-02-25/1 (B/038/110125) ir 2011 m. vasario 25 d. lokalinę sąmatą Nr. 1, lokalinę sąmatą Nr. 2 prie minėtos sutarties ir 2011 m. vasario 9 d. rangos sutartį Nr. 11-02-09/1 ir lokalinę sąmatą (be datos ir numerio) prie minėtos sutarties.

R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „D“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ jokių statybos paslaugų nesuteikė ir nesuteiks, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, kompiuterinės technikos pagalba UAB „D“ vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras: 2011-02-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00003, 2011-02-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00004, 2011-03-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00007, jose įrašydamas žinomai melagingus duomenis, neva UAB „D“ uždarajai akcinei bendrovei „G“ pardavė ventiliacijos sistemos remonto, remonto apdailos ir perdangos betonavimo paslaugas už 460 013,42 Lt, iš jų 74 630,43 Lt PVM, ir pateikus jas pasirašyti UAB „D“ tariamam direktoriui B. G., jis (B. G.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2011 m. vasario 9 d., pasirašė ir jas atidavė R. T..

Žemesnės instancijos teismas

R. T., žinodamas, kad pagal PVM sąskaitas faktūras: 2011-02-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00003, 2011-02-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00004, 2011-03-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00007, sandoriai nėra įvykę, šiuos dokumentus perdavė G. B., kuris nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, pateikė juos UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodydamas apmokėti šias netikras PVM sąskaitas faktūras. Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. kovo 28 d., UAB „G“ buhalterė M. C., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „D“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 430 013,42 Lt sumą: 2011-02-14 pavedimu 153 879, 32 Lt, paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) 00003“, 2011-02-23 pavedimu 143 215, 60 Lt, paskirtyje nurodant „PAGAL SUTARTĮ B 038110125“, 2011-03-28 pavedimu 109 850, 00 Lt, paskirtyje nurodant „AVANSAS PAGAL SUTARTĮ NR.11-02-0 9 1” 2011-03-28 pavedimu 23 068, 50 Lt, paskirtyje nurodant “PAGAL SUTARTĮ NR. 11 02 09 1”. B. G., gavęs į UAB „D“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 430 013,42 Lt sumą, vykdydamas R. T. nurodymą, UAB „G“ pervestą pinigų sumą: 2011-02-14 – 120 000 Lt, 2011-02-23 – 110 000 Lt, 2011-03-28 – 109 850 Lt, AB „Swedbank“ padalinyje, Vilniaus mieste, išėmė grynais pinigais iš viso 334 000 Lt. Tokiais veiksmais R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuteistiesiems inkriminuoto sukčiavimo

19. Apygardos teismas nuteistuosius R. T., K. R., E. Š., G.S. ir A. S. nepagrįstai pripažino kaltais pagal BK 182 straipsnį dėl turtinės prievolės panaikinimo apgaule. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė argumentu, kad R. T. kartu su kitais asmenims per R. T. pajungtas bendroves – UAB „A“, UAB „B“, UAB „C“, UAB „Č“, UAB „E“ – suklastojo apskaitos dokumentus ir deklaravo pardavimo PVM už fiktyvias paslaugas, kurios neva buvo suteiktos UAB „G“, ir tokiu būdu minėtų bendrovių naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti atitinkamo dydžio pridėtinės vertės mokestį, padarydami žalą valstybės biudžetui. Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį teikiant prekes ar paslaugas asmeniui kyla prievolė sumokėti PVM. Jeigu UAB „G“ suteiktos paslaugos buvo fiktyvios, atitinkama – dirbtinai sukurta ir PVM nustatyta tvarka deklartuoa – prievolė sumokėti pardavimo PVM R. T. valdomoms bendrovėms negalėjo kilti. Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę sumokėti PVM galėtų būti įgyvendinamas fiktyvių sutarčių pagrindu į PVM atskaitą įtraukiant pirkimo PVM, taip imituojant teisę į atskaitą pagal PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalį. Tačiau šiuo atveju R. T. pajungtos bendrovės santykyje su UAB „G“ galėjo deklaruoti tik pardavimo PVM už sutartyse nurodytas paslaugas, kurias neva iš jų pirko UAB „G“. Tuo tarpu aplinkybė, kad R. T. ir kiti nuteistieji galimai būtų veikę UAB „G“ naudai, taip sudarydami šiai bendrovei galimybę įgyti fiktyvią teisę į pirkimo PVM atskaitą, įkaltinta nebuvo. Nors specialistų išvadose konstatuojama, kad UAB „G“ buvo sudarytos sąlygos nepagrįstai sumažinti savo bendrovės sąnaudas, į įmonės pirkimo PVM atskaitą įtraukiant fiktyvius sandorius su kitomis įmonėmis (t. 19, b. l. 115-160 – specialisto išvada dėl UAB „G“ finansinės veiklos; t. 16, b. l. 140-144; t. 17, 3-7; 117-125; t. 18, b. l. 157-162; t. 19, b. l. 28-32 – specialisto išvados dėl kitų bendrovių – UAB „A“, UAB „B“, UAB „Č“, UAB „D“, UAB „E“ – finansinės veiklos), prokuratūra 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB „G“ ir šios bendrovės direktoriaus G. B. atžvilgiu laikydamasi pozicijos, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė, jog apmokėti darbai, UAB „G“ plečiat restoranų tinklą, faktiškai galėjo būti atlikti (t. 2, b. l. 1-60, 57). Kita vertus, R. T. ir kitiems nuteistiesiems pateiktame kaltinime darbai vis dėlto įvardijami kaip fiktyvūs, ir byloje didžiąja dalimi nėra ginčo, kad šių darbų bent jau R. T. neva pajungtos bendrovės savo jėgomis neatliko ir akivaizdžiai negalėjo atlikti. Kitaip tariant, ikiteisminio tyrimo iš pradžių buvo suformuluota hipotezė, kad fiktyviomis sutartimis UAB „G“ kitų įmonių pagalba galėjo suformuoti nepagrįstą teisę į pirkimo PVM atskaitą, ir taip padarė žalą valstybės biudžetui. Tačiau nutraukus ikiteisminį tyrimą UAB „G“ atžvilgiu, apygardos teismui pateiktame kaltinime tie patys veiksmai sudarant fiktyvius sandorius tiesiog buvo „perrašyti“ kaip pardavimo prievolės panaikinimas UAB „G“ kontrahentų atžvilgiu – tačiau taip performuluota „sukčiavimo schema“ jau nebeveikia: pagal pateiktą kaltinimą, kad darbai buvo fiktyvūs, neįmanoma panaikinti prievolę mokėti būtent pardavimo PVM, nes tokia prievolė, nesukūrus atitinkamos pridėtinės vertės, apskritai neatsiranda. Lygiai taip pat neįmanoma apgaule panaikinti turtinę prievolę sumokėti atitinkamo dydžio pardavimo PVM mokestį jį tiesiog nustatyta tvarka deklaruojant. Greta šių aspektų tik papildomai pastebėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą nematanti pagrindo teikti civilinius ieškinius UAB “B“, UAB „Č“, UAB „E“ ir UAB „C“, nes remiantis specialisto išvadomis nėra konstatuota, kad minėtos bendrovės padarė žalą valstybės biudžetui (t. 6, b. l. 13).

Dėl R. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (UAB „A“), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (UAB „E“) ir E. Š. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (UAB „A“), BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „E“)

20. Epizode, susijusiame su sandoriais tarp UAB „G“ ir UAB „A“, R. T. ir E. Š. buvo nuteisti už tai, kad fiktyvių sutarčių pagrindu už neatliktas paslaugas 197 278,40 Lt sumai, kuri buvo UAB „G“ pervesta į UAB „A“ sąskaitą, į šios bendrovės apskaitą įtraukė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras ir iš jų deklaravo 9 916,13 Eur (34 238,40 Lt) pardavimo PVM. Dėl jau minėtų priežasčių šis pardavimo PVM pagal suformuluotą kaltinimą negalėjo būti sukčiavimo objektu. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad sukčiavimo schema galėjo pasireikšti tuo, kad dalis iš UAB „G“ gautų pinigų – 122 592 Lt – buvo pervesta UAB „Č“, sudarius fiktyvų pastolių pirkimo iš šios bendrovės sandorį, taip išvengiant mokėtino pardavimo PVM, o dalis – 54 800 Lt – išgryninta. Šios aplinkybės taip pat aprašytos ir kaltinamajame akte, tačiau, pažymėtina, kad R. T. ir E. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį inkriminuotas būtent ir tik fiktyvių paslaugų UAB „G“ pardavimo PVM. Pagal BPK 255 straipsnį byla yra nagrinėjama pateiktų kaltinimų ribose, tad apygardos teismas minėtų aplinkybių negalėjo vertinti kaip PVM sukčiavimą panaikinant turtinę prievolę Be to, iš kaltinime aprašytų aplinkybių, susijusių su UAB „Č“, lieka neaišku, kaip toks sukčiavimas turėjo atrodyti: jeigu tai mokėtinos pardavimo PVM prievolės panaikinimas, tuomet, pirma, tokia prielaida suponuoja, kad ši turtinė prievolė apskritai atsirado (taigi UAB „A“ sandoriai su UAB „G“, kitaip negu kaltinama, realiai įvyko), antra, toks turtinės prievolės panaikinimas turėjo būti aiškiai įkaltintas bei pagrįstas, nes bendrovės prievolė mokėti pardavimo PVM ir teisė į pirkimo PVM atskaitą (konkrečiai santykyje su UAB „Č“) savaime nėra susijusios: pirkimo PVM atskaita gali būti įgyvendinama buhalteriškai sumažinant mokėtino pardavimo PVM sumą, taigi iš pardavimo PVM atėmus pirkimo PVM pagal PVM įstatymo 89 straipsnio 1 dalį, tačiau tuomet apgaulė turėtų pasireikšti atskaitomu pirkimo PVM, kas byloje nuteistiesiems, kaip jau minėta, nebuvo įkaltinta. Be to, tokiu būdu bendrovė realiai sąnaudų nesusimažintų, kadangi pardavimo PVM buvo tik fiktyvi prievolė. Sandorio tikslas su trečiąja bendrove būtų tik imituotos, bet teisiškai neegzistuojančios, pardavimo PVM prievolės panaikinimas (nes tokią regimybę reikėjo sukurti), tačiau koks galėjo būti galutinis schemos tikslas ir kokia reali žala biudžetui galėjo kilti, pagal kaltinamajame akte suformuluotą prokuratūros poziciją lieka ir liks neatskleista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir E. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės panaikinimo apgaule UAB „A“ naudai) išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

21. Apygardos teismas taip pat nustatė, kad R. T., įtraukdamas į UAB „E“ buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus dėl hidroizoliacijos ir gruntavimo darbų, kurie realybėje nebuvo įvykdyti, pardavimo UAB „G“ ir deklaruodamas suklastotą pardavimo PVM, apgaule UAB „E“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 4 379,05 Eur (15 120 Lt) PVM. Teisėjų kolegija ir čia pažymi, kad, jeigu darbai UAB „G“ naudai nebuvo įgyvendinti, prievolė sumokėti pardavimo PVM iš UAB „G“ pervestos sumos apskritai negalėjo kilti. Todėl R. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo turtinės prievolės panaikinimo UAB „E“ naudai taip pat išteisinamas BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. T. ir E. Š., veikdami kartu, R. T. veikiant kaip organizatoriui, o E. Š. – kaip vykdytojai, pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2011 m. gruodžio 1 d. valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 su priedu Nr. 1 bei PVM sąskaitas faktūras (2011 m. gruodžio 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 056, 2012 m. sausio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076, 2012 m. vasario 28 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 093, 2012 m. liepos 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 217), ir juos panaudojo, pateikiant UAB „G“ direktoriui G. B., o taip pat UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. V., ko pasekoje UAB „G“ atliko mokėjimus UAB „A“ už realiai neatliktus darbus, be to, nuteistųjų iniciatyva minėti netikri dokumentai – valymo paslaugų sutartis ir PVM sąskaitos faktūros – buvo įtrauktos į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, o PVM sąskaitose faktūrose įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovės pardavimo PVM – ir į UAB „A“ 2011 metų gruodžio mėnesio, 2012 metų sausio, vasario ir liepos mėnesių PVM deklaracijas, kurios buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. T. organizavo (E. Š. veikiant kaip vykdytojai) netikro dokumento – 2012 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitos faktūros serija RUS Nr. 014, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie UAB „E“ atliktas grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugas UAB „G“ už 87 120 Lt, iš jų 15 120 Lt PVM – pagaminimą ir jo panaudojimą, įtraukiant į UAB „E“ buhalterinę apskaitą, ko pasekoje PVM sąskaitoje faktūroje įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovės pardavimo PVM buvo įtraukta į UAB „E“ 2012 metų PVM deklaraciją už rugpjūčio mėnesį, kuri buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai.

23. Kaip matyti iš byloje užfiksuotų nuteistųjų R. T. ir E. Š. parodymų, taip pat šių nuteistųjų apeliacinių skundų turinio, R. T. iš esmės neneigia davęs nurodymus E. Š. parengti ir kaip UAB „A“ direktorei pasirašyti 2011 m. gruodžio 1 d. valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 su priedu Nr. 1, o vėliau išrašyti ir PVM sąskaitas faktūras dėl apmokėjimo už pagal sutartį atliktus darbus. E. Š. neneigė šiuos R. T. nurodymus vykdžiusi, t. y. parengusi 2011 m. gruodžio 1 d. valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1, ją patvirtinusi savo parašu bei UAB „A“ antspaudu, o vėliau išrašiusi ir PVM sąskaitas faktūras, taip pat paminėtus dokumentus perdavusi G. V., kad ši įtrauktų juos į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, o PVM sąskaitose faktūrose nurodytą pardavimo PVM – į bendrovės PVM deklaracijas. Šiuo atveju nekyla ginčas ir dėl to, kad UAB „A“ darbuotojai faktiškai minėtoje valymo paslaugų sutartyje nurodytų darbų neatliko, kaip ir UAB „E“ darbuotojai neatliko 2012 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija RUS Nr. 014 nurodytų grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo darbų. Nepaisant to, nuteistieji teigia, kad jų veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip dokumentų klastojimas, nes, pasak R. T., darbai pagal valymo paslaugų sutartį faktiškai buvo atliekami, tik juos atliko ne UAB „A“ darbuotojai, bet jis pats arba pagal patentą dirbantis I. N., ir buvo valomos ne UAB „G“ priklausančių kavinių-restoranų patalpos, kaip kad numatyta sutartyje, bet kavinėse-restoranuose įrengti ortakiai. Šie darbai buvo suderinti su UAB „G“, tik nebuvo perrašyta sutartis. Grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo darbus atliko I. N. vadovaujama darbininkų brigada, šie darbai buvo atliekami PC „Ozas“ po to, kai minėtų darbų neatliko UAB „C“. E. Š. teigimu, parengdama ir savo parašu patvirtindama 2011 m. gruodžio 1 d. valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 su priedu Nr. 1 ir išrašydama su įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymu susijusias PVM sąskaitas faktūras, ji buvo įsitikinusi, kad dokumentuose įrašyta informacija yra teisinga, t. y. kad sutartyje numatytus darbus UAB „A“ atliks, vėliau R. T. ją įtikino, kad jos vadovaujama bendrovė bus tik tarpininkė, o faktiškai darbus atliks UAB „Č“. Apie 2012 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RUS Nr. 014 ji nieko nežino, šio dokumento neišrašė ir nepasirašė, nurodymų įtraukti šį dokumentą į UAB „E“ buhalterinę apskaitą nedavė, nebent R. T. prašymu galėjo šį dokumentą kartu su kitais bendrovių dokumentais perduoti buhalterei G. V.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį nuteistųjų R. T. ir E. Š. aiškinimą įvertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją.

24. Kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 1 d. valymo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)-111201/1 turinio, pagal šią sutartį UAB „A“ įsipareigojo teikti paslaugas – grindų dangos valymą spec. priemonėmis, skirtomis konkretiems paviršiams saugiai ir efektyviai valyti, dulkių ir dėmių valymą nuo neapkrautų paviršių, stalų, sienų, palangių, lentynų, kolonų, org. technikos ir kitų ranka pasiekiamų paviršių, kiliminės dangos valymą sausu būdu, baldų valymą, staktų bei durų valymą, WC patalpų valymą, langų, stiklinių pertvarų, stiklinių durų valymą, veidrodžių valymą, ranka pasiekiamame aukštyje, maišelių šiukšlių dėžėse keitimą, šiukšlių išnešimą į nurodytą konteinerį – UAB „G“ priklausančių kavinių-restoranų patalpose, kurių adresai nurodyti atskiruose prieduose prie sutarties, tačiau tokių sutarties priedų nėra, o vieninteliame prie sutarties esančiame priede Nr. 1 nurodyta tik tiek, kad vienos kavinės-restorano valymo paslaugos, teikiamos vieną kartą per mėnesį, kaina yra 1 000 Lt, neįskaitant PVM (t. 19, b. l. 178–180). Toks sutarties turinys, įvertinus ir tai, kad UAB „G“ tuo metu priklausė nemažai prekybos vietų (nuo 34 iki 37), kurios buvo išsidėsčiusios ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, be to, buvo skirtingo dydžio – jų plotas įvairavo nuo 109,4 m² iki 709,23 m², o sutartyje numatytų darbų atlikimo laikas tiesiogiai priklausė nuo valomų patalpų ploto, kai tuo tarpu UAB „A“ byloje nagrinėjamu laikotarpiu dirbo vos kelios valymo darbus atliekančios darbuotojos, leidžia daryti išvadą, kad jau sutarties sudarymo metu ne tik šios sutarties iniciatoriui R. T., bet ir UAB „A“ vadovei E. Š., turinčiai patirties valymo paslaugų teikimo srityje, buvo akivaizdu, kad įsipareigojimų pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartį UAB „A“ nevykdys. Nepaisant to, dar tą patį mėnesį nuteistoji E. Š. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė, jog UAB „A“ 2011 metų gruodžio mėnesį atliko sutartyje numatytus valymo darbus 36-iose UAB „G“ priklausančiose kavinėse-restoranuose. Nors nuteistoji teigia, kad minėtą PVM sąskaitą faktūrą ji išrašė R. T. prašymu, šiam teigiant, kad toks dokumentas reikalingas kaip pagrindas UAB „G“ atlikti avansinį mokėjimą už sutartas teikti paslaugas, o vėliau išrašant PVM sąskaitas faktūras ji buvo R. T. įtikinta, kad valymo paslaugų sutartyje numatytus darbus atliko UAB „Č“, tačiau toks nuteistosios aiškinimas, visų pirma, prieštarauja 2011 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 056 turiniui, nes joje nurodyta, kad valymo darbai jau yra atlikti (t. 16, b. l. 157). Be to, kaip matyti iš bylos, nebuvo ir jokių dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „A“ pirko valymo paslaugas iš UAB „Č“, o ir pastaroji bendrovė vykdė pastatų remonto, restauravimo ir rekonstravimo, bet ne patalpų valymo darbus. Nors E. Š. UAB „Č“ nedirbo, tačiau byloje nustatyti jos artimi santykiai su R. T., užfiksuotų jos telefoninių pokalbių su šiuo nuteistuoju turinys (2012 m. spalio 12 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, t. 9, b. l. 2–49), o taip pat liudytojų UAB „A“ ir UAB „E“ buhalterės G. V. bei UAB „E“ direktorės pareigas ėjusios D. S. (šiuo metu D.) parodymai leidžia teigti, kad E. Š. buvo gerai žinoma ne tik UAB „A“, kuriai ji pati vadovavo, bet ir kitų R. T. valdomų bendrovių, įskaitant UAB „Č“, vykdoma veikla. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo išvadai, kad E. Š. ir vėliau UAB „A“ vardu išrašydama PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2012 m. sausio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076, 2012 m. vasario 28 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 093 ir 2012 m. liepos 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 217, nežinojo, kad šiuose dokumentuose įtvirtinti duomenys apie atliktus darbus neatitinka tikrovės. Juolab, kad kaip matyti iš jau minėtų byloje užfiksuotų E. Š. telefoninių pokalbių su R. T., 2012 m. vasario 13 d. UAB „A“ gavus apmokėjimą iš UAB „G“ pagal 2012 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076, pastarieji tarėsi, kokią sumą iš gautų pinigų E. Š. turi pervesti UAB „Č“ ir tik šio pokalbio eigoje sprendė, kaip pagrįsti tokį pinigų pervedimą (R. T. E. Š.: „padaryk žinai, kiek... 40, ... 40 padaryk, reikės sąskaitą faktūrą išrašyti dar ir viskas <...> ir parašyk avanso grąžinimas ir atsiskaitymas pagal sąskaitą faktūrą <...> ir atsiskaitymas ir už paslaugas, taip gali parašyti atsiskaitymas pagal sąskaitą faktūrą <...> avanso grąžinimas ir atsiskaitymas pagal sąskaitą faktūrą, va“ (t. 9, b. l. 7–8). 2012 m. kovo 13 d. UAB „A“ gavus apmokėjimą iš UAB „G“ pagal 2012 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 093, E. Š. kartu su R. T. vėl gi sprendė klausimą, kokiu pagrindu šiuos pinigus pervesti kitai R. T. valdomai bendrovei (E. Š.: „Susidėliok su tais, žinai, su tais. Kas pamokėjo...<...> „G“ padarė <...> kad man iš karto, kad nebūtų, nenoriu matyti, tai va“. R. T.: „tai vat reikės sudėliot viską labai gražiai <...> ne, nu tai aš viską sudėliosiu taip, kad viskas būtų džigi džigi“; E. Š.: „nes matai, pas mane gi pinigai neužsilaiko, vakar davei, šiandien jau neturiu“; R. T.: „nes mes žinai ką, įkalsim įrangos pardavimą, daleiskime <...> ir tada bus rami galva, aš taip galvoju“ (t. 9, b. l. 14–15). Šie duomenys tik dar kartą paneigia nuteistosios E. Š. aiškinimą, kad apie neatliekamus darbus ji nieko nežinojo ir buvo įsitikinusi, jog iš UAB „G“ gauti pinigai UAB „Č“ pervedami už šios bendrovės UAB „G“ realiai atliktus valymo darbus. Akivaizdu, jog pastaraisiais veiksmais tiesiog buvo siekiama UAB „G“ UAB „A“ pervestus pinigus paversti išlaidomis, tokiu būdu siekiant panaikinti prievolę sumokėti dirbtinai sukurtą pardavimo PVM už paslaugas, kurios realiai nebuvo parduotos.

25. Kaip minėta, nuteistasis R. T. teigė, kad pagal jam ir E. Š. inkriminuotą valymo paslaugų sutartį ir PVM sąskaitas faktūras buvo atliekami ne kavinių-restoranų patalpų, bet jose įrengtų ortakių valymo darbai, kuriuos kaip subrangovas turėjo atlikti UAB „Č“, tačiau faktiškai šiuos darbus atliko jis pats arba samdė pagal patentą dirbantį I. N.. Toks šio nuteistojo aiškinimas yra neįtikinantis. Visų pirma, nuteistasis nenurodė jokių priežasčių, kodėl reikėjo sudaryti valymo paslaugų sutartį tarp UAB „A“ ir UAB „G“ ir tuojau pat derinti visiškai kitokio pobūdžio darbus ir dar neperrašant sutarties, nors pagal surašytus dokumentus paslaugos buvo teikiamos ne vieną mėnesį, taigi, sutarties perrašymui laiko buvo pakankamai, o ir kaip liudytojas apklaustas UAB „G“ direktorius G. B., teigęs prisimenantis, kad UAB „A“ atliko valymo darbus, tokių aplinkybių, kad buvo derinami ir atliekami kitokie nei pasirašytoje sutartyje numatyti valymo darbai, nepatvirtino. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad liudytojo G. B. parodymų turinys leidžia daryti išvadą, jog pastarasis faktiškai R. T. kuruojamų bendrovių atliekamų darbų pats tiesiogiai netikrino, apie darbų atlikimą jam buvo žinoma tik iš R. T. žodžių. Dar daugiau, R. T. teigia, kad po valymo paslaugų sutarties pasirašymo suderinus su užsakovu kitokio pobūdžio darbus, nei kad numatyta minėtoje sutartyje, darbų kaina nepakito, nors kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, iš esmės ortakių valymo darbai nėra sudėtingi, juos atlikti gali vienas žmogus, panaudodamas elektrinį prietaisą. Be to, akivaizdu, kad ortakių valymo darbai (skirtingai nei patalpų valymo darbai) nėra tokie, kurie turi būti atliekami kiekvieną mėnesį, kai tuo tarpu PVM sąskaitose nurodyta, kad darbai tiek 2011 metų gruodį, tiek 2012 metų sausį, tiek 2012 metų vasarį buvo atliekami 36-iose kavinėse, t. y. visose UAB „G“ įregistruotose prekybos vietose, o 2012 metų liepą – net 42-ose, nors tuo metu UAB „G“ buvo įregistravusi tik 37 prekybos vietas.

26. Taigi pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2011 m. gruodžio 1 d. valymo paslaugų sutartyje bei PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai, kaip ir jokie kiti darbai tokiomis ar bent jau panašiomis apimtimis, kaip kad nurodyta R. T. ir E. Š. inkriminuotuose dokumentuose, nebuvo atlikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuose dokumentuose buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija ir tai abiem nuteistiesiems šių dokumentų surašymo metu buvo žinoma.

27. Nuteistųjų R. T. ir E. Š. parodymai dėl jiems inkriminuotos 2012 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitos faktūros serija RUS Nr. 014 taip pat yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Kaip jau minėta, pasak R. T., šiame dokumente nurodyti darbai – tai jo iniciatyva I. N. vadovaujamos darbininkų brigados PC „Ozas“ įrengiamose kavinėse-restoranuose atlikti grindų hidroizoliacijos darbai, kurių neatliko UAB „C“. Tačiau, kaip matyti iš bylos, įvairius statybos darbus PC „Ozas“ kavinių-restoranų įrengiamose patalpose UAB „G“ naudai bylai aktualiu laikotarpiu atliko UAB „R“ (duomenys pakeisti). Kaip liudytojas apklaustas šios bendrovės atstovas J. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad jo bendrovei dirbant šiose patalpose laikotarpiu nuo 2012 metų birželio pradžios iki rugpjūčio pradžios jokia kita bendrovė grindų hidroizoliacijos darbų neatliko (t. 34, b. l. 81–87, t. 6, b. l. 50, 52–54). Jokių R. T. nurodytų I. N. brigados darbininkų atliekamų grindų hidroizoliacijos ar gruntavimo darbų teigė nematęs ir kaip liudytojas apklaustas statybos darbus PC „Ozas“ įrengiamose kavinėse-restoranuose kontroliavęs ir iš UAB „R“ juos priėmęs UAB „G“ darbuotojas S. A., kuris, be kita ko, nurodė, kad tuo atveju, jei minėtuose objektuose kokia nors kita bendrovė būtų atlikusi grindų hidroizoliacijos darbus, jis būtų apie tai žinojęs, be to, problema dėl vandens pratekėjimo yra išlikusi dar ir šiuo metu, o tai rodo, kad jokie kiti grindų hidroizoliacijos darbai, išskyrus atliktus UAB „R“ (ši bendrovė hidroizoliacijos darbus atliko tik tose zonose, kur reikalavo prekybos centras), nebuvo atlikti (t. 34, b. l. 98–104, t. 7, b. l. 7–8). Išvadą, kad jokie R. T. nurodyti grindų hidroizoliacijos darbai realiai nebuvo atlikti, o 2012 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija RUS Nr. 014 įrašyti duomenys apie suteiktas grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugas UAB „G“ už 87 120 Lt, neatitinka tikrovės, sustiprina dar ir tai, kad apmokėjimą už darbus iš UAB „G“ UAB „E“ gavo vienintelio dokumento, t. y. minėtos PVM sąskaitos faktūros pagrindu, nesant jokios sutarties tarp UAB „G“ ir UAB „E“ dėl šių darbų, tokių darbų perdavimo-priėmimo akto ar kitų dokumentų, o iš D. S. (D.) parodymų matyti, kad jai, kaip UAB „E“ direktorei, buvo pateikta pasirašyti visai kitokio pobūdžio sutartis su UAB „G“, t. y. sutartis dėl hidraulinių darbų (t. 34, b. l. 24–32, t. 6, b. l. 195–196, 197–199).

28. Nors nuteistoji E. Š. neigė ką nors žinanti apie jai inkriminuotą 2012 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau tokį jos aiškinimą paneigia byloje užfiksuotas 2012 m. rugpjūčio 17 d. įvykęs jos telefoninis pokalbis su R. T., kurio turinys akivaizdžiai atskleidžia pastarojo duotą nurodymą E. Š. išrašyti šią PVM sąskaitą faktūrą už atliktus hidroizoliacijos ir gruntavimo darbus, be to, atgaline data (R. T. sako E. Š.: „žiūrėk, reikia išrašyti sąskaitą ... „E“ ... tu turi užsirašyti kur ar ne? <...> reiškia taip ... bus hidroizoliacijos drabai, gruntavimas ir hidroizoliacijos klojimas... sakau gruntavimas... <...> reiškia rašosi: hidroizoliacijos tepimas <...> darbai, jo, gruntavimas ir hidroizoliacijos drabai ... 600 kvadratų <...> reiškia taip: montavimo ir hidroizoliacijos darbai <...> reiškia 600 kvadratinių metrų, kaina 120 už kvadratą plius PVM, bet čia turi būti „E“, tada... diena... kažkur 10 diena, pažiūrėk pagal kalendorių <...> bet čia „E“ bus ... atskanuoti ir išsiųsti G. <...> paskui aš datvarkysiu dokumentus“ (t. 9, b. l. 42–43), o taip pat ir G. V. parodymai apie jos pokalbį su E. Š., kurio metu ji pasiteiravo nuteistosios, kas atliks PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus, nes UAB „E“ dirbo tik ji ir direktorė D. S., kurios, beje, G. V., tvarkiusi UAB „E“ buhalterinę apskaitą, net nepažinojo, nes visus klausimus, susijusius su šios bendrovės veikla ir dokumentais, sprendė su E. Š. arba R. T.. Be to, kaip matyti iš pirmiau aptartų liudytojos G. V. parodymų, jai iškėlus klausimą dėl darbų atlikimo, E. Š. kreipėsi į R. T., po ko perdavė G. V., kad bus išrašyta dar viena PVM sąskaita faktūra. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. Š. ne tik UAB „E“ vardu išrašė 2012 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RUS Nr. 014, bet ir išrašydama šį dokumentą bei pateikdama jį pasirašyti šios bendrovės direktorės pareigas ėjusiai D. S., o vėliau – ir UAB „E“ buhalterei G. V. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, žinojo, kad šiame dokumente įrašyti duomenys apie UAB „E“ UAB „G“ suteiktas grindų hidroizoliacijos ir gruntavimo paslaugas už 87 120 Lt neatitinka tikrovės.

29. Kaip jau minėta, kaltinime nurodytas R. T. ir E. Š. veikimo (dokumentų klastojimo, jų panaudojimo, apgaulingo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) tikslas – apgaule UAB „A“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 9 916,13 Eur (34 238,40 Lt) PVM– byloje nepasitvirtino, todėl sutiktina su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, kad jų veiksmai UAB „A“ epizode nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, inkriminuojant didelės žalos požymį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai konstatuota ir tai, kad R. T., kaip vienintelis UAB „A“ akcininkas, pasiūlė E. Š. tapti šios bendrovės direktore, o E. Š. su šiuo pasiūlymu sutiko, realizuodami nusikalstamą tikslą sukčiauti pridėtinės vertės mokesčio srityje UAB „A“ naudai, juolab, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „A“ E. Š. vadovavimo laikotarpiu buvo veikianti bendrovė ir realiai, nors ir nedidelėmis apimtimis, teikė butų, privačių namų, biurų valymo paslaugas. Kita vertus, tai, esant pirmiau aptartų viena kitą papildančių aplinkybių visumai, nepaneigia nuteistųjų R. T. ir E. Š. kaltės dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo, veikiant tiesiogine tyčia. Nors nutraukus ikiteisminį tyrimą UAB „G“ ir G. B. atžvilgiu tikrasis nuteistųjų R. T. ir E. Š. veikimo tikslas liko nenustatytas, visgi, tai negali būti pagrindas šiems nuteistiesiems išvengti atsakomybės už atliktus nusikalstamus veiksmus, kurių pagrindu UAB „A“, kaip ir UAB „E“, buvo atlikti mokėjimai už realiai neatliktus darbus bei įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie šių bendrovių veiklą, nes tokie jų veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje, o E. Š. – dar ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl R. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį bei K. R. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „B“)

30. Epizode dėl UAB „B“ veiklos apygardos teismas konstatavo, kad R. T. ir K. R. UAB „B“ naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į biudžetą 27 017,13 Eur (93 284,73 Lt) PVM, pagamindami netikrus apskaitos dokumentus dėl faktiškai UAB „G“ neatliktų darbų. Kaip jau minėta, ši PVM suma santykyje tarp UAB „G“ ir UAB „B“ yra pardavimo PVM, t. y. turtinė prievolė, kuri pagal suformuluotą kaltinimą, kad UAB „B“ realiai jokių darbų neatliko, negalėjo kilti.

Žemesnės instancijos teismas

31. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nustatė, kad UAB „B“ deklaravo 91 621 Lt pirkimo PVM iš fiktyvaus sandorio su UAB „J“, ir taip išvengė turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą (pagal K. R. parodymus, iš UAB „G“ gauti pinigai, šiam sužinojus, kad „UAB J“ nėra PVM mokėtoja, buvo pervesti į UAB „Č“ sąskaitą, t. 29, b. l. 68-69; 87-89). Tačiau, pirma, minėta aplinkybė nuteistiesiems R. T. ir K. R. pateiktame kaltinamajame akte nebuvo inkriminuojama. Pagal BPK 255 straipsnį byla yra nagrinėjama pateiktų kaltinimų ribose, tad apygardos teismas minėtų aplinkybių negalėjo vertinti kaip PVM sukčiavimą panaikinant turtinę prievolę. Antra, šiuo sandoriu UAB „B“, nurodydama fiktyvias sąnaudas, tik susikūrė teisę į „atskaitą“ prievolės, kuri vėlgi tebuvo fiktyvi (tariamas pardavimo PVM tarp UAB „G“ ir UAB „B“), taigi realybėje nesusimažindama savo sąnaudų objektyviai negalėjo jos išvengti. Todėl šiame epizode R. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o K. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

32. Kitaip negu apeliaciniame skunde nurodo R. T., apygardos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu dėl kaltinime nurodytų netikrų dokumentų (statybos rangos sutarčių, lokalinių sąmatų, bendradarbiavimo sutarties, atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų-faktūrų, PVM deklaracijos, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „B“ UAB „G“ naudai atliko statybos darbus Vilniuje ir Klaipėdoje esančiuose objektuose, o UAB „B“ savo ruožtu iš UAB „J“ kaip subrangovo pirko paslaugas), pagaminimo ir panaudojimo, jam veikiant kaip organizatoriui, o K. R. – kaip vykdytojui. ) Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nei UAB „B“ (nuteistųjų K. R., R. T. liudytojos As. S. parodymai, t. 33, b. l. 193-194, t. 34, b. l. 10; 151), nei UAB „J“ (liudytojo D. V., nuteistojo D. B. parodymai, t. 34, b. l. 28, 133-137; įmonių darbuotojų parodymai) savo jėgomis pirmiau paminėtuose dokumentuose nurodytų statybos darbų atlikti negalėjo ir jų neatliko. R. T. apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad minėti darbai UAB „G“ priklausančiuose objektuose apskritai nebuvo atliekami. Jau minėta, kad tokios pozicijos laikėsi ir valstybės kaltintojas nutarime nutraukti baudžiamąją bylą G. B. ir UAB „G“ atžvilgiu, be kita ko, pažymėdamas, jog rangos darbai galėjo būti atlikti kitų ūkio subjektų R. T. iniciatyva (t. 2, b. l. 57). Be to, civilinė teisė savaime nedraudžia įmonėms prisiimti įsipareigojimus, kuriuos kaip subrangovai atlieka tretieji asmenys. Tačiau tuomet lieka nepaaiškinama, kodėl R. T. „įdarbinus“ UAB „B“ kaip generalinį rangovą, papildomai prireikė dar ir fiktyviai „įdarbinti“ apskritai jokios statybų veiklos nevykdžiusį subrangovą – UAB „J“ (pastebėtina, kad sutartys dėl darbų tarp UAB „G“ ir „B“ bei tarp UAB „B“ ir „J“ buvo pasirašytos panašiu laiku – 2012 m. gegužės pirmosiomis dienomis), kaip ir nurodyti K. R. pervesti iš UAB „G“ gautas lėšas minėtai bendrovei, ko šis nepadarė. Taigi jeigu realūs darbai ir buvo atliekami (R. T. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, kad objektuose dirbo UAB „Č“, B. G. žmonės, bet jis nežino, kodėl, t. 34, b. l. 151, 154), jie buvo atlikti asmenų ar įmonių, kurios ir subrangos pagrindu akivaizdžiai neturėjo jokios sąsajos nei su UAB „B“, nei su UAB „J“, per kurias dokumentais buvo įforminti galimai atlikti darbai.

33. Taigi apygardos teismas teisingai nustatė netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo faktą, tačiau nepagrįstai aptartus nuteistųjų R. T. ir K. R. veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Kadangi dėl pateikto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nepagrįstumo liko neišaiškinta, ar, kokia, kaip ir kam buvo padaryta didelė žala, o kaltinime inkriminuojamas nuteistųjų veikimo klastojant dokumentus ir juos panaudojant tikslas – apgaule UAB „B“ naudai panaikinti didelės vertės PVM prievolę – nepasitvirtino, R. T. ir K. R. veiksmai perkvalifikuojami į BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, G. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, taip pat A. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 strapsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (UAB „C“)

34. Epizode dėl sandorio tarp UAB „G“ ir UAB „C“ R. T., G. S. ir A. S. buvo nuteisti už tai, kad įformindami UAB „G“ realiai neįvykdytus grindų hidroizoliacijos darbus Ozo g. 18, UAB „C“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 13 068,89 Eur (45 124,26 Lt) PVM į valstybės biudžetą. Kaip galima spręsti iš 2012 m. liepos 30 d. antstolio V. Čegliko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 10, b. l. 6-10), minėti darbai realiai nebuvo įvykdyti nei pačios UAB „C“ (ką patvirtina ir nuteistojo A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jog bendrovė atitinkamų resursų neturėjo, t. 29, b. l. 143-145; t. 34, b. l. 139-145), nei kitų galimų UAB „C“ subrangovų (liudytojai S. A. ir J. A. nurodė, kad visus su minėtu objektu susijusius darbus atliko UAB „R“, t. 6, b. l. 50; 52-54; t. 7, b. l. 7-8; t. 34, b. l. 81-82; 99-101). Aplinkybę, kad UAB „C“ jokių hidroizoliacijos darbų neatliko, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistasis R. T., kurio teigimu darbus vietoje UAB „C“ atliko UAB „E“, pasitelkusi liudytoją I. N. (t. 34, b. l. 151; 154-156, 172-174). Kaip jau išdėstyta, neatlikus darbų negalėjo kilti ir atitinkama prievolė sumokėti tokių darbų pardavimo PVM, kurią nuteistieji esą galėjo apgaule panaikinti UAB „C“ naudai.

35. Kaltinime taip pat yra nurodyta, kad tarp UAB „C“ ir UAB „J“ buvo sudarytas fiktyvus sandoris dėl grindų hidoizoliacijos darbų pirkimo už 255 111,19 Lt, įskaitant 44 275,50 Lt PVM sumą. Tačiau ir šiuo atveju minėta suma kaip žala valstybei nebuvo įkaltinta, ir juo labiau nebuvo aprašytas galimas visos nusikalstamos veikos mechanizmas. Apygardos teismo motyvai šiuo požiūriu prieštaringi, ir neleidžia spręsti, kokį konkretų nuteistųjų poelgį teismas vertina kaip nusikalstamą. Teismas nurodo, kad UAB „C“ išvengė 45 124,26 pardavimo PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, pasitelkusi UAB „J“ kaip tariamą subrangovą, ir deklaruodama 44 275,50 Lt pirkimo PVM. Tačiau, visų pirma, kaip minėta, išvengti pareigos mokėti pardavimo PVM įmanoma tik tuomet, jei tokia apskritai kilo, o pagal bylos duomenis UAB „G“ UAB „C“ realiai nieko nepardavė. Antra, galimas pardavimo PVM sumažinimas deklaruojant pirkimo PVM UAB „C“ santykyje su UAB „J ir patneriai“ įkaltintas nebuvo, be to pati pardavimo PVM prievolė buvo fiktyvi. Teismas taip pat konstatavo, kad (neįvykus sandoriui su UAB „C“) nuteistieji sudarė galimybę UAB „G“ padidinti PVM atskaitą ir veiklos sąnaudas. Tačiau minėta aplinkybė byloje taip pat nebuvo įkaltinta. Taigi, laikantis kaltinamojo akto ribų, kad nuteistieji apgaule panaikino UAB „C“ naudai turtinę prievolę sumokėti 13 068,89 Eur (45 124,26 Lt) PVM į valstybės biudžetą, R. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, tais pačiais pagrindais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinamas ir A. S..

36. Tuo tarpu apygardos teismas pagrįstai pripažino R. T. kaltu organizavus netikrų UAB „C“ ir UAB „J“ dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „C“ neatliko dokumentuose numatytų grindų hidroizoliacijos darbų, kaip jų neatliko ir neva subrangovu pasamdyta UAB „J“, kurios veikla su statybomis apskritai nebuvo susijusi. R. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad su G. S. buvo susitarta, kad jo bendrovė „C“ atliks darbus, jis G. S. pasitikėjo. Buvo susitikimas prekybos centre „Panorama“, kurį organizavo G. S., jame taip pat dalyvavo A. S.. Pastarojo iki tol nepažinojo, supažindino G. S.. Susitikimo metu kalbėjo G. S., o A. S. tylėjo ir klausėsi. Sutartis paruošė UAB „G“, liepos mėnesį pasirašyta sutartis tarp UAB „G“ ir UAB „C“ dėl hidroizoliacijos darbų. G. S. paprašė avanso. Su UAB „G“ buvo sutarta, kad jiems tą sumą perves. Sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą jam atvežė G. S., dokumentus pasirašė atgaline data, nes juo pasitikėjo. G. B. pasakė, kad pasitiki šiuo žmogumi, ir pastarasis pasirašė sąskaitas faktūras. Vėliau G. S. dingo, kontakto su R. T. vengė. Objekte PC „Ozas“ R. T. pastoviai lankydavosi, nes jį prižiūrėjo. Darbus rugpjūčio mėnesį atliko UAB „E“, tam tikslui R. T. pasamdė I. N.. Apie A. S. pasirašytus UAB „J“ dokumentus nieko nežino, D. B. nepažįsta (t. 34, b. l. 151, 154-156, 172-174). Šie R. T. parodymai nėra įtikinami. Jeigu vadovautis nuteistojo žodžiais, vadinasi, tiek R. T., tiek G. B., pastarajam pasirašant PVM sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų aktą, žinojo, kad darbai nėra atlikti, tačiau, nepaisant to, UAB „C“, vien pasitikėdami G. S. žodžiu, pervedė ganėtinai didelę pinigų sumą – 260 000 Lt. Tiek R. T., tiek A. S. pirmosios instancijos teisme teigė, jog tai turėjo būti avansas, be to 2017 m. liepos 17 d. perlaidos iš UAB „G“ į UAB „C“ paskirtis yra „avansas p/g sutartį 2012 06 26“ (perlaidos išrašas, t. 17, b. l. 83-84). Tačiau aplinkybę, kad ši suma nebuvo tik avansas, parodo atliktų darbų aktai tarp UAB „G“ ir UAB „C“, kaip ir tarp UAB „C“ ir tariamo subrangovo UAB „J“, kuriuose nurodomos galutinės, o ne avansinės atliktų darbų sumos – 260 000 Lt ir 255 111,19 Lt (t. 17, b. l. 82, 89). Šie duomenys atitinkamai atsispindi ir UAB „C“ teiktoje PVM deklaracijoje už 2012 metų liepos mėnesį, nurodant atitinkamus pirkimo ir pardavimo PVM (t. 17, b. l. 91). Be to, byloje yra du sutarties tarp UAB „C“ ir UAB „G“ projektai: 2012 m. birželio 26 d. statybos rangos sutarties (be numerio) kopija, nepasirašyta (ji kratos metu rasta pas A. S.), kurioje kaip UAB „C“ direktorius nurodytas M. M., o darbų kaina 517 880 Lt ir 260 000 avansas. Kitas projektas: taip pat 2012 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartis (be numerio), darbų kaina 260 000 Lt ir „suderinto dydžio avansas“, nurodytos A. S. ir G. B. pavardės, bet parašas tik G. B. (t. 10, b. l. 10, byloje šis projektas akivaizdžiai per klaidą įsegtas kaip kopija prie R. T. 2012 m. rugpjūčio 7 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo, b. l. 5-10, pagal bylos medžiagą šis sutarties projektas rastas UAB „G“ direktoriaus seife). Pažymėtina, kad UAB „G“ 2012 liepos 30 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. S., A. S. ir UAB „C“ atžvilgiu taip pat nurodė, kad sutartyje numatyta darbų kaina – 260 000 Lt (t. 1, b. l. 53) Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00953-12 metu dėl UAB „C“ veiklos, pradėto pagal UAB „G“ pareiškimą, R. T. dar parodė, kad UAB „C“ buvo pervesta visa pinigų suma, ne avansas (t. 6, b. l. 49; t. 7, b. l. 52). Tai pačiai datai – 2012 m. birželio 26 d. – buvo sudaryta ir subrangos sutartis tarp UAB „C“ ir D. B. vadovaujamos UAB „J“ už panašią sumą, 255 111,91 Lt; byloje nėra ginčo, kad UAB „J“ apskritai jokių statybos darbų nevykdė. Taigi nors neatmestina tikimybė, kad pradžioje buvo planuojama ir kita, dvigubai didesnė, darbų suma (A. S. parodymai, t. 34, b. l. 144), tai nepaneigia fakto, kad jokių darbų UAB „C“ neatliko ir neturėjo atlikti. Papildomai pastebėtina, kad vėlgi tą pačią 2012 m. birželio 26 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis tarp UAB „G“ ir UAB „R“, o lokalinėje sąmatoje prie šios sutarties buvo numatyti grindų hidroizoliacijos darbai objekte Ozo g. 18 (PC „Oze“, t. 11, b. l. 7-18). Liudytojas J. A., dirbęs UAB „R“ darbų vadovu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, parodė, kad visus darbus, susijusius su restorano patalpų įrengimu PC „Oze“ nuo 2012 metų birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios atliko „R“, taip pat ir sutartyje numatytą hidroizoliaciją virtuvės zonoje, gėrimų ir maisto baruose, kurią atliko jis pats. Be jų bendrovės hidroizoliacijos darbų tame objekte niekas nedarė – kaip statybų vadovas jis tai būtų žinojęs, nes visose patalpose įrenginėjo grindų dangą. UAB „R“ samdė savo subrangovus, tačiau UAB „C“ ar kitų bendrovių darbininkų ten nebuvo. Visus darbus derino tik su S. A. (t. 6, b. l. 50; 52-54; t. 34. b. l. 82). Analogiškus parodymus davė ir UAB „G“ statybų skyriaus vadovas S. A., kuris nurodė, jog be kitų objektų rūpinosi ir PC „Ozas“ atliekamais darbais; darbus pagrinde atliko UAB „R“, dirbo ir kitos bendrovės. Grindų hidroizoliacijos darbus atliko UAB „R“, tačiau ribota apimtimi, tik ten, kur reikalauja prekybos centras (virtuvė, indų plovykla, sanitarinės patalpos). Su UAB „C“ jis šiuose objektuose nedirbo. Su UAB „D“, „Č“, „B“, „C“ ir „E“ jis niekada nėra dirbęs. R. T. žinojo, tačiau darbo reikalų su juo neturėjo (t. 7, b. l. 7-8; t. 34, b. l. 99-101). Taigi jei R. T., kaip teigia pats, iš tiesų būtų pasitikėjęs, kad UAB „C“ vykdys sutartį, tuomet nėra įtikinama, jog apie tokią aplinkybę, kad minėta bendrovė savarankiškai turėtų atlikti darbus PC „Ozas“ (ar vėliau vietoj jos UAB „E“ ar liudytojas I. N., kaip teigia R. T., nebūtų buvę žinoma UAB „G“ objekte už darbus atsakingam asmeniui – liudytojui S. A.. Be to, nei J. A., nei S. A. nepatvirtino dėl minėtų darbų bendravę su R. T., kas paneigia nuteistojo parodymus, kad darbams PC „Ozo“ objekte vadovavo jis, ir ten dažnai lankydavosi.

37. Nors byloje apklaustų R. T., G. S., A. S. ir G. B. dėl iš dalies priešingų bylos dalyvių interesų reikia vadovautis atsargiai, pirmiau aptartų duomenų visuma akivaizdžiai rodo, kad UAB „G“, UAB „C“ ir (kaip subrangovo) UAB „J“ sandoriai buvo fiktyvūs ir paneigia R. T. parodymus, kad jis dėl neatliktų darbų buvo apgautas G. S., kaip ir šia apimtimi patvirtina nuteistojo buvusio UAB „C“ direktoriaus A. S. parodymus (t. 34, b. l. 143-145), jog subranga turėjo rūpintis G. S., o A. S. tiesiog pasirašė visus jam pateiktus su minėtais darbais – taip pat ir subranga – susijusius dokumentus, kuriais buvo įforminti fiktyvūs sandoriai. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal pateiktus kaltinimus liko neaišku, kokiam tikslui buvo įforminti minėti sandoriai, tačiau iš byloje esančių R. T., G. S. ir A. S. pokalbių suvestinių (t. 9, b. l. 51-53) matyti, kad pervesti pinigai turėjo sugrįžti R. T.: 2012 m. rugsėjo 20 d. telekomunikacijos tinklų kontrolės ir fiksavimo protokole užfiksuotas 2012 liepos 17 d. vykęs pokalbis (Nr. 1803) tarp R. T. ir G. S., kurio metu R. T. siūlo: <...> valytuvų nenori gerų?... 26 litukai. <...> (G. S. sutikus) „aš dabar užsakiau ir tada“. Tą pačią dieną 15:35 val. užfiksuotas G. S. ir A. S. pokalbis (Nr. 1856): G. S.: „klausyk, tu sąskaitos numerį blogą davei“. 17:19 val. užfiksuota 260 000 Lt perlaida iš UAB „G“ UAB „C“ (t. 17, b. l. 83). Kita dieną, t. y. liepos 18 d., užfiksuoto pokalbio (Nr. 1969) metu G. S. sako A. S.: „bet ar tu žinai kiek užsakyti?“ – „nu jo“ – „prisimeni?“ – „nu gerai, tvarkoj“. Pokalbis Nr. 1970: G. S. A. S.: „tu užsakyk žinai du po penkis“. Pokalbis Nr. 1977: G. S.: „tiktai nustebo, kodėl, tipo, kad keletą dienų reikia laukti“. A. S.: „nu nu <...> galėjo kartu eiti jeigu nori“. G. S.: „nu nu...taip sako, taip žinai būna viena diena ir viskas žinai...“. A. S.: „ten trys dienos žinok pasakė man“. Iš šių pokalbių matyti, kad R. T. praneša G. S., kad bus pervesta 260 000 Lt suma, tuomet G. S. su A. S. derina sąskaitos numerį. Pervedus pinigus G. S. nurodo A. S. banke užsakyti grynuosius pinigus. Vėliau nuteistieji kalba apie tai, kad reikia laukti tris dienas, ir kad neįvardintas asmuo, iš konteksto akivaizdžiai R. T., nustebo, kad reikės laukti taip ilgai. Liepos 20 d. A. S. pinigus išgrynina (t. 17, b l. 84), o jau liepos 23 d. R. T. siunčia žinutę G. S.: „tu galvoji, kad čia taip viskas baigsis, ne tuos žmones norit mest per bortą. Rytoj ryte pinigai turi būti grąžinti į sąskaitą“ (t. 9, b. l. 42). Iš šios žinutės galima spręsti, kad pinigų perdavimas neįvyko (A. S. parodė grynuosius pinigus perdavęs G. S. (t. 34, b. l. 144), pastarasis teigia buvęs apšmeižtas (t. 34, b. l. 138). Kadangi, pasak R. T., statybų darbais turėjo rūpintis G. S., o mokėjimas UAB „C“ neva atliktas avansu, ši R. T. žinutė praėjus tik trims dienoms po pinigų išgryninimo greta jau pirmiau išvardintų aspektų negali būti paaiškinama UAB „C“ neva neatliktais darbais. Šių pokalbių suvestinės taip pat patvirtina A. S. parodymus, kad jis tik klausė G. S., kuris derino visus reikalus (t. 34, b. l. 143-154). Nors G. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė apskritai neturėjęs jokių reikalų su UAB „C“ (t. 34, b. l. 137-138), byloje fiksuoti pokalbiai greta nuteistųjų A. S. ir iš dalies paties R. T. parodymų tai akivaizdžiai paneigia. Bendrame kontekste informatyvus ir 2012 m. liepos 6 d. užfiksuotas G. B. pokalbis su neidentifikuotu abonento numeriu (Nr. 6238), kurio metu G. B. R. (R. T.) įvardija kaip „ai čia mano toks...a, ten kur pinigus vežioja,...atsimeni?“ (2012 m. rugsėjo 20 d. pokalbių suvestinė Nr. 13VS-1-4(RIV), t. 9, b. l. 62). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „G“ su statybų įmonėmis atsiskaitinėjo pavedimais, todėl lieka nepaaiškinama, kodėl į R. T. pareigas įėjo ir užduotis „vežioti pinigus“. Nors šis pokalbis su nagrinėjamu epizodu gali būti konkrečiai nesusijęs, jis dar karta patvirtina, kad R. T. formino fiktyvius sandorius. Atsižvelgdama į aptartų bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. T. organizo netikrų UAB „C“ ir UAB „J“ dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, tačiau nepasitvirtinus kaltinime inkriminuojamam nuteistojo R. T. veikimo klastojant dokumentus ir juos panaudojant tikslui – apgaule UAB „C“ naudai panaikinti didelės vertės PVM prievolę – jo veiksmai iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojami į BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, tuo pačiu pagrindu iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojami apeliacinio skundo nepadavusio nuteistojo A. S. nusikalstami veiksmai.

Dėl R. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (UAB „Č“)

38. Su UAB „Č“ susijusiame kaltinime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. T. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 16 d. iki 2012 m. vasario 10 d., į bendrovės apskaitą įtraukdamas 218 330 Eur (753 853 Lt) pardavimo PVM už neva UAB „G“ suteiktas reklamos, patalpų valymo ir statybos darbų paslaugas, apgaule panaikino prievolę šį PVM sumokėti, taip įgyvendindamas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis. Kaip ir jau aptartuose epizoduose, R. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl apgaulingo didelės vertės turtinės prievolės UAB „Č“ naudai panaikinimo išteisinamas, nes nesuteikus paslaugų UAB „G“, atitinkama prievolė sumokėti deklaruotą pardavimo PVM kilti negalėjo. Pirmosios instancijos teismo išvados ir šiuo atveju buvo prieštaringos ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 straipsnis), konstatavus, kad R. T. savo veiksmais išvengė PVM prievolės ne tik UAB „Č“ naudai bet ir, kas nebuvo įkaltinta, UAB „G“ naudai.

39. R. T. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad parengė 25 fiktyvias statybos, valymo ir reklamos darbų sutartis su UAB „G“, išrašė netikras PVM sąskaitas faktūras (t. 3, b. l. 126 – t. 4, b. l. 118) ir nurodė UAB „Č“ buhalteriją tvarkiusioms buhalterėms N. Š. ir vėliau ją pakeitusiai L. M. pateikti klaidingas pardavimo PVM deklaracijas mokesčių inspekcijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. T. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, tačiau neteisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

40. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad UAB „Č“ sutartyse numatytų darbų UAB „G“ naudai neatliko. Šią aplinkybę įrodo pirmosios instancijos teisme apklaustų buvusių bendrovės darbuotojų A. ir Ž. Č., Ju. S., R. L., Gi. V., A. P., R. V. parodymai, kad jie UAB „G“ objektuose jokių statybos darbų neatliko (t. 34, b. l. 65-66, 84-85, 120). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teisme perskaitytus įtariamojo B. G., nuo 2012 metų vasario iki spalio ėjusio UAB „Č“ direktoriaus pareigas, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuos jis patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui (2015 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas B. G. mirus, t. 1, b. l. 177-178), kad už tam tikrą mokestį jis sutiko būti statytiniu asmeniu, tačiau bendrovę faktiškai valdė R. T., kuris jam teikdavo parengtus dokumentus pasirašyti ir jo pagalba bankuose grynindavo pinigus. Jokios realios veiklos B. G. atstovaujama bendrovė jo vadovavimo laikotarpiu nevykdė (t. 7, b. l. 25-29, 31-33). Be to, 2012 m. spalio mėn. 12 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo protokole ir 2012 m. rugsėjo 20 d. suvestinėje yra fiksuoti R. T. ir B. G. pokalbiai, kurie taip pat patvirtina, kad B. G. vykdė tik apmokamo statytinio funkcijas. 2012 m. kovo 3 d. pokalbyje Nr. 7853 R. T. teiraujasi: „man reikalingas vienas žmogutis, pas tave yra?...na, įmonei nupirkti?“ <...> B. G.: „bet jis ima šiek tiek daugiau negu aš“. <...> R. T.: „bet parašą padės ten kur reikia“. B. G.: „žinoma, o kaip tu galvoji“ (t. 9, b. l. 19). 2012 m. balandžio 27 d. pokalbis Nr. 11891: R. T.: „tu pakelk, nes tau iš banko turi perskambint“ <...> „nes turbūt tavo parašo...pasakyk, kad kitą savaitę tu pas juos ateisi, kad reikia perrašyti parašus tau... savus padėti...“ <...>. B. G.: „supratau, aišku, kada reikės pasirodyti?“ <...> „o kokia įmonė bus?“ R. T.: „Č“ <...> „tau paskambins, nes banke reikalingi parašai“ (t. 9, b. l. 23-24). 2012 m. birželio 12 d. pokalbis Nr. 5098: R. T.: „pas tave yra kokia įmonė su PVM‘u?“. B. G.: „reikia pasiknisti“. (t. 9, b. l. 30). Šie duomenys paneigia nuteistojo R. T. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, esą perdavus UAB „Č“ B. G., jos reikalus sprendė pastarasis, o R. T. tik jo prašymu perduodavo grynuosius pinigus darbus atliekantiems žmonėms (t. 34, b. l. 170-171). Pastebėtina, kad „Sodros“ duomenimis (t. 18, b. l. 105) laikotarpiu, kuomet UAB „Č“ formaliai vadovavo B. G., joje ilgesnį laiką dirbo tik vienas asmuo – Ju. S. (A. ir Ž. Č. joje baigė dirbti jau 2012 m. kovo 7 d.). Nors bendrovėje įvairiais periodais dirbo apie 30 asmenų, tačiau vyko didelė darbuotojų kaita. Pavyzdžiui, nuo 2010 metų rugsėjo iki 2011 metų gegužės įmonėje be vadovo (ir nuo 2011 metų vasario buhalterės L. M.) dirbo tik R. L., kuris, be to, nurodė, kad jo darbo laikotarpiu jokie darbai restoranuose ar kavinėse vykdomi nebuvo. Taigi šiuo laikotarpiu reklamos, valymo, remonto grindų ir interjero atnaujinimo bei ventiliacijos darbai UAB „Č“ ištekliais nebuvo atliekami. Automobilis, kurio pagalba buvo reklamuojamas UAB „G“ priklausantis restoranas „K“ (2009 m. spalio 16 d. sutartis, t. 3, b. l. 133-134), pagal VMI duomenis tuo laikotarpiu priklausė ne UAB „Č“, tačiau asmeniškai R. T. (t. 2, b. l. 83). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į eilę neatitikimų atliktų darbų aktuose, kurie akivaizdžiai parodo, kad minėti dokumentai neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, atliktų darbų aktai dėl objektų (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 200-201, data 2011 m. rugpjūčio 4 d., parašai G. B. ir R. T.), (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 2-3, data 2011 m. rugsėjo 6 d., parašai G. B. ir R. T.), (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 25-26, parašai G. B. ir B. G., greta data 2012 m. kovo 8 d.), išskyrus vieną poziciją, yra visiškai identiški. Išskyrus kelias pozicijas beveik identiški atliktų darbų aktai objektuose (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 195), (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 198) ir (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 20). Identiška pozicijų seka (tačiau ne kiekių ir kainų) tarp objektų (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 5) ir (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 7); tarp objektų (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 180) ir (duomenys neskelbtini); taip pat tarp objektų (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 178), (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 183), (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 184), (duomenys neskelbtini), (t. 17, b. l. 192, 193), (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 21) ir – jau UAB „D“ neva atlikti darbai su B. G. parašu – (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 174). Taip pat atkreiptinas dėmesys į atliktų darbų aktus dėl reklamos iškabų taisymo, kur, nepaisant skirtingo objektų skaičiaus, nurodyta identiška darbų kaina (t. 17. b. l. 147; 152), be to, tuo metu UAB „Č“ dirbo tik keturi darbuotojai, kas nepaaiškina ir laikotarpiu nuo 2010 metų kovo iki rugsėjo įformintų elektros darbų UAB „G“ objektuose, juolab, kad liudytojas Gi. V. parodė, kad tuo metu jis ir kiti bendrovėje dirbę asmenys tuose objektuose darbų neatlikinėjo. Remiantis 2011 metų lapkričio – gruodžio mėnesių dokumentais UAB „Č“ „G“ pardavė 640 vnt. kėdžių ir atliko didelės apimties stalų atnaujinimo darbus daugiau nei trisdešimtyje prekybos taškų įvairiose Lietuvos vietose (t. 4, b. l. 105-118). Iš byloje esančių UAB „G“ prekybos taškų (sprendžiant pagal padalinių sąrašą, t. 4, b. l. 108, „K“ filialai Vilniuje) vadovų J. S. ir L. G. paaiškinimų direkcijai matyti, kad neatmestina, jog kai kuriuos tiekimus bendrovei UAB „Č“ atlikti galėjo . Kita vertus, „Sodros“ duomenimis UAB „Č“ be direktoriaus dirbo tik keturi darbuotojai, tad savo jėgomis atlikti visus tokios didelės apimties darbus bendrovė akivaizdžiai nebuvo pajėgi. Taip pat bendrovės dokumentacijoje neužfiksuota ir atitinkamų pirkimų iš kitų asmenų ar įmonių, išskyrus 50 kėdžių iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) (t. 4, b. l. 131). Nors kai kurių darbų sutapimas dokumentuose gali būti paaiškinamas jų specifika (pvz., įrenginėjant vienodo tipo ventiliaciją tos pačios įmonės restoranuose), tačiau tokių sutapimų yra pernelyg daug, o kaina ir darbų kiekiais identiški atliktų darbų aktai lieka apskritai nepaaiškinami. Tad šiuos dokumentus vertinant ne vien atskirai paėmus, tačiau kartu su kitais bylos duomenimis, jie patvirtina, kad paslaugų įforminimas per UAB „Č“ buvo fiktyvus. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į liudytojos L. M., nuo 2011 metų vasario iki 2012 metų vasario dirbusios UAB „Č“ buhaltere, parodymus, kad R. T. nurodymu pildydavo PVM deklaracijas, tačiau pirminių apskaitos dokumentų R. T. jai neteikė, pats disponavo didelėmis sumomis išgrynintų pinigų, neatspindėdamas jų bendrovės dokumentuose. R. T. liudytojai sakė, kad darbuotojai dirba kitoje jo įmonėje (t. 34, b. l. 7-10). Taip pat pastebėtina, kad UAB „Č“ 2010–2011 metų laikotarpiu dviem pavedimais pervedė 162 000 Lt (šis pavedimas padarytas tą pačią dieną, kai buvo gautas mokėjimas iš UAB „Gs“) ir 10 000 Lt UAB „D“ (t. 2, b. l. 157; 158), nors UAB „D“ (kuriai taip pat vadovavo B. G.) pagal bylos duomenis paslaugų nepardavinėjo. Dar daugiau, VMI operatyvinės veiklos ataskaitoje matyti, kad UAB „Č“ UAB „D“ viso sumokėjo 369 551,80 Lt ir PVM nuo šios sumos UAB „Č“ atskaitė, bet UAB „D“ jo nedeklaravo (t. 2, b. l. 79). Nors aptartos aplinkybės šioje byloje išsamiau nebuvo tirtos (toks pinigų judėjimas dar kartą patvirtina, kad UAB „Č“ veikla, susijusi su UAB „G“, buvo fiktyvi.

41. Dokumento klastojimo pavojingumo nepaneigia aplinkybė, kad statybos darbai galimai buvo atlikti kitų asmenų ar įmonių – byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Č“ šiems darbams atlikti būtų samdžiusi subrangovus. Atsižvelgiant ir į tai, kad buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama, gryninamos didelės pinigų sumos, gautos pirmiau minėtų sutarčių pagrindu, o jų judėjimas neatspindėtas bendrovės dokumentuose, kai kuriuose dokumentuose darbai ar sumos dubliuojasi, teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad tikrovės neatitinkančių dokumentų pagaminimas buvo tik formalus pažeidimas, ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį taikymas neproporcingas. Tačiau nepasitvirtinus kaltinime inkriminuojamam dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo tikslui – apgaule UAB "Č" naudai panaikinti didelės vertės PVM prievolę, - ir šie R. T. veiksmai iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojami į BK 300 straipsnio 1 dalį.

42. R. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2012 metų vasario mėnesio bendrovę valdydamas per B. G., organizavo B. G. žinioje buvusio UAB „Č“ didelės vertės – 189 701,12 Eur (655 000 Lt) – turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, kuris sukėlė didelę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kaltinimo R. T. dėl didelės vertės UAB „Č“ priklausančio turto pasisavinimo organizavimo prieštaringumą. R. T. inkriminuojama, kad pastarajam paėmus iš formalaus UAB „Č“ direktoriaus B. G. pastarojo išgrynintus ir UAB „Č“ kasoje neužpajamuotus pinigus, t. y. 655 000 Lt, kuriuos UAB „G“ pervedė UAB „Č“, pastarajai bendrovei buvo padaryta 655 000 Lt dydžio turtinė žala. Tačiau tuo pačiu kaltinime nurodoma, kad minėtos piniginės lėšos UAB „Č“ buvo pervestos fiktyvių dokumentų pagrindu už darbus, kurie, kaip matyti iš bylos, UAB „Č“ ištekliais ne tik nebuvo atlikti, bet jų niekada ir nebuvo planuojama atlikti, taigi, neteisėtai. Pažymėtina, kad pastaroji kaltinimo išvada pilnai atitinka byloje surinktus įrodymus (apie tai teisėjų kolegija pasisakys vėliau). Taigi jau pačiame kaltinime konstatuojama, kad minėtos piniginės lėšos, nors ir buvo pervestos į UAB „Č“ banko sąskaitą, faktiškai šiai bendrovei nuosavybės teise nepriklausė. O tai reiškia, kad kaltinime nurodyto turto iš UAB „Č“ nebuvo įmanoma pasisavinti. Apygardos teismas nuosprendyje konstatavęs, kad pirmiau aptartais R. T. veiksmais buvo padaryta 189 701,12 Eur (655 000 Lt) dydžio turtinė žala UAB „Č“, argumentų, kodėl minėtas fiktyvių dokumentų pagrindu UAB „Č“ pervestas pinigines lėšas laiko šiai bendrovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nepateikė. Tuo tarpu klausimas, ar dėl kaltinime aprašytų R. T. veiksmų žalos nepatyrė tikrasis piniginių lėšų savininkas UAB „G“, šioje byloje atidžiau nebuvo nagrinėjamas, ir žalos padarymas šiai bendrovei R. T. (šiuo atveju apgaule) nebuvo inkriminuojamas. Kita vertus, nors ikiteisminis tyrimas UAB „G“ ir G. B. atžvilgiu dėl duomenų nepakankamumo buvo nutrauktas (t. 2, b. l. 1-60), pagal surinktus duomenis (specialistų išvados dėl UAB „G“ ir su ja šioje byloje siejamų įmonių, t. 19, b. l. 115-160; t. 16, b. l. 140-144; 17, 3-7; 70-74; 117-125; t. 19, b. l. 28-32; G. B. 2012 m. rugsėjo 20 d. pokalbių suvestinė Nr. 13VS-1-4(RIV), kur jis įvardija R. T. kaip asmenį, „vežiojantį pinigus“ t. 9, b. l. 62) byloje liko neatmestina įvykių versija, kad lėšų judėjimas pagal fiktyvius sandorius galimai vyko siekiant panaikinti PVM prievolę UAB „G“ naudai arba kitiems tikslams, kurių byloje nepavyko nustatyti. Bet kokiu atveju, konstatuoti 189 701,12 Eur (655 000 Lt) dydžio turtinės žalos padarymo faktą UAB „Č“ nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nenustačius vieno iš būtinųjų turto pasisavinimo nusikaltimo sudėties požymių, R. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

43. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad pagal bylos duomenis R. T. grynino dideles pinigų sumas ir su kitomis bendrovėmis susijusiuose, jau pirmiau aptartuose epizoduose, tačiau kitais atvejais inkriminuojamas sukčiavimas valstybės biudžeto atžvilgiu, o piniginių lėšų išgryninimas teisiškai byloje niekaip nevertinamas, apsiribojant aplinkybių, kada ir kiek pinigų R. T. iniciatyva buvo išgryninta, aprašymu kaltinime. Tuo tarpu bendras bylos kontekstas leidžia daryti išvadą, kad R. T. veiksmai šiame epizode buvo įvertinti kaip UAB „Č“ turto pasisavinimas tik todėl, kad pagal šiame epizode inkriminuojamus suklastotus dokumentus nebuvo deklaruotas UAB „Č“ pardavimo PVM.

44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad R. T. šiame epizode pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį inkriminuoti dokumentai, t. y. 2012 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartis Nr. B/090/120307, 2012 m. kovo 7 d. lokalinė sąmata (be numerio) (objektas (duomenys neskelbtini)), PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 000000126 (objektas (duomenys neskelbtini)) ir ((duomenys neskelbtini)) Nr. 000000136 (objektas (duomenys neskelbtini) dėl metalo konstrukcijų montavimo), neatitinka tikrovės. Tai patvirtina B. G. parodymai, kad įmonė buvo fiktyvi ir realios veiklos nevykdė, aplinkybė, kad pastarojo veiklos metu UAB „Č“ darbuotojų praktiškai neturėjo, taip pat tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje ((duomenys neskelbtini)) Nr. 000000126 (t. 18, b. l. 24-25) numatyti darbai identiški dar anksčiau R. T. ir G. B. pasirašytuose dokumentuose įrašytiems darbams dėl objektų (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 200-201) ir (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 2-3). Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį ir į liudytojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 52-54), kad tuo pačiu laikotarpiu objekte (duomenys neskelbtini) darbus vykdė jo bendrovė „R“ ir jokios kitos bendrovės tame pačiame aukšte nedirbo. Nors ant stogo kažkokie statybos darbai vyko, bet liudytojas negalėjo pasakyti, kokie, ir kas juos vykdė. Pradėję darbus, ant stogo jie rado metalines konstrukcijas, kurias, baigę darbus penktame aukšte, išmontavo pagal 2012 m. vasario 21 d. sutartį. Vadinasi, bet kokiu atveju liudytojo J. A. paminėtos metalo konstrukcijos, kurias jo bendrovė išmontavo, ten jau buvo anksčiau, t. y. dar iki rangos sutarties tarp UAB „G“ ir UAB „Č“ pasirašymo 2012 m. kovo 7 d. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas UAB „G“ darbų vykdytojas S. A. parodė, kad vadovavo darbams (duomenys neskelbtini), kur bendrovė nuo 2012 m. kovo mėn. įrengė restoraną, tačiau dirbo su UAB „R“, o UAB „Č“ jam nežinoma, su R. T. nedirbo (t. 34, b. l. 99-101). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. A. parodė, kad prieš pradedant vykdyti visus nurodytus darbus, buvo nuvykęs į šį objektą ir matė, kad buvo įrenginėjamos stogo metalinės konstrukcijos, kas atliko darbus, nežino (t. 7, b. l. 7-8). Taigi jei minėtos konstrukcijos ir buvo realiai įrenginėjamos, tai įvyko dar iki minėtos 2012 m. kovo 7 d. sutarties, taigi, atsižvelgiant ir į jau aptartus bylos duomenis, šiuos darbus vykdė ne UAB „Č“.

45. Tačiau dėl pirmiau minėto kaltinamojo akto prieštaringumo lieka neįmanoma pagrįsti, kaip R. T. inkriminuotas dokumentų klastojimas turėjo pasitarnauti lėšų pasisavinimui, kad būtų vertinamas tame pačiame epizode. Todėl jis gali būti traktuojamas tik kaip vienos ir tos pačios tęstinės veikos – UAB „Č“ dokumentų klastojimo pagal BK 300 straipsnį – dalis: R. T. iki 2012 metų vasario mėnesio pats, o vėliau per B. G. formino analogiškus netikrus statybos paslaugų dokumentus, ką be B. G. parodymų, jog jis buvo tik nominalus įmonės direktorius, rodo ir aplinkybė, jog objekte (duomenys neskelbtini) neva atliekami darbai identiškai įforminti, kaip ir kituose ankstesniuose objektuose, kai UAB „Č“ direktoriumi dar buvo R. T.. Tai rodo, kad UAB „Č“ darbų su UAB „G“ dokumentai buvo klastojami esant vieningai nuteistojo tyčiai. Papildomai pastebėtina, kad ir šiame epizode liko nenustatyta, kad dokumentų klastojimas sukėlė didelę žalą, tad visi su UAB „Č“ dokumentų klastojimu susiję R. T. veiksmai kvalifikuojami pagal vieną BK 300 straipsnio 1 dalį.

46. Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad R. T. organizavo apgaulingą UAB „Č“ buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., nurodydamas B. G. nefiksuoti bendrovės vykdomų ūkinių operacijų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši nuosprendžio dalis naikintina BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 327 straipsnio 1 punkto pagrindu ir R. T. byla nutrauktina, nes baudžiamasis persekiojimas negalimas dėl non bis in idem taisyklės (draudimo asmenį persekioti antrą kartą) pažeidimo. R. T. įsiteisėjusiu Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-818/2017 be kitų nusikalstamų veikų buvo nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2012 m. vasario 15 d. eidamas UAB „Č“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už UAB „Č” buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų saugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, suvokdamas, kad paslėpus arba sunaikinus UAB „Č“ apskaitos dokumentus tuo bus trukdoma nustatyti UAB „Č“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, 2009 metų pradžioje, balandžio-gegužės mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė arba sunaikino UAB „Č“ apskaitos dokumentus, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „Č” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir visiškai negalima nustatyti UAB „Č“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 15 d.

47. Nors šioje byloje nagrinėjamame epizode inkriminuojami veiksmai yra vėlesni (nuo 2012 m. kovo mėn.), tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad R. T. ir įregistravus B. G. direktoriumi faktiškai toliau valdė bendrovę pats, tad veikė vieninga tyčia apgaulingai tvarkyti UAB „Č“ buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį R. T. atskirai inkriminuotame epizode laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. jam įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras už neva įvykusius sandorius su UAB „G“, o kai 2012 metais bendrovės direktoriumi tapo B. G., R. T. nurodžius naujajam direktoriui B. G. paslėpti UAB „Č“ dokumentus ir pranešti policijai apie tariamą dokumentų vagystę iš bendrovės mikroautobuso (B. G. 2012 m. kovo 14 d. pareiškimas, t. 11, b. l. 148). Taigi apygardos teismas ir pastarąjį epizodą, kai bendrovės vadovu formaliai tapo B. G., pagrįstai vertino kaip patenkantį į tos pačios procesinės veikos apimtį. Todėl lygiai taip pat vertintini ir R. T. likę veiksmai. Non bis in idem principo požiūriu jie lieka tie patys, nes faktinis bendrovės vadovas visą laiką buvo R. T..

Dėl R. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį (UAB „D“)

48. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. T. per B. G. organizavo netikrų dokumentų, susijusių su neva įvykusiais sandoriais tarp UAB „D“ ir UAB „G“, pagaminimą bei panaudojimą ir apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. R. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad UAB „D“ priklausė B. G., kuris veikė savarankiškai; pats R. T. šios bendrovės veikloje nedalyvavo. Be to, UAB „D“ kaip subrangos bendrovė atlikdavo darbus UAB „Č“. Ar UAB „D“ atliko darbus UAB „G“, nežino (t. 34, b. l. 152, 172). Šiuos R. T. parodymus paneigia B. G. parodymai, kuriais netikėti teisėjų kolegija nemato pagrindo, taip pat pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų UAB „D“ darbuotojų V. K., V. P. ir O. M. parodymai, kad jie neatliko darbų UAB „G“ (t. 34, b. l. 11, 85-86, 98-99), kiti bylos duomenys. B. G. parodė, kad UAB „D“ įsigijo R. T. prašymu ir už tam tikrą atlygį pasirašinėjo pastarojo pateiktus dokumentus, kaip ir grynino pinigus, kurios iškart atiduodavo R. T.. Jam vadovaujant bendrovė buhalterinės apskaitos nevedė, jokių darbų neatliko ir prekių nepardavė (t. 7, b. l. 26, 31-32). Kaip matyti iš byloje esančių juridinių asmenų registro duomenų, vėliau ši bendrovė, analogiškai kaip ir UAB „Č“, buvo perleista N. P. (t. 18, b. l. 140-143, t. 19, b. l. 21-24). Be to, pagal teiktas PVM deklaracijas UAB „D“ 2011 metų sausio-kovo mokestiniam laikotarpiui deklaravo tik nežymų pirkimo PVM ir nedeklaravo jokio pardavimo PVM (t. 18, b. l. 180-182). Atkreiptinas dėmesys ir į jau pirmiau, UAB „Č“ epizode, aptartus byloje užfiksuotus nuteistojo ir B. G. telefoninius pokalbius (t. 9, b. l. 19; 23-24, 30), kurie leidžia daryti išvadą, kad B. G. vertėsi statytinio įmonių direktoriaus veikla. Papildomai pastebėtina, kad R. T. nenurodė, kokius darbus „Č“ kaip subrangovas galėjo atlikti UAB „D“. Tuo tarpu pagal byloje esančius UAB „D“ banko sąskaitos išrašo duomenis bendrovei pinigai buvo pervedami ne tik iš UAB „Č“, bet ir tiesiogiai iš UAB „G“. Be to, gautus pinigus B. G. išgrynindavo tuojau pat, t. y. tą pačią ar kitą dieną, kai jie būdavo gaunami iš minėtų bendrovių (t. 15, b. l. 32-33). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad darbų atlikimo akte (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 174) nurodyta tų pačių darbų seka, kaip ir UAB „Č“ neva atliktų darbų aktuose, surašytuose dėl kitų UAB „G“ objektų, kai UAB „Č“ dar vadovavo R. T. (t. 17, b. l. 178, 183, 184, 192, 193; t. 18, b. l. 21). Be to, 2014 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/24 dėl UAB „D“ ūkinės finansinės veiklos atkreipiamas dėmesys, kad UAB „D“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose klaidingai nurodytas kito PVM mokėtojo kodas – individualios įmonės „D“, įsikūrusios ne Vilniuje, bet Kėdainiuose (t. 18, b. l. 159, 179). Ši byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai parodo, kad UAB „D“ neva įvykdyti darbai buvo fiktyvūs, tad R. T. kaltė organizavus netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą įrodyta.

49. R. T. taip pat pagrįstai nuteistas už apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Minėtoje 2014 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/24 nurodyta, kad UAB „D“ pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles, nes įformino neįvykusias ūkines operacijas (ar jos įvyko, išvadoje nebuvo tirta, tačiau tai yra patvirtinta kitais, jau pirmiau aptartais bylos duomenimis), be to, tyrimui nepateikė jokių 2011–2012 metų apskaitos registrų, tyrimas buvo atliktas UAB „G“ turimų dokumentų pagrindu, dėl ko visiškai negalima nustatyti 2011 m. vasario – kovo mėn. UAB „D“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 18 b. l. 157-162). Šią savo išvadą specialistė V. Gudačiauskienė patvirtino ir teikdama paaiškinimus pirmosios (t. 34. b. l. 113) bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose (t. 37, b. l. 35). Teisėjų kolegija nemato priežasčių, kurios verstų suabejoti specialistės išvada. Be to, apklausiamas įtariamuoju ir B. G. parodė, kad jis jokios buhalterinės apskaitos nevedė (t. 7, b. l. 26). Apskaitos dokumentų nebuvo gauta ir iš faktinio UAB „D“ vadovo R. T., jis pats neigia vadovavęs šiai bendrovei. Pastebėtina, kad pagal specialistės išvados rezoliucinę dalį negalima nustatyti UAB „D“ veiklos 2011 m. vasario-kovo mėn. laikotarpiu, tuo tarpu kai apygardos teismas nustatė laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. Tačiau iš specialisto išvados taip pat matyti, kad bendrovė jokių apskaitos duomenų nepateikė už visą 2011–2012 metų laikotarpį (t. 18, b. l. 160-162), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovės veiklos negalima nustatyti ir jau nuo 2011 m. sausio 1 d. įkaltinto periodo.

50. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė R. T. už B. G. žinioje buvusio UAB „D“ didelės vertės turto – 96 733,09 Eur (334 000 Lt) – pasisavinimo organizavimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį. Kaip ir epizode dėl UAB „Č“ turto pasisavinimo, šis kaltinimas R. T. yra prieštaringas: viena vertus inkriminuojama, kad jam paėmus iš formalaus UAB „D“ direktoriaus B. G. pastarojo išgrynintus ir UAB „D“ kasoje neužpajamuotus pinigus, t. y. 334 000 Lt, kuriuos UAB „G“ pervedė UAB „D“, pastarajai bendrovei buvo padaryta 334 000 Lt dydžio turtinė žala, ir tuo pačiu nurodoma, kad minėtos piniginės lėšos UAB „D“ buvo pervestos fiktyvių dokumentų pagrindu už ventiliacijos sistemos remonto, remonto apdailos ir perdangos betonavimo darbus, kurių, kaip jau minėta, net nebuvo planuojama atlikti, taigi neteisėtai. Kitaip tariant, minėtos piniginės lėšos, nors ir buvo pervestos į UAB „D“ banko sąskaitą, faktiškai šiai bendrovei nuosavybės teise nepriklausė, atitinkamai šio turto iš minėtos bendrovės nebuvo įmanoma pasisavinti. Apygardos teismas nuosprendyje konstatavęs, kad pirmiau aptartais R. T. veiksmais buvo padaryta 96 733,09 Eur (334 000 Lt) dydžio turtinė žala UAB „D“, argumentų, kodėl minėtas fiktyvių dokumentų pagrindu UAB „D“ pervestas pinigines lėšas laiko šiai bendrovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, vėl gi nepateikė. Klausimas, ar dėl kaltinime aprašytų R. T. veiksmų žalos nepatyrė tikrasis piniginių lėšų savininkas UAB „G“, išsamiau taip pat nebuvo nagrinėjamas, žalos padarymas šiai bendrovei R. T. ir šiuo atveju nebuvo inkriminuojamas. Be to, kaip jau minėta, byloje liko neatmestina įvykių versija, kad lėšų judėjimas pagal fiktyvius sandorius galimai vyko siekiant panaikinti PVM prievolę UAB „G“ naudai arba kitiems tikslams, kurių byloje nepavyko nustatyti. Taigi, nenustačius vieno iš būtinųjų turto pasisavinimo nusikaltimo sudėties požymių – turtinės žalos UAB „D“, R. T. ir šiame epizode pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas), o jo veiksmai organizuojant netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojami į BK 300 straipsnio 1 dalį.

51. Apygardos teismas taip pat nepagrįstai nustatė R. T. kaltę padarius BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Iš pirmiau aptartų bylos aplinkybių matyti, kad UAB „D“ faktiškai vadovavo R. T.. Taip pat įrodyta, kad R. T. kaip dokumentų klastojimas ir apgaulingas apskaitos tvarkymas įkaltinti sandoriai su UAB „G“ buvo fiktyvūs, UAB „D“ šiai bendrovei jokių darbų neatliko. Tačiau byloje liko neįrodytas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis: ketinimas panaudoti juridinį asmenį nuslėpti neteisėtai veiklai. R. T. pateiktame kaltinime nėra įvardinta, kokia neteisėta (nebūtinai nusikalstama) veikla turėjo būti vykdoma prisidengiant UAB „D“ veikla. Dokumentų klastojimas ir apgaulingas apskaitos tvarkymas konkrečiu atveju negali būti traktuojami kaip neteisėta veikla šio straipsnio požiūriu, nes šie veiksmai buvo tik priemonė tolesniems tikslams pasiekti, kurie byloje liko nenustatyti. Priešingu atveju bet koks juridinio asmens dokumentų klastojimas ar apgaulingas apskaitos tvarkymas automatiškai pagrįstų atsakomybę pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, o tai prieštarautų tiek kodekso sistematikai, tiek susiklosčiusiai teismų praktikai. Nors byloje surinkti duomenys kelia daug klausimų dėl galimo bendrovės panaudojimo PVM sukčiavimo tikslams, tačiau byloje surašytas kaltinamasis aktas į juos neatsako, ir teismas yra saistomas perduoto kaltinimo ribomis (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nekaltumo prezumpcijos principas draudžia nuteisti asmenį vadovaujantis prielaidomis. Todėl byloje nenustačius, kokiai neteisėtai veiklai turėjo pasitarnauti vadovavimas UAB „D“, R. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

52. Perkvalifikavus nuteistųjų R. T., K. R., E. Š. ir A. S. nusikalstamus veiksmus iš BK 300 straispnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, jiems už šias veikas skiriamos naujos bausmės. Skiriant bausmę R. T. atsižvelgtina, kad jis padarė šešias nesunkias ir vieną apysunkę nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos buvo daromos ilgą laiko tarpą, vykdomos intensyviai, R. T. kaip organizatoriui įtraukiant ir kitus asmenis. R. T. yra kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, tačiau turimais duomenims vėliau nusikalstamų veikų nepadarė. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjusį ilgą laiko tarpą, teisėjų kolegija vertina esant teisinga R. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirti laisvės atėmimo bausmes, bet žymiai mažesnes už BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį. Paskirtos bausmės bendrinamos su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „D“) ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „E“), taip pat su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas, 9 dalis). Galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, R. T. paskiriant papildomus įsipareigojimus.

53. K. R. padarė vieną nesunkią ir vieną apysunkę nusikalstamą veiką. Jis yra kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. dokumentų klastojimą. Įvertinant tai, kad K. R. vaidmuo leidžiant pasinaudoti vadovaujama bendrove R. T. tikslams nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaryme nebuvo pagrindinis, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, be to, K. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, teisėjų kolegija vertina, kad artima minimaliam dydžiui bauda (BK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. balandžio 28 d.) yra teisinga ir pakankama sankcija bausmės tikslams pasiekti. Šiuo nuosprendžiu K. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

54. E. Š. padarė dvi nesunkias ir vieną apysunkę nusikalstamą veiką. Sprendžiant iš bylos medžiagos, nuteistosios vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvus, veiksmai, nors ir derinami su R. T., tačiau pakankamai iniciatyvūs. Kita vertus, E. Š. neteista, nusikalto būdama jauno amžiaus, neatmestina, kad jausdamasi priklausoma nuo R. T.. Kaip nustatė apygardos teismas, ji augina mažamečius vaikus. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjusį ilgą laiko tarpą, teismas vertina, kad artima minimaliam dydžiui baudos bausmė (BK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. balandžio 28 d.) už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra teisinga ir pakankama bausmės tikslams pasiekti. E. Š. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

55. A. S. padarė vieną nesunkią ir vieną apysunkę nusikalstamą veiką. Jis yra baudžiamuoju įsakymu kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. už dokumentų klastojimą, padarytą dar 2007 metais. Įvertinant tai, kad A. S. vaidmuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaryme nebuvo pagrindinis, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija vertina, kad artima minimaliam dydžiui bauda (BK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija,įsigaliojusi 2011 m. balandžio 28 d.) yra teisinga ir pakankama bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „A“), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „C“), 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Č“), 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Č“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „D“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „D“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „E“), už šias veikas jam paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, bei atidėtas galutinės subendrintos bausmės vykdymas; K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei už šią nusikalstamą veiką jam paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas; G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei už šią veiką jam paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir atidėtas galutinės subendrintos bausmės vykdymas; E. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei už šią nusikalstamą veiką jai paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas; A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei už šią nusikalstamą veiką jam paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

R. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „A“), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „C“), 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Č“), 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Č“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „D“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „D“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „E“), K. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, E. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir A. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.) ir šioje dalyje nutraukti baudžiamąją bylą, nes yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

R. T. nusikalstamus veiksmus iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (dėl UAB „A“) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir R. T. paskirti bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

R. T. nusikalstamus veiksmus iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (dėl UAB „B“) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir R. T. paskirti bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

R. T. nusikalstamus veiksmus iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (dėl UAB „C“) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir R. T. paskirti bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

R. T. nusikalstamus veiksmus iš BK 300 straipsnio 3 dalies (dėl UAB „Č“) ir 24 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (dėl UAB „Č“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir R. T. paskirti bausmę 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

R. T. nusikalstamus veiksmus iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (dėl UAB „D“, realizuojant vieningą sumanymą su B. G.) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir R. T. paskirti bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje ir su skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „D“) paskirta 500 MGL dydžio bauda bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „E“) paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti R. T. subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir 250 MGL (9 412,50 euro) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda, ir galutinę subendrintą bausmę R. T. paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo ir 500 MGL (18 825 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Įpareigoti R. T.: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 2 (dvejus) metus solidariai su R. M. atlyginti UAB „F“ padarytą 30 075,25 euro turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką – dvi paras, taip pat į bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį.

Įpareigoti R. T. paskirtą baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. R. nusikalstamus veiksmus iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį ir K. R. paskirti 50 MGL (1 882,50 euro) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL dydžio baudos bausme ir K. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę 100 MGL (3 765 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką –1 (vieną) parą, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Įpareigoti K. R. paskirtą baudą (98 MGL (3 689,70 euro)) sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Š. nusikalstamus veiksmus iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį ir E. Š. paskirti bausmę 100 MGL (3 765 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtą bausmę apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL dydžio bauda ir pagal 300 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL dydžio bauda ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (5 647,50 euro) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką – 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Įpareigoti E. Š. paskirtą baudą (146 MGL (5 496,90 euro)) sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. nusikalstamus veiksmus iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį ir A. S. paskirti bausmę 50 MGL (1882,50 euro) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL dydžio bauda ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę 100 MGL (3 765 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką – 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Įpareigoti A. S. paskirtą baudą (96 MGL (3 614,40 euro)) sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Albinas BielskisJustas NamavičiusRegina Pocienė