Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Benediktai Baranauskaitei, Evelinai Vėgelytei, Ramintai Braškienei, Aistei Žukauskaitei, Gretai Sankūnei,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Raimundui Jurkai, Aldevinui Švedui, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Romualdui Mikliušui, Sigitui Mikliušui,

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Š.“ atstovui V. Č., jos interesus atstovaujančio bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „D.“ atstovui A. G.,

vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Olgai Macijauskienei, Audronei Adomavičienei, Olgai Daraškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi komercijai, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

D. A. (D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis D(duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-02-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2012-07-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; 2012-11-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2012-07-04 nuosprendis pakeistas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalį paskirtas 2 metų laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. ir R. M. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:

jie, veikdami kartu, kai R. T., nuo 2006-08-23 iki 2009-04-05 būdamas UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieninteliu akcininku ir nuo 2009-02-23 iki 2011-04-02 būdamas vieninteliu UAB „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Laisvės pr. 77E-3, Vilniuje, akcininku, nuo 2006-10-11 iki 2009-04-01 eidamas UAB „S.” direktoriaus pareigas, o nuo 2009-07-22 iki 2012-02-15 eidamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas, o R. M., nuo 2008-11-04 iki 2009-02-24 būdamas UAB „S.“ direktoriaus pavaduotojas, o nuo 2009-02-23 iki 2009-07-22 eidamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas, R. T., tuo pat metu būdamas UAB „S.“ ir UAB „R.“ vieninteliu akcininku, turėdami tikslą veiklos nuostolius palikti UAB „S.“, o veiklos pelną perduoti UAB „R.“ ir tokiu būdu apgaule išvengti turtinės prievolės atsiskaityti su UAB „Š.“ už atliktus darbus, žinodami, kad UAB „A.“ kaip užsakovas ketina sudaryti statybos rangos sutartį dėl tinkavimo darbų objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A pirmajame korpuse, R. T. 2009-03-26 UAB „S.“ vardu sudarė statybos rangos sutartį Nr.09/0326-01 su UAB „Š.“, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Š.“ įsipareigojo objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A pirmajame korpuse savo jėgomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti tinkavimo darbus, tyčia sutartyje nurodydamas, kad objekto užsakovas yra UAB „S.“, nors žinojo, kad iš tikrųjų šio objekto užsakovas yra UAB „A.“, ir pagal 2009-03-31 UAB „Š.“ vardu išrašytą kasos išlaidų orderį SIL Nr. 006 UAB „S.“ vardu sumokėjo avansu 15000 Lt. Po ko R. T., siekdamas apriboti UAB „Š.“ galimybes ateityje gauti atsiskaitymą už atliktus darbus iš UAB „S.“, su R. M. susitarė sutartį dėl minėtų darbų atlikimo su objekto užsakovu – UAB „A.“ sudaryti ne UAB „S.“, o kitos savo įmonės – UAB „R.“ vardu, todėl 2009-03-30 R. M. UAB „R.“ vardu su UAB „A.“ („Užsakovu“) sudarė statybos rangos sutartį Nr. 11/R20, pagal kurią UAB „R.“ („Rangovas“) įsipareigojo objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės per. 77, Vilniuje) 1A korpuse savo jėgomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti mūrinių vidaus sienų ir angokraščių tinkavimo darbus, po ko R. T., žinodamas, kad UAB „S.“ jokių galimybių atsiskaityti su UAB „Š.“ neturi ir neturės, kad iš jos turto skolas išieškoti galimybių nebus, tariamai perleido UAB „S.“ akcijas ir įmonės valdymą D. A., pagal 2009-03-31 UAB „S.“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodyta, kad R. T., turintis 100 procentų UAB „S.“ akcijų nusprendė nuo 2009-04-01 į direktoriaus pareigas paskirti D. A., o R. T. iš direktoriaus pareigų perkelti į komercijos direktoriaus pareigas nuo 2009-04-01, kurį D. A. 2009-04-08 pateikė užregistruoti Registrų centrui, Lvovo g. 25, Vilniuje ir tuo pačiu prašymu užregistravo save vieninteliu įmonės akcininku, nors realiai įmonės akcininku tapti ir įmonei vadovauti jis neketino, tokiu būdu, UAB „Š.“, atlikus 2009-03-26 su UAB „S.“ pasirašytoje statybos rangos sutartyje Nr.09/0326-01 numatytus tinkavimo darbus objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės per. 77, Vilniuje) 1A korpuse ir 2009-06-15 už atliktus darbus išrašius PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ŠIL 000046 118 843,81 Lt sumai, kurią UAB „S.“ turėjo apmokėti iki 2009-07-14, UAB „S.“ už atliktus darbus neatsiskaitė, tačiau už atliktus darbus, kuriuos atliko UAB „Š.“, UAB „R.“ vardu išrašė sąskaitas-faktūras UAB „A.“ – 2009-05-29 PVM sąskaitą - faktūrą Serija RAV Nr. 000000005 – 127 048,89 Lt sumai, 2009-06-30 PVM sąskaitą - faktūrą Serija RAV Nr. 000000009 – 18 404,00 Lt sumai ir 2009-07-22 PVM sąskaitą - faktūrą Serija RAV Nr. 000000013 – 44 307,63 Lt sumai, bendrai 189 760,52 Lt sumai, kuri už minėtus darbus pilnai atsiskaitė pagal 2009-04-15, 2009-06-09 ir 2009-07-15 tarpusavio užskaitos aktus perleisdama bendrovei UAB „R.“ butą Nr. 33 (pagal statybos sutartį Nr. 1b-b15), Laisvės pr. 77C, Vilniuje, kurį vėliau realizavo parduodami už mažesnę nei rinkos kainą, t. y. R. T., atstovaudamas UAB „R.“, pagal 2009-09-08 pirkimo-pardavimo sutartį šį butą, kurio rinkos vertė tuo metu buvo 341 000 Lt, pardavė D. J. už 120 000 Lt, o iš buto pardavimo gautus pinigus panaudojo UAB „R.“ reikmėms, o su UAB „Š.“ už minėtos bendrovės atliktus darbus, neatsiskaitė, dėl ko UAB „Š.” padaryta 103 843,81 Lt turtinė žala.

Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, o R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to R. T. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

jis, veikdamas kartu su B. G., kuriam mirus baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2012-02-28, tiksliau nenustatytu laiku, surašė ir kartu su B. G. pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus: 2011-04-02 UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad B. G. iš R. T. už 5 000 Lt 100 procentų UAB „R.“ akcijų įsigijo 2011-04-02, nors realiai B. G. šios įmonės akcijų įgyti tą dieną negalėjo, nes nuo 2011-04-01 iki 2011-04-29 buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, bei 2011-04-10 UAB „R.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01, kuriame melagingai nurodyta, kad B. G. perėmė visus turimus 2007, 2008, 2008, 2010 metų UAB „R.“ dokumentus, nors realiai minėtų dokumentų jis tą dieną neperėmė ir perimti negalėjo, nes nuo 2011-04-01 iki 2011-04-29 buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, po ko minėtus žinomai netikrus dokumentus R. T. 2012-06-21 pateikė vyresniajai tyrėjai R. P. pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-00606-11.

Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

R. T. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, nuo 2006-10-11 iki 2009-04-01 eidamas UAB „S.” į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje direktoriaus pareigas, siekdamas sukliudyti visiškai nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, būdamas atsakingas už UAB „S.” buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų saugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimų, kurie numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d., kuri numato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuris numato, kad “uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščiu; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas”, suvokdamas, kad paslėpus arba sunaikinus UAB „S.“ apskaitos dokumentus tuo bus trukdoma nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2009 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė arba sunaikino UAB „S.“ apskaitos dokumentus, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „S.” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-10-11 iki 2009-07-14.

Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

R. T. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, nuo 2009-02-23 iki 2012-02-15 eidamas UAB „R.“ į. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už UAB „R.” buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų saugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimų, kurie numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d., kuri numato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuris numato, kad “uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščiu; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas”, suvokdamas, kad paslėpus arba sunaikinus UAB „R.“ apskaitos dokumentus tuo bus trukdoma nustatyti UAB „R.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2009 m. pradžioje balandžio-gegužės mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė arba sunaikino UAB „R.“ apskaitos dokumentus, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „R.” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-07-22 iki 2010-12-31 ir visiškai negalima nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-02-15.

Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

R. T. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2009-04-08 pagamino netikrą dokumentą – surašė ir pats pasirašė 2009-03-31 UAB „S.“ vienintelio akcininko R. T. sprendimą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenis, kad R. T., turintis 100 procentų UAB „S.“ akcijų nusprendė nuo 2009-04-01 į direktoriaus pareigas paskirti D. A., o R. T. iš direktoriaus pareigų perkelti į komercijos direktoriaus pareigas, nors realiai D. A. direktoriumi paskirtas nebuvo, o įmonei ir toliau vadovavo R. T..

Šiais savo veiksmais R. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

R. T. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent:

jis, veikdamas kartu su D. A., pažadėjęs D. A. kiekvieną mėnesį mokėti po 300-400 Lt už dokumentų pasirašinėjimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2009-04-08, pagamino netikrą dokumentą – surašė ir kartu su D. A. pasirašė tikrovės neatitinkantį dokumentą: 2009-04-05 UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. A. iš R. T. už 2000 Lt įsigijo 100 procentų UAB „S.“ akcijų, nors realiai D. A. minėtų akcijų nepardavė.

Šiais savo veiksmais R. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

D. A. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė, o būtent:

jis, veikdamas kartu su R. T., žinodamas, kad iš R. T. neįsigyja ir neįsigys UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų, R. T. pažadėjus jam kiekvieną mėnesį mokėti po 300-400 Lt už dokumentų pasirašinėjimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2009-04-08, pasirašė R. T. surašytą tikrovės neatitinkantį dokumentą: 2009-04-05 UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. A. iš R. T. už 2000 Lt įsigijo 100 procentų UAB „S.“ akcijų, nors realiai jis šios įmonės akcijų neįgijo ir šios įmonės akcininkų tapti neketino, ir minėtą žinomai netikrą sutartį laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2010-05-12, kuomet ją pateikė Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjai V. D. pridėti prie bylos Nr. 10-1-00704-10, tokiu būdu D. A. pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė.

Šiais savo veiksmais D. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

D. A. taip pat buvo kaltinamas panaudojęs žinomai netikrą dokumentą, o būtent:

jis, 2009-04-08 Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, pateikė minėto filialo darbuotojai žinomai netikrą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2009-04-08 R. T. pagamintą netikrą dokumentą – 2009-03-31 UAB „S.“ vienintelio akcininko R. T. sprendimą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenis, kad R. T., turintis 100 procentų UAB „S.“ akcijų nusprendė nuo 2009-04-01 į direktoriaus pareigas paskirti D. A., o R. T. iš direktoriaus pareigų perkelti į komercijos direktoriaus pareigas, nors realiai D. A. šios įmonės direktoriumi tapti neketino, tokiu būdu D. A. panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

Šiais savo veiksmais D. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis R. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam priklausė įmonės „S.“ ir „R.“, jis buvo jų vienintelis akcininkas ir kurį laiką direktorius. „R.“ buvo atestuota įmonė, todėl ji galėjo statyti ypatingus statinius, tuo tarpu „S.“ – ne. Apie sutarčių sudarymo aplinkybes parodė, kad UAB „A.“ pasamdė UAB „R.“ kaip rangovus atlikti objekto Laisvės pr. 77E, Vilniuje, vidaus tinkavimo darbus, tuo tarpu lygiai tokius pačius įsipareigojimus sutartyje turėjo sudariusios ir UAB „R.“ su subrangovu UAB „S.“. Dar prieš tai, UAB „S.“ ir UAB „Š.“ buvo sudariusios tinkavimo darbų atlikimo šiame objekte sutartį, pagal kurią darbus jie turėjo atlikti per 30 dienų, tuo tarpu jie šiai įmonei turėjo sumokėti avansą. Jis tame, kad ši sutartis buvo sudaryta dar iki pagrindinės sutarties tarp UAB „A.“ ir „R.“ sudarymo, problemų nemato, kadangi dėl šios sutarties viskas jau buvo susitarta, buvo likęs tik jos įforminimas. UAB „Š.“ savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, nepilnai atliko darbus, pridarė broko, atsisakė jį ištaisyti, UAB „A.“ pareiškė pretenzijas, todėl buvo pasamdyta kita įmonė jiems taisyti. Jo manymu, tai UAB „Š.“ liko jiems skolinga, kadangi sutartyje parašyta, kad jei jie nevykdo sąlygų tai ne ginčo tvarka yra išminusuojami pinigai už pavėluotas dienas. Teigė, kad UAB „R.“ su savo subrangovu UAB „S.“ visiškai atsiskaitė, todėl ji turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su UAB „Š.“. UAB „A.“ už atliktus darbus įmonei „R.“ perleido butą tame pačiame objekte, nes taip pasiūlė pats įmonės „A.“ vadovas. Buvo paskaičiuota, kad butas bus greitai užbaigtas ir parduotas, tačiau darbai užtruko, prasidėjo ekonominė krizė, atsirado kiti objektai su valstybiniais įsipareigojimai, todėl buvo nuspręsta butą parduoti. Tačiau tuo metu butų kainos buvo labai kritusios. Pažymėjo, kad VMI buvo atlikęs patikrinimą dėl butų, tačiau jokių pretenzijų neturėjo. 2009 m. jis nusprendė parduoti UAB „S.“, kadangi ji nebuvo atestuota. Per pažįstamus pasiūlė D. A., kuris sutiko ir įmonė buvo jam parduota už 2000 Lt, pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Nuo tada direktoriumi tapo D. A.. Kiek žino, D. A. realiai vykdė veiklą, jis nebuvo formalus direktorius. Pamena, kad jis UAB „Š.“ informavo apie tai, kad įmonė parduota, tačiau jis dar apie mėnesį laiko dirbs komercijos direktoriumi, kol viskas bus perduota naujam vadovui. Visi UAB „S.“ dokumentai buvo perduoti D. A., todėl jis nežino, kodėl specialistei jie nebuvo pateikti. Tuo tarpu įmonė „R.“ buvo parduota jo senam pažįstamam B. G.. Jie surašė akcijų pirkimo-pardavimo aktą, už kokią sumą B. G. įsigijo akcijas, nebepamena. Sandoris buvo realus, B. G. realiai vykdė veiklą. Visi įmonės dokumentai buvo jam perduoti, tačiau, jei gerai pamena, vėliau, nei surašius perdavimo dokumentus. Tyrimui jie pateikė visus dokumentus, kokius turėjo, sąmoningai jie nieko nenuslėpė.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. vasario 24 d. jis buvo įsidarbinęs UAB „S.“ direktoriaus pavaduotojo pareigose. Į darbą jį priėmė jo pažįstamas R. T.. UAB „S.“ jis vykdė darbų priežiūrą, buvo atsakingas už medžiagų pirkimą, darbuotojų apmokymą. Nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. liepos 22 d. jis ėjo UAB „R.“ direktoriaus pareigas. Šias pareigas jam taip pat pasiūlė R. T.. UAB „A.“ kaip užsakovas pasamdė UAB „R.“ įrengti fasadą Laisvės pr. E. D. šių darbų UAB „R.“ atliko pati, dalį atliko subrangovai, kurių pagrindinis buvo UAB „S.“. Darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai, su rangovais buvo atsiskaityta parduodant butą. Vėliau tarp UAB „A.“ ir UAB „R.“ buvo pasirašyta antra sutartis dėl tinkavimo darbų tame pačiame objekte. UAB „R.“ šiems darbams atlikti samdėsi UAB „S.“ ir kitus rangovus. Jis žinojo, kad tinkavimo darbus UAB „S.“ buvo pasamdžiusi atlikti ir UAB „Š.“, matė jos darbuotojus objekte, bet paties įmonės vadovo nėra matęs. Su visais savo rangovais UAB „R.“ atsiskaitė, išskyrus UAB „S.“, kadangi jie vėlavo atlikti tinkavimo darbus, neišrašė sąskaitos, bei atliktų darbų akto. Susipažinęs su bylos medžiaga jis mano, kad UAB „Š.“ nepagrįstai prašo su jais atsiskaityti, kadangi UAB „Š.“ vadovas neįvertino savo galimybių, todėl jis nesugebėjo laiku baigti darbų. Jis skaitė tarp UAB „S.“ ir UAB „Š.“ sudarytą sutartį, kaip suprato, iki pat šiol darbai yra nebaigti, nėra galutinio perdavimo akto, nėra nustatyta, kiek darbų atlikta iš tiesų. Atkreipė dėmesį, kad iš pradžių buvo išrašyta UAB „Š.“ sąskaita – faktūra ir tik po savaitės atsirado atliktų darbų aktas, iš sąskaitos-faktūros neįmanoma nustatyti nei kiekių, nei sumos, nei kokie darbai buvo atlikti. Teigė, kad jis tinkavimo darbų pridavime nedalyvavo, kadangi to negalėjo daryti, nes jis darbus pridavė savo užsakovui UAB „A.“. Teigė, kad vienas butas buvo gautas už atliktus fasado ventiliavimo darbus. Pardavimo kaina nebuvo didelė, kadangi įmonei reikėjo apyvartinių lėšų tęsti veiklą, todėl buvo nuspręsta parduoti už tokią kainą. Jis pats pardavime nedalyvavo. Į pardavimo kainą įėjo įmonės išlaidos medžiagoms, atlyginimas, mokesčiai, pasiskaičiavus, įmonė parduodama tą butą nuostolio neturėjo. Už vidaus tinkavimo darbus UAB „R.“ taip pat gavo butą, tikėtina, kad jų pelnas buvo mažesnis, tačiau įmonė nuostolių nepatyrė, kadangi buvo atsiskaityta su Sodra, tiekėjais, įmonė gavo nedidelį pelną, ji sugebėjo išlikti ir dirbti. Teigė, kad statybų versle, kad gautum geresnį užsakymą iš pradžių pradedi darbus, tada pasirašai sutartį. Kol tu susideri sutartines sąlygas, nes ilgas laiko tarpas dėl derėjimosi, kol pradedi dirbti, tada atsiranda sutartis ir tęsiasi toliau. Jo vadovavimo laikotarpiu VMI buvo atlikusi patikrinimą, tačiau jokių pastabų nebuvo pateikta, visi dokumentai jiems buvo pateikti. Jį su D. A. supažindino R. T., pasakė, kad jis tapo nauju UAB „S.“ direktoriumi. Jis padėjo D. A. paruošti atliktų darbų aktą, nes tai sudėtingas dokumentas. Apie N. P. jis sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. 2009 m. liepos 22 d. jis išėjo iš UAB „R.“ direktoriaus pareigų.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis tikslo pirkti įmonės „S.“ akcijas ir būti jos direktoriumi neturėjo. Kadangi tai įvyko seniai, įvykio aplinkybių jau nebepamena. Patvirtina, kad įmonės laikinu vadovu jam pasiūlė tapti R. T., kuris surašė visus dokumentus, o jis tik pasirašė. Jis už akcijas jokių pinigų R. T. nemokėjo, ar jam už tai, kad jis tapo direktoriumi, buvo mokėta, šiuo metu nebepamena. Pamena, kad buvo nuvažiavęs į Registrų centrą, į įmonės ofisą. Jam R. T. duodavo pasirašyti dokumentus, ar jis dėdavo antspaudus, jis negali pasakyti. Gali būti, kad su juo būdavo ir R. M., tačiau jis susitikimų metu nieko nesakydavo. Kitų kaltinamųjų jis nepažįsta. Jis jokios veiklos įmonėje nevykdė ir neketino vykdyti. Sutikdamas tapti laikinu direktoriumi, jis nežinojo, kad ant jo atsakomybės bus suverstos visos problemos. Dėl nusikalstamos veikos gailisi.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis N. P., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo draugas B. G. paprašė padėti, sakė, kad jam reikia dviem mėnesiams perrašyti jo (N. P.) vardu įmonę „R.“, už tai pažadėjo mokėti jam darbo užmokestį. Nors jis su UAB „R.“ niekaip nebuvo susijęs, tačiau norėdamas padėti draugui, sutiko. Tuomet buvo surašyti dokumentai, pagal kuriuos jis tapo įmonės akcininku ir direktoriumi. Jie kartu buvo nuvažiavę į Registrų centrą. Pamena, kad B. G. už įmonės perėmimą buvo jam žadėjęs 1000 Lt, tačiau po akcijų perrašymo davė tik 200 Lt. Įmonės antspaudas kurį laiką buvo pas jį (N. P.). Vėliau jis jokių dokumentų kaip įmonės vadovas nepasirašinėjo. Savo kaltės dėl nusikalstamos veikos neįžvelgia, nes jis jokių neteisingų duomenų į dokumentus neįrašė. Kitų kaltinamųjų jis nepažįsta.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. L. parodė, kad UAB „A.“ jis dirbo nuo 2000 m. iki 2014 m. direktoriaus pavaduotojo marketingui pareigose. Su R. M. ir R. T. teko bendrauti, kadangi jie kaip subrangovai atliko statybos rangos darbus jų objekte. Pamena, kad su UAB „S.“ buvo pasirašyta pirminė sutartis dėl fasado įrengimo, ir jei gerai pamena, dėl tinkavimo darbų. Sutarties parengime dalyvavo jis, projektų vadovas G. Č., R. T. ir R. M.. Pagal sutartį už atliktus darbus buvo atsiskaitoma už įgyvendinamą plotą. Vėliau sutartis buvo papildyta, pirmoji „S.“ sutartis buvo pakeista į „R.“. Jis negali pasakyti, kas inicijavo pakeitimus. Gali būti, kad pirmąją „S.“ sutartį pasirašė R. M., o „R.“ gal R. T.. Pamena, kad buvo nustatytas atsiskaitymas nekilnojamuoju turtu. Objekto techninę priežiūrą atliko N. K.. Pamena, kad objektas buvo priduotas, darbai atlikti, girdėjo, kad dirbo ne tik šių įmonių, bet ir samdytų įmonių darbuotojai, iš viso darbai truko apie 1,5-2 metus. Su UAB „Š.“ jam neteko bendradarbiauti. Iš R. T. jam yra girdėta D. A. pavardė, tačiau realiai jo nepažinojo. Buhalteriją įmonėje „A.“ tvarkė J. R. ir B.. Jis nepamena, kas užmezgė kontaktą su R. T.. Pagal E. L. buvo toks atsiskaitymas suderintas su R. T.. Išskyrus sutartis, E. L. nematė, kad R. T. pasirašytų kažkokius dokumentus.

Teismo posėdžio metu liudytojas N. K. parodė, kad 2005 m. – 2010 m. dirbo įmonėje „A.“ organizavimo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose. Objekto Laisvės pr. fasado darbams atlikti E. L. ir, jei gerai pamena, projektų vadovas G. Č., atliko įmonės paiešką ir surado įmonę „R.“, kurie turėjo atestatą atlikti statybos darbus. UAB „R.“ atstovavo R. T.. Vėliau atsirado ir kita įmonė „S.“, kuriai atstovavo direktorius R. M.. Ji turėjo atlikti vidaus tinkavimo darbus. Pamena, kad R. T. jam pristatė R. M., kaip direktorių, su kuriuo toliau teks bendrauti. Sutarčių tarp įmonių jis nerengė, tačiau jas matė, nes gali būti, kad jam teko jas vizuoti. Šio objekto techninę priežiūrą vykdė G. Č.. Jis (N. K.) pats asmeniškai į objektą nevažiuodavo, tačiau jis vizuodavo jam G. Č. arba R. M., R. T. su jų įmonių parašais ir antspaudais jam pristatytus techninės priežiūros aktus. Kiek jis žino, butas, kaip atsiskaitymo priemonė, buvo perduotas UAB „R.“. Tuo metu jis nežinojo, kad R. T. yra susijęs su abejomis įmonėmis. Apie įmonę „Š.“ jis sužinojo tik iš posėdžio.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja O. G. parodė, kad nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. balandžio 14 d. dirbo UAB „S.“ vyriausiąja buhaltere. Ją į darbą priėmė R. T., jis buvo direktorius ir vienintelis akcininkas. R. M. įmonėje dirbo pavaduotoju, vėliau darbų vykdytoju. Įmonėje buvo apie 10-11 darbuotojų. Buhalterinius dokumentus jai pristatydavo R. T.. Dokumentai, kurie jai būdavo aktualūs ir reikalingi, būdavo pas ją, o visi kiti pas referentę L. F.. Įmonė užsakovų turėjo, su jais atsiskaitydavo. Ji pati pavedimų nedarydavo, priėjimo prie banko sąskaitų neturėdavo, viską darydavo pats R. T.. Kad keičiasi įmonės direktorius, ji sužinojo tą pačią dieną, kai jai paskambino R. T. ir pasakė, kad reikia priimti į darbą naują direktorių D. A.. D. A. buvo atvykęs į ofisą, parašė prašymą priimti į darbą, nurodė, kad jam bus reikalingi įmonės dokumentai. Pamačius D. A. jai susidarė įspūdis, kad jis nekompetentingas, todėl ji pati parašė prašymą atleisti ją iš darbo. Po to ji dar dirbo tol, kol surašė dokumentų perdavimo aktą, kurį kartu su visais segtuvais atidavė D. A.. Kada tiksliai iš darbo išėjo R. M., ji pasakyt negali, tačiau po jo išėjimo daugiau jokių darbuotojų nebuvo įdarbinta. Įmonė „R.“ jai nėra žinoma.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, kad prieš 6 metus jo tėvai nusipirko butą Laisvės pr. 77E name, jis pagal įgaliojimą juos atstovavo. Pirmą kartą jam ir dabartiniai jo žmonai šį butą aprodė kažkurios nekilnojamojo turto agentūros atstovė, tačiau vėliau tą patį butą jie rado skelbimuose tiesiogiai. Tada jie pirmą kartą susitiko su R. T., kuris aprodė butą, jiems tiek butas, tiek jo kaina – 145 000 Lt tiko, todėl jie susitarė dėl buto pirkimo. Pamena, kad jiems pavyko pakankamai gerai nusiderėti, net ir ne vieną kartą. Butas buvo su vidaus apdaila. Kaip jis suprato, tai R. T. dalyvavo šio pastato statybose. Pamena, kad sutartis buvo sudaryta pas notarą, butą pardavinėjo dviese R. T. ir įmonės direktorius R. M.. Atsiskaitymas buvo dviem etapais. Viską įformino pas notarą, dokumentai buvo tvarkingi, buvo sutvarkyti registrai ir jų keliai išsiskyrė. Jam susidarė įspūdis, kad R. T. ir R. M. pakankamai skubėjo parduoti, nes po pirmojo mokėjimo jie paprašė antrąjį mokėjimą atlikti greičiau, su ta sąlyga, kad nuleis kainą. Turto įvertinimo kainą jis pamatė tik pas notarą, kadangi tarp dokumentų buvo ir įvertinimas. Po kažkiek laiko jis sužinojo, kad jų bute buvo įregistruota įmonė „R.“, kadangi jos vardu gaudavo laiškus.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, kad kartą pamatė ant namo skelbimą, kad parduodamas butas. Ji paskambino nurodytu telefonu, vėliau susitiko su S. B.. Jis jai parodė keletą butų, ji išsirinko vieną. Butas nebuvo iki galo įrengtas. Tada susitiko su R. T., jie susitarė dėl kainos ir ji butą nusipirko. Pamena, kad R. T. reikalavo už butą sumokėti grynais pinigais. Vėliau jie nuvažiavo pas notarą, įformino dokumentus, R. T. jai perdavė buto dokumentus ir ji jam atidavė 45 000 Lt grynuosius pinigus, kadangi prieš tai jam jau buvo perdavusi 20 000 Lt. Pinigų perdavimas nebuvo užfiksuotas raštu. Dokumentuose yra įrašyta vertė, o prieš tai ji nesiteiravo. Ji kitų kaltinamųjų iki šiol nebuvo mačiusi.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad 2011 m. vasario mėnesį ji buvo įdarbinta įmonėje „R.“ buhaltere, tuo metu direktorius buvo R. T.. Ji buvo vienintelė įmonės buhalterė ir dirbo iki 2012 m. vasario mėnesio, kuomet parašė prašymą atleisti iš darbo. Pamena, kad įmonės likučius jai buvo perdavusi prieš tai dirbusi įmonės buhalterė N. Š., jų buvo labai mažai, tik už 2011 m. sauso mėnesį. R. T. jai buvo pasakęs, kad jis turi dvi įmones, vieną didesnę, o kitą mažesnę. Ji iš įmonės susitikdavo tik su R. T., jis kiekvieną mėnesį jai pristatydavo dokumentus, banko išrašus, kuriuos ji apskaitydavo. Ji pati priėjimo prie įmonės banko sąskaitų neturėjo. Pamena, kad 2012 m. kaltinamajam davus banko išrašus už kelis mėnesius ji pamatė, kad jis išgrynino pinigus didelėmis sumomis 50 000 Lt ar 100 000 Lt, jai tai sukėlė įtarimų, todėl ji kaltinamojo apie tai paklausė, R. T. jai pasakė, kad šių sumų reikėjo užpirkimams. Iš pradžių jai tokio paaiškinimo užteko, tačiau vėliau pamatė, kad jo duodamų dokumentų nepakanka padengti šioms sumoms. R. T. nuolat žadėdavo pateikti sąskaitas faktūras, tačiau jų vis tiek daug trūkdavo. Tuomet ji suprato, kad taip dirbti nebegali ir parašė prašymą atleisti ją iš darbo. Ji suruošė visus pas ją buvusius dokumentus ir surašė dokumentų perdavimo aktą, tačiau R. T. jų taip ir neatsiėmė. Pamena, kad paskutinę jos darbo savaitę jai paskambino iš VMI ir paprašė pateikti visus dokumentus. Jai apie tai pranešus R. T., jis pasakė, kad bus kita buhalterė, kadangi ji iš darbo išeina. Po to, kai ji parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo R. T. jai pasakė, kad jis pardavė įmonės akcijas ir paprašė, kad ji pateiktų duomenis Sodrai apie naujo direktoriaus B. G. priėmimą į darbą. Ji taip ir padarė, tačiau pati B. G. ji niekada nematė ir nebendravo. Pamena, kad ji atsitiktinai pamatė akcininkų sąrašą ir atkreipė dėmesį į tai, kad akcijų pardavimas įvyko daug ankščiau nei ji apie tai sužinojo. Jos manymu, jos darbo metu įmonėje buvo gera finansinė padėtis, todėl negali atsakyti, kodėl įmonė turėjo tiek daug skolų. Įmonės „S.“ jai neteko girdėti. Apie namo, Laisvės pr. 77, Vilniuje, ar butus jai taip pat nieko nežinoma. Kitų kaltinamųjų ji nepažįsta.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad jį buvo išsikvietę į apklausą, parodė priėmimo kvitą, kuriame jo vardas ir pavardė parašyta, tačiau parašas buvo ne jo, padirbtas. Iš dokumento jis suprato, kad jis nuvežė langus ir pasirašė priėmimo-perdavimo kvitą. Jie vežiodavo langus, paimdavo popierius iš „Megrame“ ir išveždavo pagal adresą. Tai ne R. G. parašas, tai būdavo prie langų pridėti matavimai. Bendrovės „S.“ ir „R.“ jam nieko nesako. R. G. vieną rodė jo parašą. Kaltinamųjų jis nepažįsta.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. V. parodė, kad nuo 2000 m. iki 2009 m. ji dirbo įmonėje „Megrame“ vadybininke. UAB „S.“ buvo viena iš jų užsakovų. Kaip prasidėjo jų bendradarbiavimas, ji neprisimena, nes ji užsakymų nepriima, dalyvauja atkrovos metu, išrašo PVM sąskaitas-faktūras. Bendra tvarka yra tokia, kad užsakovas atvažiuodavo su dokumentais (sutartimi, sąmata arba įgaliojimu), tuomet būdavo išrašomos sąskaitos – faktūros po du egzempliorius ir palydima į sandėlį, kur vyksta atkrovimas. Nepamena, kas ką šiuo atveju pateikė. Patvirtina, kad jai parodytoje PVM sąskaitoje-faktūroje yra jos parašas. R. G. ji neatsimena, tačiau R. M. ji pamena, kaip įmonės užsakovą, kuris dažnai atvažiuodavo, jai matytas ir R. T..

Teismo posėdžio metu liudytojas P. G. parodė, kad jis yra įmonės „B. P.“, užsiimančios statybos ir remonto darbais, direktorius. Pamena, kad pagal įmonės „R.“ užsakymą atliko darbus objekte Laisvės prospekte, kur buvo statomas namų kompleksas, reikėjo atlikti tinkavimo, turėklų montavimo darbus. Iš įmonės „R.“ sutartį pasirašė, jei gerai pamena, direktorius, pamena, kad bendravo su R. T. ir R. M. kaip šios įmonės atstovais. Darbai truko visą vasarą, jie buvo pilnai atlikti ir priduoti, nors apmokėjimas iš pradžių buvo pradelstas, tačiau vėliau su jais visiškai atsiskaitė. Kiek pamena, jie daugiausiai atliko tinkavimo darbų, taip pat turėklų gamybos, montavimo darbų. Darbai buvo ir naujai atliekami ir buvo kažkokie pataisymai, tačiau nepamena, kad jie buvo pasamdyti tam, kad ištaisytų ankstesnį broką.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. Č. parodė, kad tarp jo įmonės „Š.“ ir UAB „S.“ buvo sudaryta objekto Laisvės pr. 77, Vilniuje, vidaus sienų tinkavimo darbų atlikimo subrangos sutartis, vėliau buvo pasirašytas priedas, koreguotas terminas. R. T. buvo UAB „S.“ direktorius, o R. M. – pavaduotojas, su jais vyko bendravimas ir darbų eigoje. UAB „S.“ apmokėjo sutartą avansą 15 000 Lt, o galutinis atsiskaitymas buvo numatytas per 10-15 dienų nuo galutinio darbų atlikimo. Jis žinojo, kad pagrindinis užsakovas buvo UAB „A.“, kadangi buvo kalbėta ir su jų atstovais. Tik vėliau paaiškėjo, kad „A.“ buvo sudariusi kažkokią sutartį dėl to paties objekto su UAB „R.“, kuriai irgi atstovavo R. T. su R. M., žinojo, kad atsiskaitymas tarp šių įmonių buvo butais. Atlikus visus darbus, apie 2009 m. birželio vidurį, buvo surašytas perdavimo – priėmimo aktas ir išrašyta sąskaita. Priduodant darbus iš „S.“ dalyvavo R. T., o iš „A.“ – G. Č.. Tik kai reikėjo pasirašyti aktą jis sužinojo, kad R. T. direktoriumi nebedirba, o direktoriumi yra D. A.. R. T. pats paėmė iš jų sąskaitą ir nuvežė ją pasirašyti naujam direktoriui D. A., o vėliau grąžino pasirašytą. Jiems tai buvo staigmena, kadangi prieš tai jų niekas neinformavo apie direktoriaus pasikeitimą. UAB „S.“ jų įmonei liko skolinga apie 103 000 Lt. Su D. A. jis bendravo tik telefonu, jam siuntė laiškus, tačiau jie grįždavo neįteikti. Pažymėjo, kad darbai nebuvo atlikti sutartyje nurodytu terminu, nes patys užsakovai nespėjo jiems paruošti paties objekto, todėl raštų dėl to nebuvo rašoma, buvo sutarta, kad užsakovas irgi neformins fakto, kad jų įmonė vėluoja. Aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą jie atsivežė patys, nes dėl atliktų darbų kiekių jau buvo ankščiau viskas suderinta su R. T. ir G. Č.. Šiose situacijoje gavosi taip, kad „S.“ jų įmonei liko skolinga, nors ji šiame darbe jokių darbų kaip ir neatliko.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. F. parodė, kad ji nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. pavasario dirbo UAB „S.“ informacijos valdymo specialiste. Įmonė užsiėmė statybos darbais. Ją į darbą priėmė R. T., R. M. buvo įmonės darbų vadovas. Pačioje pabaigoje grįžusi į darbą po nedarbingumo ji biure, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neberado baldų, technikos, visi dokumentai buvo išversti ant grindų. Buhalterė O. G. jai pasakė, kad įmonė yra parduota kitam asmeniui, o direktorius yra D. A.. Tuomet ji per buhalterę parašė jam prašymą išeiti iš darbo. Jei gerai pamena, jau kitą dieną ji buvo atleista. Grįžusi į darbą ji nei R. T., nei R. M. nebematė. Jai nėra tekę girdėti įmonių „R.“, „Š.“, ar „A.“, B. G. ji nepažįsta.

Teismo posėdžio metu specialistė Zita Marija Svetlikauskienė parodė, kad ji buvusi FNTT vyr. specialistė, rašė išvadą dėl UAB „S.“ ir UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos. Tyrimą atliko ir išvadą rašė pagal jai tyrėjos suformuluotus klausimus. Rėmėsi informacija iš Registrų centro, mokesčių inspekcijos, bei tyrėjos pateiktais duomenimis. Šiuo atveju UAB „S.“ apskaitos dokumentų pateikta nebuvo, o UAB „R.“ dokumentų buvo pateikta tik apskaitos registras, mokesčių inspekcijos patikrinimo aktai. Iš esmės jos buvo klausiama, ar už atliktus tinkavimo darbus objekte Laisvės prospekte rangovas atsiskaitė su subrangovu, ar subrangovas atsiskaitė su sekančiu subrangovu ir t.t. UAB „S.“ vadovu nuo 2006-10-10 iki 2009-04-01 buvo R. T., D. A. – nuo 2009-04-01 iki dabar, šios įmonės apskaitą nuo 2006-05-24 iki 2008-05-29 vedė asociacija „Esminiai finansiniai sprendimai“, o nuo 2008-05-27 iki 2009-04-15 O. G.. UAB „R.“ vadovu nuo 2007-05-08 iki 2009-02-20 buvo V. D., o nuo 2009 m. liepos 22 d. įmonei pradėjo vadovauti R. T.. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, todėl nėra galimybės nustatyti 2006-10-11 – 2009-07-14 laikotarpio UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Į klausimą ar UAB „S.“ laikotarpyje nuo 2009-06-15 iki 2009-07-14 turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su UAB „Š.“, ji išvadų nepateikė, kadangi iš banko gautų išrašų buvo matyti, kad jokių judėjimų nebuvo, apskaitos dokumentų jai pateikta nebuvo. Tyrimui nebuvo pateikti ir UAB „S.“ išrašyti dokumentai dėl ventiliuojamo fasado darbų atlikimo. Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 18 d. operatyvinio patikrinimo pažymoje Nr. (21.26)-448-1001 pažymėta, kad UAB „R.“ pagal UAB „S.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2009-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą STA Nr. 00278 įsigijo statybos darbų už 126 579,59 Lt ir 24 050,12 Lt PVM, iš viso už 150 629,71 Lt, ir 2009-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą STA Nr. 00279 įsigijo statybinių medžiagų už 18 286,76 Lt ir 3 474,48 Lt PVM, iš viso už 21 761,24 Lt. „Pirkėjų skolos tiekėjams“ apskaitos registre užfiksuota, kad 2009 m. balandžio 30 d. UAB „R.“ sumokėjo UAB „S.“ 172 390,95 Lt. Tačiau tyrimui UAB „S.“ kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas nepateikti. Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 30 d. UAB „S.“ operatyvinio patikrinimo pažymoje Nr. (21.26)-448-1082 pažymėta, kad kvite nurodyta, kad mokama pagal PVM sąskaitas-faktūras STA Nr. 00278 ir STA Nr. 00279 (už subrangos darbus bei statybines medžiagas). Tyrimui pateiktame UAB „R.“ apskaitos registre „Atskaitingas asmuo R. M.“ užfiksuota, kad R. M. 2009 m. balandžio 30 d. pagal pinigų priėmimo kvitą SAA Nr. 3016674 sumokėjo UAB „S.“ 172 390,95 Lt ir pagal 2009 m. kovo 27 d. kasos pajamų orderį STA Nr. 00277 sumokėjo 30 000 Lt. Tyrimui pateiktuose UAB „R.“ 2009-2010 metų sąskaitų aktyvumo ataskaitose 2009-06-15 – 2010-12-31 laikotarpiu nėra užfiksuotų ūkinių finansinių santykių su UAB „S.“. UAB „S.“ ir UAB „R.“ 2011-01-01 – 212-02-15 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti. Kaip nurodė išvadoje butai buvo parduoti pigiau, todėl tai įmonei padarė nuostolį. Po to pinigai buvo atiduoti R. M. ir R. T., iš apskaitos registro matyti, kad pinigai buvo atiduoti grynaisiais. Be to, buvo padarytas pažeidimas, kadangi į apskaitą nebuvo įtrauktos visos pajamos, šiuo atveju 25 000 Lt.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. Š. parodė, kad 2006-2009 m. dirbo buhaltere buhalterinių apskaitų įmonėje. Vienerius ar dvejus metus ji tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, teikdavo duomenis VMI, Sodrai. Jai apskaitos dokumentus kartą ar du per mėnesį pateikdavo įmonės vadovai R. T. ir R. M.. Jai girdėtos įmonės „S.“ ir „A.“, tačiau tiksliai iš kur, pasakyti negali. B. G. ir N. P. pavardės jai nėra girdėtos. Pamena, kad įmonėje buvo eilinis VMI patikinimas. Jai išėjus iš darbo tikėtina ji visus įmonės dokumentus perdavė naujajai buhalterei, buvo surašytas perdavimo aktas. Kokie mokėjimai buvo atliekami 2009 metais ji šiuo metu nepamena. Tuo metu jai jokių įtarimų ar neaiškumų dėl įmonės veiklos nebuvo, apribojimų grynų pinigų operacijoms irgi nebuvo.

Iš teisme pagarsintų liudytojo G. Č. parodymų matyti, kad jis nuo 2008-11-17 iki 2010-08-09 dirbo UAB „A.“ techninės priežiūros vadovo pareigose. Vienas iš UAB „A.“ objektų buvo Laisvės pr. 77, 1A, Vilniuje. Jų įmonė buvo šio objekto užsakovas. 2009-03-30 UAB „A.“ kaip užsakovas sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 11/R20 su rangovu UAB „R.“, kurią atstovavo R. M., pagal ją UAB „R.“ įsipareigojo objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A korpuse atlikti mūrinių vidaus sienų ir angokraščių tinkavimo darbus. Jam teko bendrauti su UAB „R.“ atstovu R. T.. Kokias pareigas jis ėjo šioje įmonėje, nežino, bet pagal darbo pobūdį suprato, kad jis buvo kaip darbų vadovas. R. M. jis matė tik porą kartų. Dėl darbų atlikimo su R. M. jie nebendravo. UAB „R.“ atstovavo R. T. ir jis bendravo su juo. Apie tai, kad pagal minėtą sutartį darbus atliko ne UAB „R.“, o UAB „S.“ nusamdyta įmonė UAB „Š.“, jis nežinojo. Apie UAB „S.“ jam nieko nėra žinoma. Jis visus darbus šiame objekte priėmė iš R. T.. Jis objekte sutikrino darbų atlikimo kokybę ir kiekius, pasirašė R. T. jam pateiktus dokumentus: 2009 gegužės mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2009.04.01-2009.04.31 Atliktų darbų aktą Nr. 4, 2009 birželio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2009.06.01-2009.06.30 Atliktų darbų aktą Nr. 7, kuriuose jau buvo R. M. parašas. Kartu su juo šiuos dokumentus pasirašė Statybos organizavimo skyriaus pavaduotojas N. K. ir vėliau jie paduoti pasirašyti UAB „A.“ direktoriui A. J.. Visi pagal minėtus aktus atlikti darbai buvo atlikti kokybiškai ir pasirašymo metu jokių priekaištų UAB „R.“ dėl kokybės jie neturėjo. Darbų priėmimo metu buvo taisomi kažkokie brokai, kurie visada būna statybose, bet kažkokių didelių brokų nebuvo. Dėl darbų priėmimo, išskyrus R. T., daugiau su niekuo jam bendrauti neteko. Jo žiniomis, su įmone „R.“ buvo atsiskaitoma perduodant jai butus naujai statomame name. Kokius dar darbus šiame objekte atliko UAB „R.“, jis šiuo metu neatsimena, atrodo su R. T. jie dar bendravo dėl fasado įrengimo darbų, tačiau tiksliai neatsimena. Jo žiniomis, UAB „S.“ minėtame objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje, jokių darbų neatlikinėjo. Kas buvo šios įmonės akcininkas ir direktorius, jis nežino (2 t., b. l. 44-45).

Iš teisme pagarsintų liudytojo K. I. parodymų matyti, kad jis R. T. pažįsta nuo studijų laikų, R. M. pažįsta tik iš matymo. Jis žinojo, kad R. T. turi įmonę UAB „S.“, tačiau daugiau apie ją nieko nežino. Apie UAB „R.“ jis nieko nežino. 2009 metais, tikslios datos neprisimena, R. T. paklausė jo, ar jis gali surasti žmogų, kuris sutiktų pabūti UAB „S.“ formaliu direktoriumi. Jis pasakė, kad direktoriui nieko daryti nereikės, realiai įmonei vadovaus R. T., o tas žmogus tik turės vykdyti jo nurodymus. Kam jam reikėjo tokio direktoriaus, jis nežino ir tuo nesidomėjo. Jis supažindino R. T. su savo pažįstamu D. A. ir jie sutarė, kad R. T. D. A. paskirs direktoriumi, jam mokės atlyginimą ir D. A. formaliai atliks direktoriaus funkcijas. Jo žiniomis, D. A. buvo paskirtas UAB „S.“ direktoriumi, o ar vėliau tapo UAB „S.“ akcininku, jis nežino. Kokiam tikslui R. T. paskyrė D. A. direktoriumi, jis nežino (t. 2, b.l. 46-47).

Iš teisme pagarsintų kaltinamo B. G. (jam mirus byla 2015-10-13 nutartimi jo atžvilgiu nutraukta) parodymų matyti, kad R. T. jis pažįsta apie 7 metus. Tuo metu jis dirbo sargu, o R. T. vadovavo darbuotojų brigadai. Kadangi jis turėjo sveikatos problemų, jam reikėjo didelės sumos pinigų, R. T. pasiūlė jam jų duoti už tai, kad jis taptų UAB „R.“ direktoriumi. Jis suprato, kad turės būti direktoriumi ir akcininku. Jis sutiko ir R. T. jam sumokėjo 40-50 tūkstančių litų. Dokumentus jam pateikė R. T.. Pamena, kad jie važiavo į VĮ „Registrų centras” perregistruoti įmonės, kur jis pasirašė dokumentus, kad R. T. perleidžia jam UAB „R.”, o jis tampa įmonės direktoriumi ir akcininku. Už dokumentų pasirašymą R. T. jam papildomai mokėdavo premijas, apie 1-2 tūkstančius litų. Visus reikalus su UAB „R." veikla toliau vykdė R. T., pas jį buvo antspaudas ir kiti įmonės dokumentai. Jis pats, kaip UAB „R.“ direktorius, įmonei praktiškai nevadovavo, tačiau pasirašinėjo dokumentus, kuriuos jam R. T. atnešdavo. Jis žinojo, kad visi pasirašyti dokumentai, susiję su UAB „R.“ perleidimu yra fiktyvūs, pasirašyti tik formaliai. Jis pasirašinėjo jam pateiktame įtarime nurodytus dokumentus: akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „R.“ priėmimo-perdavimo aktą, UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nutarta atleisti R. T. iš direktoriaus pareigų ir nuo 2012-02-24 UAB „R.“ direktoriumi skirti B. G., UAB „R.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą ir kitus. Kada tiksliai jis šiuos dokumentus pasirašinėjo, nepamena. Jis R. T. pateiktų dokumentų netikrino, nežiūrėjo ar juose įrašytos tikros datos. Sėdėdamas Lukiškių TI-K jis dokumentų pasirašyti negalėjo. Kai jis paklausė R. T., ką turi daryti su UAB „R.“, jis jam pasakė, kad reikia truputį palaukti. Jam kaip įmonės direktoriui ilgainiui pradėjo eiti didelės sąskaitos apmokėjimui, jis apie tai pasakė R. T., klausė jo, ką daryti. Tuomet R. T. pasakė, kad reikia įmone „atsikratyti“. R. T. jo klausė, ar jis turi pirkėją, už tai pasiūlė jam 2000 litų atlygį, be to, klausė, ar spėtų įmonę perleisti per savaitę. Jis sutiko ir pasiūlė įmonės akcijas N. P.. Kuris sutiko jas nupirkti už 1000 litų. R. T. 2000 Lt perdavė jam prieš einant į Registrų centrą. Jis su N. P. nuėjo į Registrų centrą, pasirašė visus reikiamus dokumentus dėl įmonės perleidimo N. P.. Po to, kai buvo sutvarkyti visi dokumentai, jis N. P. perdavė 1000 Lt. Perdavimo dokumentus jam buvo suruošęs R. T.. Jis (B. G.) UAB „R.“ direktoriumi buvo ne daugiau negu pusę metų. Jis pripažino pasirašęs visus kaltinime nurodytus dokumentus, tačiau jis jų neklastojo. Teigė norėjęs įsigyti UAB „R.“ (10 t., 148-149, 157-158, 163).

2009-03-26 statybos rangos sutartimi Nr. 09/0326-01 ir 2009-04-01 priedu Nr. 1 prie statybos rangos sutarties Nr. 09/0326-01 UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus pavaduotojo R. M., ir UAB „Š.“, atstovaujama direktoriaus V. Č., susitarė, kad UAB „Š.“ įsipareigoja objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A, pirmame korpusuose iki 2009-04-30 atlikti tinkavimo darbus, o UAB „S.“ įsipareigoja už atliktus darbus rangovui sumokėti per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atskaitiniam mėnesiui, pasirašius PVM sąskaitą-faktūrą. Sutartį pasirašė UAB „S.“ direktorius R. T. (1 t., b. l. 14-15, 16-19).

Iš 2009-03-31 kasos pajamų orderio serija SIL Nr. 006 matyti, kad UAB „S.“ direktorius R. T. UAB „Š.“ kaip avansą sumokėjo 15 000 Lt (1 t., b. l. 20).

2009 m. balandžio – birželio mėnesių Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 1 UAB „S.“ direktorius D. A. 2009-06-23 patvirtina, kad jis priima vidaus sienų tinkavimo darbus objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A, akte nurodyta, kad darbų kiekis – 3443,75 m², vnt. kaina – 29 Lt, viso suma – 118 843,81 Lt. Aktas išrašytas 2009-06-15 (1 t., b. l. 23).

2009-06-15 UAB „Š.“ už atliktus tinkavimo darbus UAB „S.“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija ŠIL Nr. 000046 118 843,81 Lt sumai, sąskaitą pasirašė D. A. (1 t., b. l. 24).

Iš 2009-08-21 UAB „Š.“ priminimo, užklausimų Vilniaus apskrities VMI matyti, kad UAB „Š.“ negalėjo susisiekti su UAB „S.“ atstovais (1 t., b. l. 25-32).

Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad 2009-04-01 D. A. buvo paskirtas UAB „S.“ vadovu, o nuo 2009-04-07 jis tapo vieninteliu įmonės akcininku (1 t., b. l. 33-34).

Vilniaus apygardos teismo 2010-09-29 sprendimu už akių iš UAB „S.“ UAB „Š.“ naudai priteista 103 843,81 Lt skolos bei 6 procentai metinių palūkanų (1 t., b. l. 38-39).

2013-06-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu O. G. pateikė 2009-04-15 perdavimo-priėmimo aktą, patvirtinantį, kad ji perdavė D. A. UAB „S.“ dokumentus (2 t., b. l. 49-50).

2013-10-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. M. savo iniciatyva pateikė tyrimui reikšmingus UAB „R.“ dokumentus: 2011-06-16 Pirkėjų būklė 2010-12-31 (2 t., b. l. 56), 2011-05-11 Skolų suderinimas (2 t., b. l. 57), 2013-06-04 UAB „R.“ skolos datai 2012-01-30 (2 t., b. l. 58-59), 2013-06-04 UAB „R.“ skolos datai 2011-01-01 (2 t., b. l. 60).

2013-11-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu N. Š. savo iniciatyva pateikė tyrimui reikšmingus dokumentus: 2009-02-23 Buhalterinių paslaugų tiekimo sutartį Nr. 090223REV tarp S. Š. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „R.“ su priedu (kopija) (2 t., b. l. 67-71), UAB „R.“ buhalterinių sąskaitų aktyvumo ataskaitas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 (kopija) (2 t., b. l. 72-96).

2013-11-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu P. G. savo iniciatyva pateikė tyrimui reikšmingus dokumentus (2 t., b. l. 119, 120-140):

- 2009-06-18 Sutartis Nr. 09/06-18 tarp UAB „R.“ (užsakovas), atstovaujama direktoriaus R. M., ir UAB „B. P.“ (rangovas) dėl tinkavimo darbų objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje, atlikimo (ne originalas, be parašų) (2 t., b. l. 120-121);

- Pažyma Nr. 1 už 2009 m. liepos mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę – dėl tinkavimo darbų per 2009 m. liepos mėn. 15 118,43 Lt sumai, kurią pasirašė R. T. (2 t., b. l. 122);

- 2009 m. liepos mėn. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kurį pasirašė R. T. (2 t., b. l. 123);

- 2009-07-21 UAB „B. P.“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija VIL Nr. 076 15 118,43 Lt sumai (2 t., b. l. 124);

- 2009-06-09 Sutartis Nr. 09/06-09 tarp UAB „R.“ (užsakovas), atstovaujama direktoriaus R. M., ir UAB „B. P.“ (rangovas) dėl porankių ir turėklų įrengimo objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje ir priedas Nr. 1 (2 t., b. l. 125-127);

- Pažyma Nr. 1 už 2009 m. liepos mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę – dėl metalinių turėklų gamybos ir montavimo per 2009 m. liepos mėn. 34 999,99 Lt sumai, kurą pasirašė R. T. (2 t., b. l. 128);

- 2009 m. liepos mėn. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1, kurį pasirašė R. T. (2 t., b. l. 129);

- 2009-07-21 UAB „B. P.“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija VIL Nr. 075, 34 999,99 Lt sumai (2 t., b. l. 130);

- 2009-07-24 Papildomas susitarimas prie sutarties Nr. 09/06-09 papildomiems darbams atlikti (2 t., b. l. 131);

- Pažyma Nr. 1 (papildomi darbai) už 2009 m. spalio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę – dėl metalinių turėklų gamybos ir montavimo per 2009 m. spalio mėn. 11 146,93 Lt sumai (2 t., b. l. 132);

- 2009 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1 (2 t., b. l. 133);

- 2010-05-31 UAB „B. P.“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija VIL Nr. 106, 11 146,93 Lt sumai (2 t., b. l. 134);

- 2009-06-10 UAB „B. P.“ kasos pajamų orderis Serija BP Nr. 00000013, 10 000Lt sumai (2 t., b. l. 135);

- 2009-08-11 UAB „B. P.“ kasos pajamų orderis Serija BP Nr. 00000015, 2 000Lt sumai (2 t., b. l. 136);

- 2009-09-30 UAB „B. P.“ kasos pajamų orderis Serija BP Nr. 00000016, 10 000Lt sumai (2 t., b. l. 137);

- 2009-10-09 UAB „B. P.“ kasos pajamų orderis Serija BP Nr. 00000017, 7 000Lt sumai (2 t., b. l. 138);

- UAB „B. P.“ AB SEB banko sąskaitos išrašai (2 t., b. l. 139-140).

2009-03-30 statybos rangos sutartimi Nr. 11/R20 bei priedu prie sutarties Nr. 1 UAB „A.“ (užsakovas) ir UAB „R.“ (rangovas), atstovaujama direktoriaus R. M., susitarė, kad UAB „R.“ įsipareigoja objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A korpuse iki 2009-04-30 atlikti mūrinių vidaus sienų ir angokraščių tinkavimo darbus, o UAB „A.“ įsipareigoja už atliktus darbus rangovui sumokėti per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atskaitiniam mėnesiui, pasirašius PVM sąskaitą-faktūrą (3 t., b. l. 7-9).

Iš pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę 2009 m. gegužės mėn., 2009 m. birželio mėn., atliktų darbų akto Nr. 4, Nr. 7, matyti, kad UAB „A.“ 2009-05-28 ir 2009-06-26 priėmė tinkavimo darbus iš UAB „R.“, atstovaujamos R. M. (3 t., b. l. 11-14).

2009-03-30 statybos sutartimi Nr. 12/Bs09/03/30-365 bei 2009-03-30 reikalavimų įskaitymo sutartimi Nr. 12/Bs16 UAB „A.“ ir UAB „R.“ susitarė, kad kaip atsiskaitymo priemonė už vidaus tinkavimo darbus pagal sutartį Nr. 11/R20 UAB „A.“ perleis UAB „R.“ butą Nr. 1b-b15, 60,00 m², kurio vertė sutartyje nurodyta 285 000 Lt (3 t., 16, 59-69).

Iš 2009-04-15, 2009-06-09, 2009-07-15 tarpusavio užskaitos aktų matyti, kad UAB UAB „A.“ perleido UAB „R.“ butą Nr. 1b-b15 (3 t., 17-24).

2009-01-06 statybos rangos sutartimi Nr. 11/R01 UAB „A.“ (užsakovas) ir UAB „S.“ (rangovas), atstovaujama direktoriaus R. M., susitarė, kad UAB „S.“ įsipareigoja objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A, 1B pirmame korpusuose iki 2009-02-28 atlikti fasado darbus, o UAB „A.“ įsipareigoja už atliktus darbus rangovui sumokėti per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atskaitiniam mėnesiui, pasirašius PVM sąskaitą-faktūrą, orientacinė darbų kaina nurodyta 315 420 Lt (3 t., b. l. 33-35).

2009-01-16 reikalavimų įskaitymo sutartimi Nr. 12/Bs₂2 UAB „A.“ ir UAB „S.“ susitarė, kad kaip atsiskaitymo priemonė už fasado darbų atlikimą pagal sutartį Nr. 11/R01 UAB „A.“ perleis UAB „S.“ butą Nr. 4-b3 (3 t., b. l. 36).

UAB „A.“ 2013-09-30 rašte nurodė, kad 2009-01-06 statybos rangos sutarties Nr. 11/R01 sudarytos tarp UAB „A.“ ir UAB „S.“ šalys nevykdė, todėl pagal ją nebuvo ir jokių atsiskaitymo (3 t., b. l. 53).

2009-03-02 statybos rangos sutartimi Nr. 11/R017 UAB „A.“ (užsakovas) ir UAB „R.“ (rangovas), atstovaujama direktoriaus R. M., susitarė, kad UAB „R.“ įsipareigoja objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A, 1B pirmame korpusuose iki 2009-03-30 atlikti fasado darbus, o UAB „A.“ įsipareigoja už atliktus darbus rangovui sumokėti per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atskaitiniam mėnesiui, pasirašius PVM sąskaitą-faktūrą, orientacinė darbų kaina nurodyta 315 420 Lt (3 t., b. l. 70-74).

2009-03-02 statybos sutartimi Nr. 12/Bs09/03/02-353 bei 2009-03-02 reikalavimų įskaitymo sutartimi Nr. 12/Bs14 UAB „A.“ ir UAB „R.“ susitarė, kad kaip atsiskaitymo priemonė už fasado darbų atlikimą pagal sutartį Nr. 11/R017 UAB „A.“ perleis UAB „R.“ butą Nr. 4-b3, 56,15 m², kurio vertė sutartyje nurodyta 320 000 Lt (3 t., b. l. 76, 77-86).

Iš 2009-04-15 tarpusavio užskaitos akto, 2009-04-16 buto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB „A.“ perleido UAB „R.“ butą Nr. 3 (4b-b3) (3 t., 88, 152).

Iš 2009-08-31 buto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB „A.“ perleido UAB „R.“ butą Nr. 33 (1b-b15) (8 t., 201).

2013-11-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. J. savo iniciatyva pateikė 2009-08-11UAB „R.“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį Nr. RE 00044, patvirtinantį, kad už butą Laisvės pr. (duomenys neskelbtini) iš D. J. paimtas avansinis mokėjimas – 25 000Lt, kurį kaip gavėjas pasirašė R. T. (2 t., b. l. 142-143).

2013-11-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. L. savo iniciatyva pateikė 2009-06-09 UAB „R.“ vardu išrašytą direktoriaus R. M. pasirašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 000000006 už butą 145 000 Lt sumai (2 t., b. l. 146-147).

2009-09-08 UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus R. T., pirkimo-pardavimo sutartimi už 120 000 Lt pardavė D. J. butą, esantį Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. 1b-b15), sutartyje nurodyta, kad vidutinė šio buto rinkos vertė yra 341 000 Lt (3 t., b. l. 125-129).

2009-05-28 UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus R. M., pirkimo-pardavimo sutartimi už 145 000 Lt pardavė E. L. ir R. P. L. butą, esantį Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. 4-b3), sutartyje nurodyta, kad vidutinė šio buto rinkos vertė yra 272 000 Lt (3 t., b. l. 130-137).

Su UAB „S.” susiję, 2010-05-12 ir 2010-05-18 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-00704-10 D. A. pateikti dokumentai, paimti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00704-10 medžiagos (4 t., b. l. 104-107, 108-154):

- 2009-04-05 UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp R. T. (Pardavėjo) ir D. A. (Pirkėjo), pagal kurią R. T. pardavė D. A. 100 paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų už 2000 Lt (4 t., b. l. 113-115);

- 2009-03-31 UAB „S.“ vienintelio akcininko sprendimas, pagal kurį R. T., turintis 100 procentų UAB „S.” akcijų, nusprendė nuo 2009-04-01 į direktoriaus pareigas paskirti D. A., o R. T. iš direktoriaus pareigų perkelti į komercijos direktoriaus pareigas nuo 2009-04-01 (4 t., b. l. 116);

- UAB „S.“ įstatai (4 t., b. l. 117-125);

- 2006-10-11 UAB „S.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 06/10/11 (kopija), pagal kurį vienintelis akcininkas R. T. nusprendė nuo 2006-10-11 iš Bendrovės direktoriaus pareigų atšaukti V. V. ir nuo 2006-10-11 nauju Bendrovės direktoriumi paskirti R. T. (4 t., b. l. 127);

- 2009-04-01 Priedas Nr. 1 prie 2009-03-26 statybos rangos sutarties Nr. 09/0326-01 tarp UAB „S.“ (Užsakovo), atstovaujamos direktoriaus pavaduotojo R. M. ir UAB „Š.“ (Rangovo), atstovaujamos direktoriaus V. Č., pasirašyta R. T. (4 t., b. l. 134-135);

- 2009-03-26 Statybos rangos sutartis Nr. 09/0326-01 tarp UAB „S.“ (Užsakovo), atstovaujamos direktoriaus pavaduotojo R. M. ir UAB „Š.“ (Rangovo), atstovaujamos direktoriaus V. Č., pasirašyta R. T. (4 t., b. l. 136-139);

- 2009-02-18 UAB „S.“ direktoriui R. T. adresuotas AB „Vilniaus sigma“ pranešimas Nr. 69/290 dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą ir sutarties nutraukimo (nuorašas) (t. 4, b.l. 143)

- 2009-06-16 advokatui V. B. adresuotas AB „Vilniaus sigma“ raštas Nr. 69/665 dėl skolų už patalpų nuomą išieškojimo (nuorašas) (4 t., b. l. 144);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. A. iš jam parodytų asmenų fotonuotraukų atpažino R. M. kaip asmenį, kuris dalyvavo jų susitikimuose su R. T., kai pastarasis duodavo jam pasirašyti dokumentus (10 t., b. l. 117-119).

Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad R. M. UAB „R.“ direktoriumi buvo registruotas nuo 2009-03-13 iki 2009-07-27, R. T. nuo 2009-07-27 iki 2012-02-28, B. G. nuo 2012-02-28 iki 2012-10-05, N. P. 2012-10-05 (5 t., b. l. 6-9).

Iš vienintelio akcininko R. T. 2009-02-23 sprendimo matyti, kad UAB „R.“ direktoriumi nuo 2009-02-23 skiriamas R. M. (5 t., b. l. 178).

Vienintelio akcininko R. T. 2009-05-05 sprendimu UAB „R.“ buveinės vieta buvo pakeista į Laisvės pr. 77E-3, Vilniuje (5 t., b. l. 185).

Iš vienintelio akcininko R. T. 2009-07-21 sprendimo matyti, kad R. M. atleidžiamas iš UAB „R.“ direktoriaus pareigų nuo 2009-07-21, direktoriumi nuo 2009-07-22 skiriamas R. T. (5 t., b. l. 202).

2012-06-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. T. savo iniciatyva pateikė tyrimui reikšmingus UAB „R.“ dokumentus:

2011-04-02 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01, kuria R. T. už 5000 Lt pardavė UAB „R.“ akcijas B. G. (8 t., b. l. 2-3);

2011-02-10, 2012-02-24 priėmimo-perdavimo aktai Nr. 01, Nr. 02, kuriuose nurodyta, kad R. T. UAB „R.“ direktoriui B. G. perdavė visus turimus 2007-2012 m. įmonės dokumentus (8 t., b. l. 5, 7).

2012-06-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. T. savo iniciatyva pateikė dokumentų kopijas (9 t., b. l. 146, 147-150):

- 2012-02-24 priėmimo - perdavimo aktą Nr. 02, pagal kurį R. T. perdavė, o UAB „R.” direktorius B. G. priėmė 8 aplankus su 2011.01.01 – 2012.01.31 laikotarpio UAB „R.” buhalterinės apskaitos dokumentais (9 t., b. l. 147);

- 2011-04-10 priėmimo - perdavimo aktą Nr. 01, pagal kurį R. T. perdavė, o UAB „R.” akcininkas B. G. priėmė 8 aplankus su 2007.05.05 – 2007.12.31, 2008.05.05 – 2008.12.31, 2009.05.05 – 2009.12.31, 2010.05.05 – 2010.12.31 laikotarpių UAB „R.” buhalterinės apskaitos dokumentais (9 t., b. l. 148).

Iš visų akcijų savininko B. G. 2012-02-15 sprendimo matyti, kad R. T. atleidžiamas iš UAB „R.“ direktoriaus pareigų nuo 2012-02-24, nuo šios datos direktoriumi skiriamas B. G. (5 t., b. l. 41).

Iš vienintelio akcininko B. G. 2012-10-03 sprendimo, akcininkų sąrašo matyti, kad B. G. pardavė akcijas N. P. ir paskyrė jį UAB „R.“ direktoriumi nuo 2012-10-03 (5 t., b. l. 53-54).

2012-12-04 kratos protokolu užfiksuota, kad kratos B. G. gyvenamojoje vietoje Baltų pr. 31-30, Kaune, metu pas B. G. buvo rastas UAB „R.“ antspaudas (4 t., b.l. 20-21).

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad B. G. laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-04-29 buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (11 t., b. l. 85)

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-10-01 specialisto išvadoje Nr. 11-1129 (13) nurodyta, kad 2011-04-02 UAB „R.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 01, pirmojo lapo kairėje pusėje ir antrojo lapo skiltyje „Pirkėjas“, 2011-04-10 priėmimo – perdavimo akte Nr. 01 ir 2012-02-24 priėmimo – perdavimo akte Nr. 02, skiltyse „PRIĖMĖ“, 2012-02-15 UAB „R.“ visų akcijų savininko sprendime, eilutėje „Vienintelis akcininkas B. G.“, B. G. vardu pasirašė pats B. G. (8 t., b. l. 38-40).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-10-15 specialisto išvadoje Nr. 11-2112 (14) nurodyta, kad tyrimui pateiktame 2012-02-27 UAB „R.“ akcininkų sąraše B. G. vardu pasirašė B. G.. Tyrimui pateiktame 2012-02-15 visų akcijų savininko sprendime dėl UAB „R.“ direktoriaus atleidimo ir naujo skyrimo B. G. vardu pasirašė pats B. G. (8 t., b. l. 41-43).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-10-22 specialisto išvadoje Nr. 11-2219 (14) nurodyta, kad tyrimui pateiktą 2012-10-03 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimą ranka surašė ir B. G. vardą ir pavardę įrašė N. P.. Tyrimui pateiktame 2012-10-03 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendime B. G. vardu pasirašė B. G.. Tyrimui pateiktame 2012-10-03 UAB „R.“ akcininkų sąraše rankraštinius įrašus parašė ir N. P. vardu pasirašė N. P. (8 t., b. l. 50-53).

Iš 2009-03-06 statybos subrangos darbų sutarties Nr. 1 matyti, kad UAB „R.“ (rangovas) atstovaujama direktoriaus R. M., ir UAB „S.“ (subrangovas), atstovaujama direktoriaus R. T., susitarė dėl ventiliuojamo fasado įrengimo Laisvės pr. 77. Sutartyje darbų kaina nenumatyta (8 t., b. l. 115-118).

2012-06-21 atlikus kratą R. T. gyvenamojoje vietoje adresu Rygos g. 6-111, Vilniuje, rasta ir paimta (9 t., b. l. 5-6, 9-81):

- UAB „R.“ į. k. 300825436 2007-05-21 išduotas Registravimo pažymėjimas Nr. 097960 (9 t., b. l. 9)

- UAB „R.“ įstatai, 2009-05-07 įregistruoti Juridinių asmenų registre (9 t., b. l. 10-14);

- 2009-04-05 UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, pasirašyta R. T. ir D. A., pagal kurią R. T. parduoda, o D. A. perka 100 procentų UAB „S.” akcijų už 2000 Lt (9 t., b. l. 50-52);

- 2009-04-06 UAB „S.“ perdavimo akto kopija, kuriame nurodyta, kad R. T. perdavė, o D. A. priėmė UAB „S.” kasą ir esamą turtą, atsispindintį buhalterinėje apskaitoje (9 t., b. l. 53);

- 2009-04-06 UAB „S.“ ilgalaikio materialaus turto priėmimo-perdavimo akto kopija, pagal kurį R. T. perdavė, o D. A. priėmė ilgalaikį materialųjį 28 198,57 Lt vertės turtą (9 t., b. l. 54);

- USB laikmena juodos spalvos su užrašu „FSB“.

2012-06-21 atlikus kratą R. M. gyvenamojoje vietoje I. Kanto al. 26-34, Vilniuje, buvo rasta ir paimta (10 t., b. l. 5-7, 8-22):

- 2009-03-06 Statybos rangos darbų sutartis Nr. 1, sudaryta tarp UAB „R.“ (Rangovas) ir UAB „S.“ (Subrangovas) dėl ventiliuojamo fasado įrengimo Laisvės pr. 77, pagal kurią Rangovas įsipareigoja Subrangovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras apmokėti per 40 dienų, kurią UAB „R.“ vardu pasirašė R. M., o UAB „S.“ R. T. (10 t., b. l. 8-11),

- 2009-02-23 Darbo sutartis Nr. 09-01 pagal kurią darbdavio atstovas akcininkas R. T. nuo 2009-02-23 priėmė į darbą UAB „R.“ Pramonės g. 21, Šiauliai, į direktoriaus pareigas R. M. (be parašų) (10 t., b. l. 14-15);

- 2009-07-21 R. M. prašymas UAB „R.“ akcininkui R. T. atleisti jį iš užimamų pereigų nuo 2009-07-21 (10 t., b. l. 16),

- 2009-05-28 Tarpfilialinis kasos pajamų orderis Nr. 772690 (kopija), pagal kurį R. M. sumokėjo UAB DnB NORD lizingui 115.600,72 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas UAB DnB NORD lizingui pagal lizingo sutartis Nr.200808F-5539 ir Nr. 200807F-4930, moka UAB „R.“, 300825436 bei 2009-06-10 Kasos pajamų orderio kvitas Serija BP Nr. 00000013 (kopija), pagal kurį UAB „R.“, atstovaujama R. M. sumokėjo UAB „B. P.“ 10 000Lt avansą už darbus (10 t., b. l. 17),

- 2009-06-09 kasos pajamų orderis Nr. REV 000000054 (kopija), pagal kurį UAB „R.“ atstovaujantis R. M., priėmė iš P. L. 45 000Lt. (10 t., b.l. 19);

- 2009-05-28 kasos pajamų orderis Nr. REV 000000053 (kopija), pagal kurį UAB „R.“ atstovaujantis R. M., priėmė iš P. L. 100 000Lt (10 t., b. l. 20);

2013-12-16 specialisto išvada dėl UAB „S.“ ir UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/140, kurioje dėl užduotyje pateiktų kausimų nurodyta:

1) Ar UAB „S.“ laikotarpyje nuo 2009-06-15 iki 2009-07-14 turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su UAB „Š.“ 118 843,81 Lt sumai pagal 2009-03-26 sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 09/0326-01

- Išvada: FNTT Centrinės informacinės sistemos (FCIS) duomenimis UAB „S.“ Juridinių asmenų registrui balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitas pateikė tik už 2006 ir 2007 metus.

UAB „S.“ metinių finansinių ataskaitų už 2008 ir 2009 metus VĮ Registrų centrui nepateikė, todėl daroma išvada, kad UAB „S.“ pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 58 str. 3 d. nuostatas, kadangi metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2008 ir 2009 metus VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti.

Tyrimui UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nepateikti. Buvęs UAB „S.“ direktorius R. T. 2012 m. įtariamojo apklausos protokole teigė, kad jis bendrovės „S.“ dokumentus bei turtą perdavė naujam direktoriui D. A.. Tyrimui pateikti tik UAB „S.“ įstatai, sutartis su UAB „Š.“, registracijos pažymėjimas, akcininkų sprendimai.

Pagal tyrimui pateiktą Lietuvos bankų informaciją UAB „S.“ turėjo sąskaitas AB SEB banke: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal tyrimui pateiktą mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą piniginių lėšų likutis 2009 m. birželio 1 d. buvo - 980 Lt, 2010 m. vasario 2 d. kortelė buvo užblokuota. Piniginių lėšų apyvartos minėtoje kortelės sąskaitoje 2009-06-15 – 2009-07-14 laikotarpiu nebuvo vykdomos. Tyrimui pateikti AB „S.“ AB SEB banke atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai - nuo 2009 vasario 10 d. sąskaitoje piniginės operacijos nebuvo vykdomos. Likutis minėtoje sąskaitoje 2009 metų vasario 10 d. buvo -1,40 Lt.

Tyrimui grynų pinigų apskaitos dokumentai ir kasos dokumentai bei finansinės ataskaitos nepateiktos, todėl nebuvo galima nustatyti, kokį turtą UAB „S.“ turėjo 2009 m. birželio 15 d. – 2009 m. liepos 14 d. laikotarpiu ir ar galėjo atsiskaityti su UAB „Š.“ už atliktus tinkavimo darbus iš viso už 118 843,81 Lt.

2) Ar UAB „R.“ laikotarpyje nuo 2009-06-15 iki 2012-02-15 atliko atsiskaitymus su UAB „S.“ už statybos objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje, atliktus darbus?

- Išvada: Tyrimui pateikta 2009 m. kovo 6 d. statybos subrangos darbų sutartis Nr. 1 tarp UAB „R.“ (rangovas“) ir UAB „S.“ („subrangovas“), kurioje „subrangovas“ išsipareigoja pagal “rangovo“ pateiktus techninius projektus ventiliuojamo fasado įrengimą objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje. UAB „R.“ ir UAB „S.“ sutartyje dėl ventiliuojamo fasado įrengimo objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje nėra nurodyta konkreti atliekamų darbų kaina bei darbų atlikimo terminai.

Tyrimui UAB „S.“ išrašyti dokumentai dėl ventiliuojamo fasado darbų atlikimo objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje nepateikti.

Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 18 d. operatyvinio patikrinimo pažymoje Nr. (21.26)-448-1001 pažymėta, kad UAB „R.“ pagal UAB „S.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2009-03-30 PVM sąskaitą faktūrą STA Nr. 00278 įsigijo statybos darbų už 126 579,59 Lt ir 24 050,12 Lt PVM, iš viso už 150 629,71 Lt ir 2009-03-31 PVM sąskaitą faktūrą STA Nr. 00279 įsigijo statybinių medžiagų už18 286,76 Lt ir 3 474,48 Lt PVM, iš viso už 21 761,24 Lt.

Tyrimui pateiktoje UAB „R.“ sąskaitų aktyvumo ataskaitoje minėtos UAB „S.“ PVM sąskaitos faktūros užfiksuotos sąskaitoje 4431 (prekybos skolos tiekėjams). Minėtame sąskaitos „Pirkėjų skolos tiekėjams” apskaitos registre užfiksuota, kad 2009 m. balandžio 30 d. pagal kasos priėmimo kvitą SSANr. 3016674 UAB „R.“ sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „S.“ 172 390,95 Lt. Tyrimui UAB „S.“ kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas nepateikti. Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 30 d. UAB „S.“ operatyvinio patikrinimo pažymoje Nr. (21.26)-448-1082 pažymėta, kad kvite nurodyta, kad mokama pagal PVM sąskaitas faktūras STA Nr.00278 ir STA Nr. 00279 (už subrangos darbus bei statybines medžiagas). Tyrimui pateiktame UAB „R.“ apskaitos registre „Atskaitingas asmuo R. M.“ užfiksuota, kad R. M. 2009 m. balandžio 30 d. pagal pinigų priėmimo kvitą SAA Nr. 3016674 sumokėjo UAB „S.“ 172 390,95 Lt ir pagal 2009 m. kovo 27 d. kasos pajamų orderį STA Nr. 00277 sumokėjo 30 000 Lt.

Tyrimui pateiktuose UAB „R.“ 2009-2010 metų sąskaitų aktyvumo ataskaitose 2009-06-15 – 2010-12-31 laikotarpiu nėra užfiksuotų ūkinių finansinių santykių su UAB „S.. UAB „S.“ ir UAB „R.“ 2011-01-01 – 212-0215 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti.

3) Ar laikotarpiu nuo 2009-06-15 iki 2012-02-15 UAB „R.“ gavo atsiskaitymus iš UAB „A.“ už statybos objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje atliktus tinkavimo darbus pagal 2009-03-30 Statybos rangos sutartį Nr. 11/R20? Jei taip, tai kokiu būdu ir kokiai sumai?

- Išvada: UAB „A.“ („užsakovas“) ir UAB „R.“ („rangovas“) 2009 m. kovo 30 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 11/R20, pagal kurią „rangovas“ įsipareigojo objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A korpuse savo jėgomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti mūrinių vidaus sienų angokraščių tinkavimo darbus.

UAB „A.“ ir UAB „R.“ 2009 m. kovo 30 d. pasirašė sutartį Nr. 12/Bs09/03/30-365, pagal kurią UAB „R.“ (užsakovas) įsipareigoja statytis patalpą (butą) 1b-b15, esančią daugiabučio gyvenamojo namo su administraciniu pastatu IB korpuso V aukšte. Patalpų plotas 60 kv. m,. o statybos adresas Laisvės pr. 77, Vilnius. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad statomas 60 kv.m. patalpos su daline apdaila kaina yra 285 000 Lt, įskaitant PVM.

UAB „A.“ ir UAB „R.“ 2009 m. kovo 30 d. Reikalavimų įskaitymo sutartyje Nr. 12/Bs16 susitarė atsiskaitymų prievoles pagal 2009 m. kovo 30 d. Statybos rangos sutartį Nr. 11/R20 ir 2009 kovo 30 d. Statybos sutartį Nr. 12/Bs09/03/30-365 užbaigti šalių priešpriešinių reikalavimų, kurių terminas atėjęs, įskaitymu.

Pagal tyrimui pateiktą 2009 m. kovo 2 d. statybos rangos sutartį Nr. 11/R017 UAB „R.“ įsipareigojo objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas (Laisvės pr. 77, Vilniuje) IA, IB pirmame korpuse atlikti fasado darbus, o UAB „A.“ (užsakovas) už kokybiškai atliktus darbus sumokėti.

UAB „A.“ ir UAB „R.“ 2009 m. kovo 2 d. pasirašė dar vieną Statybos sutartį Nr. 12/Bs09/03/02-353, kurioje „užsakovas“ UAB „R.“ įsipareigojo statytis gyvenamą patalpą (butą) 4-b3, esančią Laisvės pr. 77, Vilniuje daugiabučio gyvenamojo namo su administraciniu pastatu 4 korpuso II aukšte (priedas). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad statomos 56,15 kv.m. patalpos su pilna apdaila kaina yra 320 000 Lt, įskaitant PVM.

UAB „A.“ ir UAB „R.“ 2009 m. kovo 02 d. Reikalavimų įskaitymo sutartyje Nr. 12/Bs14 susitarė atsiskaitymų prievoles pagal 2009 m. kovo 02 d. Statybos rangos sutartį Nr. 11/R017 ir 2009 kovo 2 d. Statybos sutartį Nr. 12/Bs09/03/30-353 užbaigti šalių priešpriešinių reikalavimų, kurių terminas atėjęs, įskaitymu.

UAB „R.“ už atliktus pagal statybos rangos sutartis: 2009-03-02 11/R017 ir 2009-03-30 Nr. 11/R20 darbus iš viso už 614 258,24 Lt ir pagal pasirašytas UAB „R.“ ir UAB „A.“ reikalavimų įskaitymo sutartis: 2009-03-02 Nr. 12/Bs14 ir 2009-03-30 Nr. 12/B216 atsiskaitė už 605 000 Lt vertės statomas pagal statybos sutartis: 2009-03-02 Nr. 12/Bs09/03/02-353 ir 2009-03-30 Nr. 12/Bs09/03/30-365 gyvenamas patalpas (butus): 4-b3, esančią daugiabučio gyvenamo namo su administraciniu pastatu 4 korpuso II aukšte (56,15 kv.m.) ir 1b-b15, esančią daugiabučio gyvenamo namo su administraciniu pastatu 1B korpuso V aukšte (60,00 kv.m.). Statybos adresas: Laisvės prospektas77, Vilnius. Pagal 2009 m. liepos 15 d. tarpusavio užskaitos aktą UAB „A.“ 2009 m. liepos 1 d. liko skolinga uždarajai akcinei bendrovei „R.“ 8 168,17 Lt (614 258,24 Lt-605 000 Lt (statomų butų kaina)-913,30 Lt (UAB „A.“ išrašytos PVM s.f. AN1 Nr. 0002646 už 220,85 ir AN1 Nr. AN1 Nr. 0002720).

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB „R.“ pagal 2009- m. kovo 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 11/R20 dėl tinkavimo darbų objekte Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas (Laisvės pr. 77, Vilniuje) iki 2009 m. liepos 1-os dienos išrašė 2 PVM sąskaitas faktūras iš viso už 145 452,80 Lt, o UAB „A.“ šia suma sumažino bendrovės „R.“ įsiskolinimą už statomus butus: 4-b3, esančią daugiabučio gyvenamo namo su administraciniu pastatu 4 korpuso II aukšte (56,15 kv.m.) ir 1b-b15, esančią daugiabučio gyvenamo namo su administraciniu pastatu 1B korpuso V aukšte (60,00 kv.m.).

Tyrimui pateikta UAB „R.“ 2009 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra RAV Nr. 000000013 už 44 307,63 Lt dėl tinkavimo darbų apmokėjimo. Tyrimui pateiktame UAB „R.“ 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio apskaitos registre „Kasa“ užfiksuota, kad pagal kasos pajamų orderį REV Nr.000000055 2009 m. liepos 29 d. buvo gautos 5 000 Lt kasos pajamos iš UAB „A.“. Kadangi tyrimui nepateikti UAB „R.“ kasos dokumentai, tai negalima nustatyti kokiu pagrindu UAB „A.“ įnešė 5 000 Lt.

Tyrimui pateiktame UAB „A.“ apskaitos registre „Swedbank Lt“ ir tyrimui pateiktuose UAB „R.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke išrašuose užfiksuota, kad UAB „A.“ Alytaus filialas už UAB „A.“ 2009-08-18 – 2009-10-20 laikotarpiu pervedė uždarajai akcinei bendrovei „R.“ iš viso 179 924,71 Lt.

Tyrimui pateiktame UAB „R.“ apskaitos registre „Pirkėjų įsiskolinimas“ 2009-07-22 – 2009-10-19 laikotarpiu uždarajai akcinei bendrovei „A.“ išrašytos 6-ios PVM sąskaitos faktūros už 262 651,28 Lt, iš jų: 2009-07-22 PVM sąskaita faktūra RAV Nr. 000000013 už 44 307,63 Lt už tinkavimo darbus pagal 2009-03-30 sutartį Nr. 11/R20,2009-08-12 PVM sąskaita faktūra RAV Nr. 000000014 už 180 000 Lt (tyrimui PVM sąskaita faktūra nepateikta), 2009-08-24 PVM sąskaita faktūra RAV Nr. 000000017 už 23 622,68 Lt už metalinių turėklų, kopėčių montavimą, parkingo stogelių įrengimą Laisvės pr. 77C ir 77F, Vilniuje, 2009-08-24 PVM sąskaita faktūra RAV Nr. 000000018 už 6 749,97 Lt už aliuminio pertvarų ir PVC lango montavimą Laisvės pr. 77,1A ir 1B korpusai, 2009-08-31 PVM sąskaita faktūra RAV Nr. 000000021 už 7 529, Lt už betonavimo, mūrijimo, apdailos, santechnikos darbus Šiuparių vidurinėje mokykloje, Klaipėdos raj., 2009-10-19 PVM sąskaita faktūra RAV Nr. 000000025 už 4 842 Lt už metalinių turėklų, kopėčių montavimą, parkingo stogelių įrengimą Laisvės pr.77F, Vilniuje.

UAB „A.“ 2009 m. liepos 1 d. – 2009 m. spalio 30 d. laikotarpiu sumokėjo iš viso 184 924,71 Lt ir pardavė 11- antžeminių parkingų, Laisvės per. 77C, Vilniuje už 84 173,83 Lt. UAB „R.“ 2009 m. liepos 1 d. – 2009-m. spalio 31 d. laikotarpiu pagal tyrimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras atliko statybos darbų už 262 651,28 Lt. Be to UAB „A.“ pagal tyrimui pateiktą 2009 m. liepos 15 d. tarpusavio užskaitos aktą buvo skolinga UAB „R.“ 8 168,17 Lt. Iš viso UAB „A.“ turėjo sumokėti 270 819,45 Lt.

Tyrimui pateiktos dvi UAB „A.“ išrašytos uždarajai akcinei bendrovei „R.“ PVM sąskaitos faktūros: 2009-10-26 AN1 Nr. 0002981 dėl antžeminio parkingo Nr. 3 pardavimo už 8 000 Lt Laisvės pr. 77C, Vilniuje ir 2009-10-30 AN1 Nr. 0003040 dėl 10 antžeminių parkavimo vietų pardavimo už 76 173,83 Lt Laisvės pr. 77C, Vilniuje. Tyrimui pateiktame UAB „R.“ apskaitos registre „Prekybos skolos tiekėjams“ užfiksuota, kad atsiskaityta už minėtas 2009 m. spalio 26 d. ir 30 d. UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras, o atsiskaityta 84 173,83 Lt pagal dokumentą Nr. 000000000008, kuris tyrimui nepateiktas.

Tyrimui pateiktų UAB „R.“ apskaitos registrų duomenimis bei UAB „A.“ 2009 m. liepos 1 d. – 2009-spalio 30 d. laikotarpiu uždarajai akcinei bendrovei „R.“ pervedė į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke iš viso 179 924,71 Lt ir įnešė į kasą 5 000 Lt bei perdavė turto už 84 173,83 Lt, todėl darome išvadą, kad UAB „A.“ už tinkavimo darbus pagal UAB „R.“ išrašytą 2009-07-22 PVM sąskaitą faktūrą RAV Nr. 000000013 už 44 307,63 Lt pagal 2009-03-30 sutartį Nr. 11/R20 atsiskaitė.

Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ar atsiskaitė piniginėmis lėšomis ar užskaitomis, nes pateiktuose UAB „R.“ apskaitos registruose, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke išrašuose nėra nurodyta už kokius darbus ir pagal kokias sutartis atsiskaitoma.

4) Ar pagal 2009-04-15, 2009-06-09, 2009-07-15 tarpusavio užskaitos aktus, pasirašytus tarp UAB „A.“ ir UAB „R.“ bendrovei UAB „R.“ perduoti butai buvo vėliau parduoti? Jei taip kokią pinigų sumą gavo UAB „R.“ iš minėtų butų pardavimą? Kaip buvo panaudoti už minėtus butus gauti pinigai?

- Išvada: UAB „R.“ už atliktus pagal statybos rangos sutartis: 2009-03-02 11/R017 ir 2009-03-30 Nr. 11/R20 darbus iš viso už 614 258,24 Lt ir pagal pasirašytas UAB „R.“ ir UAB „A.“ reikalavimų įskaitymo sutartis: 2009-03-02 Nr. 12/Bs14 ir 2009-03-30 Nr. 12/B216 atsiskaitė pagal 2009 metų tarpusavio užskaitos aktus pasirašytus 2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. birželio 9 d. bei 2009 m. liepos 15 d. iš viso už 605 000 Lt vertės statomas pagal statybos sutartis: 2009-03-02 Nr. 12/Bs09/03/02-353 ir 2009-03-30 Nr. 12/Bs09/03/30-365 gyvenamas patalpas (butus): 4-b3, esančią daugiabučio gyvenamo namo su administraciniu pastatu 4 korpuso II aukšte (56,15 kv.m.) ir 1b-b15, esančią daugiabučio gyvenamo namo su administraciniu pastatu 1B korpuso V aukšte (60,00 kv.m.). Statybos adresas: Laisvės pr. 77, Vilnius.

UAB „A.“ 2009 m. balandžio 17 d. dėl buto Nr. 3 (4-b3) (56,36 kv.m.) Laisvės pr. 77E, Vilniuje pardavimo už 320 000 Lt uždarajai akcinei bendrovei „R.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą AN1 Nr. 0002650, o 2009 m. rugpjūčio 31 d. dėl buto Nr. 33 (1b-b15) (60,36 kv.m.) Laisvės pr. 77C, Vilniuje pardavimo už 285 000 Lt uždarajai akcinei bendrovei „R.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą AN1 Nr. 0002855.

Pagal tyrimui pateiktą 2009 m. gegužės 28 d. Pirkimo-pardavimo sutartį UAB „R.“, atstovaujama bendrovės direktoriaus R. M., pardavė nuosavybės teise jai priklausančias patalpas (butą), bendras plotas 56,36 kv.m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams E. L. ir P. L.. Sutartyje nurodyta, kad Valstybinės įmonės Registrų centro nustatyta buto vidutinė rinkos vertė 272 000 Lt. Sutarties 2-ame punkte nurodyta, kad parduodamo buto kaina 145 000 Lt, iš kurių 100 000 Lt „pardavėjas“ jau gavo prieš pasirašant sutartį, o 45 000 Lt „pirkėjas“ įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. liepos 10 d.

Tyrimui pateiktame 2009 m. birželio 9 d. perdavimo-priėmimo akte užfiksuota, kad UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus R. M., perdavė sutuoktiniams E. L. ir P. L. butą, kurio bendras plotas 56,36 kv. m., esantį Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), buto Nr. 3. perdavimo-priėmimo akto 3 punkte pažymėta, kad „pirkėjas“ sumokėjo likusius 45 000 Lt, prieš pasirašant šį perdavimo-priėmimo aktą.

Pagal tyrimui pateiktą 2009 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus R. T., pardavė D. J. nuosavybės teise priklausančias patalpas (butas), kurio bendras plotas 70,60 kv.m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad Valstybės įmonės Registrų centro nustatyta buto vidutinė rinkos vertė 341 000 Lt. Pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad butas parduodamas už 120 000 Lt, kuriuos prieš pasirašant šią sutartį sumokėjo „pirkėjas“ „pardavėjui“.

Tyrimui pateiktame UAB „R.“ apskaitos registre „Kasa“ užfiksuotos pajamos už parduotus butus:

- 2009-05-28 pagal kasos pajamų orderį REV000000053 P. L. įnešė 100 000 Lt;

- 2009-06-09 pagal kasos pajamų orderį REV000000054 P. L. įnešė 45 000 Lt;

- 2009-09-07 pagal kasos pajamų orderį REV000000056 D. J. įnešė 120 000 Lt.

Viso tyrimui pateiktame UAB „R.“ apskaitos registre „Kasa“ užfiksuotos 265 000 Lt kasos pajamos už parduotus butus. Tyrimui pateikti tik R. L. išrašyti kasos pajamų orderiai: Nr. REV000000053 ir Nr. RE000000054.

Tyrimui pateiktame apskaitos registre „Kasa“ užfiksuota, kad gauti 145 000 Lt iš P. L. buvo panaudoti:

- 20 000 Lt – Tyrimui pateiktame kasos išlaidų orderyje Nr. REV000000043 užfiksuota, kad pinigai išduoti UAB „Romanika“ generaliniam direktoriui B. Ž.. Kasos išlaidų orderyje ties nuoroda „pagrindas“ įrašyta „avansas“. UAB „R.“ bendrovės kasoje užfiksuoti 20 000 Lt mokėjimai apskaityti registre „išankstiniai mokėjimai“ (sąsk. Nr. 2021).

125 314,51 Lt - 2009-06-16 išmokėta R. M. kaip atskaitingam asmeniui (sąsk. Nr. 24350). Pagal tyrimui pateiktą UAB „R.“ apskaitos registrą “Atskaitingas asmuo R. M.“ R. M. 2009-03-09 – 2009-06-10 laikotarpiu atsiskaitė su tiekėjais už 349 176,65 Lt, iš jų su UAB „S.“ už 317 991,67 Lt. Išmokėjus R. M. 125 314,51 Lt, buvo padengta dalis bendrovės „R.“ skolos R. M. kaip atskaitingam asmeniui, kurios susidarė, kai UAB „R.“ pagal UAB „S.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2009 metais pirko šias paslaugas bei prekes:

-pagal 2009-03-27 PVM sąskaitą faktūrą STA Nr. 00277 įsigijo keturias stovėjimo aikšteles už 25 210,08 Lt ir 4 789,92 Lt PVM, iš viso už 30 000 Lt;

-pagal 2009-03-30 PVM sąskaitą faktūrą STA Nr. 00278 įsigijo statybos darbų už 126 579,59 Lt ir 24 050,12 Lt PVM, iš viso už 150 629,71 Lt;

-pagal 2009-03-31 PVM sąskaitą faktūrą STA Nr. 00279 įsigijo statybinių medžiagų už18 286,76 Lt ir 3 474,48 Lt PVM, iš viso už 21 761,24 Lt.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „R.“ 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio apskaitos registrus R. M. kaip atskaitingam asmeniui piniginės lėšos nebuvo mokamos.

Bendrovės „R.“ apskaitos registre „Kasa“ 2009 m. rugsėjo 7 d. užfiksuotos 120 000 Lt kasos pajamos gautos iš D. J. už parduotą butą buvo tą pačią diena pagal kasos išlaidų orderius išmokėti: R. M. kaip atskaitingam asmeniui – 43 274,74 Lt (dengė bendrovės „R.“ įsiskolinimą) ir padengta R. T. paskola bendrovei – 76 725,26 Lt.

Tyrimui pateiktas 2009 m. rugpjūčio 11 d. kasos pajamų orderis REN Nr. 00044, kuriame užfiksuota, kad D. J. sumokėti 25 000 Lt į UAB „R.“ kasą. Minėtame kasos pajamų orderyje nurodyta mokėjimo pagrindas - avansinis mokėjimas už butą Laisvės per. 77-1b15. Tyrimui pateiktame apskaitos registre „Kasa“ 25 000 Lt pagal kasos pajamų orderį REV Nr. 00044 neužfiksuoti. Tuo buvo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6-to straipsnio 2-os dalies reikalavimai „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ Ir iškreipti duomenys apie turtą ir įsipareigojimus. Tyrimo metu negalima nustatyti kur buvo panaudoti 25 000 Lt.

Bendrovė „R.“ du butus pardavė pigiau nei buvo butų įsigijimo kaina ir patyrė 340 000 Lt nuostolį (605 000 Lt (320 000 Lt+285 000 Lt)-265 000 Lt (145 000 Lt+120 000 Lt)).

5) Ar UAB „S.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2006-10-11 iki 2009-04-01 buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų? Ar pagal tyrimui pateiktus UAB „S.“ dokumentus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą?

- Išvada: Centrinės informacinės sistemos (FCIS) duomenimis UAB „S.“ Juridinių asmenų registrui balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos pateikė tik 2006 ir 2007 metus.

UAB „S.“ metinių finansinių ataskaitų už 2008 ir 2009 metus VĮ Registrų centrui nepateikė, todėl daroma išvada, kad UAB „S.“ pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 58 str. 3 d. nuostatas, kadangi metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2008 ir 2009 metus VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti.

Tyrimui UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nepateikti. Buvęs UAB „S.“ direktorius R. T. 2012 m. įtariamojo apklausos protokole teigė, kad jis bendrovės „S.“ dokumentus bei turtą perdavė naujam direktoriui D. A.. Tyrimui pateikti tik UAB „S.“ įstatai, sutartis su UAB „Š.“, registracijos pažymėjimas, akcininkų sprendimai.

Tyrimui nepateikti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, todėl nėra galimybės nustatyti 2006-10-11 – 2009-07-14 laikotarpio UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

6) Ar UAB „R.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2009-07-22 iki 2012-02-15 buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų? Ar pagal tyrimui pateiktus UAB „R.“ dokumentus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „R.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą?

- Išvada: Tyrimui nepateikti UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Tyrimui pateikti tik 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai. Tyrimo metu nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d. kasos pajamų orderis REN Nr. 00044 dėl 25 000 Lt kasos pajamų neapskaitytas bendrovės „R.“ apskaitos registre „Kasa“ ir tuo buvo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6-to straipsnio 2-os dalies reikalavimas. Dėl paminėtų priežasčių negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-07-22 – 2010-12-31 laikotarpį. Tyrimui UAB „R.“ nepateikti 2011-01-01 – 2012-02-15 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, todėl nėra galimybės nustatyti minėto laikotarpio UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. (8 tomas, b. l. 55, 71-88).

2009-03-06 statybos subrangos darbų sutartimi Nr. 1 UAB „R.“ (Rangovas), atstovaujama direktoriaus R. M., ir UAB „S.“ (Subrangovas), atstovaujama direktoriaus R. T., susitarė dėl ventiliuojamo fasado darbų įrengimo objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje. Sutartyje darbų kaina ir jų atlikimo terminai nenustatyti (8 tomas, b. l. 115-118).

Iš 2009-05-29, 2009-06-30, 2009-07-22 PVM sąskaitų-faktūrų Nr. 000000005, Nr. 000000009, Nr. 000000013 matyti, kad pagal atliktų darbų aktus Nr. 4, 5, 7, 9 UAB „R.“ išrašė PVM sąskaitas-faktūras UAB „A.“ atitinkamai 127048,89 Lt, 18404,00 Lt ir 44 307,63 Lt sumai (8 tomas, 147-149).

Iš 2009-03-31 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 000000003 matyti, kad pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 sutartis Nr. 11/R20 UAB „R.“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą UAB „A.“ 44 169,60 Lt sumai (8 tomas, 166).

2009-04-17 PVM sąskaita-faktūra AN1 Nr. 0002650, pagal kurią UAB „A.“ už butą Nr. 3 išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą 320 000 Lt (8 tomas, b. l. 198).

2009-08-31 PVM sąskaita-faktūra AN1 Nr. 0002855, pagal kurią UAB „A.“ už butą Nr. 33 (1b-b30) išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą 285 000 Lt (8 tomas, b. l. 200).

Iš 2009-05-28 ir 2009-06-09 kasos pajamų orderių Nr. REV000000054 ir Nr. REV000000054 matyti, kad R. P. L. UAB „R.“ atstovui R. M. sumokėjo 145 000 Lt (8 tomas, b. l. 217-218).

Iš 2009-08-11 kasos pajamų orderių serija RE Nr. 00044 matyti, kad D. J. UAB „R.“ atstovui R. T. sumokėjo 25 000 Lt (8 tomas, b. l. 222).

2014-01-24 specialistė Zita Marija Svetlikauskienė papildomai paaiškino:

Klausimas: Ar UAB „R.“ atsiskaitė su UAB „S.“ už statybos objekte Laisvės per. 77, Vilniuje, atliktus tinkavimo darbus laikotarpyje nuo 2009-03-30 (2009-03-30 tarp UAB „R.“ ir UAB „A.“ buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. 11/R20 pagal kurią UAB „R.“ įsipareigojo objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A korpuse savo jėgomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti mūrinių vidaus sienų angokraščių tinkavimo darbus)?

Atsakymas: Sutartis tarp UAB „R.“ ir UAB „S.“ dėl tinkavimo darbų atlikimo objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje, nepateikta.

Tyrimui pateikta 2009 m. kovo 6 d. statybos subrangos darbų sutartis Nr. 1 tarp UAB „R.“ (rangovas“) ir UAB „S.“ („subrangovas“), kurioje „subrangovas“ įsipareigoja pagal „rangovo“ pateiktus techninius projektus atlikti ventiliuojamo fasado įrengimą objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje.

Tyrimui UAB ‚R.“ apskaitos dokumentai bei sutartis su UAB „S.“ dėl tinkavimo darbų objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje nepateikti. Tyrimui pateikta tik 2009-2010 metų UAB „R.“ sąskaitų aktyvumo ataskaita. Pagal tyrimui pateiktą UAB „R.“ 2009-2010 laikotarpio sąskaitų aktyvumo ataskaitą ir VMI 2010-06-18 d. operatyvinio patikrinimo pažymoje Nr. (21.26)-448-1001 pateiktą informaciją UAB „S.“ 2009-2010 metais išrašė bendrovei „R.“ 4-ias PVM sąskaitas faktūras: 2009-03-27 PVM s. f. STA NR 00277 už 30 000 Lt (dėl 4 stovėjimo aikštelių pardavimo), 2009-03-30 PVM s. f. Nr. 00278 už 150 629,71 Lt (dėl statybos darbų pardavimo), 2009-03-31 PVM s. f. Nr. 00279 už 21 761,24 Lt (dėl statybinių medžiagų pardavimo), 2009-05-28 PVM s.f. Nr. 00183 už 71 230,72 Lt (dėl lengvųjų automobilių pardavimo). Pagal UAB „R.“ 2009-2010 metų sąskaitų aktyvumo ataskaitą UAB „R.“ direktorius R. M. pagal 2009-04-30 pinigų priėmimo kvitą SAA Nr. 3016674 sumokėjo UAB „S.“ 172 390,95 Lt. Tyrimo metu nebuvo pateiktos UAB „S.“ išrašytos PVM s.f. bendrovei „R.“ už ventiliuojamo fasado įrengimo darbus pagal 2009-03-06 sutartį ir už tinkavimo darbus objekte Laisvės pr. 77, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti už kokius darbus R. M. 2009-04-30 sumokėjo 172 390,95 Lt.

Tyrimui pateiktoje UAB „R.“ sąskaitų aktyvumo ataskaitoje visos keturios UAB „S.“ PVM sąskaitos faktūros užfiksuotos sąskaitoje 4431 (prekybinės skolos tiekėjams) (19 priedas). Minėtame sąskaitos „Pirkėjų skolos tiekėjams„ apskaitos registre užfiksuota, kad 2009 m. balandžio 30 d. pagal kasos priėmimo kvitą SSANr. 3016674 UAB „R.“ sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „S.“ 172 390,95 Lt. Tyrimui UAB „S.“ kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas nepateiktas. Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 30 d. UAB „S.“ operatyvinio patikrinimo pažymoje Nr. (21.26)-448-1082 pažymėta, kad kvite nurodyta, kad mokama pagal PVM sąskaitas faktūras STA Nr.00278 ir STA Nr.00279 (už subrangos darbus bei statybines medžiagas). Pinigų priėmimo kvite nenurodytas pinigus sumokėjęs asmuo, o už pinigų gavimą pasirašė D. A..

Tyrimui pateiktuose UAB „R.“ 2009-2010 metų sąskaitų aktyvumo ataskaitose nėra užfiksuotų kitų ūkinių finansinių santykių su UAB „S.“. O UAB „S.“ ir UAB „R.“ 2011-01-01 – 2012-02-15 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti.

Kadangi 2009-03-30 Statybos rangos sutartis Nr. 11/R20 tarp UAB „R.“ (rangovas) ir UAB „A.“ (užsakovas) pagal kurią UAB „R.“ įsipareigojo objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas“ (Laisvės pr. 77, Vilniuje) 1A korpuse savo jėgomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti mūrinių vidaus sienų angokraščių tinkavimo darbus buvo sudaryta 2009-03-30, o darbai pagal atliktų darbų priėmimo aktą buvo priimti 2009-06-15, todėl tikėtina, kad atsiskaitymas pagal 2009-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00278 už 150 629,71 Lt (dėl statybos darbų pardavimo), 2009-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00279 už 21 761,24 Lt (dėl statybinių medžiagų pardavimo) buvo atliktas pagal 2009-03-06 statybos subrangos darbų sutartį Nr.1 tarp UAB „R.“ ir UAB „S.“, už ventiliuojamo fasado įrengimą objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje. Kitų atsiskaitymų už statybos darbus, atliktus po 2009-03-30, tarp UAB „S.“ ir UAB „R.“ neužfiksuota, todėl darome išvadą, kad UAB „R.“ su UAB „S.“ už tinkavimo darbus neatsiskaitė.

Klausimas: Ar UAB „R.“ gavo atsiskaitymus iš UAB „A.“ už statybos objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje, atliktus tinkavimo darbus pagal 2009-03-30 Statybos rangos sutartį Nr. 11/20? Jei taip, tai kokiu būdu, kada ir kokiai sumai?

Atsakymas: Pagal 2009-03-30 statybos sutartį Nr. 11/20 UAB „R.“ už tinkavimo darbus išrašė bendrovei UAB „A.“ tris PVM sąskaitas faktūras: 2009-05-29 PVM s. f. RAV Nr. 000000005 127 048,89 Lt sumai, 2009-06-30 PVM s.f. RAV Nr. 000000009 18 404,00 Lt sumai, 2009-07-22 PVM s.f. RAV Nr. 000000013 44 307,63 Lt sumai.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB „R.“ pagal 2009 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 11/R20 dėl tinkavimo darbų objekte Daugiabutis gyvenamasis namas. Administracinis pastatas (Laisvės pr. 77, Vilniuje) išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2009-05-29 RAV Nr.000000005 127 048,89 Lt sumai ir 2009-06-30 RAV Nr. 000000009 18 404,00 Lt sumai, iš viso už 145 452,80 Lt, o UAB „A.“ pagal 2009-04-15, 2009-06-09 ir 2009-07-15 tarpusavio užskaitos aktus šia suma sumažino bendrovės „R.“ įsiskolinimą už statomus butus: 4-b3, esančią daugiabučio gyvenamo namo su administraciniu pastatu 4 korpuso II aukšte (56,15 kv.m.) ir 1b-b15, esančią daugiabučio gyvenamo namo su administraciniu pastatu 1B korpuso V aukšte (60,00 kv.m.).

Tyrimui pateiktame UAB „R.“ apskaitos registre „Pirkėjų įsiskolinimas“ 2009-07-22 – 2009-10-19 laikotarpiu uždarajai akcinei bendrovei „A.“ išrašytos 6-ios PVM sąskaitos faktūros už 262 651,28 Lt, tame tarpe 2009-07-22 PVM sąskaita faktūra RAV Nr. 000000013 už 44 307,63 Lt už tinkavimo darbus. Tyrimui pateiktų UAB „R.“ apskaitos registrų duomenimis UAB „A.“ 2009 m. liepos 1 d. – 2009 m. spalio 30 d. laikotarpiu uždarajai akcinei bendrovei „R.“ pervedė į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke iš viso 179 924,71 Lt ir įnešė į kasą 5 000 Lt bei perdavė turto už 84 173,83 Lt, todėl darome išvadą, kad UAB „A.“ už tinkavimo darbus pagal UAB „R.“ išrašytą 2009-07-22 PVM sąskaitą faktūrą RAV Nr. 000000013 už 44 307,63 Lt pagal 2009-03-30 sutartį Nr. 11/R20 atsiskaitė.

Pagal 2009-03-30 sutartį Nr. 11/R20 UAB „A.“ su UAB „R.“ atsiskaitė pilnai bendrai 189 760,43Lt sumai.

Klausimas: Kokį nuostolį patyrė UAB „R.“ pirkdama ir vėliau parduodama butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje?

Atsakymas: UAB „A.“ 2009 m. balandžio 17 d. pardavė uždarajai akcinei bendrovei „R.“ butą Nr. 3 (4-b3) (56,36 kv.m.) Laisvės pr. 77E, Vilniuje už 320 000 Lt. Pagal 2009 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį UAB „R.“ pardavė nuosavybės teise jai priklausančias patalpas (butą), bendras plotas 56,36 kv.m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias Vilniaus m. Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. 3 sutuoktiniams E. L. ir P. L. už 145 000 Lt. Kadangi minėtas butas buvo parduotas mažesne kaina nei buvo įsigytas, tai dėl minėto buto pardavimo bendrovė patyrė 175 000 Lt nuostolį.

Klausimas: Kokį nuostolį patyrė UAB „R.“ pirkdama ir vėliau parduodama butą Laisvės pr. 77C-33, Vilniuje?

Atsakymas: UAB „A.“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. pardavė UAB „R.“ butą Nr. 33 (1b-b15) (60,36 kv.m.) (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 285 000 Lt. Pagal 2009 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį UAB „R.“ pardavė D. J. nuosavybės teise priklausančias patalpas (butas), kurių bendras plotas 70,60 kv.m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini) už 120 000 Lt. Kadangi minėtas butas buvo parduotas mažesne kaina nei buvo įsigytas, tai dėl minėto buto pardavimo bendrovė „R.“ patyrė 165 000 Lt nuostolį.

Klausimas: Kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai buvo pažeisti dėl to, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti UAB „S.“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2006 ir 2007 metus? Kas už tai yra atsakingas?

Atsakymas: UAB „S.“ metinių finansinių ataskaitų už 2008 ir 2009 metus VĮ Registrų centrui nepateikė, todėl daroma išvada, kad UAB „S.“ pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 58 str. 3 d. nuostatas „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu <...> per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 27 str. nuostatą „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „S.” direktoriaus pareigas ėjo R. T..

Klausimas: Kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai buvo pažeisti dėl to, kad nebuvo išsaugoti UAB „S.“ dokumentai ? Kas už tai yra atsakingas?

Atsakymas: Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą – „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, pagal minėto įstatymo 21 str. 2 dalies nuostatą – „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „S.” direktoriaus pareigas 2006-10-10 – 2009-04-01 laikotarpiu ėjo R. T., o nuo 2009-04-01 direktoriaus pareigas ėjo D. A...

R. T. ir D. A. būdami atsakingi už UAB „S.” buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų saugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimų, kurie numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d., kuri numato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuris numato, kad ”uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščiu; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas“.

Klausimas: Kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai buvo pažeisti dėl to, kad į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą neįtrauktas 2009-08-11 kasos pajamų orderis REN Nr. 00044 dėl 25 000Lt kasos pajamų? Kas už tai yra atsakingas?

Atsakymas: Tyrimui pateiktame apskaitos registre „Kasa“ 25 000 Lt pagal kasos pajamų orderį REV Nr. 00044 neužfiksuoti. Tuo buvo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6-to straipsnio 2-os dalies reikalavimai „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir iškreipti duomenys apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus.

Pagal Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 10 straipsnį - „Ūkio subjekto apskaitą tvarko apskaitos tarnyba arba vyriausiasis buhalteris“, 11-to straipsnio 1-oje dalyje nurodyta - „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“, pagal 21-o straipsnio 1-ą dalį - „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Tyrimui UAB „R.“ vadovų bei buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų sutartys nepateiktos. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „R.“ vienintelio akcininko sprendimus bei Vilniaus apskrities 2012 m. vasario 7 d. raštu Nr. (4.65)-46-3513 pateiktą informaciją uždarosios akcinės bendrovės „R.“ vadovai buvo:

- nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. liepos 21 d. R. M.;

- nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2012 m. vasario 15 d. R. T..

- nuo 2007 m. spalio 8d. iki 2009 m. vasario 20 d. – E. Č..

Pagal tyrimui pateiktą 2009 m. vasario 23 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 090223REV ir 2013 m. lapkričio 26 d. liudytojo apklausos protokole N. Š. pateiktą informaciją UAB „R.“ apskaitą tvarkė nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. S. Š. personalinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Klausimas: Kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai buvo pažeisti dėl to, kad nebuvo išsaugoti UAB „R.“ dokumentai ? Kas už tai yra atsakingas?

Atsakymas: Tyrimui nepateikti UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą – “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, pagal minėto įstatymo 21 str. 2 dalies nuostatą – „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „R.” direktoriaus pareigas Vilniaus apskrities 2012 m. vasario 7 d. raštu Nr. (4.65)-46-3513 pateiktos informacijos duomenimis uždarosios akcinės bendrovės „R.“ vadovai buvo: - nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. liepos 21 d. R. M., - nuo 2009 m. liepos 22 d. iki šios dienos R. T..

Tiriamojo laikotarpio (2009-07-22 – 2012-02-15) UAB „R.“ vadovai R. T. ir R. M., būdami atsakingi už UAB „R.” buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų saugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimų, kurie numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d., kuri numato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuris numato, kad ”uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščiu; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas (8 tomas, b. l. 224-229).

Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi įmonėse „A.“, „Š.“, „B. P.“ dirbusių liudytojų V. Č., E. L., N. K., P. G., teisme pagarsintais G. Č. parodymais, kadangi šie asmenys bendravo tiesiogiai su kaltinamaisiais R. T. ir R. M. sutarčių sudarymo metu, bei vėliau vykdant sutartimis suderintus darbus, šių liudytojų parodymai dera tarpusavyje, yra pagrįsti jų pateiktais dokumentais, parodymai atitinka kaltinamajame akte nurodytas ir teismo posėdžio metu pasitvirtinusias įvykių aplinkybes. Teismas taip pat remiasi įmonių „S.“ ir „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusių ar jose dirbusių liudytojų O. G., L. M., L. F. ir N. Š. parodymais, kadangi jų parodymuose prieštaravimų nėra nustatyta, kaip ir nėra nustatytas suinteresuotumas bylos baigtimi. Jos matė šių įmonių ir kaltinamųjų veiklą, jų parodymai atitinka vieni kitus, taip pat yra patvirtinti kitų liudytojų, kaltinamųjų parodymais, todėl teismo vertinami kaip priimtini ir jais remiamasi darant išvadas. Teismas taip pat vadovaujasi ir kitų liudytojų D. J., V. L., kaltinamųjų D. A., N. P., pagarsintais B. G. parodymais, kadangi jų parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu, buvo logiški, atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismas taip pat vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, specialistės paaiškinimu, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Teismas priimdamas nuosprendį nesiremia kaltinamųjų R. T. ir R. M. parodymais, kadangi jie yra prieštaringi, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be to, juos paneigia liudytojų, kaltinamojo D. A., N. P., bei kiti byloje pagarsinti parodymai. Tačiau šių kaltinamųjų parodymų išsamesnė analizė bus aptariama aprašant konkrečias nusikalstamas veikas.

Dėl didelės vertės turtinės prievolės atsiskaityti su UAB „Š.“ išvengimo

R. T. ir R. M. šioje baudžiamojoje byloje kaltinami bendrais savo veiksmais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl to, kad panaudodami apgaulę išvengė didelės vertės 103 843,81 Lt turtinės prievolės sumokėti UAB „Š.“ už jos pagal sutartį atliktus darbus.

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamieji R. T. ir R. M. neigė savo kaltę dėl padaryto sukčiavimo, jų teigimu tarp šalių – UAB „S.“ ir UAB „Š.“ – buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne pradedant baudžiamąjį persekiojimą. Duodami parodymus apie sutarčių sudarymo aplinkybes kaltinamieji iš esmės davė panašius parodymus. Jų teigimu statybos objekto užsakovas UAB „A.“ pasamdė UAB „R.“ (tuo metu jai atstovavo ir direktoriumi buvo R. M.) atlikti vidaus tinkavimo darbus objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje. Šios sutarties pagrindu UAB „R.“ sudarė sutartį dėl šių darbų atlikimo su UAB „S.“, kurios direktoriumi buvo R. T.. Atitinkamai R. T. vadovaujama UAB „S.“ šiuos darbus 2009 m. kovo 26 d. sutartimi per 30 dienų pavedė atlikti UAB „Š.“. Kaltinamųjų teigimu UAB „Š.“ per nustatytą terminą darbų atlikti nespėjo, pridarė techninio broko, kurį atsisakė ištaisyti, todėl UAB „S.“ su ja ir neatsiskaitė, priešingai, kaltinamųjų teigimu, pagal sutartį būtent UAB „Š.“ liko skolinga UAB „S.“ už sutarties neįvykdymą.

Tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamųjų versija dėl UAB „Š.“ netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, niekuo nepagrįsta. Pažymėtina, kad šias aplinkybes kaltinamasis R. T. nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu, tuo tarpu R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad UAB „Š.“ darbus atliko ir perdavė UAB „S.“, o jis, būdamas UAB „R.“ direktorius, darbus perėmė iš UAB „S.“ direktoriaus D. A. (10 tomas, b. l. 48-49). Apklaustas teisme UAB „Š.“ vadovas V. Č. pripažino, kad darbai buvo atlikti kiek vėliau nei nurodyta sutartyje, tačiau jo teigimu tai buvo suderinta su užsakovų atstovais, kadangi patys užsakovai nesugebėjo laiku paruošti objekto tinkavimo darbams. Visi darbai objekte galutinai buvo baigti 2009 m. birželio viduryje, buvo surašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas, PVM sąskaita-faktūra, darbų perdavimo metu dalyvavo R. T. ir UAB „A.“ atstovas G. Č.. V. Č. nurodė, kad tik tuomet jis iš R. T. ir sužinojo, kad kaltinamasis jau nebėra UAB „S.“ direktorius, juo tapo D. A., kurio liudytojas iki tol nebuvo matęs ir apie jį girdėjęs. Tuomet R. T. paėmė iš jo dokumentus ir pats nuvežė naujajam direktoriui pasirašyti, o vėliau grąžino juos su D. A. parašais. Tokie liudytojo parodymai visiškai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu pateiktus rašytinius įrodymus: 2009-06-15 atliktų darbų priėmimo aktą, kurį 2009-06-23 pasirašė D. A., UAB „Š.“ PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje taip pat yra D. A. parašas (1 t., b. l. 23, 24). Kaip matyti iš D. A. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis buvo tik fiktyvus įmonės „S.“ vadovas, kuris tik pasirašydavo jam R. T. kartu su R. M. atvežtus dokumentus. Kaltinamasis tvirtino, kad jis pats objekte Laisvės pr. 77 net nėra buvęs. Taigi visiškai pasitvirtino, kad D. A. ir V. Č. iki teisiamojo posėdžio nebuvo niekada susitikę, todėl parašas ant UAB „Š.“ parengto darbų perdavimo akto ir sąskaitos-faktūros galėjo atsirasti tik V. Č. nurodytu būdu, t. y. kai šiuos dokumentus paėmė ir vėliau jau pasirašytus grąžino R. T.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Č. taip pat nurodė, kad tinkavimo darbai iš UAB „R.“ atstovo R. T. buvo perduoti 2009 m. gegužės bei birželio mėnesiais (byloje yra atliktų darbų aktai Nr. 4, Nr. 7, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę 3 t., b. l. 11-14), be to, G. Č. teigimu jokių priekaištų UAB „R.“ dėl darbų kokybės ir atlikimo laiko neturėjo. Buvo paneigti ir kaltinamųjų R. T. ir R. M. teiginiai, kad UAB „Š.“ brokui taisyti buvo pasamdyta kita įmonė – UAB „B. P.“, kadangi šios įmonės direktorius P. G. nurodė, kad jie objekte Laisvės pr. 77 jokių trūkumų netaisė, o atliko naujus tinkavimo ir kitokio pobūdžio darbus. Be to, kaip matyti sutartis tarp UAB „B. P.“ ir UAB „R.“ buvo sudaryta tik 2009-06-18 (2 t., b. l. 120-121), t. y. jau po to, kai atliktus darbus užsakovui perdavė UAB „Š.“. Taigi, visų šių aptartų duomenų pagrindu galima daryti neginčijamą išvadą, kad UAB „Š.“ tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir darbų perdavimo metu UAB „S.“ atstovas R. T. juos ne tik priėmė, tačiau ir neturėjo jokių priekaištų dėl darbų atlikimo laiko ir kokybės, o versija dėl UAB „Š.“ netinkamo sutarties įvykdymo atsirado tik vėliau apklausiant kaltinamuosius.

R. T. duodamas parodymus apie įmonės „S.“ pardavimą D. A. nurodė, kad jis iš viso turėjo dvi įmones – UAB „R.“ ir UAB „S.“. Kadangi pastaroji buvo neatestuota, nusprendė ją 2009 m. parduoti. Tuomet jis per pažįstamus pasiūlė įmonę D. A., kuris sutiko ir įmonę įsigijo iš jo už 2000 Lt. Buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, D. A. buvo paskiras naujuoju direktoriumi, o jis pats mėnesiui laiko perėjo dirbti komercijos direktoriumi tam, kad tinkamai perduotų darbus naujajam direktoriui. Apie įmonės perleidimą ir naujo direktoriaus paskyrimą jis pats informavo UAB „Š.“. R. T. teigimu D. A. buvo perduoti visi įmonės „S.“ dokumentai, be to, teigė, kad D. A. realiai perėmė įmonės valdymą ir vykdė veiklą. Tačiau ir šie kaltinamojo teiginiai bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Savo apklausose kaltinamasis D. A. parodė, kad R. T. per pažįstamą K. I. pasiūlė jam tapti laikinu UAB „S.“ vadovu. Sakė, kad jam nieko daryti nereikės tik pasirašinėti jam pateiktus dokumentus, žadėjo už tai sumokėti. Kadangi jis tuo metu neturėjo jokio darbo, trūko pinigų, sutiko. Visus įmonės pardavimo dokumentus surašė R. T., o jis juos tik pasirašė, be to, pamena, kad buvo nuvažiavęs į VĮ „Registrų centras“. Teigė, kad jis R. T. už įmonės akcijas jokių pinigų nemokėjo. Kaltinamojo D. A. teigimu, jis tikslo pirkti įmonę ir vykdyti jos veiklą neturėjo. Po įmonės pardavimo jis su R. T. dar buvo susitikęs keletą kartų, tuomet R. T. jam davė pasirašyti įvairius dokumentus. Kad R. T. nesiekė realiai parduoti įmonės „S.“, o tik ieškojo formalaus direktoriaus matyti ir iš teisme pagarsintų liudytojo K. I. parodymų. Jose liudytojas teigė, kad R. T. jo prašė surasti žmogų, kuris laikinai sutiktų pabūti UAB „S.“ direktoriumi, sakė, kad šiam asmeniui nieko daryti nereikėtų, realiai įmonei toliau vadovautų R. T.. Taigi, D. A. ir K. I. parodymai paneigia R. T. versiją, kad jis siekė iš tikrųjų parduoti įmonę ir perleisti jos valdymą naujajam direktoriui.

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-589-696/2015, 2K-613-696/2015, 2K-62-696/2016). Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai be jokio teisinio pagrindo įgyjamas turtas, nepaliekant turto savininkui tolygaus piniginio ar turtinio ekvivalento. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar turtinės prievolės išvengimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančio privalomai vykdytiną sprendimą, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, turto vertės arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar valdymui adekvačiai neatlyginant už gautą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462/2013).

Vienas esminių sukčiavimo požymių yra apgaulė, kuri šiuo atveju pasireiškia UAB „Š.“ atstovų suklaidinimu apie objekto Laisvės pr. tikruosius darbų vykdytojus, bet ir sudarydami apsimestinį akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, taip apsunkindami kreditoriui galimybę vėliau atkurti savo pažeistas teises. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutartis tarp UAB „S.“, kurios vienintelis akcininkas R. T., ir UAB „Š.“ buvo pasirašyta 2009-03-26. Sutarties objektas – vidaus tinkavimo darbų atlikimas objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje. Šio objekto užsakovas UAB „A.“ 2009-03-30 dėl tų pačių darbų sudarė sutartį su subrangovu UAB „R.“, kurios vienintelis akcininkas taip pat R. T.. Vadinasi, žinant, kad UAB „A.“ susitarė su UAB „R.“, o UAB „S.“ dėl tų pačių darbų tame pačiame objekte sudarė sutartį su UAB „Š.“, išeitų logiška išvada, kad tarp UAB „R.“ ir UAB „S.“ turėjo būti sudaryta analogiška rangos darbų sutartis. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos tokia sutartis tarp šių įmonių sudaryta nebuvo. Nors apklausti kaltinamieji R. T. ir R. M. tvirtino, kad ji tikrai buvo sudaryta, tačiau nei konkrečių sutarties sudarymo aplinkybių (pvz. kada buvo sudaryta, kas ją pasirašė), nei pačios sutarties kaltinamieji pateikti negalėjo. Apklaustas liudytojas V. Č. teigė žinojęs, kad objekto generalinis rangovas yra UAB „A.“, tačiau tik po to, kai negavęs atsiskaitymo pradėjo aiškintis situaciją, sužinojo, kad UAB „S.“ jokių sutartinių įsipareigojimų atlikti darbus minėtame objekte neturėjo, ką patvirtino ir byloje apklausti UAB „A.“ dirbę asmenys G. Č., N. K., E. L. (šioje dalyje tikslesni jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu). Taigi, R. T. ir R. M. tyčia nesudarė sutarties tarp UAB „S.“ ir UAB „R.“ siekdami vienintelio tikslo – kad vėliau šios sutarties pagrindu UAB „R.“ nekiltų prievolė atsiskaityti su UAB „S.“.

Be to, siekį suklaidinti V. Č. rodo ir apsimestinis UAB „S.“ akcijų pardavimas, bei naujo direktoriaus paskyrimas. Kaltinamasis D. A. visiškai pripažino savo kaltę dėl netikros 2009-04-05 UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagaminimo, jos laikymo, bei netikro 2009-03-31 UAB „S.“ vienintelio akcininko R. T. sprendimo skirti D. A. nuo 2009-04-01 įmonės direktoriumi, o R. T. komercijos direktoriumi panaudojimo VĮ „Registrų centras“. D. A. parodymais nustatyta, kad jis nei tikslo, nei siekio įsigyti UAB „S.“ akcijas ar tapti jos direktoriumi neturėjo, R. T. neneigė, kad turi kažkokių problemų ir todėl jam reikia laikinai įmonę perrašyti kito asmens vardu, sakė, kad jam reiks tik pasirašyti dokumentus, už tai pažadėjo mokėti 300-400 Lt atlyginimą per mėnesį. Kaip nurodė kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu, pirmasis jo ir R. T. susitikimas įvyko 2009 m. kovo – balandžio mėnesį. Vėliau jis su R. T. ir R. M. susitiko dar keletą kartų, tuomet R. T. jam duodavo pasirašyti įvairius dokumentus. Be to, vieną kartą kartu vyko į VĮ „Registrų centras“, kur pasirašė dokumentą, patvirtinantį, kad jis perka įmonės akcijas. Teismas jau pripažino, kad netikėti tokiais kaltinamojo parodymais nėra pagrindo. Kaip žinia, sutartis tarp UAB „S.“ ir UAB „Š.“ buvo sudaryta 2009-03-26, priedas prie sutarties 2009-04-01. Tuo tarpu 2009-03-31, t. y. jau po 5 dienų nuo sutarties sudarymo, vienintelio akcininko R. T. sprendimu nuo 2009-04-01 į įmonės direktoriaus pareigas paskiriamas D. A., o R. T. iš direktoriaus pareigų pereina dirbti komercijos direktoriumi, o 2009-04-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi 100 procentų įmonės akcijų R. T. parduoda D. A.. UAB „Š.“ vadovavęs V. Č. nurodė, kad apie įmonės pardavimą jis sužinojo tik 2009 m. birželį, kai atvyko perduoti galutinai atliktų darbų į objektą. Taigi R. T. ir po visiško įmonės perleidimo ir toliau elgėsi kaip tikrasis įmonės savininkas, realiai tvarkė visus įmonės reikalus, bendravo su UAB „Š.“ atstovais, neinformavo jų apie įmonės vadovybės pasikeitimus. Todėl sunkiai tikėtina situacija, kad realiu įmonės vadovu siekęs būti D. A. būtų leidęs taip elgtis buvusiam įmonės akcininkui ir visiškai nesidomėtų naujai įsigytos įmonės veikla. Priešingai, iš D. A. byloje esančios charakteristikos matyti, kad jis buvo parankus asmuo R. T. ir R. M. siekiui formaliai perleisti įmonės valdymą, kadangi jis niekur nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, buvo baigęs tik 9 klases, todėl buvo lengva juo manipuliuoti pažadant mokėti atlyginimą. Taigi visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, kad buvo sudarytas apsimestinis įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sandoris, o to tikslas buvo išvengti bet kokios galimos asmeninės atsakomybės, be to, apsimestinio sandorio sudarymo laikas patvirtina ir tą aplinkybę, kad siekis išvengti vėliau prievolės atsiskaityti su rangovu buvo apgalvotas dar iki rangos sutarties su UAB „Š.“ sudarymo momento.

Be to, susipažinus su byloje esančia specialisto išvada, bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, kad kaltinamieji jau nuo pat sutarties su UAB „Š.“ sudarymo dienos tikslo atsiskaityti su kreditoriumi neturėjo, kadangi įmonės veiklą nuo 2009 m. vasario mėnesio akivaizdžiai organizavo taip, kad ji liktų ne tik nemoki, tačiau ir jos veikla būtų nebevykdoma. Iš byloje esančios pažymos apie įmonės darbuotojus (5 t., b. l. 4-5) matyti, kad 2009 m. į darbą buvo priimtas tik D. A., o iki 2009 m. birželio mėnesio įmonėje, išskyrus tą patį D. A., jau nei vienas darbuotas nebedirbo. Byloje yra pateikta 2009-01-06 statybos rangos sutartis tarp UAB „A.“ ir UAB „S.“, pagal kurią tame pačiame Laisvės pr. 77 objekte UAB „S.“ įsipareigojo iki 2009-02-28 atlikti fasado darbus (3 t., b. l. 33-35), tačiau kaip matyti iš UAB „A.“ pateikto rašto, ši rangos sutartis nebuvo vykdoma (3 t., b. l. 53), o 2009-03-02 tuos pačius fasado darbus už identišką kainą įsipareigojo įvykdyti UAB „R.“ (3 t., b. l. 70-74). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. L. nurodė, kad fasado darbų atlikimo sutartis UAB „R.“ vardu buvo perrašyta ne jų, o R. T. iniciatyva. Kaip matyti jau po kelių dienų 2009-03-06 tarp UAB „R.“ ir UAB „S.“ sudaroma tų pačių fasado įrengimo darbų atlikimo sutartis, tačiau nenurodant nei konkrečios darbų kainos, nei terminų (10 t., b. l. 8-11). Kaip galima suprasti tiek iš paties kaltinamojo R. T. parodymų, tiek iš byloje esančių įmonės dokumentų daugiau jokių sutarčių dėl paslaugų/prekių įsigijimo ar pardavimo UAB „S.“ tuo laikotarpiu taip pat neturėjo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui jokie UAB „S.“ grynųjų pinigų apskaitos, kasos dokumentai, apskaitos registrai, finansinės ataskaitos pateiktos nebuvo. Be to, nebuvo pateikti ir UAB „R.“ apskaitos dokumentai. Tačiau specialistė savo paaiškinime nurodė, kad pagal tyrimui pateiktą UAB „R.“ 2009-2010 laikotarpio sąskaitų aktyvumo ataskaitą ir VMI 2010-06-18 operatyvinio patikrinimo pažymoje Nr. (21.26)-448-1001 pateiktą informaciją UAB „S.“ 2009-2010 metais išrašė bendrovei „R.“ 4 PVM sąskaitas faktūras: 2009-03-27 PVM sąskaitą-faktūrą STA NR 00277 už 30 000 Lt (dėl 4 stovėjimo aikštelių pardavimo), 2009-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00278 už 150 629,71 Lt (dėl statybos darbų pardavimo), 2009-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00279 už 21 761,24 Lt (dėl statybinių medžiagų pardavimo), 2009-05-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00183 už 71 230,72 Lt (dėl lengvųjų automobilių pardavimo). Pagal UAB „R.“ 2009-2010 metų sąskaitų aktyvumo ataskaitą UAB „R.“ direktorius R. M. pagal 2009-04-30 pinigų priėmimo kvitą SAA Nr. 3016674 sumokėjo UAB „S.“ 172 390,95 Lt, jame nurodyta, kad mokama pagal PVM sąskaitas-faktūras STA Nr. 00278 ir STA Nr. 00279 (už subrangos darbus bei statybines medžiagas), be to, matyti, kad už pinigų gavimą pasirašė D. A.. Išeitų, kad UAB „S.“ 2009-04-30 buvo gavusi atsiskaitymų pagal ankstesnes sutartis. Tačiau byloje nustatyta, kad D. A. jokių pinigų, ar turto kaip įmonės „S.“ vadovas nėra gavęs, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad šie pinigai apskritai niekam nebuvo sumokėti, arba jie buvo išmokėti byloje nenustatytiems asmenims. Kad UAB „R.“ neatliko jokių mokėjimų UAB „S.“ už atliktus tinkavimo darbus neneigia ir patys kaltinamieji R. T. su R. M.. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti UAB „S.“ apskaitos dokumentai nebuvo galima nustatyti, kokį turtą ši įmonė turėjo 2009 m. birželio 15 d. – 2009 m. liepos 14 d. laikotarpiu ir ar galėjo ji atsiskaityti su UAB „Š.“ už atliktus darbus. Tačiau bent jau iš Lietuvos bankų pateiktos informacijos apie UAB „S.“ turėtas sąskaitas bankuose matyti, kad finansinių galimybių atsiskaityti su UAB „Š.“ įmonė neturėjo, kadangi vienoje jų likutis 2009-06-01 buvo 980 Lt, o kitoje 2009-02-10 – 1,40 Lt. Taigi, visų šių motyvų pagrindu pasitvirtina kaltinime nurodyti teiginiai, kad R. T. ir R. M. sąmoningai sudarė tokią situaciją, kad UAB „S.“ atsiskaitymo su kreditoriumi metu galimybių atsiskaityti neturėjo.

Sukčiavimą R. T. ir R. M. yra kaltinami padarę bendrais veiksmas. R. M. ir jo gynėjas siekdami išteisinimo teigė, kad kaltinime aprašyti R. T. inkriminuoti veiksmai, tuo tarpu R. M. atliktų neteisėtų veiksmų nėra. Gynėjas savo baigiamojoje kalboje teigė, kad R. M. nors ir buvo UAB „R.“ direktorius, tačiau atliko daugiau techninio pobūdžio darbus, o realiai įmonei vadovavo ir sprendimus priimdavo vienintelis akcininkas R. T.. Tačiau įvertinus paties R. M., D. A., liudytojų parodymus, tokie kaltinamojo ir jo gynėjo teiginiai sunkiai įtikinami. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad duodamas parodymus R. M. teigė, kad dirbdamas UAB „S.“ jis iš tikrųjų vykdė daugiau techninio pobūdžio darbus (vykdė darbų priežiūrą, buvo atsakingas už medžiagų pirkimą, darbuotojų apmokymą), tačiau tapęs UAB „R.“ direktoriumi jis tvirtino vykdęs visas pareigas tenkančias įmonės vadovui – bendravo su rangovais, vykdė buhalterinių dokumentų priežiūrą, sudarinėjo sutartis. Taigi išeitų, kad pats R. M. nelaikė savęs direktoriumi „dėl akių“ ir kad įmonei faktiškai vadovavo R. T.. Tą iš dalies patvirtino ir UAB „R.“ buhalteriją tvarkiusi N. Š., pasak kurios apskaitos dokumentus jai pristatydavo įmonės vadovai R. T. arba R. M.. Tuo tarpu iš liudytojų N. K., E. L., G. Č., V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad vieni liudytojai kaltinamuosius pažinojo, kaip UAB „S.“ atstovus (V. Č.) (pažymėtina, kad tuo metu R. M. UAB „S.“ faktiškai nebedirbo), kiti (N. K. ir V. Č.) – jau kaip UAB „R.“ atstovus, dar kiti (E. L.) kaip abiejų įmonių atstovus. Taigi, tokie liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad abu kaltinamieji su užsakovo ir rangovo atstovais bendravo abu kartu, nepriklausomai nuo to, su kuria iš įmonių buvo sudaryta sutartis. Vadinasi, galima daryti ir kitą išvadą, kad jų veikla buvo tarpusavyje suderinta, ir kad jie žinojo apie vienas kito veiksmus ir ketinimus.

Kad R. M. kartu su R. T. veikė kartu ir iš anksto apgalvojo panaudoti apgaulę prieš UAB „Š.“ patvirtina ir sutarties tarp UAB „S.“ ir UAB „R.“ nesudarymas. Nors R. M. ir R. T. ir tvirtino, kad ji buvo pasirašyta, tačiau teismas jau pripažino, kad tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atitinkamai tai leidžia konstatuoti, kad R. M., kaip UAB „R.“ direktorius, negalėjo nesuprasti, kad darbus objekte perleido vykdyti UAB „S.“ be jokio teisinio pagrindo ir kad vėliau ši įmonė negalės nukreipti reikalavimo teisės į UAB „R.“. Be to, kad R. M. ne tik žinojo, bet ir prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos, patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti prieštaringi ir melagingi parodymai. Kaip jau buvo aptarta ankščiau kaltinamasis pirmoje apklausoje tvirtino, kad UAB „Š.“ tinkamai atliko darbus ir perdavė juos UAB „S.“, o jis būdamas UAB „R.“ direktoriumi juos perėmė iš UAB „S.“ direktoriaus D. A., tačiau jau vėlesnėse apklausose, tame tarpe ir teisme, davė suderintus su R. T. parodymus apie tai, kad sutarties UAB „Š.“ tinkamai taip ir neįvykdė. Be to, akivaizdu, kad R. M. negalėjo perimti darbų iš D. A., kadangi D. A. net nėra buvęs objekte ir dėl to, kad tai buvo fiktyvus įmonės vadovas ir R. M. tai buvo žinoma, kadangi D. A. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris ne kartą buvo kartu su R. T. jam pasirašant dokumentus. Įvertinus tai teismas pripažįsta, kad nors R. M. veiksmai nebuvo tokie aktyvūs kaip R. T., tačiau jie vykdydami nusikalstamą veiką veikė kartu.

Pažymėtina, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka turtinės prievolės neįvykdymo sutartu laiku fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas pasunkėtų, pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės, tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2014, 2K-133/2010). Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad UAB „Š.“ atstovų suklaidinimas buvo esminis ir lemiamas, kadangi žinodami, kad UAB „S.“ jokių sutarčių vykdyti darbus objekte neturi, finansinių išteklių, turto, atsiskaityti taip pat neturi, be to, tai, kad ji bus perleista kitam asmeniui tik siekiant vienintelio tikslo – pasislėpti nuo būsimos pareigos atsiskaityti, sutarties sudariusi ir darbų objekte nebūtų vykdžiusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš pradžių UAB „Š.“ siekė savo teises ginti civilinės teisės priemonėmis, tačiau tik vėliau nepavykus to padaryti civilinio proceso tvarka, bei paaiškėjus, kad UAB „S.“ atstovai nebuvo sąžiningi prieš sudarant sutartį, kreditoriaus atstovai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Pažymėtina ir tai, kad tik atlikus tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, kaip tai, kad įmonė buvo perleista apsimestinio sandorio pagrindu. Taigi, teismo manymu, iš kaltinamųjų R. T. ir R. M. pusės buvo atlikta viskas, kad įmonė „Š.“ savo teisių negalėtų atkurti civilinės teisės priemonėmis.

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad dėl to neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K-454/2012, 2K-589-696/2015, 2K-143-696/2015). Šiuo atveju teismui nekelia abejonių tai, kad R. T. ir R. M. dar prieš sudarydami sutartį su UAB „Š.“ suvokė nusikalstamą savo veiksmų pobūdį – tikslą išvengti turtinės prievolės ir siekė taip veikti. Tokią išvadą teismui leidžia daryti kaltinamųjų elgesys dar iki sutarties sudarymo, o būtent tai, kad jie tyčia nesudarė sutarties tarp UAB „R.“ ir UAB „S.“ dėl darbų objekte, žinodami, kad nesant sutarties nekils ir pareiga vėliau atsiskaityti, be to, dar iki sutarties sudarymo buvo ieškoma patiklaus, įgūdžių vadovauti ūkio subjektui neturinčio žmogaus, kuriam būtų galima perleisti įmonę, nebegebančią atsiskaityti su kreditoriais, o sudarius apsimestinį akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, bei perleidus įmonės valdymą šiam asmeniui, sąmoningai tai nuslėpė nuo kreditoriaus. Subjektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė atsiskleidžia ir per tai, kokiomis aplinkybėmis buvo realizuotas iš UAB „A.“ kaip atsiskaitymo priemonė gautas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad UAB „A.“ šį butą UAB „R.“ perdavė 2009-08-31 (8 tomas, b. l. 201), ir jau 2009-09-08 R. T. pardavė jį D. J. už 120 000 Lt, kai perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad buto pastatymo kaina yra 285 000 Lt, o jo rinkos vertė nurodyta 341 000 Lt. Apklausta D. J. parodė, kad R. T. reikalavo už butą atsiskaityti grynaisiais pinigais. R. T. aiškindamas buto pardavimo aplinkybes teigė, kad tuo metu buvo ekonominė krizė, butų kainos labai krito, o įmonei reikėjo pinigų, todėl ir buvo nuspręsta butą parduoti už mažesnę kainą. Iš esmės analogiškai aiškino ir R. M., tačiau teigė, kad jis šio buto pardavime apskritai nedalyvavo ir su tuo nėra susijęs. Tačiau specialistės padaryta išvada verčia abejoti tokiais kaltinamųjų teiginiais. Specialistė, atsakydama į klausimą kaip buvo panaudoti pinigai, gauti pardavus butą Nr. 33, nurodė, kad 2009-09-07 bendrovės „R.“ apskaitos registre „Kasa“ užfiksuotos 120 000 Lt kasos pajamos, gautos iš D. J. už parduotą butą, tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais buvo išmokėtos: R. M. (nors įmonėje UAB „R.“ nebedirbo nuo 2009-07-22), kaip atskaitingam asmeniui – 43 274,74 Lt (dengė bendrovės „R.“ įsiskolinimą) ir padengta R. T. paskola bendrovei – 76 725,26 Lt, tuo tarpu 25 000 Lt, D. J. sumokėti pagal 2009-08-11 kasos pajamų orderį REN Nr. 0044 apskaitos registre visai nėra užfiksuoti. Taigi, toks staigus nekilnojamojo turto realizavimas už kur kas mažesnę nei rinkos kainą, reikalavimas atsiskaityti grynaisiais, bei pinigų gavimo dieną jų išsidalinimas tarpusavyje leidžia teismui daryti išvadą, kad R. T. ir R. M. toliau įgyvendino iš anksto apgalvotą planą neatsiskaityti su UAB „Š.“.

Byloje nustatyta, kad UAB „R.“ už atliktus darbus laikotarpiu nuo 2009-05-29 iki 2009-07-22 UAB „A.“ išrašė 3 PVM sąskaitas-faktūras bendrai 189 760,52 Lt sumai. UAB „A.“ už šiuos darbus atsiskaitė pagal 2009-04-15, 2009-06-09 ir 2009-07-15 tarpusavio užskaitos aktus perleisdama bendrovei „R.“ du butus. Vieną jų (Nr. (duomenys neskelbtini), pagal statybos sutartį Nr. 4-b3) R. M., atstovaudamas UAB „R.“, 2009-05-28 pardavė E. L. ir R. P. L. už 145 000 Lt, kai jo rinkos vertė tuo metu buvo 272 000 Lt, o kitą (Nr. (duomenys neskelbtini), pagal statybos sutartį Nr. 1b-b15) 2009-09-08 R. T., atstovaudamas UAB „R.“, pardavė D. J. už 120 000 Lt, kai šio buto rinkos vertė buvo 341 000 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad gauti už butų pardavimą pinigai atsiskaitymui su UAB „S.“ panaudoti nebuvo. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad šie du butai buvo gauti pagal skirtingas sutartis: butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pagal sutartį Nr. 11/R017, t. y. už fasado darbų atlikimą objekte Laisvės pr. 77, Vilniuje, tuo tarpu butas Nr. (duomenys neskelbtini)– pagal sutartį Nr. 11/R20, t. y. už vidaus tinkavimo darbus tame pačiame objekte. Šiuo atveju sutiktina su R. M. ir jo gynėjo teiginiais, kad šios dvi sutartys ir atsiskaitymai pagal jas byloje yra painiojami. Kaltinime sutartis Nr. 11/R017 dėl fasado darbų atlikimo nėra minima, nėra aiškinamasi dėl jos sudarymo ir vykdymo aplinkybių, todėl teismo manymu nėra pagrindo pagal šią sutartį gautą atsiskaitymą įtraukti į kaltinimą. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas šalinant iš kaltinimo buto Nr. 3 perleidimo UAB „R.“ ir jo pardavimo aplinkybes.

Taigi, visų šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad R. T. ir R. M. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad panaudodami apgaulę išvengė didelės vertės – 103 843,81 Lt turtinės prievolės atsiskaityti su UAB „Š.“ už jos atliktus darbus.

Dėl netikrų UAB „S.“ dokumentų pagaminimo, jų laikymo ir panaudojimo

R. T. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas dėl netikro 2009-03-31 UAB „S.“ vienintelio akcininko sprendimo pagaminimo (BK 300 straipsnio 1 dalis), dėl šio dokumento panaudojimo kaltinamas ir D. A. (BK 300 straipsnio 1 dalis), bei R. T. ir D. A. kartu yra kaltinami pagaminę netikrą dokumentą – 2009-04-05 UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurį D. A. dar ir laikė (BK 300 straipsnio 1 dalis).

BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-01-12 savo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-19-942/2017 išaiškino, kad teisės doktrinoje yra vartojamas simuliacijos terminas. Tai tokia situacija, kai turėdamos tikslą paslėpti savo tikruosius ketinimus šalys dėl to paties dalyko sudaro du susitarimus: vienas yra matomas, išorinis, tačiau melagingas, neatitinkantis tikrųjų šalių ketinimų, kitas – įtvirtinantis tikrąją šalių valią, bet slaptas. Simuliacijos mechanizmas pasižymi tuo, kad tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko sudaromi du sandoriai ir slepiamas sandoris prieštarauja matomam. Simuliacija – tai sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, kuriuo dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kreditorių, teises. Tačiau sukčiavimas ar apgaulė nėra būtinas simuliacijos elementas. Simuliacija gali turėti tikslą, kuris yra moraliai neutralus. Simuliacija pati savaime nėra negaliojimo pagrindas (negaliojimo priežastis), jeigu ja nesiekiama apgaulingų ar neteisėtų tikslų, tačiau jeigu tokių tikslų siekiama – sutartis gali būti pripažinta neteisėta.

Civilinėje teisėje skiriami tariami sandoriai (fiktyvūs) ir apsimestiniai sandoriai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba tiksliau – tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių – CK 1.86 straipsnis), apsimestinių sandorių atveju – tikroji šalių valia paslėpta po jos fikcija (sutartis sudaroma tikslu pridengti kitą sutartį – CK 1.87 straipsnis). CK normos, reglamentuojančios tariamus ir apsimestinius sandorius, yra įtvirtintos sandorių negaliojimo skyriuje, fiktyvumas laikomas sandorių negaliojimo pagrindu.

Pažymėtina, kad dalis šioje baudžiamojoje byloje R. T. ir R. M. padarytų veiksmų sukčiavimo grandinėje (dėl apgaulės išvengiant didelės vertės turtinės prievolės UAB „Š.“ atžvilgiu) jau buvo atlikti iki dokumentuose (UAB „S.“ vienintelio akcininko sprendimo ir UAB „S.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje) įtvirtintos apsimestinės informacijos momento, t. y. apsimestinis sandoris tarp R. T. ir D. A. buvo tik pridengtas šiais dokumentais, siekiant išvengti asmeninės R. T. atsakomybės ir ją perkeliant D. A.. Taigi, tokiam sukčiavimo būdui nėra būtinas netikrų dokumentų pagaminimas. Tai, kad sandoris apsimestinis, nedaro jo suklastotu. Be to, jis neturėjo jokios įtakos UAB „S.“ įsipareigojimams UAB „Š.“, kadangi net ir po akcijų perleidimo prievolė šiam kreditoriui liko, prievolės dydis nepakito. Akcininko pakeitimas negali turėti įtakos nei UAB „Š.“ prievolės dydžiui, nei struktūrai.

Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad sandoris, nors ir apsimestinis, tarp R. T. ir D. A. realiai buvo. Kadangi tai patvirtino abu kaltinamieji, byloje yra jų pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, vienintelio įmonės akcininko sprendimas su D. A. parašu, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šios sutarties pagrindu buvo pakeisti duomenys Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad 2009-03-31 UAB „S.“ vienintelio akcininko sprendime dėl D. A. paskyrimo bendrovės direktoriumi, ar tarp R. T. ir D. A. pasirašytoje 2009-04-05 bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta kokia nors melaginga informacija BK 300 straipsnio prasme. Dėl to nagrinėjamu atveju BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – nusikalstamos veikos dalyko – buvimas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai R. T. ir D. A. išteisintini dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl UAB „R.“ netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo

R. T. taip pat inkriminuota nusikalstama veika dėl UAB „R.“ dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo. Byloje nustatyta, kad R. T. ir B. G., kurio atžvilgiu byla buvo nutraukta jam mirus, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-02-28, tiksliau nenustatytu laiku, ir tiksliai nenustatytoje vietoje surašė ir pasirašė šiuos dokumentus: 2011-04-02 UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią B. G. iš R. T. už 5 000 Lt įsigijo 100 procentų UAB „R.“ akcijų, 2011-04-10 UAB „R.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01, kuriame nurodyta, kad B. G. perėmė visus turimus 2007, 2008, 2008, 2010 metų UAB „R.“ dokumentus, surašė ir B. G. davė pasirašyti 2012-02-15 UAB „R.“ visų akcijų savininko sprendimą, kuriame nurodyta, kad B. G., kaip vienintelis UAB „R.“ akcininkas, nutarė nuo 2012-02-24 atleisti R. T. iš UAB „R.“ direktoriaus pareigų ir nuo 2012-02-24 UAB „R.“ direktoriumi skirti B. G., 2012-02-24 UAB „R.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 02, pagal kurį B. G. perėmė visus turimus 2011 ir 2012 metų UAB „R.“ dokumentus, po ko šiuos dokumentus R. T. 2012-06-21 pateikė ikiteisminį tyrimą vykdžiusiai tyrėjai.

R. T. duodamas parodymus apie šią nusikalstamą veiką patvirtino, kad surašė ir pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau neigdamas savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos teigė, kad B. G. iš tikrųjų norėjo įsigyti jo įmonę „R.“ ir toliau vystyti jos veiklą. Kaltinamojo teigimu jų sandoris dėl akcijų pardavimo nebuvo apsimestinis, jis naujajam įmonės savininkui perdavė visus įmonės dokumentus. Nurodyti tiksliai, kiek B. G. sumokėjo už įsigytas akcijas, kaltinamasis negalėjo. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai visiškai prieštarauja byloje pagarsintiems B. G. parodymams. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu B. G. parodė, kad jis R. T. buvo jo pažįstamas, kartą jis pasiūlė jam 40-50 tūkstančių litų už tai, kad jis (B. G.) laikinai 3-4 mėnesiams pabūtų jo įmonės „R.“ direktoriumi ir akcininku. Kadangi jo sveikatos būklė buvo labai sunki, jam reikėjo didelės pinigų sumos operacijai, jis sutiko su R. T. pasiūlymu. Tuomet R. T. suruošė dokumentus, jie nuvažiavo į VĮ „Registrų centras“, kur pasirašė, kad įsigyja UAB „R.“ akcijas iš R. T., be to, kad tampa šios įmonės direktoriumi. B. G. taip pat patvirtino, kad nors realiu įmonės vadovu ir toliau buvo R. T., tačiau jam kaltinamasis duodavo pasirašyti kaltinime minimus dokumentus, už tai R. T. jam papildomai mokėjo premijas. Kada tiksliai jis pasirašė dokumentus, negalėjo nurodyti, tačiau tvirtino, kad jų negalėjo pasirašyti 2011-04-02 ir 2011-04-10, kadangi tuo metu buvo sulaikytas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. B. G. taip pat parodė, kad po kiek laiko jam kaip įmonės vadovui pradėjo siųsti dideles sąskaitas, tuomet R. T. paprašė jo surasti naują pirkėją ir taip įmone „atsikratyti“. Jis sutiko ir pasiūlė įmonės akcijas N. P., kuris jas ir nupirko, už ką B. G. sumokėjo jam 1000 litų. Teismas netikėti tokiais B. G. parodymais neturi pagrindo, kadangi jo parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtino ir byloje apklaustas N. P., be to, byloje yra išrašas iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kad B. G. nuo 2011-04-01 iki 2011-04-29 buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (11 t., b. l. 85). Be to, kaip matyti, B. G. parodymai sutampa su D. A. nurodytomis aplinkybėmis apie įmonės įsigijimą, t. y. kad R. T. pats ieškojo kam perrašyti įmones, sumokėdavo už akcijų pardavimą, žadėdavo, kad tai tik laikinai, vėliau duodavo pasirašyti įmonių dokumentus. Žinant, kad B. G. su D. A. vienas kito nepažinojo, jų veikos buvo padarytos skirtingu metu, mažai tikėtina, kad jų parodymai sutapo atsitiktinai. Be to, kaip matyti B. G. irgi buvo pasirinktas ne atsitiktinai: jis niekur nedirbo, turėjo rimtų sveikatos problemų (jam buvo nustatytas 20 procentų darbingumas), nuo 2010-02-24 buvo įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Priešingai, tai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad R. T. abi savo įmones skirtingais laikotarpiais pardavė sudarydamas apsimestinius sandorius.

Kita vertus šis netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo atvejis yra beveik identiškas ankščiau aptartam atvejui, kuomet buvo sudaryta analogiška sutartis dėl UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo, vienintelio akcininko sprendimo dėl direktoriaus pakeitimo. Šiuo atveju taip pat pripažintina, kad nors akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo-priėmimo aktai, akcininko sprendimas dėl direktoriaus pasikeitimo buvo realūs, juose yra kaltinamųjų tikri parašai, jie sukėlė iš to sekančias pasekmes, kadangi buvo pakeisti duomenys Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju visgi nustatyta, kad į du iš keturių kaltinime inkriminuotų dokumentų buvo įrašyta melaginga informacija. UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ji buvo pasirašyta 2011-04-02, be to, dokumentų priėmimo-perdavimo akte Nr. 01 nurodyta, kad dokumentas sudarytas ir pasirašytas 2011-04-10, tačiau kaip matyti iš B. G. parodymų, bei išrašo iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, tomis dienomis šių dokumentų B. G. pasirašyti negalėjo, kadangi jis buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Atitinkamai R. T. veiksmai, kuomet jis suruošė 2011-04-02 UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, bei 2011-04-10 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01, kuriuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie akcijų pirkimą-pardavimą sutarties sudarymo datą, bei įmonės dokumentų perdavimo datą, šių dokumentų pasirašymas, o vėliau ir jų panaudojimas atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Tačiau iš kaltinimo šalintinas 2012-02-15 UAB „R.“ visų akcijų savininko sprendimo, kuriame nurodyta, kad B. G., kaip vienintelis UAB „R.“ akcininkas, nutarė nuo 2012-02-24 atleisti R. T. iš UAB „R.“ direktoriaus pareigų ir direktoriumi skirti B. G., bei 2012-02-24 UAB „R.“ dokumentų priėmimo-perdavimo akto Nr. 02, pagal kurį B. G. perėmė visus turimus 2011 ir 2012 metų UAB „R.“ dokumentus, pagaminimas, bei šių dokumentų panaudojimas, nenustačius, kad juose buvo įrašyta melaginga informacija BK 300 straipsnio 1 dalies prasme.

Dėl UAB „S.“ ir UAB „R.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

R. T. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, viena jų dėl UAB „S.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, kita – dėl UAB „R.“. R. T. inkriminuota tai, kad jis nuo 2006-10-11 iki 2009-04-01 eidamas UAB „S.“, bei nuo 2009-02-23 iki 2012-02-15 eidamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas, 2009 m. pradžioje balandžio-gegužės mėnesiais nenustatytose vietose paslėpė arba sunaikino šių įmonių apskaitos dokumentus, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-10-11 iki 2009-07-14, bei atitinkamai nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-07-22 iki 2010-12-31 ir visiškai negalima nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-02-15.

BK 222 straipsnis yra blanketinė norma, vadinasi siekiant pripažinti asmenį šios nusikalstamos veikos padarymu, būtina konkrečiai nustatyti, kokias teisės normas tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą jis pažeidė. R. T. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (toliau – BAĮ) nuostatas:

- 19 straipsnio 1 dalies nuostatas – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“;

- 19 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“;

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakyme Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ numatyta, kad “uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščiu; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas”.

Įvertinus kaltinamojo parodymus dėl šių nusikalstamų veikų padarymo matyti, kad R. T. savo kaltę neigia teigdamas, kad abi įmonės skirtingais laikotarpiais buvo oficialiai parduotos, įmonių valdymą buvo perėmę kiti asmenys (D. A. ir B. G., vėliau N. P.), jiems buvo perduoti visi su įmonių veikla susiję dokumentai, todėl jis negali nurodyti, kodėl jie nebuvo pateikti tyrimo metu. Tačiau jau iš ankščiau ištirtų įrodymų (kaltinamųjų D. A., B. G., N. P., liudytojo K. I. parodymais) teismas padarė išvadą, kad D. A., B. G. ir N. P. buvo fiktyvūs įmonių „S.“ ir „R.“ akcininkai bei vadovai, realiai įmonėms ir toliau vadovavo R. T.. Liudytoja O. G., dirbusi UAB „S.“ buhaltere, teigė, kad R. T. nurodymu ji parengė dokumentus dėl naujo direktoriaus priėmimo į darbą, be to, suruošė ir dokumentų perdavimo aktą, kurį kartu su visais segtuvais atidavė D. A.. Iš 2009-04-15 perdavimo – priėmimo akto matyti, kad tarp D. A. pateiktų dokumentų yra ir buhalteriniai dokumentai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu D. A. nurodė, kad jis buvo gavęs vieną segtuvą su įmonės „S.“ dokumentais, tačiau kokie tai buvo dokumentai, jis nesidomėjo, o vėliau perdavė juos ikiteisminio tyrimo pareigūnams (4 t., b. l. 108-154). Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp šių D. A. pateiktų dokumentų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra. Todėl pagrįstai galima konstatuoti, kad iš buhalterės gautus dokumentus perėmė ne D. A., o R. T..

Kaltinime dėl UAB „R.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo yra nurodyti du laikotarpiai, teigiama, kad nuo 2009-07-22 iki 2010-12-31 nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-02-15 visiškai negalima nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nuo 2009-02-23 iki 2010-12-31 UAB „R.“ apskaitą tvarkė N. Š.. Iš jos parodymų matyti, kad pirminius buhalterinius dokumentus jai pristatydavo R. M. ir R. T.. Vėliau nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį N. Š. nurodė dokumentus perdavusi naujajai buhalterei L. M., kuri apskaitą tvarkė nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio. Liudytoja L. M. patvirtino, kad gavo iš N. Š. dokumentus, tačiau teigė, kad jų buvo labai nedaug, tik už 2011 m. sausio mėnesį. Vėliau dokumentus jai pristatydavo direktorius R. T., tačiau jų buvo akivaizdžiai per mažai, jų nepakakdavo padengti įmonės išlaidų, todėl supratusi, kad taip dirbti negali, ji nusprendė išeiti iš darbo. Tuomet ji surašė dokumentų, kurie buvo pas ją, perdavimo aktą, tačiau R. T. jų iš jos taip ir neperėmė, o vėliau kratos metu jie buvo paimti iš jos buto. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu B. G. parodė, kad nors jis ir pasirašė visus jam R. T. perduotus dokumentus, tame tarpe ir 2011-04-10 bei 2012-02-24 priėmimo-perdavimo aktus Nr. 01 ir 02 (9 t., b. l. 147, 148), tačiau realiai jis tokių dokumentų iš kaltinamojo negavo, R. T. jam buvo perdavęs tik įmonės antspaudą bei įstatus, kuriuos vėliau jis perdavė neva naujajam įmonės akcininkui ir direktoriui N. P., ką pastarasis irgi patvirtino. Taigi, įvertinus įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusių liudytojų, B. G. ir N. P. parodymus matyti, kad šie asmenys visų įmonės buhalterinių dokumentų neturėjo, todėl galima daryti išvadą, kad juos savo žinioje, kaip ir UAB „S.“ atveju, turėjo šiais laikotarpiais įmonei faktiškai vadovavęs kaltinamasis R. T..

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Specialisto išvadoje dalyje dėl UAB „S.“ buhalterinės apskaitos konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, kad tyrimui UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai pateikti nebuvo, nėra galimybės nustatyti 2006-10-11 – 2009-07-14 laikotarpio UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (5 klausimas).

Atitinkamai išvados dalyje dėl UAB „R.“ buhalterinės apskaitos nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Tyrimui pateikti tik 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai. Nustatyta, kad 2009-08-11 kasos pajamų orderis REN Nr. 00044 dėl 25 000 Lt kasos pajamų neapskaitytas bendrovės „R.“ apskaitos registre „Kasa“ ir tuo buvo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Dėl paminėtų priežasčių negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-07-22 – 2010-12-31 laikotarpį. Tyrimui UAB „R.“ nebuvo pateikti 2011-01-01 – 2012-02-15 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, todėl nėra galimybės nustatyti minėto laikotarpio UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Taigi, kaltinamasis, būdamas UAB „S.“ ir UAB „R.“ direktorius, bei žinodamas, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, sąmoningai paslėpė arba sunaikino UAB „S.“ ir UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Todėl R. T. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. T. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių vienas yra sunkus nusikaltimas, o trys – apysunkiai nusikaltimai, neteistas (11 t., b. l. 61), administracine tvarka nebaustas (11 t., b. l. 60), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (11 t., b. l. 174), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (11 t., b. l. 179), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (11 t., b. l. 176).

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. T. skiriant BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamas veikas, numatytas 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje piniginio pobūdžio bausmes – baudas. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, padarytos žalos dydį, kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, augina du nepilnamečius vaikus), į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Remiantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam skirtina mažesnė negu 4 metų laisvės atėmimo bausmė už tyčinį nusikaltimą), bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą teismas įvertina tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, dirba, augina du vaikus, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamojo resocializacija (kompleksinė pagalba, siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis R. M. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (11 t., b. l. 68), administracine tvarka nebaustas (11 t., b. l. 67), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (11 t., b. l. 173), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (11 t., b. l. 180), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (11 t., b. l. 175).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. M. skiriant BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, augina du mažamečius vaikus), į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, kaltinamajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, paskiriant įpareigojimus. Bylos duomenimis, kaltinamasis R. M. dirba, ankščiau neteistas, augina du mažamečius vaikus, yra susituokęs. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo R. M. resocializacija galima taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Šioje baudžiamojoje byloje UAB „Š.“ pateikė 30 075,25 eurų (103 843,81 Lt) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 29). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme paaiškėjo, kad UAB „Š.“ iškelta bankroto byla, todėl civilinio ieškovo interesus toliau atstovavo bankroto administratorius UAB „D.“ (12 t., b. l. 119, 120). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. eB2-375-343/2017 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Š.“ dar nėra išnagrinėta, vadinasi ši įmonė šiuo metu dar nėra bankrutavusi ir likviduota, todėl UAB „Š.“ civilinis ieškinys dėl 30 075,25 eurų (103 843,81 Lt) turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą solidariai iš abejų kaltinamųjų R. T. ir R. M..

R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (9 t., b. l. 172-173).

R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (10 t., b. l. 57-58).

D. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (10 t., b. l. 133).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas su optiniu disku, kuriame įrašyti dokumentai, susiję su kompiuterių ir USB rakto tyrimu, saugomas baudžiamojoje byloje (9 t., b. l. 126); nešiojamasis kompiuteris „HP Pavilion“, Nr. CNF8430KZ8, nešiojamasis kompiuteris „HP Pro Book, 4510s“, Nr. VC430EA#ABB, USB laikmena ir UAB „R.“ antspaudas, supakuoti į dėžę ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Centrinę daiktų saugojimo saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (9 t., b. l. 127-128). Byloje nėra nustatyta, kad R. T. gyvenamojoje vietoje rasti nešiojamieji kompiuteriai, bei USB raktas buvo panaudoti kaip nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė, todėl vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu jie gražintini savininkui R. T., tuo tarpu UAB „R.“ antspaudas, rastas N. P. gyvenamojoje vietoje, sunaikintinas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 50 MGL, t. y. 1883 eurų, dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „S.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo), padarymo ir paskirti jam bausmę – 150 MGL, t. y. 5649 eurų, dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „R.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo), padarymo ir paskirti jam bausmę – 150 MGL, t. y. 5649 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis R. T. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 300 MGL, t. y. 11 298 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu R. T. paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, tęsti darbą, taip pat įpareigojant jį per 2 metus atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. T., kad jam paskirta 300 MGL, t. y. 11 298 eurų, dydžio bauda turi būti sumokėta per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 (visuose bankuose įmokos kodas 6801). Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

R. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti:

jam nepadarius veikos, turinčios BK 300 straipsnio 1 dalies (dėl netikro 2009-03-31 UAB „S.“ vienintelio akcininko sprendimo pagaminimo), požymių;

jam nepadarius veikos, turinčios BK 300 straipsnio 1 dalies (dėl netikros 2009-04-05 UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagaminimo), požymių.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu R. M. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, tęsti darbą, taip pat įpareigojant jį per 2 metus atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. A. (D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti:

jam nepadarius veikos, turinčios BK 300 straipsnio 1 dalies (dėl netikros 2009-04-05 UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagaminimo ir laikymo), požymių;

jam nepadarius veikos, turinčios BK 300 straipsnio 1 dalies (dėl netikro 2009-03-31 UAB „S.“ vienintelio akcininko sprendimo panaudojimo), požymių.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Pilnai tenkinti UAB „Š.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Daliveta“, civilinį ieškinį ir solidariai iš R. T. ir R. M. priteisti UAB „Š.“ naudai 30 075,25 eurų (103 843,81 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Voką su optiniu disku, kuriame įrašyti dokumentai, susiję su kompiuterių ir USB rakto tyrimu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su kita bylos medžiaga.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion“, Nr. CNF8430KZ8, nešiojamąjį kompiuterį „HP Pro Book, 4510s“, Nr. VC430EA#ABB, USB laikmeną, saugomus Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. T..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, UAB „R.“ antspaudą, saugomą Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.