Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J., išnagrinėjęs K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos specialistas K. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad 2020 m. vasario 5 d. 22.00 val. Vilniaus pataisos namuose, Rasų g. 8, Vilniuje, 11350 X:6060570.0 Y:583724.0 kamerų tipo patalpose, atliekant kamerų techninės būklės patikrinimą, kurio metu kameroje Nr. 2 laikomiems nuteistiesiems buvo nurodyta išeiti į koridorių, nuteistasis K. J. išėjęs į koridorių savavališkai priėjo prie kameros Nr. 6 ir tarp durų staktos įkišo laišką, po ko 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistui priėjus prie nuteistojo K. J. ir paėmus laišką, kurį K. J. bandė perduoti kitam nuteistajam, ir paaiškinus K. J., kad perduoti bet kokius daiktus iš vienos kameros į kitą yra draudžiama, K. J. vartodamas necenzūrinius žodžius pradėjo grasinti 1-o SVS specialistui fiziniu susidorojimu, sakydamas: „tuoj kaip pisiu tau į galvą, kaip man tokie užpisa“, 1-o SVS specialistas šį grasinimą suprato kaip realų ir pavojingą jo sveikatai ir gyvybei. Tokiais veiksmais K. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodė nepageidaujantis būti pristatytas į bylos nagrinėjimą iš pataisos įstaigos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateikus prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.

ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

2020 m. vasario 5 d. K. J. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis per vakarinį patikrinimą ėjo pasiimti čiužinio, ir norėjo užkišti už durų laišką, kad rytoj jį būtinai išsiųstų, nes jo žmona guli ligoninėje ir jis nežino, kas jai nutiko. Jis pats yra bausmės izoliatoriuje ir negali išsiųsti laiško. Pareigūnas pamatęs, kad jis užkišinėja laišką į kitą kamerą, tą laišką paėmė iš jo. Jis prašė laišką atiduoti, bet pareigūnas laiško atiduoti nenorėjo, todėl nesusivaldęs pareigūną išvadino necenzūriniais keiksmažodžiais. Jam šeima brangesnė nei nerašyti įstatymai. Jis nenorėjo sužaloti ar kitaip įžeisti pareigūną. Tai buvo tik pykčio proveržis.

Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų J. Č., D. S., I. K. ir V. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2020 m. vasario 5 d. 22.00 val. kamerų tipo patalpose, atliekant kamerų techninės būklės patikrinimą, kameroje Nr. 2 nuobaudą atliekančiam drausmės grupės nuteistajam K. J., gim. 1993 m. ir 5-o būrio nuteistajam O. L. buvo nurodyta išeiti į koridorių. nuteistasis K. J. išėjęs į koridorių savavališkai priėjo prie kameros Nr. 6 ir tarp durų staktos įkišo laišką. 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas J. Č. (J. Č.) priėjo prie nuteistojo ir paėmė laišką, kurį nuteistasis K. J. bandė perduoti kitam nuteistajam. Nuteistasis K. J. pareikalavo specialisto J. Č. perduoti laišką nuteistajam, esančiam kitoje kameroje. Specialistas J. Č. paaiškino nuteistajam, kad perduoti bet kokius daiktus iš vienos kameros į kitą yra draudžiama. Nuteistasis K. J. pradėjo vartodamas necenzūrinius žodžius, grasinti J. Č. fiziniu susidorojimu, sakydamas: „tuoj kaip pisiu tau į galvą, kaip man tokie užpisa“.

O. L. 2020 m. vasario 12 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. vasario 5 d. 22 val. jį ir K. J. išvedė iš kameros. Tuo metu jis (K. J.) norėjo padėti laišką. Pareigūnas pamatęs tą laišką paėmė ir jie su K. J. apsižodžiavo. Kad K. J. grasintų fiziniu sumušimu pareigūnui, negirdėjo.

Dalyje dėl necenzūrine forma reiškiamo grasinimo suduoti pareigūnui 2020 m. vasario 17 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius K. J. veikoje BK 145 straipsnio 1 dalyje ar 287 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių.

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Jei nenustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų, atleidimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą kalėjimų departamentui pavaldžios pataisos įstaigos yra Teisingumo ministro valdymo srities statutinės įstaigos.

Pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1-2 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pagal 3 punktą nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Pagal pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18 punktą nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių; 18.5 punktas nustato, kad nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti.

BVK 142 straipsnio 1 dalis nustato, jog už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

Administracinio nusižengimo protokolas K. J. surašytas už tai, kad pataisos įstaigos statutiniam pareigūnui paėmus neteisėtai K. J. perduodamą laišką į kitą kamerą, šis išreiškė savo nepasitenkinimą necenzūrine forma - grasindamas: „tuoj kaip pisiu tau į galvą, kaip man tokie užpisa“.

Įžeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2013) gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t.y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Greta to, didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka: ar šie žodžiai buvo vartojami pareigūnų atžvilgiu pašalinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių. Darydami tokio pobūdžio veikas, dažnai asmenys būna neblaivūs. Tokiais atvejais svarbiomis tampa tokios detalės: ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar nebuvo kaltininkas išprovokuotas tokiam elgesiui ir pan.

Formuojamoje teismų praktikoje įžeidimo atveju, paprastai nenurodoma konkrečių faktų, neigiamai apibūdinančių nukentėjusįjį, tik neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Inkriminuojant tokio pobūdžio įžeidimą kaip pavojingą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga, Taigi, tokio pobūdžio byloje nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas negali būti sureikšminamas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. AN2-228-211/2020).

Teismas vertina, kad minėta nuteistojo fraze buvo ne siekiama įžeisti pareigūną, tačiau iš esmės tokia necenzūrine forma nuteistasis reiškė savo nepasitenkinimą, teismo vertinimu jis galiausiai pademonstravo savo kultūros stoką. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik necenzūrinio žodžio pavartojimas ar grasinimas nesudaro pareigūno garbės ir orumo įžeidimo sudėties. Šiuo atveju, atsižvelgiant į visus byloje esančius ir aukščiau aptartus duomenis, pataisos namų pareigūnui aptariamoje situacijoje pasakytas grasinimas „tuoj kaip pisiu“ ar frazė „kaip mane tokie užpisa“ savo apimtimi negali būti vertintinas įžeidžiančiu, nukreiptu į pareigūno asmenines savybes, kurio ištarimas galėtų užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 508 str. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra duomenų, kad minėtas grasinimas, nepagarbus kreipimasis būtų sukėlęs kokią nors aplinkinių reakciją pareigūno atžvilgiu.

Vadovaujantis aukščiau minėtomis BVK 110 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų nuostatomis, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto nuostatomis, toks K. J. elgesys turėtų būti vertinamas kaip bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas ir užtraukti jam drausminę atsakomybę pagal atitinkamus teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų baudimo už tokio pobūdžio pažeidimus tvarką.

Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog šioje byloje neįrodyta, kad K. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, todėl administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą K. J. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.