- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- AN2-228-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00857-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus pataisos namai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus pataisos namų direktoriaus (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla L. A. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Apylinkės teismo sprendimo esmė
1. L. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. vasario 7 d., 16.39 val., Vilniaus pataisos namuose, Rasų g. 8, Vilniuje, vartodamas necenzūrinius žodžius 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto atžvilgiu, pažemino statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą, o būtent: pataisos įstaigos statutiniam pareigūnui pareikalavus nutraukti neteisėtą bendravimą su kameroje buvusiais nuteistaisiais, šis išreiškė savo nepasitenkinimą necenzūrine forma – sakydamas: „Eik nachui, aš tave prilupsiu“, tai yra tokiais savo veiksmais L. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylą L. A. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad minėta nuteistojo fraze nebuvo siekiama įžeisti pareigūną, tačiau iš esmės šia fraze buvo atsisakyta vykdyti pareigūno reikalavimą bei pademonstruota bendravimo kultūros stoka. Teismas konstatavo, jog pats pareigūnas nurodė, kad tokia necenzūrine forma nuteistasis reiškė savo nepasitenkinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik necenzūrinio žodžio pavartojimas ar grasinimas nesudaro garbės ir orumo įžeidimo sudėties. Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į visus byloje esančius duomenis, pataisos namų pareigūnui aptariamoje situacijoje L. A. pasakyta necenzūrinė frazė savo apimtimi negali būti vertintinas įžeidžiančiu, nukreiptu į pareigūno asmenines savybes, kurios ištarimas galėtų užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai
3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-1063-1017-/2020 ir priimti naują nutarimą – pripažinti, kad L. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje ir paskirti jam baudą šio straipsnio sankcijos ribose.
4. Skunde nurodo, jog pareigūnas J. K. savo tarnybiniame pranešime akcentavo, kad nuteistojo L. A. pasakytus žodžius tuo metu ir esant tos situacijos kontekstui jis vertino būtent kaip siekį pažeminti jo, kaip uniformuoto statutinio pareigūno, vykdančio savo tarnybines funkcijas, garbę ir orumą, o ne kaip šiaip nuteistojo pasakytus bendro pobūdžio necenzūrinius žodžius. Juo labiau nuteistasis po necenzūrinių žodžių ištarimo pridūrė, kad „aš tave prilupsiu“, taip pademonstruodamas ir konkretizuodamas, kad jis visus šiuos žodžius nukreipia būtent konkretaus pareigūno atžvilgiu, o ne šiaip sau keikiasi dėl jam nepatikusio pareigūno duoto teisėto nurodymo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
5. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN 1-ojo SVS pareigūnai J. K. ir E. B. tarnybiniuose pranešimuose paaiškino įvykio aplinkybes, taip pat pabrėžė, kad L. A. pasakė necenzūrinius žodžius būtent J. K. atžvilgiu, kurie buvo įžeidžiantys. Nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog minėti pareigūnai yra suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti L. A. padarius nebūtą administracinį nusižengimą, todėl nėra jokio pagrindo ir priežasties netikėti šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Nenustatyta, kad pareigūnas J. K. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus nuteistojo L. A. atžvilgiu, kurie būtų galėję išprovokuoti ir sukelti tokią L. A. reakciją. Atvirkščiai, pareigūnui atliekant savo tarnybines pareigas ir davus pareiškėjui teisėtą ir pagrįstą nurodymą nustoti neteisėtai bendrauti su kitais nuteistaisiais, esančiais kameroje, nuteistasis L. A., nuspręsdamas išlieti savo nepasitenkinimą, vartodamas necenzūrinius ir grasinamojo pobūdžio žodžius pareigūno atžvilgiu, pažemino jo garbę ir orumą.
6. Nurodo, jog teismui pateiktoje nuteistojo L. A. 2019-11-29 charakteristikoje Nr. 56-1519, nuteistasis L. A. charakterizuojamas išimtinai neigiamai – nuolat pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, už ką jam skiriamos drausminės nuobaudos. Charakteristikoje pabrėžiama, kad L. A. su administracijos atstovais dažniausiai būna netaktiškas ir nepagarbus, jam nepalankiose situacijose konfliktiškas, tai, pasak pareiškėjo, patvirtina iš informacinės sistemos Prisonis pateikti duomenys apie L. A. skirtas nuobaudas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į pareiškėjos skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutarimu nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą L. A. atžvilgiu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, nesant šio administracinio nusižengimo požymių, ANK nuostatų nepažeidė.
10. Pagal ANK 508 straipsnį atsako tas, kas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą.
11. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų, atleidimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą kalėjimų departamentui pavaldžios pataisos įstaigos yra Teisingumo ministro valdymo srities statutinės įstaigos.
12. Formuojamoje teismų praktikoje įžeidimo atveju, paprastai nenurodoma konkrečių faktų, neigiamai apibūdinančių nukentėjusįjį, tik neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Inkriminuojant tokio pobūdžio įžeidimą kaip pavojingą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga, Taigi, tokio pobūdžio byloje nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas negali būti sureikšminamas. Labai svarbus yra kitų įvykių aplinkybių objektyvus įvertinimas – būtent kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan., todėl neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu.
13. Iš Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų E. B. bei J. K. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2020 m. vasario 7 d. atlikinėdami tarnybą prie KTP kamerų, pagal prašymą suteikti telefoninį skambutį, apie 16.39 val. prie telefoninio aparato, esančio pirmo aukšto koridoriuje iš kameros Nr. 10, išvedė skambinti drausmės grupės nuteistąjį L. A.. Grįžtant į kamerą minėtas nuteistasis savavališkai priėjo prie KTP kameros Nr. 1 ir per stebėjimo langelį pradėjo bendrauti su asmenimis, buvusiais minėtoje kameroje. Pareigūnui J. K. pareikalavus nutraukti savo neteisėtus veiksmus, minėtas nuteistasis pareiškimas pareiškė savo nepasitenkinimą, vartodamas jo, kaip uniformuoto pareigūno, atžvilgiu necenzūrinius žodžius: „Eik nachui, aš tave prilupsiu“.
14. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1-2 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pagal 3 punktą nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18 punktą nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių; 18.5 punktas nustato, kad nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti. BVK 142 straipsnio 1 dalis nustato, jog už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos nuobaudos.
15. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis vyko Vilniaus pataisos namuose, pataisos įstaigos statutiniam pareigūnui pareikalavus, kad nuteistasis L. A. nutrauktų neteisėtą bendravimą su kameroje buvusiais nuteistaisiais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad L. A. frazė „Eik nachui, aš tave prilupsiu“ atitinka administracinio nusižengimo sudėties pažymius, nenurodė, kodėl Vilniaus pataisos namuose neveikia laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija ir pataisos įstaigų režimas turėtų būti užtikrintas taikant išimtinai ANK nuostatas.
16. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad minėta nuteistojo fraze buvo ne siekiama įžeisti pareigūną, tačiau iš esmės šia fraze emociškai nederamai buvo sureaguota į teisėtą pareigūno reikalavimą bei pademonstruota bendravimo kultūros stoka. Pats pareigūnas nurodė, kad tokia necenzūrine forma nuteistasis reiškė savo nepasitenkinimą, todėl aptariamoje situacijoje L. A. pasakyta necenzūrinė frazė savo apimtimi negali būti vertintinas įžeidimu, nukreiptu į pareigūno asmenines savybes, kurios ištarimas galėtų užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį. Šiame kontekste pažymėtina, jog formuojamoje teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad valstybės tarnautojų, ypač dirbančių viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spęsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu viešosios tvarkos pažeidėjų pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje visiškai pagrįstai pripažinta, jog už L. A. pasakytus valstybės tarnautojams žodžius nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės, nes šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad L. A. išsakyti žodžiai turėjo realų žeminamą ir įžeidžiamą poveikį asmenims, trukdantį jiems nepriekaištingai atlikti pavestą tarnybą. Taigi, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, pripažindamas, kad ši konkreti situacija nepatenka į ANK reguliavimo sritį ir tuo pagrindu nutraukdamas administracinę bylą L. A. atžvilgiu, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
17. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams ir daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjas, gi, vadovaudamasis tik subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimo vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė apygardos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus pataisos namų direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.