Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-38-549/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: 1-38-549/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ingrida Krušienė
Kaltinamasis: D. O.
Advokatai: Rimvydas Kairys

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.17.13Nusikalstamas bankrotas (BK 209 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-38-549/2024Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00118-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.17.13; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant prokurorėms Daliai Mackevičienei,kaltinamajai D. O., jos gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui,specialistei V. G.,vertėjai S. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji D. O. sąmoningai blogai valdydama įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams: ji, nuo 2020 m. kovo 2 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktore, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdama bendrovės valdymo funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turėdama įgaliojimus spręsti komercinius ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo nuostolingai (veiklos rezultatas – 48 481,64 Eur nuostolis, trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas didesnis kaip 60, grynasis pelningumas -41,87, nuosavo kapitalo dydis neigiamas) ir 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės ekonominė padėtis buvo sunki, o nuo 2021 m. balandžio 9 d. bendrovė tapo nemoki (veiklos sąnaudos (119 890,77 Eur) viršijo pardavimo pajamas 55 848 Eur, nuostolis – 64 042,77 Eur), nes neturėjo piniginių lėšų, kadangi iš kasos išmokėtas 5 407,97 Eur avansas atskaitingiems asmenims: 2021 m. sausio 28 d. 200 Eur išmokėta D. O., 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. balandžio 9 d. 3 207,97 Eur išmokėta A. O. (A. O.), 2021 m. kovo 24 d. 2 000 Eur išmokėta V. V. (V. V.); 2021 m. vasario 11 d. sumokėtas 600 Eur avansas ir buto nuoma A. Z. (A. Z.); 2021 m. kovo 24 d. grąžinta paskola D. O. ir sumokėtos 4 962,23 Eur palūkanos; 2021 m. kovo 24 d. 3 615,88 Eur iš kasos išmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios direktorė buvo pati D. O.), nurodant pagrindą „grąžinama skola ir apmokama dalis paslaugų“; 13 998,69 Eur nepanaudoto avanso likutis registruotas atskaitingiems asmenims. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. vasario 15 d., kai nesumokėjo socialinio draudimo įmokų, kurias privalėjo sumokėti trečiąja eile, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, vykdė atsiskaitymus su ūkio subjektais pagal kitus mokėjimo dokumentus, t. y. atsiskaitė penktąja eile, ir tuo pažeidė kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimą dėl 4 756,05 Eur ir Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą dėl 8 249,31 Eur sumokėjimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokiai ir neturint galimybių vykdyti turtinių prievolių , D. O. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. Klaipėdoje sudarė bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius:

- 2021 m. vasario 11 d. sudarė buto nuomos sutartį Nr. 20210211 su A. Z. už 352,94 Eur per mėnesį ir nuo 2021 m. birželio 10 d. nebeturėdama samdomų darbuotojų, nenutraukė sutarties, taip padarydama įmonei 387,10 Eur nuostolį;

- 2021 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra REK Nr. 0000000144 ir atliktų darbų aktu Nr. 0006 pagrindė per 2021 m. vasario 1–16 d. atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 4 336,64 Eur, apmokant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas už PVM sąskaitą faktūrą REK Nr. 000000144, o 2021 m. vasario 22 d. kasos pajamų orderiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindus 1 600 Eur gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2 736,64 (4 336,64 – 1 600) Eur turto perleidimas buvo nenaudingas įmonei sprendimas ir priimtas tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 1 784,22 Eur (nuo 2021 m. vasario 15 d.) įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai;

- 2021 m. balandžio 12 d. sudarė sandorį dėl 2 vnt. mobiliųjų telefonų po 203,68 Eur, iš viso už 407,36 Eur, televizijos paketo už 4,95 Eur per mėnesį ir draudimo liudijimų po 2,99 Eur, iš viso už 5,98 Eur per mėnesį įsigijimo, kai įmonė buvo nemoki (nuo 2021 m. balandžio 9 d.) ir turėjo 3 224,93 Eur įsiskolinimą (nuo 2021 m. kovo 15 d.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Taip D. O., priimdama ekonomiškai nenaudingus sprendimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalint laiku vykdyti turtinių prievolių bei pažeidžiant atsiskaitymus su ūkio subjektais eiliškumą, sąmoningai blogai valdė įmonę, dėl to ši 2021 m. balandžio 9 d. tapo nemoki, ir tai nulėmė UAB “(duomenys neskelbtini)“ bankrotą bei padarė didelę 27 844,36 Eur turtinę žalą kreditoriams, o 2022 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu.

Kaltinamoji D. O. apklausta teisiamojo posėdžio metu su kaltinimu nesutiko. Dėl proceso užbaigimo priimant teismo baudžiamąjį įsakymą parodė, kad galvojo, jog taip bus pigiau, greičiau, todėl ir sutiko, bet kaltės nepripažino. Parodė, jog 2020-03-06 ištekėjo, o kovo pirmomis dienomis buvo įdarbinta ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore. Nors A. O. tapo generaliniu direktoriumi, tačiau jis nemokėjo lietuvių kalbos, todėl, kad nebūtų klaidų, ji tapo direktore. Kartais padarydavo vertimus, patikslindavo informaciją apie realias sutartis, įstatymo reglamentavimą, ko reikia laikytis tose sutartyse. Parodė, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ su ja nesitarė. Klientai su ja nebendravo, bendravo tik su A. O.. ,,(duomenys neskelbtini)“, vertinant jos darbo laikotarpį nuo 2020 m. iki bankroto, dirbo nuostolingai. 2019 m. Registrų centrui pateikta finansinė ataskaita, nuo kurios prasideda klaidos, nėra sąskaitų, yra tik sąnaudos, virš 40000 Eur, visos neapskaitytos sąskaitos buvo pateiktos tyrėjai, FNTT. Ji nepateikė finansinės atskaitomybės, nes buvo pandemija, gavo dokumentus vėliau negu pradėjo dirbti, dokumentai buvo neoriginalūs. Įmonės finansinės būklės nematė iki birželio pabaigos. Jai pateikė balansą, bet skaičiai neatitiko. Matėsi, kad pajamos apskaitytos, o kitur matyti, kad nėra pajamų, patirtas didelis nuostolis. Klaida tokia, kad yra fiksuotas nuostolis, bet nenurodytos pajamos. Jos paskaičiavimais, pridėjus pajamas, ,,(duomenys neskelbtini)“ lieka moki. Pagrindiniai rodikliai yra pajamos ir pateiktos sąskaitos. Tyrėja G. Š. yra paėmusi tas sąskaitas, įvertinus šias sąskaitas, įmonė yra moki. Šios įmonės įstatyminis kapitalas – 14480 Eur, tą dieną, kai įsiteisėjo bankrotas, ji nebuvo nemoki. Duomenys yra pateikti ir prokurorei, ir tyrėjai, ir FNTT. Mano, jog prie to prisidėjo ir nemokumo administratorė. Specialistas, rašydamas išvadą, šių rodiklių neįvertino. Nebuvo apskaitytos sąskaitos, todėl pasinaudojo teise iki 24 mėn. nepateikti finansinės atskaitomybės kol pasibaigs pandemija. S. K. keitė gyvenamąją vietą, visi dokumentai (originalai) buvo pas ją, o Lietuvoje buvo tik atspausdinti dokumentai pasirašymui. Jeigu būtų patenkintas 13000 eurų civilinis ieškinys E. J., būtų likę apie 2500 eurų Sodrai ir 500 eurų VMI. Iš kasos pinigai pagal kaltinimą buvo išmokėti, bet jie laukė, dirbo, mokėjo už kurą, telefono paslaugas, tuo metu manė, kad elgiasi teisingai ir nestabdė veiklos. Visus mokėjimus atliko A. O., nes jis vienas buvo ir kasininkas, ir vadovas, o ji, kaip ir E. J., buvo statytinė, ja buvo tik pasinaudota. Į teismą dėl ieškinio E. J. 13 000 eurų, jis nėjo ir neliudijo. Kai jai atsiuntė sąskaitas, pamatė, kad viskas buvo klaidingai nurodyta. Lėšos buvo apskaitytos ir gautos per ,,(duomenys neskelbtini)“. Vieną kartą klaidingai buvo pervesta, mokėjo darbuotojams, nes projektas laukė Vokietijoje, jei būtų nesumokėjus darbuotojams, jie būtų išėję. Dėl VSDF- prašė atidėjimo, bet nepavyko susitarti, sakė, kad praėjo terminas, kad šiuo atveju sistema nelanksti. Laikėsi mokėjimo eiliškumo, 1,2,3 eilė – įsipareigojimai, o avansas, depozitas nėra įsipareigojimas, tai tik ateities įsipareigojimai, tikėjosi vykdyti veiklą, todėl tokie mokėjimai nėra įsipareigojimai pagal vykdomąjį dokumentą. Jos nuomone, pirmoje eilėje buvo įsipareigojimas darbuotojams. Darbo užmokestį mokėjo iš lėšų, pervestų per „(duomenys neskelbtini)“ ar gautų grynais. Tačiau nieko specialiai nedengė, laikėsi reikalavimų. Buvo sudaryta sutartis su ,,(duomenys neskelbtini)“, gegužės mėnesį pas juos turėjo važiuoti. Ji buvo apskundusi Sodros prašymą bankroto iškėlimui, bet buvo anksčiau laiko nušalinta nuo EPP sistemos ir nematė, kad jai reikia susimokėti žyminį mokestį- 39 eurus, todėl sprendimas dėl bankroto ir įsiteisėjo. Visi sudaryti sprendimai ekonomiškai buvo naudingi, bankroto įsiteisėjimo dieną mokumo koeficientas didėjo, mano, kad būtų suvaldžiusi tą situaciją ir toliau pelningai dirbę. Sandoriai buvo naudingi, jeigu tik iki galo būtų visi planai įvykdyti. 2019 m. įmonė dirbo su ,,(duomenys neskelbtini)“ ir toliau planavo dirbti, yra sutartys, tas sutartis matė 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje, kai perėmė dokumentus. ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla – tranšėjų ruošimas ir kabelių tiesimas Vokietijoje. Sutartis sudaryta 2019 m. Tyrėjai ir FNTT pateiktos sąskaitos ir yra iš ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos nebuvo apskaitytos (duomenys neskelbtini) projektai. Sąskaitos gautos 2020-04-26 iš S./H. K., dėl veiklos su ,,(duomenys neskelbtini)“. Civilinėje byloje pripažino, kad A. O. vadovavo, bet oficialiai vadovas buvo E. J.. A. O. visada vadovavo, jis ir akcininkas buvo. E. J. jau pripažinta, kad buvo tik statytinis. A. O. galėjo vadovauti, nes daugiausia palaikė ryšius su rusakalbiais. Privačiame versle žmogus dirba visus darbus. Iki to laiko nebuvo susijusi su ,,(duomenys neskelbtini)“. Iki tapimo direktore, ji su A. O. pusmetį buvo pažįstami, po to susituokė. Jei nebūtų ištekėjusi, nebūtų tapusi direktore. A. O. ieškojo klientų, darbuotojų. Jis surasdavo žmones iš Kazachstano, Baltarusijos, o ji tik migracijai pateikdavo dokumentus. Ji, tapusi direktore, apibrėžtų funkcijų neturėjo, dirbo tik 1 val. per savaitę, kad galėtų pakontroliuoti, ar teisingai vykdo veiklą pagal teisės aktus. Tvirtina savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau vadovavo tiek, kiek per valandą spėdavo. A. O. konsultuodavo dėl sutarčių sudarymo, dėl netesybų, reikalavimai darbo vietai, darbų saugai, paaiškinimai, kaip taikomi visi Europos sąjungos reglamentai. Žodines sutartis sudarydavo A. O., jos užduotis buvo peržiūrėti sutartis raštu. Nė vieno kliento, išskyrus ,,(duomenys neskelbtini)“, ji nematė. Visus sprendimus dėl įmonės valdymo priimdavo A. O., nes tai jo asmeninė įmonė, jo turtas, ji nesikišo, nes turėjo savo įmonę. Jeigu sprendimai būdavo neteisingi, ji jų netvirtindavo. Kadangi parašą padėjo, vadinasi, sprendimą ji priėmė ir patvirtino. Patvirtina, kad neleisdavo A. O. įgyvendinti kai kurių verslo įdėjų, nes buvo atsakinga už įmonės ūkinė ir finansinę veiklą, stengėsi, kad viskas būtų teisinga pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Lemiamą sprendimą visada priimdavo A. O.. Bet kadangi ji parašą padėjo, tai reiškia, kad sprendimą priėmė ji. 2020 m. kovo mėn., kai atėjo dirbti, jai nebuvo žinoma apie balansą, o viską gavo tik birželio pabaigoje, gavo bylas suruoštų dokumentų (didžiąją knygą, darbo sutartis, įsakymus, komandiruotes), bet visi buvo be parašų. Dokumentus perdavė įmonė ,,(duomenys neskelbtini) projektai“ iš Kauno. Kai gavo dokumentus, pamatė, kad registruotas nuostolis, kuris neatitinka fakto, kadangi nebuvo įtrauktos pajamos – už 141 118 eurų. Tai yra sąskaitos faktūros iš ,,(duomenys neskelbtini)“ ir viena iš ,,(duomenys neskelbtini)“. Kadangi kovo 16 ar 17 d. prasidėjo pandemija, bandė susisiekti su S. K., kad atsiųstų viską, tačiau nepavyko. Kitais metais vėl pandemija buvo, per vasarą nespėjo išsireikalauti dokumentų, tada buvo pateiktas E. J. ieškinys dėl 13900 Eur. ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras gavo iš S. H. K. 2020-04-26. ,,(duomenys neskelbtini)je“ buvo direktorė, veikla – finansinės paslaugos nuo įmonės atidarymo iki uždarymo. Ši įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip klientei, tvarkė apskaitą. Jos laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ atliko paslaugas ,,(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji įmonė pinigus vesdavo tiek į ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek į ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Sąmoningai pervesdavo pinigus į ,,(duomenys neskelbtini)“, nes tuo metu jau buvo ,,Sodrai“ įsiskolinimai, o reikėjo mokėti darbuotojams atlyginimus. Patvirtina, kad ji ,,(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą. Mano, kad A. O. buvo žinoma, kad įmonė eina link bankroto, nes ji rodė jam sąskaitas ir nurodė, ką pridarė „(duomenys neskelbtini) projektai“, klausė kaip visa tai suprasti. Finansinės atskaitomybės dokumentai Registrų centre taisomi tik metamas pasibaigus, todėl pataisyti dokumentų negalėjo. Pagal sąskaitą - 91000 Eur, kurią neigė A. O., yra atsiskaityta, o mažos sumos tam, kad tiesiog palaikyti darbuotojus, įmonės veiklą. „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. užsiima gyvenamųjų, negyvenamųjų namų statyba, darbo jėga – plataus profilio statybininkai. Bet pagrindinė veikla – finansinės paslaugos. ,,(duomenys neskelbtini)je“ buvo įdarbinti statybininkai, nes turėjo statybos objektą. ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo darbus MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ji išsinuomojo iš ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kad ši įmonė nebūtų skoloj. Statybinių paslaugų ,,(duomenys neskelbtini)i“ neatliko, tik finansinius. Teikė ,,(duomenys neskelbtini)i“ paskolas su palūkanomis. Jai buvo grąžinta dalis paskolos, palūkanos sudarė 59 eurus, dėl ko tikrai nereikėtų bankrutuoti. ,,(duomenys neskelbtini)“ balandžio 30 d. sudarė sutartį dėl darbuotojų nuomos, bet ji ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė ne tik finansines paslaugas, bet ir remonto, statybos darbus, ne vieną objektą turėjo. Darbuotojai buvo išnuomoti iš ,,(duomenys neskelbtini)s“ įmonei ,,(duomenys neskelbtini)i“ nes reikėjo pabaigti darbus – MB ,,(duomenys neskelbtini)“ namo statybą. Tokiu būdu ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla tikrai nebuvo perkeliama į „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymais į „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mažinamas ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas, pajamos ir didinimas įsiskolinimas. ,,(duomenys neskelbtini)“ apmokėdavo daug ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų (telefonai, avansai, darbuotojams), kad galėtų vykdyti veiklą. Toks susitarimas buvo su A. O., kad ji perves pinigus, paskirtyje nurodant už ką mokama. Susitarimas buvo žodinis, pasitikėjimo pagrindu, nes buvo sutuoktiniai. Avansinius mokėjimus iš „(duomenys neskelbtini)s“ ji atlikdavo, tačiau išmokėjimų neatlikdavo, nes ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigų nevaldė, juos valdė A. O.. Avansiniai mokėjimai kai buvo atliekami, jau trūko lėšų, nors buvo ir neskolinga valstybei. 2020 m., kai pradėjo dirbti, gavo nulį, iki birželio mėnesio pinigų negavo, paskui matė tik tiek, kas buvo pervesta per „(duomenys neskelbtini)“ ir atsiskaitinėjama per Šiaulių banką, kai suvesdavo sąskaitas. Ji neturėjo kortelės nei prieigos. Apyvartinės lėšos iki kol gauna iš kito užsakovo pinigus. Jos laikotarpiu ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigus gavo iš ,,(duomenys neskelbtini) fondo“ (jam vienus darbus darė ,,(duomenys neskelbtini)“, kitus darbus ,,(duomenys neskelbtini)“), ir iš Vokietijos įmonės. Dabar supranta, kad įmonė buvo moki. Nuo 2012 iki 2019 m. įmonė nevykdė jokios veiklos, finansinėse atskaitomybėse buvo nuliai. Pirmas užsakovas buvo Vokietijoje. 2020 m. prasidėjo pandemija ir nieko negalėjo vykdyti. Iki 2020 m. kovo 2 d. jokių pareigų ,,(duomenys neskelbtini)“ neužėmė. Tik kaip ,,(duomenys neskelbtini)“ tarėsi dėl buhalterinės apskaitos. Į jai ir A. O. pareikštą civilinį ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-779-637/2022 dėl žalos atlyginimo, ji teikė atsiliepimą, nemokumo administratorė neatvyko į nagrinėjimą, teise skųsti nutartį nepasinaudojo. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Specialistui yra pateiktos visos sąskaitos, bet jos nebuvo įvertintos ir išvada yra neteisinga.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu kaip specialioji liudytoja apklausta D. O. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo paskirta 2020 m. kovo mėn. pradžioje, ją paskyrė įmonės akcininkas A. O., su kuriuo susituokė 2020 m. kovo 7 d. 2020 m. kovo mėn. pabaigoje A. O. tapo generaliniu direktoriumi, jis apibrėžė įmonės veiklos kryptis statybos srityje, ieškojo naujų veiklos sričių, darbuotojų ne Lietuvos darbo rinkoje, reprezentavo įmonę, vykdavo į verslo susitikimus, ieškojo naujų verslo sričių, iš dalies atliko komercijos vadovo funkcijas. Tačiau Juridinių asmenų registre įmonės vadove buvo įregistruota ji. Nuo jos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ji visą tą laiką vadovavo bendrovei. Kaip direktorė, koordinavo ir organizavo visą įmonės veiklą, kontroliavo, kad įmonės veikla atitiktų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus. Padėdavo A. O., nesuprantančiam lietuvių kalbos, versdavo dokumentus ir jo pokalbius, konsultuodavo dėl galimų sprendimų įmonės veikloje. Suprasdama, kad ji yra atsakinga už visą įmonės ūkinę finansinę veiklą, neleisdavo įgyvendinti A. O. kai kurių verslo idėjų, kurios, jos nuomone, turėjo neapibrėžtumo požymį, atrodė rizikingos įstatymų ir kitų teisės aktų atžvilgiu. Su A. O. pasitarus dėl įmonės veiklos, galutinius sprendimus, kaip tvarkyti įmonės veiklą, priimdavo ji. Iki tol direktoriumi buvo E. J.. Įmonė užsiėmė gyvenamųjų/negyvenamųjų namų statyba ir remontu. UAB „(duomenys neskelbtini) projektai“ iki 2019 m. gruodžio 31 d. tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, sudarė 2019 m. balansą ir pateikė jį VĮ „Registrų centras“. 2020 m. vasarą jai tapo žinoma, kad į balansą nebuvo įtrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų pardavimo sąskaitos faktūros Vokietijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Šias sąskaitas faktūras 2020 m. gavo iš S. K. ir įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Be to, įmonėje buvo sudarytas dar vienas balansas už 2019 m., gautas iš E. J. su kitais duomenimis balanse. Kas jį sudarė, nežino. S. K., buvusi A. O. sugyventinė, buvo pristatyta buhalterinių paslaugų įmonės atstovams, kaip asmuo, turintis teisę gauti visą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini) projektai“ direktorei E. L. buvo nurodyta, kad ji visus dokumentus siųstų S. K.. Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už paslaugas dalinai, pervesdama pinigus į bendrovės sąskaitą bei į E. J. sąskaitą. Ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šių sumų priteisimo iš E. J.. Teismas padarė tikėtiną išvadą, kad į gautinas sumas įmonė įtraukė 13 198 Eur sumą, kurią nuo 2020 m. spalio 21 d. siekė prisiteisti iš E. J. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje byloje. 2022 m. kovo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, iš E. J. įmonei priteistas apie 500 Eur turtinės žalos atlyginimas. 2020 m. bendrovės finansinė padėtis nebuvo labai gera, įmonėje trūko apyvartinių lėšų, jokių projektų, uždirbančių pajamas, nebuvo. Tačiau buvo gaunamos ryšio paslaugos, už kurias reikėjo mokėti, taip pat tęsėsi skolos iš 2019 m. 2020 m., iki vasaros vidurio įmonė veiklos nevykdė. Nepamena, ar 2020 m. vasarą buvo sudarytos sutartys, ar vyko statybos darbai. Žino, kad vyko užsakovų paieškos. Antroje metų pusėje vyko statybos darbai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą, tačiau bendrovė pakeitė mokėjimo įkainius, ir projektas neatnešė tikėtino uždarbio. 2021 m. įmonės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo. Baigė projektą objekte adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Darbininkai, gyvenę remontuojamame objekte, nebeturėjo kur gyventi, todėl 2021 m. vasario 11 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buto nuomos sutartį su A. Z. už 350 Eur per mėn. Sumokėjo avansą ir turėjo mokėti už kitus mėnesius. Kiek pamena, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomą mokėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra ji, kadangi įmonė neturėjo lėšų. Darbininkai bute gyveno iki 2021 m. vasaros. Inicijavus bankroto bylą, nuomos sutarties nenutraukė, nes ten dar gyveno du darbininkai. Kokias pajamas bendrovė gavo 2021 m., nepamena. 2021 m. vasario 18 d. nukreipė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo inkasinis. Perdavė šiuos pinigus į bendrovės kasą ir išmokėjo atlyginimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Nuo 2021 m. balandžio ir gegužės mėn. tęsėsi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 2021 m. birželio mėn. įsiskolinimas buvo apie 2 500 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – apie 600 Eur. Statybininkai buvo sudaužę anksčiau turėtą telefoną, todėl buvo reikalinga aprūpinti darbininkus telefonu. Be to, buvo reikalingas telefonas ir A. O.. 2021 m. birželio 6 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė ryšio paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už telefono ryšio paslaugas mokėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikėjosi, kad teismas priteis pinigus iš E. J.. Vienas telefonas buvo perduotas į objektą, vėliau jį perėmė A. O., jis šiuos telefonus netyčia sudaužė. Faktiškai telefonų nėra, o abonentai perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų naudotis tais pačiais numeriais, ir moka įrangos mokestį toliau. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus, išskyrus darbų saugos dokumentus, kurie buvo paimti per kratą, perdavė bankroto administratorei, daugiau dokumentų neturi. Senesnio laikotarpio dokumentai galimai yra pas S. K..

2023 m. birželio 13 d. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnio 1 dalyje, kaip įtariamoji apklausta D. O. kaltę pripažino iš dalies, patvirtino savo ankstesnius parodymus. Papildomai parodė, kad 2019 m. ji nedirbo. Balansą už 2019 m. pamatė 2020 m. liepos mėn. Tuo metu apskaitą tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini) projektai“ buhalterė šį balansą pateikė VĮ „Registrų centras“ be akcininko sprendimo. Jame buvo tik sąnaudos, nebuvo įtrauktos pardavimo sąskaitos. Gavusi pardavimo sąskaitas, jas įtraukė į 2019 m. apskaitą, ir 2019 m. po šių buhalterinių korekcijų tapo pelningi. Tačiau jokio naujo UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už 2019 m. ji nesudarė ir VĮ „Registrų centras“ negalėjo pateikti, kadangi nebuvo praėję visi finansiniai metai. Dėl pandemijos ir judėjimo ribojimų negalėjo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų iš Kaliningrado srities, kur buvo originalai su parašais. Neteikė balanso VĮ „Registrų centras“ nebūdama užtikrinta šių dokumentų egzistavimu ir ketinamų taisyti duomenų teisingumu. Dokumentų originalų – kasos dokumentų, atlyginimų žiniaraščių – taip ir negavo, todėl balansų nepakoregavo. Iš esmės nesutinka su tuo, kad buvo iškelta bankroto byla, nes 2019 m. klaida turėjo įtakos įmonės finansinei padėčiai iki jos (D. O.) vadovavimo laikotarpio pabaigos. Įmonės nemokumas yra nustatytas pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą 2019 m. finansinę atskaitomybę. Pati skolino įmonei lėšas, kurias dalinai susigrąžino, kad įmonė turėtų apyvartinių lėšų veiklai vykdyti. Norėdama išsiaiškinti dėl 13 998,69 Eur skolos įmonei, kreipėsi į teismą, kuris nutartyje išaiškino, kad didžiąją dalį iš 13 998,69 Eur sumos yra skolingas ne buvęs direktorius E. J., o A. O., įmonė skolos iš jo neatgavo. Avansai atskaitingiems asmenims buvo išmokami būtinosioms ūkio išlaidoms, įmonės veiklai palaikyti. Avansai ūkio išlaidoms nėra įmonės įsipareigojimai, nėra skolos, todėl jie negali būti traktuojami kaip bet kokios eilės įsipareigojimų dengimas. 2021 m. vasario 11 d. sumokėtas 600 Eur avansas A. Z. irgi yra ne atsiskaitymas, o depozitas už būsimą nuomą, kuri truko iki liepos mėn. pabaigos. Darbuotojų atleidimas vyko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iniciatyva atgaline data po to, kai nebuvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Tačiau darbuotojai pagal darbo sutartis dirbo. Planavo darbuotojų, kuriuos reikėjo apgyvendinti, pagalba užsidirbti pinigų ir sumokėti skolas, taip pat ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri būtų galėjusi įtraukti darbuotojus į „Sodros“ sistemą. Paskutiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo atleisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iniciatyva, todėl jai (D. O.) nebebuvo prievolės juos antrąkart atleisti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos (D. O.) pareikalavimą sumokėjo jai (D. O.) 4 962,23 Eur, grąžindama paskolą ir apskaičiuotas palūkanas. Nebuvo požymių, kad įmonei gresia bankrotas, planavo, kad teismas priteis iš E. J. visą skolą, dėl kurios ir buvo jį padavusi į teismą. Teismo procesui nepasibaigus, buvo iškelta bankroto byla. Šį sprendimą skundė aukštesniam teismui. Dėl tos pačios priežasties, t. y. tikintis, kad įmonė atgaus priteistas lėšas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 3 615,88 Eur, nes siekė visais būdais atkurti įmonės veiklą, finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais, išlaikyti darbuotojus bei klientus. Nemano, kad tai buvo sąmoningai blogas įmonės valdymas.

Specialistė V. G. teisiamajame posėdyje patvirtino specialisto išvadas bei atsakė į papildomus klausimus. Specialistė į klausimą – „Ar 2024-02-27 pateikti finansinės atsakomybės dokumentai atitinka buhalterinės apskaitos įstatyme keliamus reikalavimus, kuriais galima remtis išvadoje dėl įmonės BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokumo ar nemokumo? Jeigu taip, tai kokiais dokumentais galima remtis?“ atsakė, kad pateikti 11 lapų neatitinka buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų ir jais negalima remtis išvadoje mokumo nemokumo nustatymo. Nepateiktas nei vienas buhalterinės apskaitos dokumentas. Buhalterinės apskaitos dokumentas tai – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba rekvizitai, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.

Į klausimą ,,Ar naujai pateikti duomenys keistų eksperto išvadą dėl įmonės BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo?“ specialistė atsakė, kad naujai pateikti 11 lapų specialisto išvados nekeičia.

Į klausimą ,,Kaip pasikeičia 2019 m. rezultatas įtraukus visas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ,,(duomenys neskelbtini)?“, atsakė, kad negali atsakyti, neturėdama šių sąskaitų faktūrų.

Į klausimą ,,Po „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į 2019 m. finansinę atskaitomybę, kaip pasikeičia nepaskirstytasis pelnas ir įsipareigojimai biudžetui? Atsakė, kad 2019 m. finansinė atskaitomybė niekaip nepasikeičia, nes valstybinei įmonei ,,Registrų centrui“ nebuvo pateikta, paskutinė finansinė atskaitomybė pateikta už 2018 m.

Į klausimą ,,Koks po 2019 m. rezultato patikslinimo skaičiuojamas nemokumo ir kapitalo pakankamumo koeficientai?“ atsakė, kad jie, atlikdami ūkinės finansinės veiklos tyrimą, vadovaujasi rekomendacijomis dėl juridinio asmens nemokumo nustatymo patvirtintomis FNTT direktoriaus, Lietuvos teisių ekspertizių centro direktoriaus, Lietuvos policijos kriminalistinio tyrimo viršininko įsakymu. Kapitalo pakankamumo koeficientai nėra rekomenduojamas specialistams atliekant nemokumo vertinimą. Kapitalo pakankamumo koeficientą ar rodiklį naudoja bankai ir reglamentuojamas banką prižiūrinčių institucijų ir nenaudojamas bendrovės nemokumui nustatyti. Jis visiškai nesusijęs su akcinėmis bendrovėmis, tai rodiklis tinkantis finansinių įstaigų rizikų vertinimui ir stebėjimui, o pateikti 11 lapų, niekaip nekeičia jos pateiktos specialisto išvados. Tyrimui rėmėsi pateiktomis ataskaitomis, sudarytomis su UAB ,,(duomenys neskelbtini) projektai“. Vadovavosi ūkinės finansinės veiklos tyrimo nuostatomis, kitais specialisto išvadoje minėtais įstatymais ir rekomendacijomis dėl juridinio asmens nemokumo ir finansinės padėties nustatymo ir atsakydama į jai tyrėjo pateiktus klausimus. Specialisto išvadoje, nurodyta kada ,,(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, 2018-12-31 buvo moki, 2019 m. nebuvo moki, bet ekonominė padėtis buvo sunki, 2020 m. buvo moki ir nustatyta, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021-04-09 negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių, nes neturėjo piniginių lėšų. 2021-04-09 tapo nemoki, neturėjo pakankamai piniginių lėšų. 2021-04-09 ,,(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vykdyti turtinių prievolių, nes neturėjo pakankamai piniginių lėšų.

Liudytoja G. J. – V. teisiamajame posėdyje parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Su byla yra susijusi tuo, kad tuo laikotarpiu buvo paskirta įmonės nemokumo administratore, dirbo apie metus laiko –2021 m. paskirta ir 2022 m. atsisakė dirbti. Įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. Jos direktorė O. D., o generalinis direktorius A. O., sutartis abu kartu pasirašinėdavo. A. O. gyvenamosios vietos nežino. Laiškų taip pat neimdavo, su juo neteko bendrauti. Įmonėje buvo sudaryta sutartis ir paimti išsimokėtinai telefonai, bet tų telefonų ji nematė. Vėliau ją informavo, kad jie buvo perduoti į kitą įmonę – ,,(duomenys neskelbtini)“. D. O. paaiškino, kad vienas telefonas sudaužytas, o kitas pavogtas. Dėl nuomos sutarties kreipėsi pats kreditorius, nurodė, kad likusi skola ir nesumokėta už nuomą bei komunalinius mokesčius, todėl ir buvo įtrauktas kreditoriumi. Sutartis buvo rasta ir paaiškėjo, kad buvo sumokėtas tik avansas. Bankrotas įvyko 2021 m. pabaigoje, o sutartis buvo sudaryta metų pradžioje. Tuo metu jau buvo skola ,,Sodroje“ už darbuotojus. Nuomos sutartis buvo nutraukta nuomotojo iniciatyva, nes buvo nemokama. Dėl bankroto bylos iškėlimo greičiausiai kreipėsi ,,Sodra“ arba Mokesčių inspekcija, nes jiems buvo didžiausia skola. Kreditorinių reikalavimų buvo apie 15 000 Eur sumai. Apie bankroto procedūrą duomenų neturi, nes buvo atstatydinta kaip mokumo administratorė. Butas buvo nuomojamas kelis mėnesius. Į ją kreipėsi kreditorius ir nurodė, kad yra tokia skola. Kiek pamena, buhalterinėje apskaitoje nebuvo nurodyta ta skola. Tikrino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Pamena, kad nors įmonė buvo nemoki, tačiau darbuotojus nuomojo ,,(duomenys neskelbtini)“, jie neatsiskaitinėjo, o darė užskaitas. Buvo sudaryta sutartis su ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,Turto grupe“ dėl darbuotojų nuomos, išrašytos sąskaitos faktūros. Kad būtų buvę darbų aktų, nepamena. Atsiskaitymo nebuvo, ,,(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai mokėjo darbuotojams atlyginimą ir buvo ,,Swedbank“ prisegti išrašai. Kadangi ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo, tai jie padarydavo tas užskaitas. ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitą faktūrą už tą nuomą, o ,,(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai apmokėdavo. ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą, o pinigus gavo tiesiai ,,(duomenys neskelbtini)“, kadangi ta suma didesnė, dalį grąžino. Pinigai vaikščiojo per kasą. Viską patvirtina kasos orderiai. Jokių dokumentų neturi, visą informaciją perdavė naujai administratorei ir teikė ikiteisminio tyrimo metu. ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. iškelta bankroto byla, nes, jos nuomone, ji nuostolingai dirbo. Buvo pateiktos finansinės atskaitomybės, tikslaus periodo negali pasakyti, bet bankroto iškėlimo dieną tikrai buvo. Žalos atlyginimo klausimas perduotas naujam paskirtam administratoriui, o ar jis kreipėsi, nėra žinoma.

Liudytojas E. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. O. pažįsta 20 metų, bet seniai nematė. Įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“ atidarė jo, kaip vietinio gyventojo, pagalba, kažkur prieš 10 metų. Joje dirbo su pertraukomis. A. O. (apie 2019 m.) sakė, kad yra darbų užsienyje, yra darbininkų, jis (A. O.) turi firmą, bet yra užsienietis, todėl paprašė pabūti direktoriumi. Jis sutiko, tačiau nurodė, kad jokių sprendimų nedarys tik padės, kai reikės, savo parašą. Jo išsilavinimas – spec. vidurinis, Jūreivystės mokykloje. Po kiek laiko (2019 m.) A. O. pranešė, jog firma jau dirba ir jis jau yra direktorius. Jis pats nieko neatliko. A. O. jį įformino, padirbo jo parašą, darbo sutartį . Sakė, kad jam mokės pinigus, bet jų negavo. Jis tiesiog norėjo padėti žmonėms, viskas tęsėsi apie metus laiko. A. O. paskambindavo, sakydavo, kad ateina pinigai į jo (E. J.) asmeninę sąskaitą ir jis juos turi nuimi, perduodi A. O. sūnui arba sugyventinės dukrai. Niekur tie pinigai neatsispindėdavo, tiesiog jis nuimdavo ir atiduodavo. Dažniausiai pinigus atiduodavo sūnui R. O., kartais atvažiavusiai sugyventinei S., vieną kartą pinigų paimti atvažiavo jos dukra. A. O. tvirtindavo, kad pinigus atiduoda darbininkams grynais, nes šie neturėjo sąskaitų. Buhalterinę apskaitą tvarkė Kauno buhalterija, todėl dokumentai gali būti ten. Darbo sutartis galėjo būti pas S.. Jo sąskaita buvo ,,SEB“ banke, taip pat Šiaulių banke turi sąskaitą, ten pervedama jo pensija. ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybinę veiklą. Iš kur pinigai ateidavo, nežino, galimai iš rangovų. Jam į namus atveždavo darbo sutartis, kurias jis pasirašydavo, pats jokių dokumentų neturėjo. Suprato, kad yra direktorius, tačiau nuo pradžios iki galo vadovavo A. O.. Jam niekas nebuvo perduota, vienintelis turtas – jo mašina. Jokių prisijungimų, generatorių neturėjo. Į banką vyko tik kartą, kai reikėjo išduoti firmos bankomato kortelę, kuria jis disponavo kokį mėnesį. Kai išėjo iš firmos, atidavė kortelę A. O.. Kartą ja sumokėjo už vaistus, nes neturėjo pinigų, kadangi nebuvo mokamas atlygis. Negali atsakyti, kiek buvo darbuotojų. Žino, kad darbuotojai Lietuvoje dirbo: Kanto g. stogą darė, Kalotėje statė garažą, tačiau pagrinde dirbo užsienyje. Nebuvo žinoma apie pajamas, ateidavo pinigai po 2000 Eur. Kaltinamąją pirmą kartą pamatė, kai A. O. susituokė. 2021 m. jis jau buvau išėjęs iš darbo, o A. O. jį padavė į teismą, kad jis pavogė pinigus. Dėl tų pinigų, kuriuos išgrynindavo bankomate, buvo išteisintas, liudytojai parodė, kad ėmė pinigus ir juos pasisavino, perkėlos dokumentai buvo, A. O. pasirašė kasos orderį, kad paėmė už jį dvi algas, po to yra garantinis bankroto fondas, kur ir matosi, kad jis gavo, bet realiai jų negavo. Išgrynintus pinigus tiesiog atiduodavo, nieko nepasirašydavo, jam sakydavo, kad darbuotojams reikia pinigų, o jam bus rytoj. Jis už savo automobilį gavo 300 eurų, nors A. O. prašė sutartyje nurodyti 1500 Eur. Su D. O. nebuvo jokių santykių. Jis iš darbo išėjo vasario pabaigoje. D. O. sutiko, sakė, kad viskas tvarkoje, jis tiesiog parašė pareiškimą. Tuo metu D. O. buvo ir buhalterė, ir direktorė. Kadangi jis jokių dokumentų neturėjo, todėl nieko ir neperdavė. Visi dokumentai buvo pas S. K., buvusią A. O. sugyventinę arba Kauno buhalterijoje.

Liudytojas A. Z. teisiamajam posėdyje parodė, kad D. O. turi įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“ ir išsinuomojo jam su žmona O. V. Z. priklausantį 4 kambarių butą, esantį V. gatvėje. Jis buvo įdėjęs skelbimą skelbiu.lt, ten greičiausiai rado ir paskambino. Buvo sudaryta nuomos sutartis, sutartį sudarė su D. O., ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, paėmė depozitą- 300 eurų ir nuomos pinigus už pirmą mėnesį – 300 eurų. Sutartyje buvo nurodyta, kad bus mokami komunaliniai mokesčiai ir nuoma. Kada buvo sudaryta sutartis gerai nepamena, galimai 2021-02-11, ji buvo neterminuota, apie nutraukimą turėjo pranešti prieš savaitę iki išvažiavimo. Išnuomojo 3 kambarius, vieno nenuomojo. Bute turėjo gyventi darbininkai, kiek pamena, jam nurodė, kad gyvens 9 žmonės, tačiau gyveno ne daugiau kaip 6 žmonės. Už nuomą turėjo sumokėti iki kiekvieno mėnesio 11 d. Pirmus 2- 3 mėnesius buvo viskas gerai, paskui nustojo mokėti. 200 eurų pervedė vieną kartą ir dar 130 eurų, tačiau pagal sutartį nemokėjo. Bendraudavo su D. O. – ji sakė, kad nepergyventų, sumokės, išlygins. Paskui jis pradėjo rašyti ,,Sms“, skambinti. Vėliau D. O. pradėjo kalbėti, kad įmonė bankrutuoja, kad čia paprastas žmogus nori gauti pinigus, bet jie turi bendrą riziką, o ,,(duomenys neskelbtini)“ siūlo perrašyti sutartį. Jam paskambino D. O. ir pasakė, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ perveda pinigus. Jam pavedimus ir darė ,,(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, D. O. paskambino, pasakė, kad išvažiuoja, todėl jie pasirašė dokumentus ir jam liko skolinga 803 eurus. Jis jai rašė, bet ji neatsakydavo, po to rado informaciją, kad įmonė bankrutuoja, todėl paskambino administratorei, kuri paprašė atsiųsti dokumentus. Jis buvo pripažintas kreditoriumi, tačiau piniginių lėšų negavo.

Kaip specialusis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. O. parodė, kad 2012 m. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra vienintelis akcininkas, iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo direktoriumi. Pasibaigus leidimui gyventi Lietuvoje, pasiūlė E. J. tapti įmonės direktoriumi. Iki 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė. 2019 m. rado Vokietijoje užsakovą interneto kabelio tiesimui, surado darbininkus. E. J. nuomojo bendrovei savo automobilį, vežė darbininkus į darbus Vokietijoje. Faktiškai tuo metu bendrovėje darbus organizavo ir visus veiklos sprendimus priimdavo jis, jo patarimų/sprendimų bendrovėje klausė visi, taip pat ir E. J.. Visus sprendimus, susijusius su įmonės finansų paskirstymu, priimdavo jis, spręsdavo, kam pirmiausia sumokėti darbo užmokestį, atsiskaityti su tiekėjais, sumokėti mokesčius, sumokėti už komunalinius patarnavimus. Įmonė sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su Kauno buhalterine bendrove, kurią pasiūlė S. K., tvarkiusi jo Kaliningrado įmonės buhalterinę apskaitą. S. K. nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau daug patardavo buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais, derindavo buhalterinės apskaitos tvarkymą su Kauno buhalterine bendrove, gaudavo ir jiems siųsdavo buhalterinius dokumentus. Visi to laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai buvo S. K. žinioje. Kas Kauno buhalterinei bendrovei nurodė, kad ji gali turėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir gali gauti visus duomenis apie įmonę, nepamena. Vokietijos kabelių tiesimo projektas nebuvo pelningas. Nepamena, ar Vokietijos užsakovai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė pilnai ir sutartomis kainomis. Jie mokėjo tik per banką. Nežino, ar visi Vokietijos projekto dokumentai buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. 2020 m. jokių projektų įmonė neturėjo, veiklos nevykdė. Pasitaręs su savo būsima žmona D., kaip akcininkas, paskyrė ją direktore. Toliau buhalterinės apskaitos tvarkymu užsiėmė D. O.. Kiek jam žinoma, S. K. jokių ankstesnio laikotarpio buhalterinių dokumentų direktorei neperdavė. Kiek pamena, 2021 m. surado užsakovą Taikos pr., Klaipėdoje esančio bendrabučio vidaus rekonstrukcijai atlikti. Finansiškai projektas nebuvo pelningas. Užsakovas ėmė reikšti pretenzijas dėl kokybės ir mažinti kainas. Šiuos reikalus tvarkė direktorė. Įmonė įsigijo darbui būtinas ryšio priemones, jam (A. O.) buvo duotas vienas mobiliojo ryšio telefonas. Buvo išvykęs į Briuselį, ten buvo išdaužtas automobilio langas ir pavogti jo asmeniniai daiktai, tarp jų ir telefonas. Į policiją jis nesikreipė. Vėliau įmonė jam davė kitą telefoną, tačiau jis iškrito ir sudužo. Nieko nežino apie blogą įmonės finansinę būklę. Kad įmonė bankrutuoja, sužinojo iš D. O.. 2021 m. darbininkams, kurie dirbo Taikos pr. bendrabutyje remonto darbus, buvo išnuomotas butas pagal sutartį su A. Z.. Iki kada jie ten gyveno, nepamena. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo jėgos nuomos nieko nežino.

Liudytoja BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė G. J.-V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, ji (G. J.-V.) buvo paskirta nemokumo administratore. Buvusi bendrovės direktorė D. O. ir jos vyras A. O., kuris anksčiau ėjo generalinio direktoriaus pareigas, savo veiksmais privedė įmonę prie nemokumo, buvo sudaryti nuostolingi/ekonomiškai nenaudingi sandoriai. 2021 m. balandžio 6 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kai jau buvo nemoki ir turėjo skolą „Sodrai“, sudarė ryšio paslaugų teikimo sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini)“ dėl 2 mobiliųjų telefonų, kurie vėliau buvo „perrašyti“ kartu su abonentais UAB “(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. vasario 11 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buto nuomos sutartį už 352,94 Eur sumą per mėn. su A. Z. ir grynais pinigais iš įmonės kasos sumokėjo 300 Eur avansą ir 300 Eur nuomos mokestį, iš anksto žinant, kad sandoris bus nevykdomas, nes buvo atlikti tik du mokėjimai, skola nebuvo įrašyta į įmonės buhalterinę apskaitą, nuomos sutartis buvo nutraukta tik 2021 m. liepos 19 d., kai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo iškelta bankroto byla. Įmonės vadovė sutarties nenutraukė, taip tyčia didino įmonės skolas. Įmonės buhalterinėje apskaitoje įsiskolinimas nuomotojui nefiksuotas, o yra nurodyta priešingai, kad buto nuomotojas yra skolingas įmonei 35 Eur. A. Z. kreipėsi į bankroto administratorių dėl 803,01 Eur skolos. Minėtas asmuo įtrauktas į kreditorių sąrašą. 2021 m. balandžio 30 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią įsipareigojo nuomoti darbo jėgą – darbuotojus užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterines paslaugas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o statybinės veiklos realiai nevykdė, priešingai, statybinę veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atliktus darbus iš užsakovų gaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo jokio atsiskaitymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbuotojų nuomą. Tokiu būdu buvo mažinamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos ir didinamas įsiskolinimas. Veikla iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkelta į kitą D. O. vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bankrutuojančiai įmonei buvo paliktos didėjančios darbo užmokesčio skolos darbuotojams. Nors pagal nurodytą sandorį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 6 d. išrašė sąskaitą faktūrą 2 150 Eur sumai, 2021 m. birželio 2 d. – 1 936 Eur sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų neapmokėjo, galimai skola buvo įskaityta, tačiau tokių duomenų nepateikta, o bankrutuojančiai įmonei atsirado mokėtino PVM mokesčio skola. Kitas nenaudingas įmonei sandoris – D. O. 2021 m. vasario 18 d. sprendimu nukreiptas įmonės kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 336,64 Eur mokėjimas susijusiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors tuo metu jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola „Sodrai“ už darbuotojus. Tačiau pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus matyti, kad 2021 m. vasario 22 d. D. O. įnešė į kasą 1 600 Eur, nurodydama pagrindą „lėšų grąžinimas iš KIF (UAB „(duomenys neskelbtini)“)“. Likusi suma galimai galėjo būti pasisavinta D. O. arba liko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pagal kasos dokumentus matyti, kad D. O. teikė paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau pagal kasos išlaidų orderius grąžinosi paskolas su palūkanomis. Tarp perduotų dokumentų rasta 2020 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartis dėl 1 000 Eur, 2020 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartis dėl 2 200 Eur, 2020 m. gruodžio 4 d. paskolos sutartis dėl 600 Eur, 2021 m. kovo 21 d. paskolos sutartis dėl 1 000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 m., taip buvo nuslėpta įmonės finansinė padėtis. D. O. yra buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, todėl žinojo, kad finansinių ataskaitų teikimas yra būtinas ir tai yra jos pareiga. 2021 m. spalio 31 d. balanse nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos – 20 498 Eur, tačiau D. O. pateiktame debitorių sąraše nurodyta kita suma – 17 264,69 Eur. Nuo 2020 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo mokėjimus už BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tokių mokėjimų iki 2021 m. liepos 16 d. aptikta apie 100. Bankinių pavedimų gavėjai daugiausia įmonės darbuotojai – jiems buvo pervedamas darbo užmokestis, mokama už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, teisines paslaugas ir kt. D. O. paskirta įmonei vadovauti 2020 m. vasario 28 d. akcininko sprendimu, taigi ji nuo pat pradžių buvo suinteresuota perkelti įmonės veiklą į UAB “(duomenys neskelbtini)“. Manytina, kad D. O. tyčia įdarbindavo darbuotojus BUAB „(duomenys neskelbtini)“, taip šiai įmonei palikdama mokestinę naštą mokėti einamuosius mokėjimus už darbuotojus, vėliau juos nustojo mokėti, taip bankrutuojančiai įmonei buvo paliktos tik skolos. Be to, buvo perkeliami ir klientai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų vykdymas buvo perkeltas UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientų apyvartos žiniaraštyje nurodyta, kad nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 13 786,74 Eur. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama faktiškai nemoki, nuo 2021 m. vasario mėn. nemokėjo „Sodrai“ už darbuotojus, tačiau savo darbuotojus išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė vykdė veiklą, gavo pelną ir teikė paslaugas BUAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė už paslaugas pagal jai išrašytas sąskaitas faktūras, pasidengė skolą, taip buvo siekiama palikti kuo didesnes skolas bankrutuojančiai įmonei. Bendrovė yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 734,52 Eur. Be to, D. O. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėjo darbuotojams A. O. ir V. V. avansus ūkio išlaidoms, nors įmonė jau buvo nemoki ir nevykdė veiklos, išskyrus vykdomą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal įmonės sudarytus balansus nustatyta, kad įmonės pardavimo pajamos 2020 m. buvo 31 421 Eur, 2021 m. – 22 820 Eur; grynasis pelnas 2020 m. buvo 6 981 Eur, 2021 m. – 23 949 Eur nuostoliai. 2020 m. buvo turto už 82 134 Eur, 2021 m. – už 21 639 Eur. Nuosavas kapitalas 2020 m. – 19 800 Eur, 2021 m. – 4 149 Eur. D. O. žinojo įmonės finansinę padėtį ir turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą, tačiau, žinodama apie įmonės skolas, kai teisme bankroto bylą inicijavo „Sodra“, D. O. prašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtos kitos bylos, ginčijo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, teigdama, jog atsakovė yra moki ir veiklą vykdanti įmonė, todėl nėra pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą, nors bankroto bylos iškėlimo dieną darbuotojų įmonėje jau nebuvo.

Iš 2022 m. rugsėjo 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė G. J.-V. pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 27 d., taip pat 2021 m. liepos 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, galutinį patvirtintą kreditorių sąrašą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto iš įmonės atsakingų asmenų priėmimo-perdavimo aktą.

Liudytojas E. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2019 m. gruodžio mėn. direktoriaus pareigose, kurias pasiūlė Rusijos pilietis A. O.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2012 m. rugsėjo mėn. Pasiūlęs užimti direktoriaus pareigas, A. informavo, kad jo (E. J.) veikla bus minimali, reikės tik pasirašyti sutartis ir kitus dokumentus. Su A. O. nuvyko į banką, kur jam (E. J.) buvo išduota banko kortelė su PIN kodu. Jis neturėjo galimybės prisijungti prie įmonės banko sąskaitos, atlikti pavedimų, išskyrus tai, kad turėjo galimybę iš įmonės banko sąskaitos išgryninti pinigus. Realiai direktoriaus pareigas visą laiką vykdė pats A. O.. Eidamas direktoriaus pareigas, jis (E. J.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos atlikdavo piniginių lėšų išgryninimą, tai buvo registruojama avansinėje apyskaitoje. Apie tai, kad reikia išgryninti pinigus, informuodavo pats A. O.. Išgrynintus pinigus (iš viso apie 13 000 Eur) perdavė pačiam A., jo sūnui R. O. (apie 9000 Eur) ir A. O. sugyventinės S. K. dukrai. Visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai turėjo būti pas buhalterę arba pas A. O.. Su D. O. teko susidurti teisminio nagrinėjimo metu civilinėje byloje, kurioje A. O. teikė ieškinį dėl 13 000 Eur skolos priteisimo, tačiau teismas ieškinį atmetė. Papildomos apklausos metu liudytojas E. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai pradėjo dirbti nuo 2019 m. gruodžio mėn. A. O. pažįsta nuo 2002 m. 2012 m. A. pasakė, kad nori pradėti kokią nors veiklą Lietuvoje. Kadangi buvo Rusijos pilietis, paprašė pagalbos įregistruojant įmonę. Įregistravus įmonę, A. buvo jos akcininkas ir direktorius, jam buvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis (E. J.) buvo įdarbintas 2013 m. keliems mėnesiams, nes veikla realiai nebuvo pradėta vykdyti. 2019 m. jam pasiūlė užimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Į VĮ „Registrų centras“ dėl direktoriaus pasikeitimo nevyko, vyko tik į AB Šiaulių banką, kur įmonė turėjo atsidariusi sąskaitą, banke jam buvo išduota atsiskaitomoji kortelė su PIN kodu, prisijungimai prie banko sąskaitos išduoti nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo statybos darbų atlikimas, daugiausia Vokietijoje. Kas įmonei teikė buhalterines paslaugas, nežino. Darbo užmokestis dirbant įmonėje jam nebuvo išmokėtas. Tik įmonei iškėlus bankroto bylą, darbo užmokestis buvo išmokėtas iš Garantinio fondo. Joks įmonei priklausantis turtas jam nebuvo perduotas. Naudojosi savo asmeniniu telefonu ir telefono abonentu, jam nebuvo išduota jokia kompiuterinė ar kita technika. Jo žiniomis, įmonė veiklos vykdymui atskirų patalpų nesinuomojo. Visus dokumentus, sutartis ar kt. visada paruošdavo pats A. O., o jam (E. J.) teikdavo tik pasirašyti. Eidamas direktoriaus pareigas, piniginių lėšų išgryninimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos atlikdavo A. O. nurodymu, pinigai turėjo būti panaudoti darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui. Pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervedami iš įmonių, kurioms buvo atlikti darbai. Savo namuose jis (E. J.) niekada neturėjo įmonei priklausančių dokumentų. 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo pirko automobilį „Chrysler“ už 1 500 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo jos akcininkas A. O.. Už automobilį buvo sumokėta tik 300 Eur, pervedant šią pinigų sumą į jo (E. J.) asmeninę banko sąskaitą, o likusi 1 200 Eur suma jam iki šiol nėra sumokėta.

Liudytojas A. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso jam ir jo žmonai O. V. Z. Šį butą nuomoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, D. O., A. O. nepažįsta. Skelbimą apie nuomojamą butą įdėjo tinklalapyje „skelbiu.lt“. Telefonu susisiekė D. O.. Apžiūrėdama butą, D. O. informavo, kad bute gyvens darbininkai. 2021 m. vasario 11 d. buvo sudaryta buto nuomos sutartis. Sutarties pasirašymo metu jam buvo sumokėtas 300 Eur avansas (depozitas) grynais pinigais ir 300 Eur nuomos mokestis. Buvo sutarta 352,94 Eur buto nuomos kaina, iš šios sumos 300 Eur turėjo būti sumokama jam kaip nuomotojui, o nuomininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti 52,94 Eur gyventojų pajamų mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Buto nuomos laikotarpis nebuvo numatytas. Keletą mėnesių po nuomos sutarties pasirašymo nuomos mokestis buvo sumokėtas numatytais terminais. Žinodamas, kad nuomos mokestį į jam priklausančią banko sąskaitą turi sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nematydamas iš šios įmonės pinigų pervedimo, skambino D. O., ši nurodė, kad nuomos mokestį pervedė UAB “(duomenys neskelbtini)“. Pirmuosius kelis mėnesius įmonė sumokėjo nuomos mokestį, tačiau nemokėjo už komunalinius mokesčius, o po kelių mėnesių nustojo mokėti ir nuomos mokestį. Negaudamas numatytų mokesčių, bendravo su D. O., ši jam pasakė, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau užtikrino, kad įsiskolinimai bus apmokėti. Pamena, kad D. O. prašė pasirašytą buto nuomos sutartį perrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja. Tačiau jis perrašyti sutarties nesutiko, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadengė įsiskolinimų. 2021 m. liepos mėn. D. O. jį informavo, kad nutraukia buto nuomos sutartį. Sutarties nutraukimo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso buvo skolinga apie 803 Eur.

Iš liudytojo A. Z. pateiktos buto nuomos sutarties Nr. 20220211 kopijos matyti, kad 2021 m. vasario 11 d. buvo sudaryta buto nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš 2021 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad priimtas 2021 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Iš 2021 m. liepos 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant G. J.-V. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 27 d.

2022 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Iš 2022 m. gruodžio 21 d. kratų protokolų matyti, kad atlikus kratą A. O. gyvenamojoje vietoje bei automobilyje, buvo paimti reikšmingi tyrimui dokumentai ir daiktai.

Iš 2022 m. lapkričio 23 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą D. O. gyvenamojoje vietoje, buvo paimti tyrimui reikšmingi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję dokumentai bei informacija iš įtariamosios asmeninio kompiuterio, kuri įrašyta į tarnybinę USB išorinę laikmeną „Padlock3“, aplankas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai 2020–2021“.

2023 m. kovo 27 d. bankroto administratorius pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus.

Iš 2023 m. balandžio 21 d. specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo nuostolingai: veiklos rezultatas – 48 481,64 Eur nuostolis, keletas finansinių rodiklių 2019 m. gruodžio 31 d. nepatenkinamos reikšmės: trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas (trumpalaikiai įsipareigojimai/turtas) didesnis kaip 60, grynasis pelningumas (grynasis pelnas/pardavimo pajamos) -41,87 (žemesnė nei 5 reikšmė laikoma nepatenkinama), nuosavo kapitalo dydis neigiamas, įvertinus visų finansinių rodiklių reikšmes, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 31 d. buvo moki, tačiau ekonominė padėtis buvo sunki.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. balandžio 9 d. negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių, nes neturėjo piniginių lėšų, todėl tapo nemoki. Nemokumui įtakos turėjo:

- nuostolinga veikla tiriamuoju laikotarpiu, nes veiklos sąnaudos 119 890,77 Eur viršijo pardavimo pajamas 55 848,00 Eur, nuostolis – 64 042,77 Eur;

- iš kasos išmokėti 5 407,97 Eur avansai atskaitingiems asmenims: 2021 m. sausio 28 d. – 200 Eur D. O., 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. balandžio 9 d. – 3 207,97 Eur A. O., 2021 m. kovo 24 d. – 2 000 Eur V. V.;

- 2021 m. vasario 11 d. sumokėtas 600 Eur avansas ir buto nuoma A. Z.;

- 2021 m. kovo 24 d. grąžinta paskola D. O. ir sumokėtos 4 962,23 Eur palūkanos;

- 2021 m. kovo 24 d. išmokėta 3 615,88 Eur iš kasos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant pagrindą „grąžinama skola ir apmokama dalis paslaugų“;

- didelis nepanaudoto avanso likutis pas atskaitingus asmenis, tai yra apskaitoje užregistruotas E. J. nepanaudoto avanso likutis – 13 998,69 Eur.

Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. nebūtų atlikusi anksčiau minėtų 14 586,08 Eur (200 + 3 207,97 + 2 000 + 600 + 4 962,23 + 3 615,88) mokėjimų grynaisiais, piniginių lėšų būtų užtekę mokesčiams ir įmokoms, iš viso 13 005,36 Eur sumokėti: 8 249,31 Eur mokesčiams į valstybės biudžetą ir 4 756,05 Eur socialinio draudimo įmokoms į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. vasario 15 d., kai nesumokėjo socialinio draudimo įmokų, kurias privalėjo sumokėti trečiąja eile, vykdė atsiskaitymus su ūkio subjektais pagal kitus mokėjimo dokumentus, tai yra atsiskaitė penktąja eile:

- 2021 m. kovo 24 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO0004 pagrindė 4 962,23 Eur išmokėjimą iš kasos D. O., nurodant pagrindą „grąžinamos paskolos 4 810 Eur ir priskaičiuotos palūkanos už naudojimąsi dienomis 152,23 Eur“;

- 2021 m. kovo 24 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO0008 pagrindė 3 615,88 Eur išmokėjimą iš kasos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant pagrindą „grąžinama skola ir apmokama dalis paslaugų“;

- išdavė avansus atskaitingiems asmenims: 2021 m. kovo 24 d. – 3 200 Eur ir 2021 m. balandžio 9 d. – 7,97 Eur A. O., 2021 m. kovo 24 d. – 2 000 Eur V. V., tai yra nesilaikė atsiskaitymo eiliškumo pagal CK 6.930¹ str. nuostatas ir tuo pažeidė kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (įsiskolinimas 2021 m. vasario 15 d. – 1 784,22 Eur, 2021 m. kovo 15 d. – 3 224,93 Eur) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartyje pažymėta, kad kreditorės VMI dokumentuose, pridėtuose prie prašymo patvirtinti kreditinį reikalavimą, nurodyta, kad įmonės skola biudžetui atsirado nuo 2020-09-25, kai nebuvo sumokėtas 39 Eur pridėtinės vertės mokestis už 2020 m. rugpjūtį, visas kreditinis reikalavimas yra 8 249,31 Eur) reikalavimus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Klientų įsipareigojimų nevykdymas“ 2021 m. balandžio 12 d. užregistravo iš viso 4 096,90 Eur pradelstus kreditinius įsipareigojimus 2021 m. balandžio 12 d. (mobiliųjų telefonų įsigijimo dienai), turėjo 3 224,93 Eur pradelstų kreditinių įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, skola valstybės biudžetui atsirado nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., kai nebuvo sumokėtas 39 Eur pridėtinės vertės mokestis už 2020 m. rugpjūtį, visas kreditinis reikalavimas yra 8 249,31 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 12 d. (mobiliųjų telefonų įsigijimo dienai) turėjo 7 321,83 (4 096,90 + 3 224,93) Eur pradelstų įsipareigojimų, neturėjo piniginių lėšų (dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasoje nuo 2021 m. balandžio 9 d. – 0,00 Eur, dokumentinis piniginių lėšų likutis AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. vasario 12 d. – 0,00 Eur), neatliko mokėjimų, neturėjo piniginių įplaukų, todėl įmonė buvo sunkios ekonominės padėties ir nemoki.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės D. O., 2021 m. balandžio 12 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį dėl 2 vnt. mobiliųjų telefonų po 203,68 Eur, iš viso už 407,36 Eur, televizijos paketo už 4,95 Eur per mėnesį ir draudimo liudijimų po 2,99 Eur, iš viso už 5,98 Eur per mėnesį įsigijimo, kai įmonė buvo nemoki (nuo 2021 m. balandžio 9 d.) ir turėjo 3 224,93 Eur įsiskolinimą (nuo 2021 m. kovo 15 d.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip sumažino įmonės mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais 427,21 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. liepos 27 d. PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas iš viso už 427,21 Eur sumą).

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. birželio 10 d. nebeturėdama samdomų darbuotojų, nenutraukė 2021 m. vasario 11 d. buto nuomos sutarties su A. Z., 387,10 (300 Eur už 1 mėn. + 300/31 d. x 9 d.) Eur padidino kreditinius įsipareigojimus A. Z. (už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. liepos 19 d.), tuo padarė įmonei 387,10 Eur nuostolį, tai buvo nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga įmonei, taip sumažino įmonės mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra REK Nr. 0000000144 ir atliktų darbų aktu Nr. 0006 pagrindė per 2021 m. vasario 1–16 d. atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 4 336,64 Eur, ir 2021 m. vasario 17 d. rašte, adresuotame UAB “(duomenys neskelbtini)“, kurį pasirašė direktorė D. O., nurodė už atliktus darbus apmokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymas už PVM s. f. REK Nr. 000000144“. Nustatyta, kad 2 736,64 Eur (4 336,64 – 1 600) turto perleidimas buvo nenaudingas įmonei sprendimas ir priimtas tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 1 784,22 Eur (nuo 2021 m. vasario 15 d.) įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip sumažino įmonės mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėti 5 407,97 Eur avansai atskaitingiems asmenims (2021 m. sausio 28 d. – 200 Eur D. O., 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. balandžio 9 d. – 3 207,97 Eur A. O., 2021 m. kovo 24 d. – 2 000 Eur V. V.), 2021 m. kovo 24 d. grąžinta paskola D. O. ir sumokėtos 4 962,23 Eur palūkanos, 2021 m. kovo 24 d. išmokėta 3 615,88 Eur iš kasos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant pagrindą „grąžinama skola ir apmokama dalis paslaugų“, 13 986,08 (5 407,97 + 4 962,23 + 3 615,88) Eur sumažino įmonės mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Pagal bylos dokumentus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo patvirtinti šie bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditiniai reikalavimai: 1) pirmos eilės: A. P. – 324,08 Eur, A. G. N. – 205,72 Eur, I. Z. – 44,88 Eur, V. A. – 4 057,06 Eur, M. Z. – 3 157,10 Eur, D. O. – 621,57 Eur, A. Z. – 751,11 Eur, E. J. – 1 691,91 Eur, VSDFV Klaipėdos skyrius – 4 756,05 Eur; 2) antros eilės: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 524,04 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 743,52 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 915,00 Eur, A. Z. – 803,01 Eur, VMI prie LR FM – 8 249,31 Eur, iš viso 27 844,36 Eur.

Motyvuojamoji dalis

BK 209 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių.

BK 209 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tyčia, t. y. kai įmonės vadovas suvokia, kad blogai valdo įmonę, numato bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Šia norma siekiama apsaugoti kreditorių teises nuo skolų turinčio ūkio subjekto vadovo nesąžiningų ūkininkavimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-788/2023).

Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-358/2014, 2K-64-1073/2022).

Taigi, blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla lemia kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių interesams.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021-07-16 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant G. J.-V.. Nutartis įsiteisėjo 2021-07-27.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditiniai reikalavimai: 1) pirmos eilės: A. P. – 324,08 Eur, A. G. N. – 205,72 Eur, I. Z. – 44,88 Eur, V. A. – 4 057,06 Eur, M. Z. – 3 157,10 Eur, D. O. – 621,57 Eur, A. Z. – 751,11 Eur, E. J. – 1 691,91 Eur, VSDFV Klaipėdos skyrius – 4 756,05 Eur; 2) antros eilės: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 524,04 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 743,52 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 915,00 Eur, A. Z. – 803,01 Eur, VMI prie LR FM – 8 249,31 Eur, iš viso 27 844,36 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo 2022-05-23 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartyje nurodyta, kad iš esmės nuo 2020-12-31 nemokios įmonės finansinė padėtis buvo esmingai bloginama, o įmonės vadovė D. O. ir jos sutuoktinis įmonės akcininkas ir kartu su D. O. faktinio vadovo pareigas atlikęs A. O. savo veika, t. y. nesikreipiant dėl bankroto bylos į teismą, įmonei nenaudingų sandorių sudarymu, įmonės lėšų išgryninimu ir panaudojimu savo reikmėms, kryptingai ir sąmoningai privedė įmonę prie bankroto.

Kaip sąmoningas blogas įmonės valdymas D. O. kaltinime inkriminuojama tai, kad ji, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokiai ir neturint galimybių vykdyti turtinių prievolių, laikotarpiu nuo 2021-02-11 iki 2021-04-12 sudarė bendrovei ekonomiškai nenaudingus tris sandorius, t. y., 2021-02-11 sudarė buto nuomos sutartį Nr. 20210211 su A. Z. už 352,94 Eur per mėnesį ir nuo 2021-06-10 nebeturėdama samdomų darbuotojų, nenutraukė sutarties, taip padarydama įmonei 387,10 Eur nuostolį; 2021-02-17 PVM sąskaita faktūra REK Nr. 0000000144 ir atliktų darbų aktu Nr. 0006 pagrindė per 2021 m. vasario 1–16 d. atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 4 336,64 Eur, apmokant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas už PVM sąskaitą faktūrą REK Nr. 000000144, o 2021-02-22 kasos pajamų orderiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindus 1 600 Eur gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2 736,64 (4 336,64 – 1 600) Eur turto perleidimas buvo nenaudingas įmonei sprendimas ir priimtas tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 1 784,22 Eur (nuo 2021-02-15) įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 2021-04-12 sudarė sandorį dėl 2 vnt. mobiliųjų telefonų po 203,68 Eur, iš viso už 407,36 Eur, televizijos paketo už 4,95 Eur per mėnesį ir draudimo liudijimų po 2,99 Eur, iš viso už 5,98 Eur per mėnesį įsigijimo, kai įmonė buvo nemoki (nuo 2021-04-09) ir turėjo 3 224,93 Eur įsiskolinimą (nuo 2021-03-15) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat pažeidė atsiskaitymų su ūkio subjektais eiliškumą, atsiskaitydama su penktos eilės kreditoriais tuo pažeisdama trečios eilės kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.

Kaltinamoji D. O., nors ir nepripažino savo kaltės, teigdama, kad specialistė, teikusi išvadą, neįvertino visų rodiklių, todėl išvada yra neteisinga, o jos skaičiavimais bankroto iškėlimo metu, įmonė buvo moki, tačiau iš esmės pripažino kaltinime nurodytus sandorius ir atsiskaitymo su kreditoriais eilės nesilaikymą. Pavirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai pati vadovavo, teikė buhalterines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismo vertinimu, kaltinamoji aiškiai turėjo galimybę matyti finansinę įmonės padėtį. Be to, kaltinamoji patvirtino, jog sąmoningai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atliktus darbus užsakovai pervesdavo pinigus į ,,(duomenys neskelbtini)“, nes tuo metu jau buvo ,,Sodrai“ įsiskolinimai, o reikėjo mokėti darbuotojams atlyginimus. Kaltinamoji pripažino, kad 2021-02-11 sudarė buto nuomos sutartį Nr. 20210211 su A. Z. už 352,94 Eur per mėnesį, nes reikėjo apgyvendinti darbuotojus. Neginčijo, jog sudarė sandorį dėl 2 vnt. mobiliųjų telefonų po 203,68 Eur, televizijos paketo ir draudimo liudijimų įsigijimą. Tačiau kaltinamosios įsitikinimu, šie sandoriai buvo ekonomiškai pagrįsti ir naudingi įmonei.

Liudytojas A. Z. patvirtino, kad D. O., kuri turėjo įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“, išnuomojo butą pagal sudarytą sutartį. D. O. nurodė, kad jame gyvens darbininkai. Buvo sumokėtas 300 eurų depozitas ir 300 eurų nuoma. Pirmuosius kelis mėnesius įmonė sumokėjo nuomos mokestį (pavedimus atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“), tačiau komunalinių mokesčių neapmokėjo, o po kelių mėnesių nustojo mokėti ir nuomos mokestį. D. O. prašė pasirašytą buto nuomos sutartį perrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja, tačiau A. Z. nesutiko. Sutarties nutraukimo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendroje sumoje buvo skolinga apie 803 eurus. Pateikta buto nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino liudytojo A. Z. parodymus.

Klaipėdos apygardos teismo 2022-05-23 nutartyje dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatuota, kad įmonė faktiškai nemoki buvo 2020-12-31, tačiau, jau faktiškai būdama nemoki, 2021-04-30 sudarė darbuotojų nuomos sutartį su D. O. vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikloje, priešingai nei tvirtino kaltinamoji, nenurodyta, kad ji vykdo statybos darbų veiklą, nes vieši duomenys apie šią įmonę įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ – tai apskaitos, buhalterijos ir audito veikla besiverčianti įmonė, ji taip pat teikia konsultacijas mokesčių, įmonių steigimo ir finansų klausimais. Apygardos teismas konstatavo, jog sandoris dėl darbuotojų nuomos buvo sudarytas formaliai, siekiant, kad užsakovai už atliktus darbus lėšas pervedinėtų ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o per valdymo organus susijusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip perkeliant įmonės veiklą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. J. – V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu.

Nors kaltinamoji tvirtino, jog ji tik formaliai ėjo direktorės pareigas, o faktinis įmonės vadovas buvo A. O., vis tik, pati kaltinamoji pripažino, kad nepaisant to, jog visus sprendimus dėl įmonės valdymo priimdavo A. O., tačiau jis juos derindavo ir su ja, nes būtent ji buvo atsakinga už įmonės ūkinė ir finansinę veiklą ir kontroliavo, kad įmonės veikla atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, ir jeigu A. O. sprendimai būdavo neteisingi, ji jų netvirtindavo. Priešingai nei nurodė kaltinamoji, A. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie blogą įmonės finansinę būklę nieko nežinojo, o kad įmonė bankrutuoja, sužinojo iš D. O.. Taigi, priešingai nei teigė kaltinamoji, ji buvo aktyvi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Kita vertus, tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-334-677/2015). Taigi, tapdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, D. O. prisiėmė visas su šiuo statusu susijusias pareigas bei įsipareigojo tinkamai jas vykdyti.

2023-04-21 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo patvirtina, kad D. O. nurodyti kaltinime penktąja eile vykdyti atsiskaitymai pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, pažeidė kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus, o laikotarpiu nuo 2021-02-11 iki 2021-04-12, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo tapusi nemoki ir neturėjo galimybių vykdyti turtinių prievolių, sudaryti kaltinime nurodyti sandoriai, bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingi, jie sumažino įmonės mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Specialistė V. G. teisiamajame posėdyje patvirtino pateiktas išvadas ir nurodė kad kaltinamosios teisiamajame posėdyje pateikti papildomi dokumentai ne tik, kad neatitinka buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų ir jais negalima remtis išvadoje mokumo nemokumo nustatymo, tačiau jie neturi jokios įtakos specialisto išvadai ir jos nekeičia.

Įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji D. O., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė, sąmoningai blogai valdė šią bendrovę ir tai nulėmė jos bankrotą. Akivaizdu, kad kaltinamoji, turėdama patirties versle, žinodama, jog jos valdoma bendrovė yra blogoje finansinėje padėtyje ir dėl to negali atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (4 756,05 Eur) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (8 249,31 Eur), sąmoningai, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pagal kurį, skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, vykdė atsiskaitymus su penktosios eilės kreditoriais, taip pažeisdama trečiosios eilės kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokiai ir neturint galimybių vykdyti turtinių prievolių, D. O. laikotarpiu nuo 2021-02-11 iki 2021-04-12 sudarė bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius, tokiu būdu tyčia dar labiau pablogindama įmonės finansinę padėtį ir pasunkino jos kreditorių galimybes atgauti skolas. Taigi D. O., būdama atsakinga už įmonės veiklą nuo 2020-03-02, sąmoningai blogai ją valdė ir atliko tyčinius, priešingus bendrovės interesams veiksmus, dėl kurių įmonė 2021-04-09 tapo nemoki, ir tai nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą bei padarė didelę 27 844,36 Eur turtinę žalą kreditoriams. Tokia kaltinamosios D. O. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) sudėtį.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog D. O. apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą, nes to nepagrindžia jokie bylos duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023-06-12 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Įvertinęs visus aptartus duomenis, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina BK 209 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant didesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas baudos minimumas (už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio).

Kaltinamoji kaltės nepripažino, baudžiamoji byla išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, todėl pagrindo mažinti bausmės vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, nėra.

Kardomoji priemonė kaltinamajai nebuvo paskirta, todėl jos klausimas nesprendžiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dokumentai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini bankroto administratoriui MB „(duomenys neskelbtini)“; dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini D. O..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. O. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą D. O. savanoriškai privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dokumentus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti bankroto administratoriui MB „(duomenys neskelbtini)“; dokumentus, susijusius su UAB “(duomenys neskelbtini)“ veikla, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti D. O..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Ingrida Krušienė