- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 2-372-192/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07857-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- UAB „Ūkio banko lizingas“
- Atsakovas
- L. J.
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovei K. V., atsakovei L. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 4419,39 Lt skolos, 66 žyminio mokesčio bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovės sutuoktinis, V. J., ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2006-12-14 sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T612022007, pagal kurią ieškovas suteikė V. J. kreditą, o V. J. įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį įnešdamas lėšas į ieškovo nurodytą kortelės sąskaitą. V. J. sutarties sąlygų ir savo finansinių įsipareigojimų ieškovui tinkamai neįvykdė, kredito nepadengė, į siųstus pranešimus nereagavo ir sutartis buvo nutraukta. Administruojant skolą paaiškėjo, kad V. J. mirė. Tai sužinojęs ieškovas raštu kreipėsi į notarą tikslu pateikti reikalavimą įpėdiniams. Buvo gauta informaciją, jog po V. J. mirties palikimą priėmė L. J., kuriai 2011-10-25 ieškovas pateikė raštą, kuriuo buvo prašoma sumokėti palikėjo skolą. Atsakovė ieškovui skolos iki šios dienos nėra sumokėjusi ir šiai dienai atsakovė yra skolinga ieškovui 4.419,39 Lt, tame skaičiuje, 3.245,79 Lt pradelstų periodinių mokėjimų, 1.168,48 Lt delspinigių (0,2 už kiekvieną pradelstą dieną apskaičiuotų už 180 dienas nuo 2011-12-03 iki 2012-05-31 pagal Sutarties 9.4 punktą), 5,12 Lt pašto išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka ir ieškinį prašo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji žinojusi, kad sutuoktinis V. J. turėjo kreditinę kortelę, kurią išdavė UAB „Ūkio banko lizingas“. Sutuoktiniui sunkiai susirgus ji pati jo pavedimu keletą kartų darė įnašus į kreditinės kortelės sąskaitą. Sutuoktinis prieš pat mirtį atsakovę nuramino, jog padengė visas skolas ir daugiau nėra skolingas lizingui. 2011-03-13 mirus V. J., atsakovė 2011-03-30 atvyko į Ūkio banko Panevėžio skyrių su tikslu informuoti apie vyro mirtį ir paprašyti pateikti duomenis apie visus mirusiojo skolinius įsipareigojimus bei prašymą stabdyti palūkanų ir delspinigių skaičiavimą. Atsakovė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su prašymu priimti mirusiojo palikimą pagal turto apyrašą. 2011-04-07 Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1297-217/2011, kuria buvo pavesta antstoliui sudaryti V. J., mirusio 2011-03-13, turto apyrašą. L. J. antstoliui J. K. pavedė surašyti turto apyrašą. Kadangi atsakovė namuose turėjo duomenis tik apie 2007-01-31 sudarytą sutartį Nr. T612022007, kurio kredito limitas 3000 Lt, mėnesio mokėjimas 35 Lt, kortelės galiojimo terminas 2009-12-31, šią sutartį ir pateikė antstoliui. 2011-10-25 L. J. gavo kreditorinį reikalavimą sumokėti V. J. skolą, tačiau 2011-11-10 ieškovui ji atsakė, kad jokia skola nebus dengiama kol negaus paveldėjimo teisės liudijimo. 2012-01-13 antstolis J. K. surašė, atsakovės manymu, netikslų turto apyrašą dėl ieškovo nebendradarbiavimo suteikiant tikslią informaciją apie palikėjo skolas, kuriame nurodyta 2007-01-31 sutartis Nr. T612022007, tačiau liko visiškai nenurodytas skolos dydis, kas neatitinka teisingo turto apyrašo surašymą. 2012-01-25 L. J. gavo testamentinio įpėdinio liudijimą, kuris suteikia teisę tvarkyti paveldėjimo teisės reikalus, tame tarpe ir dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Nuosavybė į nekilnojamąjį turtą dar neatkurta, todėl nėra žinoma ir paveldimo turto vertė. LR CK 5.53 str. nustato, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Paveldėto turto šiai dienai nėra, todėl atsakovė neturi pareigos dengti ieškovo nurodytos visiškai nepagrįstos skolos. Atsakovės nuomone, ieškovas eilę metų elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, matydamas turto paveldėtojos amžių, sąmoningai vilkino laiką, neteikė jokios informacijos apie skolas, nepaisant to, jog turėdamas informacijos apie mirusįjį ir jo turto paveldėtoją, vis tik be jokios svarbios priežasties delsė ir laiku nesikreipė į Jonavos rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo turto paveldėtojams. Galų gale, neteikė jokios informacijos ne tik L. J., bet ir antstoliui J. K., kas akivaizdžiai rodo ieškovo siekį dirbtiniai auginti mirusiojo neva susikaupusią skolą iki maksimalaus dydžio, kitaip sakant akivaizdžiai matyti ieškovo naudos siekimas lupikaujant ir pasinaudojant fizinių asmenų silpnesniu statusu, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Atsakovė nesutinka su reikalaujama priteisti delspinigių suma, atsakovės nuomone, delspinigių skaičiavimas turėjo būti sustabdytas mirus V. J.. Atsakovės nuomone, teismui nepateikiami svarūs argumentai, kodėl ieškovas žinodamas apie skolininko mirtį, laiku nepareiškė kreditorinio reikalavimo nei L. J. (priėmusiai palikimą įpėdinei), nei notarui (testamento vykdytojui), nei pateikė ieškinį Jonavos r. apylinkės teismui dėl paveldimo turto per 3 mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos, taip kaip to reikalauja įstatymas, todėl jo prašymas atnaujinti terminą turėtų būti atmestinas (b.l. 22-24).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl įstatymu nustatyto termino kreditorių reikalavimams patenkinti atnaujinimo.
LR CK 5.63 str. numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Ieškovas prašo pratęsti CK 5.63 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą. Nurodo, kad apie V. J. mirtį nežinojo, apie galimai palikimą priėmusį įpėdinį sužinojo tik gavus iš notaro atsakymą Tačiau notaro raštas nebuvo tikslus ir aiškus (netiksli palikimo priėmimo data ir kt), po rašto gavimo ieškovas tikslino informaciją, todėl atsakovei prašymą dėl kreditorinio reikalavimo pateikė 2011-10-25. Dėl išvardintų priežasčių mano, jog CK 5.63 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis CK 5.63 str. 4 dalimi, prašo jį pratęsti.
Atsakovė nurodo, kad ieškovas apie V. J. mirtį sužinojo 2011-05-12, gavęs Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro 2011-05-09 pranešimą Nr. S-191, tačiau reikalavimą atsakovei pateikė tik 2011-10-25. Tai rodo, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties ieškovo aplaidumo.
Byloje nustatyta, kad 2011-03-13 mirus sutuoktiniui, V. J., atsakovė, vadovaujantis iki 2011 m. lapkričio 1 dienos galiojusia LR CK 5.53 straipsnio redakcija, dėl jo turto priėmimo pagal apyrašą kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-04-07 nutartimi prašymą tenkino ir pavedė pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti V. J., mirusio 2011-03-13, turto apyrašą (b.l. 25). Turto apyrašas sudarytas 2012-01-13 antstolio J. K.. Minėtame turto apyraše nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro reikalavimo teisė pagal 2005-11-07 Klaipėdos apskrities sprendimą Nr. 846 dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei skolinės palikėjo teisės ir pareigos UAB „Ūkio banko lizingui“ (b.l. 28-29).
Įstatymas numato, kad mirusio fizinio asmens turtinės ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės, taip pat turtinės prievolės pereina jo įpėdiniams paveldėjimo pagal įstatymą arba paveldėjimo pagal testamentą būdu (CK 5.1 str. 1 d.). Jeigu palikimas yra priimamas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, kaip yra nagrinėjamu atveju, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto ribose (CK 5.53 str. 1 d.). Pažymėtina, kad visais palikimo atsiradimo ir jo priėmimo atvejais palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjo kreditorių reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams gali būti pareikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d., 5.63 str. 1 d.). Be to, kai reikalavimai arba ieškinys pavėluojamas pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos. CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-173/2012).
V. J. mirė 2011-03-13, todėl nuo šios datos yra skaičiuojamas mirusiojo fizinio asmens palikimo atsiradimo momentas. Ieškovas apie V. J. mirtį buvo informuotas 2011-05-12 gavęs Jonavos rajono 3-ojo notarų biuro 2011-05-09 raštą Nr. S-191 (b.l.11). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2011-10-25 raštu (b.l.12), į kurį atsakovė atsakė 2011-11-10 (b.l.39), atsakovė ieškovo buvo informuota, kad mirusiojo V. J. įsipareigojimai UAB Ūkio banko lizingui 2011-10-25 dienai sudaro 3245,79 litus. Taigi ieškovas su reikalavimu grąžinti skolą kreipėsi į atsakovę praleidęs trijų mėnesių įstatymo nustatytą terminą (LR CK 5.63 str. 1 d.).
Teismo nuomone, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą svarbu pažymėti, kad CK 5.63 str. 1 d. nuostatos paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Jonavos rajono 3-ojo notarų biuro 2011-05-09 rašte buvo nurodyti klaidingi duomenys (klaidingai nurodyta palikimo priėmimo data, b.l. 11), kurie galėjo suklaidinti ieškovą, į tai, kad terminas yra praleistas nežymiai, taip pat į tai, kad atsakovė, kaip matyti iš jos paaiškinimų ir Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties, dar iki ieškovo 2011-10-25 rašto žinojo apie palikėjo sutartį su ieškovu bei galimus jo skolinius įsipareigojimus (b.l. 22, 25), pažymėdamas, kad šiuo atveju svarbu užtikrinti tiek įpėdinių tiek palikėjo kreditorių interesų pusiausvyrą, o ne ją nepagrįstai iškreipti vieno kurio nors naudai ir sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise, laiko, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujintinas (LR CK 5.63 str. 4 d.). Be to, pažymėtina, kad CK 5.53 str. 4 ir 7 d. numato įpėdinio pareigą pateikti antstoliui visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti. Tuo tarpu atsakovė, sužinojusi apie konkretų ieškovo reikalavimą, minėtos pareigos nevykdė ir antstolio sudarančio turto apyrašą apie ieškovo reikalavimą neinformavo, todėl taip pat negali būti pripažįstama, kad atsakovė nagrinėjamu atveju buvo pakankamai sąžininga.
Ieškovės teiginiai, kad tiek ji, tiek antstolis J. K., kelis kartus kreipėsi į ieškovą su prašymu patikslinti duomenis apie palikėjo skolą, tačiau ieškovas informacijos neteikė, nepagrįsti įrodymais, todėl teismo nevertintini.
Dėl negrąžinto kredito ir delspinigių priteisimo
Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, jog palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006). CK 5.50 str. 1 d. numatyta, kad įpėdiniai besąlygiškai perima visas palikėjo teises ir pareigas. Įpėdiniams kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.52 str., 5.53 str. 1 d.). Tokiu būdu atsakovė pateikusi Jonavos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl turto apyrašo sudarymo ir tokiu būdu priėmus palikimą (iki 2011-11-01 galiojusi LR CK 5.50 str. redakcija), jai atsirado pareiga atsakyti už palikėjo prievoles priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (LR CK 5.1 str. 1 d., 5.52 str., 5.53 str. 1 d.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4.419,39 Lt skolos, tame tarpe 3.245,79 Lt pradelstų periodinių mokėjimų ir 1.168,48 Lt delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienas nuo 2011-12-03 iki 2012-05-31 pagal sutarties 9.4 punktą.
Ieškovas pateikė teismui V. J. pasirašytą 2006-12-14 lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T612022007 (b.l. 8, 9), mokėjimų istoriją (b.l.72-73), rašytinius paaiškinimus (b.l.74), išsamias kredito kortelės naudojimo ataskaitas (b.l. 75-132), kurios patvirtina, kad palikėjo skolą ieškovui sudaro 3245,79 litai (3000 Lt kredito likutis ir 245,79 kredito administravimo mokestį bei palūkanos).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad palikėjas arba ji yra tinkamai įvykdę prisiimtus įsipareigojimus, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 3245,79 Lt skolos (LR CK CK 5.1 str. 2 d., 5.53 str. 1 d , 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.872 str. 1 d., 6.881 str. 1 d., 2 d., 6.873 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.).
Vadovaujantis tarp palikėjo ir ieškovo 2006-12-14 sudarytos lizingo kortelės su kredito limitu sutarties Nr. T612022007 9.4 punktu - kortelės turėtojui praleidus mėnesio mokėjimo ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kortelės turėtojas privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (b.l.9). Ieškovas prašo priteisti 1168,48 Lt delspinigių apskaičiuotų nuo 2011-12-03 iki 2012-05-31 (b.l. 6).
Kaip jau buvo minėta, įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad prievolė pagal sutartį nepasibaigia dėl skolininko mirties. Kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu (LR CK 6.128 str. 1 d.). Vadovaujantis LR CK 5.1 str. 3 d. nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Taigi nagrinėjamu atveju turtinio pobūdžio subjektinių teisių ir pareigų pasibaigimo prievolėje V. J. mirtis nesukelė. Taigi atsakovei pateikus pareiškimą teismui dėl turto apyrašo sudarymo ir tokiu būdu priėmus sutuoktinio palikimą, jai perėjo ir pareiga atsakyti už palikėjo prievoles, o kadangi tarp palikėjo ir ieškovo sudarytoje sutartyje buvo nustatyti delspinigiai už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jų būtų galėjęs reikalauti iš palikėjo. Dėl nurodytų motyvų nepagrįstas yra atsakovės argumentas, kad delspinigiai mirus skolininkui negali būti skaičiuojami.
Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis LR CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CPK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi, netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad palikėjas, kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė, laikomas vartotoju bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sąskaita, todėl netesybos mažintinos nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. dydžio delspinigių, tai yra iki 292,13 litų, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).
Atsakovei taip pat kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos žyminio mokesčio išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (80 proc.) – 53,00 (b.l. 5), taip pat 5,12 Lt pašto išlaidų (b.l. 7, CPK 93 str. 2 d.).
Valstybė šioje byloje patyrė 16,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo per mažą žyminį mokestį, trūkstama žyminio mokesčio dalis 67 litai, ieškinį tenkinus iš dalies, valstybės naudai taip pat iš atsakovės priteistina trūkstama žyminio mokesčio dalis proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai (80 proc.) – 53,00 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Ūkio banko lizingas“, įm.k.234995490, iš atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 3245.79 Lt (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis litus 79 ct) pradelstų mokėjimų, 292,13 Lt (du šimtus devyniasdešimt du litus 13 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 58,12 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 69,72 Lt (šešiasdešimt devyni litai 72 ct) valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.