Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-208-899/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-26
Bylos Nr.
1-208-899/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54771-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
M. Y. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-208-899/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54771-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui A. R.,kaltinamajam M. Y. R., gynėjai advokatei S. K.,

nukentėjusiajai ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą L. R., įgaliotam atstovui advokatui V. P.,

vertėjai J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Y. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Y. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sutuoktinei L. R., o būtent: 2019-12-25 apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė nukentėjusiąją L. R., dėl ko ji griūdama ant grindų susitrenkė savo dešinę kūno pusę, taip sukėlė nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje ir dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje.

Be to, M. Y. R. smurtaudamas nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narui - sūnui A. R., o būtent: 2020-07-29 apie 22.21 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiam A. R. į galvos sritį, taip padarė jam galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2020-07-29 apie 22.23 val. to paties buto kambaryje, tyčia vieną kartą pastūmė nukentėjusįjį A. R., dėl ko jis griūdamas ant grindų nugara atsitrenkė į spintą, taip sukėlė nukentėjusiam A. R. fizinį skausmą.

Be to, M. Y. R. smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametę A. R., o būtent: 2020-07-29 apie 22.22 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia įkando nukentėjusiajai A. R. į kairės rankos žastą, taip padarė jai kairio žasto odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. Y. R. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pripažįsta, jog smurtavo prieš nukentėjusiuosius L., A. ir A.. Įvykių metu buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių gerai neprisimena. Sutinka su nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pripažįsta, kad įkando dukrai į ranką, smurtavo prieš sūnų ir konflikto metu pastūmė žmoną. Blaivus niekada taip nepasielgtų. Dėl savo elgesio labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nori gyventi šeimoje, dirba, lanko psichologų užsiėmimus.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų nepilnamečių atstovė pagal įstatymą, įgaliotasis atstovas bei teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, M. Y. R. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

Dėl 2019-12-25 įvykdytos nusikalstamos veikos prieš L. R.

- nukentėjusiosios L. R. parodymai, kad su M. Y. R. yra susituokę ir kartu gyvena. Turi tris mažamečius vaikus: A. R., A. R., A. R.. 2019-12-24 apie 22.00 val. ji ir jos sutuoktinis buvo namuose, vartojo alkoholį, nes šventė Kalėdas. Namuose buvo ji ir M. Y. R. bei jų vaikai. 2019-12-25 vakare, apie 17.00 val. ji ir M. Y. R. pradėjo vartoti alkoholį. Apie 22.00 val. M. Y. R. pradėjo jai priekaištauti, kad ji jam skiria mažai dėmesio, kad per daug dėmesio rodo vaikams. Jam pasakė, kad yra Kalėdos ir todėl ji visą dieną leidžia su vaikais. Kiek pamena, jie pradėjo konfliktuoti, o apie 23.00 val. virtuvėje, kai jau buvo vaikai užmigę, M. Y. R. priėjo prie jos ir viena ranka ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Krisdama ant grindų, ji atsitrenkė dešiniu šonu į sieną arba į kėdę. Tiksliai nepamena, kur atsitrenkė, tačiau pamena, kad griūdama susitrenkė dešinę ranką bei dešinę koją, dėl ko atsirado mėlynės ant dešinės rankos bei dešinės kojos. Kai jis ją pastūmė, ji juto fizinį skausmą. Ji griuvo ne dėl savo girtumo, o dėl to, kad M. Y. R. ją pastūmė, nes jis buvo ant jos supykęs dėl konflikto. Ji tikrai nenugriuvo pati, nes nebuvo tiek girta. Ar naudodamas smurtą prieš ją jis jai ką nors sakė, nebeatsimena. Kodėl sakė pareigūnams, kad M. Y. R. mušė rankomis, nežino, gal pasakė dėl to, kad buvo labai išsigandusi ir pasimetusi. Pareigūnams norėjo pasakyti, kad M. Y. R. naudojo smurtą jos atžvilgiu, ir sakė, kad ją mušė, turėjo omenyje tai, kad jis ją vieną kartą pastūmė ranka, dėl ko ji nugriuvo. Kai jis ją pastūmė, ji atsistojo nuo grindų, paėmė nuo stalo ten buvusį tuščią, keramikinį, baltos spalvos puodelį ir metė į M. Y. R. galvą. Matė, kad pataikė jam į galvos sritį. Po smūgio sudužo puodelis, o M. Y. R. pradėjo bėgti kraujas iš galvos. Iš karto po to M. Y. R. paskambino į policiją. Ji pati labai išsigando, pasimetė ir laukė policijos. Kai jis iškvietė policiją, jis irgi nieko nebedarė, jie daugiau nebekonfliktavo, o kartu laukė policijos. Kai atvyko pareigūnai, ji jiems viską papasakojo. Jų vaikai įvykio metu jau miegojo, jie įvykio nematė ir negirdėjo, pašalinių asmenų namuose nebuvo. Dėl šio įvykio ji M. Y. R. atleidžia ir norėtų su juo susitaikyti įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, ji jo nereikš, nes turtinė žala jai padaryta nebuvo. Smurtą jis panaudojo prieš ją pirmą kartą. Po įvykio į medikus ji nesikreipė ir neketina kreiptis (1 t., b. l. 30-33);

- akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusiosios L. R. ir įtariamojo M. Y. R. akistatos metu nukentėjusioji L. R. patvirtino savo parodymus, kad M. Y. R. prieš ją smurtavo (3 t., b. l. 43-46);

- 2020-12-26 policijos pareigūnės R. N. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota situacija įvykio vietoje, duomenys apie neblaivumą (1 t., b. l. 15-19);

- 2020-12-26 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 20-27);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1796/2019(04), kurioje nurodyta, kad L. R. padarytos kraujosruvos dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje ir dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. L. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 46);

- 2019-12-27 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (1 t., b. l. 94-96).

Dėl 2020-07-29 įvykdytų nusikalstamų veikų prieš A. R. ir A. R.

- mažametės nukentėjusiosios A. R. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, kad tai buvo šiais metais, mėnesio neprisimena, vasarą, daugiau vakare. Tėtis buvo darbe, iš kurio grįžo girtas. Kadangi mama norėjo miego, tai nuėjo miegoti į brolio kambarį. Tėtis, grįžęs iš darbo, norėjo pažadinti mamą. Norėjo įeiti į kambarį, tačiau ji su broliu A. jo neįleido, nes žinojo, jog tėtis trukdys mamai miegoti, pradės ant jos šaukti. Ji su broliu laikė kambario duris. Tėtis kažkaip pasistūmė ir įėjo. Įėjęs į kambarį tėtis atsisėdo prie mamos ir pradėjo šnekėti kažkokius dalykus, šaukti apie tai, kaip ji anksčiau gyveno. Ar tuo metu jis jiems daugiau ką sakė, neprisimena. Toliau jis pradėjo muštis su mama, kuriai norėjo paimti už kaklo. Ji buvo kitame kambaryje. Išgirdo, kaip tėtis bildėjo. Įėjusi į kambarį pamatė tėtį, viena ranka laikantį mamą už kaklo. Kuria ranka, kaire ar dešine jis laikė - neprisimena. Ji įbėgo į kambarį ir, ties riešu suimdama tėčio kairę ranką, pabandė nuo mamos kaklo nuimti ranką. Nuimti rankos nuo mamos kaklo nepavyko. Tėtis pradėjo šaukti ant jos. Brolis, liepdamas paleisti mamą, taip pat pradėjo šaukti ant jo. Tėtis paleido mamą ir pradėjo šaukti ant brolio ir jos. Broliui jis sakė „Ką tu man dabar padarysi?“. Tuo metu ji buvo prie mamos. Kažkaip greitai įvyko, kad tėtis jai įkando į kairę ranką virš alkūnės, o broliui, kurį tėtis parvertė ant žemės, vieną kartą su „kuloku“ sudavė į galvą. Brolis supyko ir norėjo jam suduoti į snukį, tačiau nesudavė. Tuo metu verkė mama ir ji. Ji verkė, nes jai skaudėjo tą vietą, į kurią jis jai įkando. Tuomet, kai tėtis išėjo iš kambario, ji su broliu laikė duris. Ji, mama ir brolis apsirengė ir išėjo iš namų. Kažkas iškvietė policiją, leisdamiesi iš ketvirto aukšto jie sutiko policininkus, lipančius į viršų. Įvykių metu smūgių tėčiui nesudavė nei ji, nei brolis. Kai ji verkė, mama šaukė ant tėčio, ką jis padarė. Mama klausinėjo jos, ar jai skauda, kas nutiko, taip pat klausė brolio, ar jam skauda. Mama tėčiui jokių veiksmų neatliko. Įvykio metu mama buvo blaivi, o tėtis neblaivus. Kadangi tėtis grįžęs į namus turėjo butelį „Vodka“, iš kurio išgėrė vieną puodelį, ji ir suprato, kad jis neblaivus. Be to, kai tėtis parėjo, pusė butelio buvo išgerta. Jeigu tėtis būtų buvęs blaivus, tas įvykis nebūtų įvykęs. Kuomet jis būna blaivus, taip nedaro, o kai būna išgėręs, daro nesąmones. Iš pradžių, tėčiui parėjus, jautėsi blogai, nes žinojo, kad kažkas atsitiks. Po šio įvykio bijojo, jai labai skaudėjo. Toks įvykis šeimoje įvyko pirmą kartą. Anksčiau tėtis prieš ją, brolį ar mamą nėra smurtavęs. Savaitės laikotarpyje iki įvykio dienos, mama visada būdavo blaivi. To vakaro metu tarp mamos ir tėčio konflikto nebuvo. Mama į brolio kambarį nuėjo miegoti, nes kartais ji vėlai pareina iš darbo, be to, kartais ji mėgsta pasnausti. Įvykio metu mama nedirbo, tačiau vakarais jai patinka pasnausti. Dėl įkandimo į ranką skausmas truko dvi arba vieną dieną, įkandimo vietoje 3-4 dienas buvo dvi mėlynės. Gydymas nebuvo skirtas, tačiau prieš miegą, ar atsikėlus, gydytoja liepė pasitepti kremu, kurio pavadinimo neprisimena. Iki įvykio su tėčiu bendravo, jų santykiai buvo geri. Dėl įvykio tėtis jos atsiprašė, tačiau ji neatleido (2 t., b. l. 4-7);

- nepilnamečio nukentėjusiojo A. R. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, kad neprisimena, kada buvo įvykis. Pats įvykis buvo šiais metais, mėnesio neprisimena, vasarą. Tą dieną iš darbo išgėręs grįžo tėtis, mama miegojo kambaryje, o jis buvo savo kambaryje. Kadangi mama miegojo, buvo atidaręs laukines namų duris, kurias, grįžus tėčiui, uždarė. Uždaręs buto duris, nuėjo į savo kambarį. Po kokių 20 min. tėtis pradėjo šaukti. Šaukdamas tėtis prižadino mamą. Neprisimena, ką tėtis šaukė. Buvo vakaro metas, nes iš darbo tėtis grįžta kokią penktą-šeštą valandą. Mama buvo atsikėlusi pasižiūrėti, kas vyksta, tačiau ji nieko nesuprato. Kai mama atėjo pažiūrėti, kas vyksta, tėtis pradėjo ant mamos šaukti bei bandė mamai suduoti ranka (parodė suspaustą kumštį). Smūgį suduoti tėtis bandė prieškambaryje. Tiksliai negali pasakyti, į kurią vietą jis bandė suduoti smūgį. Jis tik matė suspaustą kumštį, be to, stengėsi apginti mamą. Iki to laiko sesuo A. buvo savo kambaryje, tačiau ji, kaip ir jis, buvo atėjusi pasižiūrėti, kas vyksta. Kai jis norėjo apginti mamą, tėtis kumščiu trenkė jam į galvą, tai yra į kairę galvos pusę, virš ausies. Tada jam skaudėjo galvą, išsigando, pajuto baimę. Tuo metu jis stovėjo. Po to, kai tėtis kumščiu jam sudavė smūgį, jis tėtį abejomis rankomis pastūmė už krūtinės. Taip padarė norėdamas apsiginti. Pastūmęs tėtį, sesei su mama pasakė eiti į jo kambarį, į kurį jos ir nuėjo. Tėtis, atėjęs jiems iš paskos, norėjo toliau muštis. Tuo metu sesė sėdėjo ant fotelio. Mama stovėjo šalia jo. Tėtis puolė sėdinčią sesę, kuriai įkando į ranką. Jis neprisimena, į kurią ranką, kairę, ar dešinę tėtis sesei įkando, tačiau žino, kad įkando į vidinę alkūnės pusę. Sesė verkė, nes jai skaudėjo. Jis neįsivaizduoja, kokiu tikslu tėtis įkando sesei. Kadangi tėtis buvo išgėręs, jie norėjo išeiti iš namų. Kaimynai jau buvo iškvietę policiją. Lipdami laiptais jie ir sutiko. Kad įvykio metu tėtis buvo neblaivus, sprendžia iš akių, iš veido. Jis žino, kada jo tėtis būna prigėręs. Be pastūmimo į krūtinę daugiau jokių veiksmų tėčio atžvilgiu neatliko. Nežino, ar jo sesuo A. atliko veiksmus tėčio atžvilgiu. Taip pat nežino ir neprisimena, ar kokius veiksmus atliko mama tėčio atžvilgiu. Įvykio metu savo kambaryje buvo nukritęs ant grindų. Nukrito po to, kai tėtis įkando sesei. Tėtis jį pastūmė ir jis nugara atsitrenkė į spintą. Tėtis jį pastūmė už krūtinės viena ranka. Atrodo, kad pastūmė kaire ranka. Dėl to, kad atsitrenkė į spintą, jis nukrito ant žemės. Tuo metu, kai buvo nukritęs ant grindų, jokių smūgių jam nebuvo suduota. Šio įvykio metu jam buvo padaryti sužalojimai - kumščiu prakirsta galva, iš kurios bėgo kraujas. Šis sužalojimas buvo padarytas prieš įkandant sesei A. kambaryje. Jis nežino, kiek jam suduota smūgių. Iš pradžių tėtis su mama konfliktavo koridoriuje. Neprisimena, kur pirmas smūgis jam buvo suduotas. Pirmą kartą prie mamos ir tėčio jis priėjo jiems būnant koridoriuje. Sesuo A. į koridorių atėjo paskutinė, tai yra, jam jau būnant prie tėvų. Nugarą, kurią užsigavo pastumtas į spintą, skaudėjo apie 10 min., tačiau mėlynių nebuvo. Prakirstą galvą skaudėjo gal savaitę. Dėl prakirstos galvos kreipėsi tą pačią įvykio dieną į Šiaulių ligoninę, į kurią jį nuvežė vaiko teisių atstovas. Gydytojai rekomendavo gerti vaistus „Ibuprofen“ ir pasakė, kad kažkur po savaitės praeis. Po šio įvykio jam liūdna dėl tokio tėčio elgesio, galbūt dar yra ir supykęs. Neprisimena, ar įvykio metu mama buvo blaivi. Savaitę iki įvykio mama buvo blaivi. Nematė, kad po įvykio atvykę policijos pareigūnai būtų tikrinę tėvų blaivumą. Grįžus tėčiui iš darbo mama miegojo, nes buvo pavargus. Mama padarė valgyti ir nuėjo pasnausti. Iki įvykio jo ir tėčio santykiai buvo geri, o po įvykio negeri. Po įvykio tėtis buvo atsiprašęs jo, tačiau jis jam neatleido (2 t., b. l. 55-57);

- liudytojos L. R. parodymai, kad M. Y. R. yra jos vyras. 2020-07-29 apie 14 val. namuose tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, po kurio vyras išėjo iš namų, o ji viena pati vartojo alkoholį. Tuo metu namuose buvo trys jos vaikai, tai A., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, A., kuriai (duomenys neskelbtini) metų, ir A., kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Visų vaikų tėvas yra M. Y. R.. Vaikai nematė kaip ji vartoja alkoholį, nes ji nevartojo jo atvirai. Viena pati per tą laiką iki kol vyras grįžo namo, o tai buvo jau po 22 val., ji išgėrė butelį degtinės. Buvo apsvaigusi, bet tikrai negirta, viską suvokė ir kontroliavo. Per tą laiką ir maisto vaikučiams paruošė, ir kambarius sutvarkė. Po 22 val. į namus grįžus taip pat girtam vyrui, tarp jų pradžioje įvyko žodinis konfliktas dėl jo pavydo ir įtarimo, kad ji jam neištikima. Konfliktas tarp jų vyko virtuvėje, vyresni vaikai, tai A. ir A., išgirdę jų barnį, atėjo į virtuvę. Vyras pradėjo stumdytis, viena ranka suėmė jai už kaklo, o kita užsimojo suduoti. Nesudavė, nes abu vaikai puolė į jų tarpą. Matė, kad vyras kumščiu sūnui trenkė į galvą, kažkur ties viršugalviu, krumpliais. Prakirto vaikui galvą ir, kai dukra bandė jį atitraukti nuo brolio, jis įkando dukrai į kairę ranką, žasto srityje. Tada jie kažkaip visi trys bėgo iš tos virtuvės, o jis juos vijosi. Jie pastūmė vyrą į jos ir vyro kambarį, kur jį uždarė. Duris, kad vyras neišeitų, laikė sūnus. Tada greitai apsirengė su vaikais ir visi keturi išbėgo iš namų. Laiptinėje susitiko policijos pareigūnus, kuriuos jau buvo iškvietę kažkas iš kaimynų. Su policijos pareigūnais grįžo atgal į butą, vyras buvo sulaikytas. Šio incidento metu vyras jai jokio fizinio skausmo nesukėlė, jai neskaudėjo nei kai jis ją stumdė, nes tai darė tikrai nestipriai, nei kai ranka buvo suėmęs už kaklo, jis tuomet ją už jo tik prisilaikė, o ne smaugė. Sužalojimai padaryti tik jų vaikams. Prieš vaikus vyras smurtauja pirmą kartą, anksčiau to niekada nėra buvę. Prieš ją smurtavo praėjusių metų pabaigoje, dėl ko buvo iškelta byla, ji nutraukta jiems susitaikius. Šiuo metu yra tvirtai nutarusi pradėti skyrybų procesą su vyru, su juo nesitaikys nei ji, nei vaikai. Šiuo metu su vaikais gyvena motinos T. namuose dėl savo ir vaikų saugumo, nes butas, kuriame gyveno prieš tai, nuomojamas ir jie ten su vaikais kol kas negrįš. Vyras bando su jais telefonu susisiekti, skambina ir jai, ir vaikams, bet jie nei vienas jam neatsiliepia ir nenori su juo bendrauti visiškai. Vaikai pritaria jos sprendimui, kad santuoka tarp jų su vyru, jų visų tėvu, būtų nutraukta (2 t., b. l. 80-83);

- liudytojo I. B. parodymai, kad darbo metu dėl galimo smurto 2020-07-29 apie 22.25 val. nuvyko į budėtojo nurodytą butą ir bendravo su nepilnamečiais A. R. ir A. R.. Jie paaiškino, kad 2020-07-29 apie 22.21 val. namuose kilus žodiniam konfliktui tarp jų tėvo M. Y. R. ir mamos L. R., tėvas užsimojo ranka norėdamas jai suduoti, todėl jie puolė ginti mamos. Tada tėvas kaire ranka trenkė vieną kartą A. per galvą, o A. įkando į kairės rankos žastą. A. ir A. sakė, kad jiems skaudėjo. Ant A. viršugalvio buvo gumbas, ant A. rankos žasto matėsi kandimo žymė. Dėl ko kilo konfliktas, vaikai paaiškinti negalėjo, nežinojo. Namuose taip pat buvo mažametė A. R., tačiau ji konflikto nematė, negirdėjo, buvo kitame kambaryje. M. Y. R. ir L. R. buvo nustatyti neblaivumai, atitinkamai 2,29 prom. ir 2,10 prom. Į įvykio vietą buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai bei medikai, kurie nukentėjusius vaikus išsivežė. L. R. paaiškino, kad vyras norėjo jai suduoti, buvo užsimojęs ranka, bet vaikai stojo jos ginti ir patys nukentėjo nuo tėvo. M. Y. R. buvo sulaikytas vietoje, tai yra namuose. Namuose smurto ar išgertuvių požymių nebuvo matyti (2 t., b. l. 86-89);

- akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytoja L. R. patvirtino savo parodymus, kad M. Y. R. smurtavo prieš jų vaikus A. R. ir A. R. (3 t., b. l. 43-46);

- 2020-07-30 policijos pareigūno I. B. tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuose užfiksuoti faktiniai duomenys įvykio vietoje. Smurtu įtariamam asmeniui M. J. R. nustatytas 2,29 prom. girtumas (1 t., b. l. 129-136);

- 2020-08-11 policijos pareigūnės N. J. tarnybinis pranešimas dėl kaimynų apklausos, kuriame nurodyta, kad apklausus kaimynus, jie nurodė, kad (duomenys neskelbtini) butas yra nuomojamas, jo gyventojai dažnai bute kelia triukšmą, galimai tarpusavyje konfliktuoja, tačiau smurto prieš vaikus nėra įtarę (2 t., b. l. 92-93);

- apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 137-142);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 968/2020(04), kurioje nurodyta, kad A. R. padaryti kairio žasto odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva. Sužalojimai, remiantis makromorfologiniu vaizdu, buvo padaryti vienmomentiškai įkandus žmogaus dantimis. A. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 106);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 967/2020(04), kurioje nurodyta, kad A. R. padarytas galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimas. A. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 111);

- 2020-11-05 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota garso įrašo kopijos, gautos iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra (2 t., b. l. 99-101);

- Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateikta informacija, kad žala už A. ir A. R. gydymo išlaidas yra sumokėta (2 t., b. l. 121).??

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo M. Y. R. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiųjų L. R., A. R., A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie M. Y. R. prieš juos panaudotą fizinį smurtą, liudytojo I. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiųjų A. R. ir A. R. sužalojimai, bei kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. Y. R. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus; be to, smurtaudamas nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narui - sūnui A. R., be to, smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametę A. R.. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus žmonos, sūnaus ir dukros atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). M. Y. R. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiuosius L. R. ir A. R. pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, o M. Y. R. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš mažametę A. R. pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti LR BK 140 straipsnio 3 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. Y. R. padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistas (3 t., b. l. 2-6). Pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal LR BK 59 str. – atlygino ligonių kasai padarytą žalą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 7-9), dirbantis (3 t., b. l. 10). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. Y. R. už nusikaltimų, numatytų LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, o už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą - sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Tokios bausmės rūšys, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmių trukmės nustatytinos mažesnės nei baudžiamajame įstatyme numatyti bausmių vidurkiai.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, prieš tai viešuosius darbus, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) p.p., pakeitus arešto bausme.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

LR BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07-01, numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018 ir kt.). Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, kad M. Y. R. iki tol nebuvo teistas, turi šeimą, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai ir turi pareigą jais tinkamai pasirūpinti, yra dirbantis, kritiškai įvertino savo veiksmus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui, visu šiuo laikotarpiu taikant jam intensyvią priežiūrą ir pareigas, turinčias auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, t. y. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (LR BK 75 str. 1 d., 5 d. 5 p., 10 p.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas M. Y. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 25 d. 23.33 val. iki 2019 m. gruodžio 27 d. 10.43 val. bei nuo 2020 m. liepos 29 d. 22.33 val. iki 2020 m. liepos 30 d. 16.05 val. (trys paros, 1 t., b. l. 56-59, 3 t., b. l. 47-51).

M. Y. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų (3 t., b. l. 64-67, 71-74) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Mažametės nukentėjusiosios A. R. ir nepilnamečio nukentėjusiojo A. R. atstovė pagal įstatymą L. R. pareiškė civilinius ieškinius dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam vaikui, bendra civilinių ieškinių suma – 400 Eur (2 t., b. l. 14-16, 68-70).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą L. R. pateikė atsisakymą nuo pareikštų ieškinių dėl bendros 400 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, paaiškindama, kad kaltinamajam asmeniui jokių turtinių pretenzijų neturi. Tuo pagrindu priimtinas nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą atsisakymas nuo pareikštų civilinių ieškinių.

Siekdama užtikrinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl bendros 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė 2020-10-27 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį – 400 Eur M. Y. R. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant jam disponuoti iki 600 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje (2 t., b. l. 75-76). Šis laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą L. R. atsisakė nuo pareikštų civilinių ieškinių.

Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad už nukentėjusiajai A. R. suteiktas advokato V. P. paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 144 Eur, už nukentėjusiajam A. R. suteiktas advokato V. P. paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 126 Eur, už kaltinamajam M. Y. R. suteiktas advokatės S. K. paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 144 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo šeimos turtinę padėtį (M. Y. R. vienintelis asmuo, dirbantis šeimoje, turi išlaikyti tris nepilnamečius asmenis, šios išlaidos iš M. Y. R. nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- trys kompaktinės plokštelės su nukentėjusiųjų apklausų įrašais ir garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, - esančios prie bylos 3-io tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. Y. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (smurtas L. R. atžvilgiu) ir nuteisti jį viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

M. Y. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (smurtas A. R. atžvilgiu) ir nuteisti jį viešaisiais darbais 8 (aštuoniems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

M. Y. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, prieš tai viešuosius darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, pakeitus arešto bausme, ir subendrintą bausmę M. Y. R. paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę subendrintą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. Y. R. nustatyti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 5 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant pareigą būti savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti M. Y. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 25 d. 23.33 val. iki 2019 m. gruodžio 27 d. 10.43 val. bei nuo 2020 m. liepos 29 d. 22.33 val. iki 2020 m. liepos 30 d. 16.05 val. (tris paras).

M. Y. R. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Priimti nukentėjusiųjų A. R. ir A. R. atstovės pagal įstatymą L. R. atsisakymą nuo pareikštų civilinių ieškinių dėl bendros 400 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 26 d., panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. spalio 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį – 400 Eur M. Y. R. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (144,00 Eur dydžio advokatės S. K. užmokestis, 126,00 ir 144,00 Eur dydžio advokato V. P. užmokestis) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- tris kompaktines plokšteles su nukentėjusiųjų apklausų įrašais ir garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, - esančias prie bylos 3-io tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas