Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. A. ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovei R. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės J. A. A. ieškinys atsakovei R. M., kuriuo ieškovė prašo nutraukti 2013 m. kovo 27 d. sudarytą ir Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. patvirtintą sutartį, kuria J. A. ir J. A. A. perdavė, o R. M. perėmė nurodytą turtą su įpareigojimais iki gyvos galvos teikti materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas ir taikyti restituciją, grąžinant jai nuosavybės teisėmis ½ dalį turto (0,2049 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2013 m. kovo 27 d. ji kartu su sutuoktiniu J. A. sudarė sutartį su atsakove dėl išlaikymo iki gyvos galvos, o už tai perdavė atsakovei turtą – 0,2049 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bendrai įkainuota turto vertė – 50 000 Lt arba 14 481 Eur. Atsakovė įsipareigojo jai ir sutuoktiniui iki jų gyvos galvos teikti materialinio aprūpinimo priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: maitinimą ne mažiau du kartus per dieną, rūbų ir patalynės skalbimą, namo sutvarkymą ir švaros jame palaikymą, užtikrinti slaugą, priežiūrą, aprūpinimą vaistais ir medicininėmis priemonėmis ligos atveju, mokėti visus mokesčius, susijusius su žemės sklypo ir jame esančių statinių eksploatacija. Kartu atsakovė įsipareigojo leisti jiems naudotis iki gyvos galvos sutartyje nurodytomis patalpomis. (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. A.. Nuo tada pasikeitė atsakovės elgesys ir ji nebevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Kadangi toliau sutartinių įsipareigojimų nevykdo, todėl sutartis turi būti nutraukta. Sutarties pažeidimas yra esminis, nes nei vienas įpareigojimas nebevykdomas ir ja visiškai nebesirūpinama.

Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. kovo 27 d. ji, jos sutuoktinis ir atsakovė – ieškovės dukra, sudarė sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Jie buvo sutarę, kad atsakovė nupirks vaistų, nuveš pas gydytojus ir padarys valgyti. Nepraėjus nuo sutarties sudarymo nei metų mirė sutuoktinis. Iki tol atsakovė sutartį vykdė, o po to ji tolo, nors jos abi ir nebuvo susipykusios. Galiausiai atsakovė išvažiavo į užsienį. Ji ten dirba trejus metus. Nuo tada nutrūko ryšiai su atsakove. Nežino, kada ši grįš. Atsakovė teigia, kad jai brangu paskambinti. Grįžusi į Lietuvą atsakovė kai kada ją aplanko. Dabar nežino, ar aplankys, nors žino, kad parvažiuos. Ne visada gali apsieiti viena. Sąnarius skauda, su širdimi negerai. Kita dukra atvažiuoja padėti (b. l. 44, 2017-11-02 teismo posėdžio garso įrašas, 09:58:43-10:04:58).

Atsakovė R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota tinkamai. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (b. l. 35, 36).

Liudytoja L. S. parodė, kad ieškovė jai yra motina, o atsakovė – jos sesuo. Apie sutartį sudarytą 2013 m. nieko nežinojo iki pat tėvelio mirties. Po tėvelio mirties motina liko ten pat gyventi. Šiuo metu ji gyvena viena. Niekas jos šiuo metu neprižiūri. Atsakovė per metus grįžta 2-3 kartus į Lietuvą ir iki mėnesio laiko būna Lietuvoje. Šiuo metu planuoja grįžti ir būti apie 3 savaites. Ji pati važiuoja pas motiną, padeda šiai (b. l. 44, 2017-11-02 teismo posėdžio garso įrašas, 10:06:23-10:10:13).

Liudytoja A. V. parodė, kad ieškovė yra jos močiutė, o atsakovė – teta, su kuria nebendrauja ir nepalaiko ryšių. Sutartis tikrai yra, tačiau ji nėra vykdoma, kadangi atsakovė yra išvykusi į užsienį. Atsakovė turėtų rūpintis ieškove, tačiau ji to nedaro. Pusę metų atsakovės nėra Lietuvoj. Kol tėvukas buvo gyvas, atsakovė atvažiuodavo jų prižiūrėti (b. l. 44, 2017-11-02 teismo posėdžio garso įrašas, 10:10:13-10:12:23).

Liudytoja A. G. parodė, kad ieškovė jai – motina, o atsakovė – sesuo. Žino, kad yra sudaryta sutartis. Sesuo neprižiūri motinos. Sesuo į užsienį važinėja jau trejus metus. Iki išvažiavimo į užsienį ji rūpindavosi tėvais. Paskutinį kartą išvyko birželio 24 d. Žadėjo grįžti lapkričio 2 d. Užsienyje būna tris mėnesius. Paskutinį kartą atsakovė motiną aplankė du kartus. Atsakovė net nepaskambina. Jai niekas neįdomu. Motina šiuo metu viena gyventi nelabai gali (b. l. 44-45, 2017-11-02 teismo posėdžio garso įrašas, 10:12:23-10:15:42).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. kovo 27 d. tarp J. A., J. A. A. ir R. M. buvo sudaryta sutartis, kuria J. A. ir J. A. A., kaip rentos gavėjai, perdavė atsakovei, kaip rentos mokėtojai, jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,2049 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-13). Sutarties 4.1 papunkčiu atsakovė įsipareigojo išlaikyti J. A., J. A. A. iki gyvos galvos, t. y. maitinti ne mažiau kaip du kartus per dieną, skalbti rūbus ir patalynę, sutvarkyti namą ir palaikyti jame švarą, užtikrinti slaugą, priežiūrą, aprūpinimą vaistais ir medicininėmis priemonėmis ligos atveju, mokėti visus mokesčius, susijusius su žemės sklypo ir jame esančių statinių eksploatacija.

Vadovaujantis CK 6.460 straipsnio 1 dalimi, pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos: aprūpinti gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimu, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo paties priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingai išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą. Tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė rentos gavėjui nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant išvardytus sutarties ypatumus. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).

Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad ieškovės asmeniniai interesai, negaunant iš atsakovės reikiamos materialinės paramos, nesirūpinant jos sveikata ir priežiūra buvo iš esmės suvaržyti, nes ieškovė negali pati tinkamai pasirūpinti sveikatos priežiūros ir buitiniais poreikiais. Pagal teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. V., A. G., L. S. bei ieškovės paaiškinimus, jai padeda kiti artimi giminaičiai. Iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad iki sutarties sudarymo šalis siejo geranoriški tarpusavio santykiai, atsakovė teikdavo pagalbą ieškovei, jos sutuoktiniui ir tokia situacija buvo iki J. A. mirties. Sudariusi sutartį su ieškove ir jos sutuoktiniu dėl išlaikymo iki gyvos galvos, atsakovė privalėjo vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir po J. A. mirties, kurie pagal sutartį ieškovės atžvilgiu įgavo nuolatinės priežiūros pobūdį. Atsakovei nevykdant sutarties, ieškovė negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartį, t. y. nei išlaikymo, nei priežiūros, o griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartyse labai svarbus. Tokiu atsakovės neveikimu buvo prarastas pasitikėjimas ja bei padaryta žala ieškovės interesams ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, kas yra teisinis pagrindas sutarčiai nutraukti, o pagal sutartį perduotą atsakovei ½ nekilnojamojo turto dalį grąžinti ieškovei K. A. A. (CK 6.464 straipsnio 2 dalis).

Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 172,06 Eur už advokato pagalbą.

Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma panaikinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir taikyti restituciją, o tai reiškia, kad ieškinio reikalavimu dėl sutarties panaikinimo siekiama konkrečių turtinių pasekmių – susigrąžinti sandoriu atsakovei perleistą turtą. Taigi, pagal ieškinio reikalavimą ieškovė įgis turto, dėl to toks ieškinio reikalavimas laikomas turtiniu ir už jį mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tai yra žyminis mokestis skaičiuojamas nuo turto, kuris bus grąžintas ieškovei, vidutinės rinkos vertės (Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-607-826/2015). Kadangi Registrų centro viešai skelbiamais duomenimis, prašomo grąžinti turto vidutinė vertė nuo 2018-01-01 yra 7 424 Eur, todėl šioje byloje reiškiamas reikalavimas turi būti apmokėtas 222,72 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteistinas 222,72 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista ir 2,78 Eur teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2013 m. kovo 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis NETSVEP Nr. (duomenys neskelbtini), rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį.

Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei J. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. kovo 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis NETSVEP Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį perduoto nekilnojamojo turto, tai yra ½ dalį 0,2049 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šitą septyniasdešimt du eurus šešis centus (172,06 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), du šimtus dvidešimt du eurus septyniasdešimt du centus ( 222,72 Eur) žyminio mokesčio ir du eurus septyniasdešimt aštuonis centus (2,78 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.