Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo P. K. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2024 m. gruodžio 9 d. gautas ieškovo P. K. K. ieškinys atsakovei AB „ORLEN Lietuva“, kuriuo ieškovas prašo 1) pakeisti AB „ORLEN Lietuva“ Valdybos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, patvirtinantį ieškovo 2023 m. pakeistą Tikslų įgyvendinimo lapą, kuriame paliktas nepakeistu jo individualių kokybinių tikslų Nr. 8, 9 ir 10 įgyvendinimo vertinimo lygis - 60 procentų, taikant šiems Tikslams maksimalų įgyvendinimo vertinimo lygį - 120 procentų; 2) įpareigoti atsakovę nedelsiant išmokėti neprimokėtą už 2023 m. kintamą (papildomą) atlygį, kurio dydis 4788,00 Eur; 3) išmokėti ieškovui už 2024 metų sausio - kovo mėnesių laikotarpį, taikant 100 % Verčių sumą, kintamą (papildomą) atlygį, kurio dydis 15 390,00 Eur; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 44 460,00 Eur neturtinę žalą ir 88 920,00 Eur netesybas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2024 m. gegužės 2 d. pateikė skundą Telšių darbo ginčų komisijai, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš generalinio direktoriaus pavaduotojo technologijai ir investicijoms užimamų pareigų AB „ORLEN Lietuva“, kuris atliktas atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ valia 2024 m. balandžio 2 d. pagal DK 59 straipsnį, įpareigoti atsakovę atleisti ieškovą iš nurodytų pareigų nuo 2024 m. balandžio 2 d. šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį, paliekant ieškovui visus atsakovės pateiktame 2024 m. kovo 27 d. Įspėjime apie numatomą darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia atsakovės įsipareigojimus ieškovui ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai neturtinę žalą, kurios dydį įvertino 88 920 Eur suma. 2024 m. birželio 27 d. DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS-4246 darbo byloje Nr. APS-140-10006/2024, kuriuo patvirtino šalių 2024 m. birželio 21 d. sudarytą Taikos sutartį ir darbo bylą nutraukė. Taikos sutartimi šalys susitarė pakeisti ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia pagal DK 59 straipsnį į darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį, paliekant galioti visus atsakovės įsipareigojimus ieškovui, nurodytus atsakovės 2024 m. kovo 27 d. įspėjime apie numatomą darbo sutarties nutraukimą pagal DK 59 straipsnį (įspėjimo 4 punkto 4.1 - 4.7 papunkčiai). Tuo tarpu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 88 920,00 Eur neturtinės žalos priteisimo. Šis DGK sprendimas įsiteisėjo.

13. Ieškovas 2024 m. rugsėjo 11 d. skundu ir 2024 m. spalio 14 d. patikslintu skundu kreipėsi į darbo ginčų komisiją su tokiais reikalavimais: 1) įpareigoti atsakovę AB „ORLEN Lietuva“ nedelsiant išmokėti ieškovui neprimokėtą už 2023 m. premiją, kurios dydis 4788 Eur bruto; 2) išmokėti ieškovui už 2024 m. sausio - kovo mėn. laikotarpį, taikant 100 proc. Verčių sumą, metinę premiją, kurios dydis 15390 Eur bruto; 3) priteisti ieškovo naudai 44 460 Eur dydžio neturtinę žalą; 4) priteisti netesybas už šešis mėn., kurių dydis 88920 Eur bruto. Telšių darbo ginčų komisija 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo skundus įvertinusi, kad darbo ginčas tarp šalių jau išspręstas įsiteisėjusiu DGK 2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. DGKS-4246. 2024 m. gruodžio 9 d. teisme gautas ieškovo P. K. K. ieškinys atsakovei AB „ORLEN Lietuva“, kuriuo ieškovas prašo 1) pakeisti AB „ORLEN Lietuva“ Valdybos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, patvirtinantį ieškovo 2023 m. pakeistą Tikslų įgyvendinimo lapą, kuriame paliktas nepakeistu jo individualių kokybinių tikslų Nr. 8, 9 ir 10 įgyvendinimo vertinimo lygis - 60 procentų, taikant šiems Tikslams maksimalų įgyvendinimo vertinimo lygį - 120 procentų; 2) įpareigoti atsakovę nedelsiant išmokėti neprimokėtą už 2023 m. kintamą (papildomą) atlygį, kurio dydis 4 788,00 Eur; 3) išmokėti ieškovui už 2024 metų sausio - kovo mėnesių laikotarpį, taikant 100 % Verčių sumą, kintamą (papildomą) atlygį, kurio dydis 15 390,00 Eur; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 44 460,00 Eur neturtinę žalą ir 88 920,00 Eur netesybas. Telšių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ieškinys reiškiamas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Ieškovas pateiktu atskiruoju skundu dėl skundžiamos nutarties apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

15. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisę kreiptis į teismą suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

17. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 35 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, DGK ir pirmosios instancijos teismui pareikšti reikalavimai negali būti vertinami kaip tapatūs reikalavimams, dėl kurių 2024 m. birželio 27 d. buvo priimtas Telšių DGK sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Taikos sutartimi šalys susitarė dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, atsakovė ieškovui įsipareigojo vykdyti nurodytus atsakovės 2024 m. kovo 27 d. įspėjime apie numatomą darbo sutarties nutraukimą pagal DK 59 straipsnį įsipareigojimus, o ieškovas atsisakė savo reikalavimo dėl 88920 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tuo tarpu ieškovas, pakartotinai kreipęsis į darbo ginčų komisiją, nors ir tarp tų pačių šalių, tačiau reiškė kitokio pobūdžio reikalavimus – ieškovas prašė: 1) įpareigoti atsakovę AB „ORLEN Lietuva“ nedelsiant išmokėti ieškovui neprimokėtą už 2023 m. premiją, kurios dydis 4788 Eur bruto; 2) išmokėti ieškovui už 2024 m. sausio - kovo mėn. laikotarpį, taikant 100 proc. Verčių sumą, metinę premiją, kurios dydis 15390 Eur bruto; 3) priteisti ieškovo naudai 44 460 Eur dydžio neturtinę žalą; 4) priteisti netesybas už šešis mėn., kurių dydis 88920 Eur bruto.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuose pažymėjo, kad keliami reikalavimai nėra visiškai tapatūs DGK nagrinėtiems reikalavimams, tačiau yra išvestiniai ir yra susiję su DGK sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinio reikalavimų turinį ir formaliai taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsisakė priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie reikalavimai, teismo vertinimu, nėra tapatūs reikalavimams, dėl kurių priimtas įsiteisėjęs 2024 m. birželio 27 d. DGK sprendimas. Nauju ieškiniu reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio, ir nors pareikšti reikalavimai kildinami iš tų pačių teisinių santykių tarp tų pačių šalių, jie yra skirtingo pobūdžio ir jų patenkinimas gali sukelti skirtingas teisines pasekmes atsakovei. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas iš esmės skiriasi nuo ankstesnio ginčo, o tai, vadovaujantis aktualia ir nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, sudaro pakankamą pagrindą nagrinėti darbo ginčą iš esmės civilinio proceso tvarka. Taigi, nors naujame ieškinyje ir išnagrinėtoje byloje šalys ir faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, tačiau ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas skiriasi, nes kaip nustatyta aukščiau – naujo ieškinio ir skundų darbo ginčų komisijos išnagrinėtoje byloje materialiniai reikalavimai nėra tapatūs.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrindamas nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas; CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo P. K. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.