- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2-114-673/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Registrų centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui K. K., suinteresuotiems asmenims VĮ „Registrų centras“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Registrų centras“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą VĮ „Registrų centras“ įregistruoti 2000 m. gruodžio 22 d. sutartį Nr. 3-8877, pagal kurią pareiškėjas K. K. pardavė D. S. vieną kambarį 507-2 (13,30 kv. m.) su bendro naud. pat., pažymėtomis 507-3 (1/2 nuo 1,92 kv. m.), 507-4 (1/2 nuo 2,16 kv. m.), 519 (6/100 nuo 49,39 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. Nurodė, kad 2000-12-22 pardavė D. S. vieną kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. Pardavimo sutartis buvo sudaryta Kėdainių r. notarų biure ir patvirtinta notarės G. S., reg. Nr. 3-8877. 2012-09-26 ieškiniu AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už šilumos energiją. Pagal gautus dokumentus jam tapo žinoma, kad D. S. 2005-08-15 mirė. Iki mirties jis nebuvo atlikęs privalomo sandorio registravimo, kas buvo reikalaujama pagal tuo metu galiojusio CK 255 str. Jo paties nuosavybės teisė į turtą pasibaigė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Pagal tuo metu galiojusią nekilnojamojo turto registravimo tvarką, tokio pobūdžio sutarties įregistravimas buvo turto pirkėjo pareiga ir kurios įvykdymas ar neįvykdymas praktiškai nuo pareiškėjo valios nepriklausė. 2011-08-09 trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ raštu Nr. 2-3447 atsisakė įregistruoti nekilnojamojo turto sandorį, nurodydamas, kad sutartis turėjo būti įregistruota per tris mėnesius atitinkamoje registravimo įstaigoje, o neįregistruota tampa negaliojanti. Pažymėjo, kad pagal 2000-07-18 priimtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. VIII-1964, naujas civilinis kodeksas įsigaliojo 2001-07-01 ir pagal jo nuostatas nuosavybės teisės įregistravimas tapo nebereikalingas. Sistemiškai vertinant naujojo CK nuostatas, liečiančias nuosavybės teisių pasibaigimo klausimus ir tokių situaciją išaiškinimus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atskirose civilinėse byloje yra konstatuota, kad „aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas, jo sudarymas visiškai atitiko šalių valią: kasatorė siekė parduoti, o pareiškėjas – pirkti žemės sklypą; kasatorė gavo iš pareiškėjo pageidautą žemės kainą ir jam pretenzijų dėl nuosavybės teisių neturėjo; pareiškėjo po sandorio sudarymo visą laiką žeme naudojosi kaip savininkas. Dėl to termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) ir nepažeidžia kasatorės interesų” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Todėl šiuo atveju, vertinant nurodytą LAT pasisakymą, pareiškėjui atnaujintinas terminas nekilnojamojo turto sandorio įregistravimui, nes pagal nurodytas aplinkybes sandoris nebuvo įregistruotas dėl svarbios priežasties. Kadangi mirus D. S. dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, į procesą trauktina Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri esant šiai situacijai turėtų paveldėti D. S. turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti ir priimti nutartį teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigoje egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklauso nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju priklauso nuo bylos konkrečių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos išvados priklauso tik teismo diskrecijai. Taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo VMI neturi suinteresuotumo byla, nes byloje priimtas teismo sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl prašė teismo nutartimi išspręsti klausimą dėl VMI dalyvavimo šioje byloje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo K. K. atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Papildomai paaiškino, kad butas pirkėjui D. S. buvo perduotas tradiciškai, atiduodant buto inventorinę knygelę, buto raktus, sutikrinus skaitiklius. Iš pateiktos sutarties matyti, kad pirkėjas D. S. pats ėjo pas paslaugų tiekėjus, sudarinėjo sutartis dėl apmokėjimo už paslaugas.
Suinteresuotų asmenų VĮ „Registrų centras“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovai į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje, suinteresuoti asmenys nepateikė, todėl byla nagrinėjama suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad 2000-12-22 pareiškėjas K. K. ir D. S. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis kuria K. K. pardavė S. S. vieną kambarį 507-2 (13,30 kv. m.) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 507-3 (1/2 nuo 1,92 kv. m.), 507-4 (1/2 nuo 2,16 kv. m.), 519 (6/100 nuo 49,39 kv. m.), bendro ploto 13,3 (trylikos ir trijų dešimtųjų dalių) kv. m., un. Nr. 53/973-0047-01-9:0050, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. Sutartyje nurodyta, kad butas parduotas už 500 litų, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš šios sutarties pasirašymą. Sutartis buvo patvirtinta notariškai, notarinio reg. Nr. 3-8877 (b. l. 5). Nustatyta, kad dar prieš sudarant šią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas D. S. 2000-12-14 sudarė sutartį dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį, tiekiamą į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 2000-12-22 pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip buto savininkas registre nurodomas buto pardavėjas, pareiškėjas K. K. (b. l. 6-7). Iš Kėdainių r. sav. admin. Bendrojo d-to Civilinės metrikacijos skyriaus pažymos apie mirties įregistravimą Nr. M14-469 nustatyta, kad buto pirkėjas D. S. mirė 2005-08-15 (b. l. 8). VĮ Registrų centro Kauno filialas 2011-08-09 sprendimu Nr. 2-3447 išnagrinėjęs K. K. prašymą išregistruoti nuosavybės teises į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., bei prie jo pridėtą 2000-12-22 pirkimo-pardavimo sutartį, nusprendė prašymo dėl nuosavybės teisių išregistravimo netenkinti, nes pagal sutarties sudarymo metu galiojusio CK 255 str. sutartis turėjo būti įregistruota per tris mėnesius atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o neįregistruota, tampa negaliojanti (b. l. 9). Iš Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro 2012-11-29 pažymoje nurodytos informacijos matyti, kad 2005-08-15 mirus D. S. į Kėdainių rajono I-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ ,, Maturė“ v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nors 2000-12-22 pirkimo-pardavimo sutartis ir nebuvo įregistruota (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jos sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: pareiškėjas siekė parduoti, o D. S. – pirkti kambarį; pareiškėjas gavo iš pirkėjo sutartą kainą, turtą perdavė įgijėjui, kurį jis priėmė (1964 m. CK 253 straipsnis). Minėta sutartis nėra nuginčyta. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamoje byloje pirmenybė turi būti suteikta šalių valiai. Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisės įgijėjas yra labiausiai suinteresuota sutarties šalis, kuriai ir kyla pareiga išviešinti savo, kaip atitinkamo nekilnojamojo daikto savininko, nuosavybės teisę, todėl pareiškėjas K. K., sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį, visiškai pagrįstai tikėjosi, kad sutartį per įstatyme nustatytą terminą įregistruos nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Tačiau, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, pirkėjas D. S. 2005-08-15 mirė neatlikęs privalomos sandorio registracijos. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas terminą įregistruoti sandorį praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Suinteresuoti asmenys dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo neprieštaravo, byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 str.), teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti.
Iš pareiškėjo priteistina 19,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 578 str., teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centre“ 2000 m. gruodžio 22 d. sutartį tarp K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Kėdainių rajono notarų biuro notarės G. S., registro Nr. 3-8877, kuria K. K. pardavė D. S. kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. 5397-3004-7019:0050, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m.
Priteisti iš pareiškėjo K. K. 19,24 Lt (devyniolika litų 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokėti (per 7 dienas) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Nutartis per septynias (7) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.