- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1536-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09923-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- I. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-13291-131/2011 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, trečiasis asmuo – I. K., išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas D. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu iš jo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai Ž. K. dydį ir priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis – (duomenys neskelbtini) ieškovas su sutuoktine I. K. susilaukė antro vaiko D. K., jo sutuoktinė registruota darbo biržoje, jokių pajamų negauna, o ieškovas iki 2011 m. balandžio 24 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, jo pajamas sudarė 1 594,51 Lt per mėnesį, šiuo metu jis gauna 700 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Nuosavo būsto nei ieškovas, nei jo sutuoktinė neturi. Ieškovas neturi galimybių teikti priteisto 350 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad ieškovo prašomas pakeisti išlaikymo dydis nepakankamas net gyvybiškai svarbiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nedirba, yra registruota darbo biržoje, gauna 315 Lt socialinę išmoką bei 52 Lt išmoką vaikui, šiuo metu ieško darbo, yra našlaitė, jokių artimųjų, kurie galėtų jai padėti, neturi, jokio turto, registruoto jos vardu, neturi, dėl mažų pajamų negali prisidėti prie vaiko poreikio patenkinimo didesne dalimi. Ieškinys netenkintinas, nes neatitinka vaiko teisės į tinkamo išlaikymo įgyvendinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo D. K. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nepilnametė Ž. K., gimusi (duomenys neskelbtini) yra sveika, 6 metų amžiaus, lanko vaikų darželį, kitais metais pradės lankyti mokyklą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu jau buvo sumažintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu nepilnametei iš tėvo priteistas 400 Lt išlaikymas iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – tai yra priteistas mažesnis nei teismų praktikoje nusistovėjęs minimalus rekomenduotinas išlaikymo dydis (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje) dėl iš esmės pasikeitusios ieškovo turtinės padėties (atsirado ieškovo pareiga remti sutuoktinę, gimė antras sūnus, sumažėjo ieškovo pajamos). Ieškovo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 754,50 Lt per mėnesį, ieškovo specialybė yra tinkuotojas, kas, anot teismo, reiškia, kad jis galėtų užsidirbti papildomai, laisvu nuo tiesioginio darbo metu. Jau nuo antro sūnaus D. K. gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovas žinojo, kad nuo 2011 m. balandžio 24 d. nebegaus tėvystės pašalpos, teks grįžti į darbą, ar ieškoti naujo darbo, todėl teismas negali teigti, jog ieškovo turtinė padėtis nuo 2011 m. balandžio 24 d. pasikeitė iš esmės, nes jis apie pasikeitimus žinojo ir galėjo planuoti savo būsimas pajamas bei išlaidas. Ieškovo sutuoktinė yra bedarbė, tačiau, teismo nuomone, savo nepilnamečio vaiko interesais ieškovo sutuoktinė turėtų imtis visų priemonių ieškoti galimybių gauti pajamas. Ieškovo vardu registruotos 2 transporto priemonės: Renault Scenic ir Citroen Xantia, apie jo sutuoktinės I. K. vardu registruotas transporto priemones teismas duomenų neturi. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) disponavimo teisės į kurį nėra apribotos. Reikalui esant, šis turtas galėtų būti parduotas nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti. Ieškovo sutuoktinės nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Nuosavo būsto ieškovo šeima neturi, gyvena kartu su sutuoktinės I. K. tėvais. Nepilnametė Ž. K. gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms ir neturtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: viena niekieno nepadedama auginą vaiką, teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, ieško darbo. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovė jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, gyvena iš socialinių išmokų.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą byloje, teismas nurodė, kad neturi galimybės teigti, jog yra pagrindas dar kartą mažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnametei Ž. K. dydį dėl pasikeitusios ieškovo turtinės padėties. Teismas nurodė, kad ieškovas privalo teikti bent minimalų išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, ir būdamas jaunas, sveikas, darbingas vyras elgtis kaip bonus pater familias, t. y. protingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas, garantuoti savo abiejų nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų užtikrinimą, nepiktnaudžiauti įstatymo jam suteiktomis procesinėmis bei materialinėmis teisėmis (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 95 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir sumažinti nepilnamečiam vaikui Ž. K. priteisto išlaikymo dydį nuo 350 Lt iki 250 Lt, išreikalauti Sodros duomenis dėl atsakovės A. B. darbo stažą ir pajamas, išreikalauti medžiagą iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl ieškovo skundo dėl Ž. K. nepriežiūros, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo įsiteisėjimo jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, t. y. apelianto pajamos sumažėjo 50 proc. Apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad grįžęs po vaiko priežiūros atostogų į darbą, gaus žymiai mažesnį atlyginimą nei anksčiau. Teismo nuoroda, kad apeliantas žinojo apie pakeitimus ir turėjo planuoti būsimas pajamas, yra tik prielaida. Atlyginimas sumažėjo, nes sumažėjo užsakymų ir darbdavys negalėjo užtikrinti apeliantui ankstesnio darbo krūvio. Pasibaigus vasaros sezonui darbdavys negalėjo pasiūlyti apeliantui jokio darbo, darbai buvo sustabdyti iki pavasario ir galiausiai apeliantas buvo priverstas išeiti iš darbo. Šiuo metu apeliantas yra registruotas darbo biržoje, ieško darbo pagal specialybę. Pasibaigus vasarai darbo biržoje statybines profesijas turintiems asmenims jokio darbo nesiūloma. Apelianto sutuoktinė šiuo metu yra nėščia, todėl ji negali gauti papildomų pajamų. Anksčiau ji negalėjo dirbti, nes nepilnametis sūnus D. K. stovi eilėje į lopšelį-darželį. Teismas nurodė, kad tik apeliantas ir jo sutuoktinė turi dirbti, tačiau atsakovės, kuri nedirba praktiškai visą gyvenimą, atžvilgiu tokios galimybės nenurodė. Pažymi, kad kas antrą penktadienį pasiima dukrą pas save ir bendrauja iki sekmadienio, ką galima vertinti kaip indėlį išlaikant vaiką 6 dienas per mėnesį. Darželyje vaikas valgo 4 kartus ir motinai lieka tik kartą per dieną pamaitinti vaiką. Apeliantas mano, kad tinkamai rūpinasi vaiku, bendrauja, auklėja, kartu praleidžia nemažai laiko, perka drabužius, kitus daiktus. Nurodo, kad vieną transporto priemonę pardavė už 500 Lt, kitas automobilis reikalingas šeimos poreikiams. Parduoti ½ žemės sklypo yra labai sunku, nes pirmiausia jį reikia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tai daug kainuoja. Be to, šiuo metu žemės sklypo kaina maža. Sumokėjus Ž. K. išlaikymui 350 Lt, apeliantui su besilaukiančia žmona ir nepilnamečiu vaiku likdavo 404,45 Lt. Apeliantas mano, kad rūpintis ir išlaikyti vaiką yra ne tik tėvo, bet ir motinos pareiga.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo I. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo D. K. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad apeliacinį skundą palaiko. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentus kaip ir apeliantas, papildomai pažymi, kad sprendžiant vieno vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, reikia atsižvelgti, ar nebus pažeisti kitų vaikų interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nemotyvuotas pageidavimas pateikti naujus įrodymus per teismo posėdį nėra pagrindas skirti byloje žodinį bylos nagrinėjimą. Dėl šių priežasčių apelianto prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).
Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodė pajamų sumažėjimą 50 procentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas yra darbingo amžiaus (apeliantui yra 36 metai), duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, byloje nėra, apelianto specialybė yra tinkuotojas, taigi jis turi visas galimybes gauti didesnes nei minimalias pajamas ir tokiu būdu prisidėti prie nustatyto nepilnametės dukters Ž. K. išlaikymo. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas siekė susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti, apeliantas nepateikė. Be to, apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, nuosavybės teisė į kurį nėra suvaržyta ir kurio 2009 m. lapkričio 30 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė buvo 247 000 Lt, įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas šio nekilnojamojo turto negalėtų realizuoti ir iš gautų lėšų teikti išlaikymą savo dukrai, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantui priklausė dvi transporto priemonės, ir nors apeliantas tvirtina, kad vieną iš jų pardavė tik už 500 Lt, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui taip pat nepateikė. Apeliantas kartu su savo sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku gyvena sutuoktinės tėvų bute. Byloje esančiuose mokėjimo patvirtinimo kvituose nurodyta, kad už buto, kuriame gyvena apeliantas, komunalines paslaugas moka V. G., taigi byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad apeliantas prisideda prie būsto išlaikymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vesdamas bylą teisme apeliantas išgali naudotis advokato pagalba (b. l. 4, 101).
Nors apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su apelianto pareiga išlaikyti antrą vaiką ir apelianto sutuoktinės nedarbu, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šių aplinkybių iš apelianto nepilnametei dukrai Ž. K. priteistas išlaikymas jau buvo sumažintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu.
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Ž. K. iš apelianto priteistas išlaikymas – 350 Lt, ir taip yra mažesnis nei teismų praktikoje nusistovėjęs minimalus rekomenduotinas išlaikymo dydis, ir mažinti jį iki apelianto prašomo 250 Lt dydžio nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Savo apeliaciniame skunde apeliantas teisingai pastebi, kad pareigą išlaikyti savo vaikus turi abu tėvai, t. y. nepilnametę Ž. K. turi išlaikyti tiek apeliantas, tiek ir jos motina A. B., kaip ir nepilnametį D. K. turi išlaikyti ne tik apeliantas, bet ir jo sutuoktinė I. K.. Be to, planuodami šeimos pagausėjimą protingi, sąžiningi ir atidūs tėvai turėtų įvertinti savo galimybes užtikrinti visiems vaikams būtiną išlaikymą, priešingu atveju, su naujų išlaikytinų vaikų atsiradimu susijusi neigiamų materialinių padarinių atsiradimo rizika tenka būtent tėvams, o ne jų vaikams. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad jis, palyginti su nepilnametės dukters motina, yra diskriminuojamas. Kaip minėta, iš apelianto nepilnametės dukters išlaikymui buvo priteistas netgi mažesnis už minimalų vieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis, objektyvaus pagrindo mažinti jį dar labiau nenustatyta. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą išreikalauti duomenis apie atsakovės A. B. darbo stažą ir pajamas kaip teisiškai nereikšmingus nagrinėjamo klausimo sprendimui. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto prašymą išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus medžiagą dėl apelianto skundo dėl Ž. K. nepriežiūros, nes galimai netinkamas vieno iš tėvų elgesys su vaiku nėra pagrindas mažinti kito tėvo vaikui teikiamo išlaikymo dydį.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.