Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Daivai Putinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. L., jo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams A. B., I. U., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai dėl 2016-09-13 nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. kreipėsi į teismą su skundu dėl Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-09-13 nutarimo, kuriuo prašo panaikinti 2016-09-13 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skundas grindžiamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, neištyrus visų aplinkybių ir neįvertinus esamos situacijos, nenurodyta kokia konkreti teisės norma buvo pažeista. Teigia, jog balos kai kuriuose narvuose telkšo dėl natūralių gamtos procesų, nes tuo metu buvo labai lietingas ilgas periodas, nei vienas voljeras nebuvo visas užlietas, todėl esantys gyvūnai turėjo kur pasitraukti, be to nei vienam gyvūnui nėra nustatytas poreikis būti visą laiką natūraliai sausame arba drenuotame aptvare. Zoologijos sode nėra elnių pavėsinės, o institucijos nurodyta elnių pavėsinė yra demontuojama šieno ir šiaudų saugykla, kurioje yra ne mėšlas, o peršlapę šieno ir šiaudų likučiai. Nėra jokios teisės normos draudžiančios laikyti šieną pavėsinėje. Baltiesiems ir pilkiems vilkams yra sudaryta galimybė kasti gruntą, tačiau baltųjų vilkų grunto kasimo vieta dėl lietaus buvo virtusi tešlynu, todėl tą dieną jie nebuvo įleidžiami, buvo laukiama kol gruntas bus išvalytas ir atvežtas naujas. Grunto kasimui baltiesiems vilkams skirtas atskiras voljeras, kuriame išpilamas gruntas, pilkųjų vilkų voljeras nėra išklotas plytelėmis, todėl ten neuždengtas gruntas kasimui, tačiau po lietaus jų iškastose vietose telkšo balos. Mano, jog ne vienas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių punktas nebuvo pažeistas, todėl nebuvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, o tai reiškia, jog nėra Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties ir byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo nesutiko su skundu, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, jog 2016-09-13 pasitarime, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, ir jo atstovas, buvo ištirtos ir įvertintos visos aplinkybes, susijusios su 2016-08-29 patikrinimo metu rastais pažeidimais. Pažymėjo, jog institucijai nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys, kurie galėtų paneigti 2016-08-29 patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Nutarime nurodyta pažeidimo esmė, jog dviejuose voljeruose, kur laikomos pumos, vienam voljere, kur laikomas tigras, ir voljere su pilkaisiais vilkais telkšo vandens balos, elnių pavėsinėje susikaupęs neišvežtas mėšlas, baltiems vilkams nėra galimybės kasti gruntą. Pažymėjo, jog dėl voljere esančio vandens buvo suvaržyta pumų ir vilkų judėjimo laisvė ir jiems buvo sukeltas nepatogumo jausmas, ir nors pagal pareiškėją–gyvūnai galėjo užlipti ant specialių pakylų, tačiau tai neužtikrina, kad gyvūnui nebūtų sukeltas nepatogumo jausmas. Pilkiesiems vilkams taip pat ir baltiesiems vilkams nebuvo sukurtos tinkamos laikymo sąlygos, nes dėl savo elgsenos ir fiziologijos laisvėje vilkai kasa gruntą ir ruošia sau urvus, o tuo tarpu Klaipėdos zoologijos sode vilkai laikomi ant cementinių plytelių ir neturėjo galimybės kasti grunto. Pažymėjo, ar gyvūnai buvo laikomi tinkamomis sąlygomis pareigūnai gali nustatyti tik valstybinės veterinarinės kontrolės metu.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog zoologijos sode yra drenavimas iš tarybinių laikų, taip pat įrengtas papildomas drenažas, savo iniciatyva padaryti šulinukai. Paaiškino, jog kai stipriai lyja, tuomet telkšo balos, tačiau gyvūnams judėjimo laisvė nevaržoma, nes jie gali lakstyti aplink pelkę, be to, įrengti antri aukštai voljeruose, be to, kaitalioja voljerus pagal poreikį gyvūnams. Paaiškino, jog elniai po teritoriją vaikšto laisvai ir kur nori, jiems priklauso didžiausias pastatas, taip pat po teritoriją vaikšto ir alpakos, ir kupranugariai. Laikinajame pastate nebuvo jokio susikaupusio mėšlo, tiesiog šlapių šiaudų likučiai, be to šis laikinas pastatas šiuo metu yra nugriautas. Į tą pastatą galėdavo laisvai įeiti elniai, danieliai. Zoologijos sode mėšlas yra nuolat valomas ir atiduodamas ūkininkams, taip pat turi mėšlo sandėliavimo patalpas. Baltieji vilkai laikomi ant plytelių su papildomu smėlio gruntu. Pripažino, jog smėlio pylė nedaug, nes labai lijo. Pažymėjo, jog baltieji vilkai gyvena amžiname įšale, todėl pagal gamtines sąlygas kasti žemės negali ir vaikus vedasi paskubomis sniego olose, kalnuose, todėl jie net nekasa grunto.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauko E. L. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog nei protokole, nei nutarime nenurodyti kokie teisės aktai pažeisti. Atkreipė dėmesį, jog drenažas reikalingas tik aptvaruose, kur laikomi danieliai, o reikalavimas, jog būtų sausa ar nusausinama kituose aptvaruose, nėra privalomas pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Pažymėjo, jog rugpjūtis buvo lietingas, todėl natūraliai telkšojo balos. Klaipėdos zoologijos sode nėra elnių pavėsinės, o buvo sauso pašaro žolėdžiams laikymo vieta -statinys, kuris patikrinimo metu buvo ardomas ir tuo metu buvo šlapia ir jame buvo likę šlapių šiaudų, ten gyvūnai nelaikomi ir tai nėra mėšlo saugykla. Baltiesiems vilkams yra skirti 4 aptvarai sujungti tarpusavyje ir jiems leidžiama migruoti, o kad vilkai nepabėgtų yra išklota plytelėmis, tai nėra draudžiama, ir smėlis jiems atvežamas, natūraliomis sąlygomis šiems vilkams iš vis nereikalinga kasti grunto, nes jie gyvena šiaurėje. Paaiškino, jog vilkai turi galimybę kasti gruntą, kartais būna uždaromas voljeras, kol valoma, tačiau trumpam laikotarpiui. Pilkieji vilkai yra trijuose sujungtuose garduose, kuriuose taip pat laisvai migruoja ir gali kasti gruntą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgaliota atstovė I. B. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Nurodė, jog Klaipėdos zoologijos sode 2016-08-29 neplaninis patikrinimas buvo atliktas pagal gautus tris skundus, iš viso gauta daugiau nei dešimt. Patikrinimo rezultatai atitinka gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 3 punktus – žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas ir šiuo pagrindu Klaipėdos VMVT pareigūnai surašė pareiškėjui administracinio pažeidimo protokolą. Nutarimas skirti baudą priimtas įvertinus patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes, foto medžiagą, patikrinime dalyvavusių aplinkos apsaugos inspektorių patvirtinimus apie padarytus pažeidimus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2014-2016 m. laikotarpyje Klaipėdos VMVT atliko tris patikrinimus Klaipėdos zoologijos sode, kurių metu buvo nustatomi analogiški pažeidimai, atsakingas asmuo būdavo įpareigojamas imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti ir skiriamos administracinio poveikio priemonės pagal LR ATPK 110 str. 1d. Tai rodo, jog Klaipėdos zoologijos sodas nuolat ir sistemingai pažeidžia Gyvūnų gerovės įstatymo 6 str. nuostatas. Turi būti atsižvelgiama į humaniškumo faktorius, balos gali būti, jei yra tokios, bet ne kad žydi vanduo. Elnių pavėsinėje susikaupęs mėšlas, o tai pažeidžia gerų gyvūnų laikymo sąlygas. Baltiesiems vilkams reikia kasti gruntą ir tai yra reglamentuota gamtos apsaugos taisyklėse.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgaliotas atstovas A. B. ir įgaliota atstovė I. U., teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Klaipėdos zoologijos sode buvo vykdomas patikrinimas gavus eilę vartotojų skundų. Pažymėjo, jog 2014-10-03 Klaipėdos zoologijos sodui buvo išduotas leidimas. Tačiau zoologijos sode yra nuolatiniai pažeidimai, ir šiuo atveju, vilkams nesudarytos sąlygos kasti gruntą, voljeruose telkšo balos bei purvynas. Natūralioje aplinkoje gyvūnai gali apeiti balas, tačiau zoologijos sode tokių sąlygų nėra, vilkai buvo pasilipę ant būdos, balos pažaliavusios. I. U. patvirtino, jog pumų, tigrų, baltųjų vilkų narve telkšojo balos, o elnių pavėsinėje ne šieno ar šiaudų likučiai, o neišvežtas mėšlas su purvu; baltieji vilkai guli tik ant plytelių, jokio grunto, tik apdžiūvęs vanduo, išmatų likučiai; o pilkųjų vilkų viename voljere telkšojo žalia vandens pelkė. Minima elnių pavėsinė, nes taip buvo pavadinta sodo darbuotojos R. V., kuri pareigūnams patikrinimo metu paaiškino, jog toje pavėsinėje ilsisi elniai, naktį joje miega, glaudžiais esant blogoms oro sąlygoms.

Liudytoja D. G., Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnioji inspektorė, teismo posėdžio metu parodė, jog dalyvavo patikrinime kartu su veterinarijos inspektoriais. Patvirtino, jog tuo metu vilkų voljeruose telkšojo nusistovėjęs žalias vanduo, vilkų būdos buvo pačiose pelkėse, voljeruose vilkai lakstė aplink pelkę negalėdami patekti į būdą, pasislėpti, taip pat vilkams nebuvo sudaryti biologiniai poreikiai kasti gruntą, o baltieji vilkai auga gyvendami ant plytelių ir jokių sąlygų kasti nebuvo. Atvykus kitą kartą, matė, jog vilkų voljeruose buvo tas pats žalias vanduo, pas pumas ir tigrus gali būti, jog vanduo buvo laikinai.

Liudytojas A. Ž., Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis inspektorius, teismo posėdžio metu parodė, jog dalyvavo patikrinime. Paaiškino, jog matė pažaliavusias balas vilkų voljere, žino, jog būna bėdos zoologijos sode pavasarį ir rudenį po smarkaus lietaus, tačiau šiuo atveju buvo rugpjūtis ir buvo liję prieš savaitę, matėsi, jog vanduo senai nusistovėjęs ir sienos pažaliavusios nuo drėgmės, nors ir buvo šiek tiek sausos vietos, tačiau per mažai, vilkai patyrė stresą dėl judėjimo laisvės stygiaus. Pavėsinėje buvo mėšlas, o vilkai neturėjo grunto, kad jį galėtų kasti,

Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog patikrinimo metu dirbo Klaipėdos zoologijos sodo direktoriaus pavaduotoja ir dalyvavo patikrinime kartu su Valstybinės ir maisto veterinarijos inspektoriais bei aplinkosaugos inspektoriais. Inspektoriai tikrino vilkų ir tigrų voljerus bei prašė parodyti vietą, kuri buvo jų rodomoje nuotraukoje. Paaiškino, jog tai buvo ne elnių pavėsinė, o tiesiog laikinas statinys, kuriame laikė šieną ir šiaudus ir jis buvo suplanuotas nugriauti. Tuomet buvo lietinga, todėl po truputėlį ardė statinį, ir jame buvo šlapia ir likę šiaudų. Elniai vaikšto po visą teritoriją, todėl į laikiną pastatą gyvūnai ateidavo kada norėdavo, jie draugauja ir su kupranugariais ir su bizonais, todėl pasislėpti nuo saulės ar lietaus visada turi. Ant laikino statinio buvo užkabinta informacinė lentelė lankytojams, kad teritorijoje yra pelikanų, ančių, elnių, lamų. Patikrinimo metu baltųjų vilkų buvo naudojami trys voljerai su atidarytais liukais, liukai atidaromi kai reikia juos išvalyti, o pilkųjų vilkų išviso trys voljerai. Pas vilkus voljeruose laikosi vanduo, kai lyja, o per dvi tris dienas kai būna šilta, balos išdžiūsta. Baltiesiems vilkams tą dieną darbininkai turėjo būti papylę grunto kitame voljere.

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2016-08-29 pranešimus apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. 524, 521 (b. l.20-21) 2016-08-29 pavesta atlikti neplaninį patikrinimą Klaipėdos zoologijos sode (b. l. 22). Iš 2016-08-29 gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. 37SG1-47 nustatyta, jog patikrinimas buvo vykdomas nuo 15.00 val. iki 16.40 val., pagal gautą pranešimą, patikrinimo metu nustatyti tokie patys pažeidimai kaip ir nurodyti 2016-08-30 protokole bei 2016-09-13 nutarime, t. y. dviejuose voljeruose, kur laikomos pumos, viename voljere, kur laikomas tigras ir voljere su pilkaisiais vilkais – telkšo vandens balos, elnių pavėsinėje susikaupęs neišvežtas mėšlas, baltiems vilkams nėra galimybės kasti gruntą bei nurodyti įpareigojimai: skubiai imtis priemonių trūkumams pašalinti, pateikti trūkumų šalinimo planą iki 2016-09-12, patikrinimo aktas pasirašytinai įteiktas Klaipėdos zoologijos sodo direktoriaus pavaduotojai R. V. (b. l. 6 -10). Patikrinimą atliko vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė I. U., vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė A. Č., vyresnieji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorei D. G. ir A. Ž.. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų, darytų patikrinimo metu, matyti, jog pumos voljere bei pilkųjų vilkų voljere telkšo balos, pilkųjų vilkų voljere pakankamai didelį plotą užima vanduo, kuris pažaliavęs, sienos taip pat pažaliavusios, vilkai tupi ant būdos, esančios žaliame vandenyje (b. l. 25-27, 59-60); kitoje nuotraukoje matyti medinis statinys, kuriame matosi gyvūnų kanopų sutrypta žemė bei šiaudų likučiai (b. l. 28), kitoje nuotraukoje matyti ant šiaudų likučių bei medinių grotelių gulinčios stirnos, taip pat sutryptas gruntas (b. l. 76); baltieji vilkai guli voljere, kuris išklotas plytelėmis, matyti nešvarumai ir beveik išdžiūvusi bala (b. l. 29, 57-58, 74-75). 2016-08-30 administracinių teisės pažeidimų protokole Nr. VMVT-KLAIAN-70207137-16 administracinėn traukiamas asmuo E. L. nepripažino padaryto administracinio teises pažeidimo, paaiškino, jog Klaipėdos zoologijos sode drėgmė laikosi po lietingo rugpjūčio mėnesio, nors drenažinė sistema įrengta ir savo funkcijas atlieka, be to kiekvieną giedrą dieną voljeruose balos išdžiūsta (b. l. 8).

Iš teismui pateikto 2016-09-13 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasitarimo protokolo Nr. 37V1-136 nustatyta, jog vyko pasitarimas dėl Klaipėdos zoologijos sode nustatytų pažeidimų, poveikio priemonių taikymo, dalyvavo ir pareiškėjas E. L. bei jo atstovas advokatas V. Rutavičius, buvo analizuoti pažeidimai su kuriais nesutiko E. L. ir advokatas V. Rutavičius, prieštaravo dėl nurodytos pažeidimo esmės bei pateiktų nuotraukų. Tikino, jog nebuvo varžoma gyvūnų laisvė judėti, nes migruoja gyvūnai po visą teritoriją ir turi pakankamai sausos erdvės, be to nėra elnių pavėsinės, o tik pašarų laikymo vieta, taip pat pažymėjo, jog buvo lietingas rugpjūtis ir drenažas yra privalomas įrengti tik pas danielius, telkšančios balos zoologijos sode išdžiūna, todėl mano, jog nėra jokių pažeidimų (b. l. 17-18). 2016-09-13 Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė nutarimą, kuriuo E. L. paskyrė 72,00 Eur baudą už tai, jog 2016-08-29 15.00 val. Klaipėdos zoologijos sode, esančiame Durpyno g. 52, Jonušų k., Dauparų–Kvietinių sen., Klaipėdos r., atlikus patikrinimą pagal 2016-08-29 gautą pranešimą dėl gyvūnų gerovės, nustatė, kad dviejuose voljeruose, kur laikomos pumos, viename voljere, kur laikomas tigras ir voljere su pilkaisiais vilkais – telkšo vandens balos. Elnių pavėsinėje susikaupęs neišvežtas mėšlas. Baltiems vilkams nėra galimybės kasti gruntą. Tokiais savo veiksmais E. L. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį (b. l. 10).

2016-10-25 iki 2016-11-22 atliktas neplaninis Klaipėdos zoologijos sodo patikrinimas ir surašytas 2016-11-22 patikrinimo aktas Nr. (6)-LT-323 dėl pažeidimų gyvūnų ženklinimo, jų įsigijimo dokumentų ir komercinių sertifikatų, informacinių lentelių, gyvūnų laikymo sąlygų, saugumo (b. l. 46-48).

2013-12-30 Zoologijos sodų patikrinimo komisija nustatė pažeidimus, tačiau siūlo Asociacijai „Klaipėdos zoologijos sodas“ išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą su papildomais ribojimais dėl laukinės gyvūnijos išteklių apsaugos (b. l. 49-54).

Administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas teigia, jog institucija surašiusi ir priėmusi nutarimą nenurodė kokius teisės aktų reikalavimus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. pažeidė.

Iš skundžiamojo nutarimo turinio matyti, jog institucija E. L. taikė administracinę atsakomybę už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalyje padarymą ir nurodė, jog E. L. pažeidė LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Institucija skundžiamame nutarime nurodė, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnis. Šiame straipsnyje reglamentuojamas gyvūnų laikymas ir jame numatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Šie reikalavimai iš esmės pakartoti ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Pavyzdžiui, Taisyklių 4 priedo 3 punkte, kuriame nustatyta, kad „nelaisvėje laikant gyvūnus: 3.1. p. laikymo patalpos turi tenkinti visus gyvūnų poreikius ir nevaržyti jų gyvybinių funkcijų ir veiklos; 3.2. p. gyvūnai turi nepatirti skausmo, streso, nepatogumų; 3.3. p. turi būti atsižvelgiama į natūralius kiekvienos rūšies gyvybinius ciklus, temperatūros režimą, šviesos ir tamsos proporcijas; Trūkstant natūralaus apšvietimo, jis kompensuojamas dirbtine šviesa; 3.5. p. gyvūnus laikant lauko aptvaruose ar voljeruose, turi būti sudaromos sąlygos apsaugoti juos nuo skersvėjų, kritulių, saulės, kitų stresą sukeliančių dirgiklių. 4 priedo 1 lentelės 4.9. papunktyje nurodytas reikalavimas, jog vilkams turi būti sąlygos kasti gruntą“ ir t. t. Teismo vertinimu, tai, kad skundžiamame nutarime nurodytas aukštesnės galios teisės akto – LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir jame įtvirtintos normos - 6 straipsnio, kuris nustato bendrus reikalavimus visų gyvūnų laikymui, ir kuris yra iš esmės tapatus taisyklėse nustatytiems reikalavimams, pažeidimas nereiškia, kad nebuvo nurodytas koks teisės aktas ir kokia teisės norma yra pažeista. Be to, teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptarą bei formuojamą teismų praktiką, į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L. žino, kuo yra kaltinamas, t. y. gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimu, sprendžia, jog susidariusi situacija ištaisyta nagrinėjant bylą teisme, tai yra teismo posėdyje neužkertant kelio tolesnei teisenai, tai yra patikslinant administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytas pažeistas teisės normas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Skundžiame 2016-09-13 nutarime nurodytas vienas iš pažeidimų - Klaipėdos zoologijos sode 2016-08-29 dviejuose voljeruose, kur laikomos pumos, viename voljere, kur laikomas tigras ir voljere su pilkaisiais vilkais – telkšo vandens balos. Pareiškėjas ir jo atstovas teigė, jog buvo lietingas rugpjūtis, todėl voljeruose susidarė perteklius vandens, kuris per keletą dienų turėjo išdžiūti, juolab, kad sode yra drenažas bei papildomi padaryti drenažiniai šulinukai. Tačiau šių teiginių pareiškėjas nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. jog įrengta drenažo sistema ir ji veikia bei pilkųjų vilkų voljeruose padaryti papildomi šulinukai ir vanduo voljeruose nesilaiko nuolat, taip pat nepateikė ir jokių įrodymų apie tuometines oro sąlygas. Taigi pareiškėjas vadovavosi tik deklaratyviais teiginiais, o tuo tarpu institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pateikė fotonuotraukas, kuriose aiškiai matyti, jog pilkųjų vilkų voljeruose telkšo didžiuliai plotai vandens, susikaupęs vanduo yra pažaliavęs, taip pat pažaliavusios voljero sienos, vilkų būdos skendi pažaliavusiame vandenyje, todėl teigti, jog tokios pelkės išdžiūsta per kelias dienas ir vilkams yra suteikiama galimybė laisvai judėti aptvare, nėra pagrindo. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens minima drenažo sistema neveikia arba ji pilkųjų vilkų voljere net nėra įrengta, nes pilkųjų vilkų voljere vanduo laikosi pakankamai ilgai ir laikant vilkus tokiomis sąlygomis, jiems nesudaromos tinkamos sąlygos judėti. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog vilkai natūralioje aplinkoje galėtų apeiti balas, arba pasirinkti kitą jiems tinkamą gyvenamąjį plotą, tuo tarpu nelaisvėje gyvendami tokiomis sąlygomis patyria stresą dėl judėjimo laisvės stygiaus. Taigi vilkų judėjimų laisvė yra varžoma, keliamas jiems nepatogumo jausmas, įvertinus tai, jog jie juda ratu ir nuolat turi perbėgti nusistovėjusį vandenį. Taip pat pilkieji vilkinai negali nevaržomai tenkinti minimalius poreikius, tokius kaip pasislėpti nuo saulės, ar lietaus bei kitų stresą keliančių dirgiklių, nes jie norėdami patekti į sausą patalpą (būdą) nuolat priversti pereiti užsistovėjusį vandenį ir nuolat sušlapti kojas bei pėdas. Be to, tai, jog vanduo vilkų voljeruose laikosi nuolat patvirtino ne tik pareigūnai patikrinimo metu, tačiau į tai sureagavo ir visuomenė, pranešdama Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai. Teismo vertinimu tokios pilkųjų vilkų laikymo sąlygos pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo 3.1.; 3.2. 3.3. 3.5. p. reikalavimus.

Kitas nurodytas pažeidimas, kad Klaipėdos zoologijos sode baltiems vilkams nėra galimybės kasti gruntą. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog baltiesiems vilkams nėra būtinybes kasti grunto, nes jų rūšis laukinėje gamtoje gyvena už poliarinio rato, be to baltiesiems vilkams zoologijos sode yra papilamas gruntas ant voljere išklotų plytelių, tačiau tuo metu gruntas galbūt buvo iškapstytas ir per plonas sluoksnis. Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. paaiškino, jog turėjo būti papiltas gruntas baltiesiems vilkams jeigu ne tame pačiame voljere, tai šalia esančiame prie medžio, kur įprastai darbuotojai pasibaigus gruntui ir pildavo, tačiau ar tuo metu buvo gruntas papiltas tiksliai pasakyti negalėjo, ar vilkams buvo sudaryta galimybė pasiekti gruntą, taip pat atsakyti negalėjo. Iš teismo posėdžio metu duotų parodymų ir pateiktų rašytinių įrodymų, nuotraukų matyti, jog baltieji vilkai voljere guli ant grindinio, kuris išklotos plytelėmis, ir nėra jokio grunto, tik išdžiūvęs vanduo, patikrinime dalyvavę pareigūnai, kurie buvo apklausti teisme liudytojais taip pat pažymėjo, jog grunto nebuvo, o tai įrodo, jog patikrinimo metu baltieji vilkai buvo netinkamai laikomi, nes jiems nebuvo suteikta galimybė kasti gruntą ir taip tenkinti savo įgimtus biologinius poreikius. Teismo vertinimu tokios baltųjų vilkų laikymo sąlygos pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo 3.1.; 3.2. 3.3. 3.5. p.; 4 priedo 1 lentelės 4.9. p. reikalavimus.

Institucija, surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą, nurodė aplinkybes, jog zoologijos sode esančioje elnių pavėsinėje susikaupęs neišvežtas mėšlas. Tačiau įvertinus teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, liudytojos, kuri dalyvavo patikrinime, parodymus, taip pat pareigūnų parodymus, darytina išvada, jog šis statinys nėra elnių pavėsinė, o tik laikinas šieno laikymo statinys. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. V., kuri dirba jau daug metų ir kuri dalyvavo patikrinime, nurodė, jog šiuo metu šis statinys jau yra išmontuotas ir niekada minimas statinys nebuvo elnių pavėsinė, pažymėjo, jog toje teritorijoje yra kelėtą gyvūnų rūšių, kurie migruoja ir kadangi ten būdavo laikomas šienas užklysdavo jo paėsti, ant šio statinio buvo prikabinta informacinė lentelė, kurioje buvo nurodyta kokie gyvūnai laikomi ir laisvai vaikščioja po teritoriją. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog statinys iš medinių sienų, be durų, laisvai galima patekti ir aukštiems gyvūnams ir mažiems, sutrypta žemė ir vienur kitur matosi šieno ar šiaudų likučiai, o institucijos atstovo pateikta nuotrauka, kurioje matyti, jog statinyje guli kelėta stirnų nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tai elnių pavėsinė. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog elniai nėra laikomi aptvaruose, jie laisvai migruoja, miega, slepiasi kur jiems priimtina. Institucija nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog šiame pastate laikomas susikaupęs mėšlas, nes iš teismui pateiktų nuotraukų matyti tik sutryptas gruntas bei šiaudų likučiai. Taigi objektyvių duomenų, jog tai institucijos nurodytas statinys yra skirtas elniams pasislėpti nuo saulės bei lietaus bei jame yra susikaupęs neišvežtas mėšlas, byloje nėra, todėl nurodytos aplinkybės, jog elnių pavėsinėje laikomas mėšlas šalintinos iš nutarimo nurodyto pažeidimo esmės.

Nagrinėjamu atveju institucija, kurios kompetencijai įstatymo leidėjas ir priskyrė nagrinėti padarytą E. L. administracinio teisės pažeidimą iš esmės atliko veiksmų ir įrodymų tyrimą, savo išvadas grindė gauto pranešimo patikrinimo aktu, nuotraukomis. Teismo posėdžio metu šalys išanalizavo konkrečias teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas aptariamos situacijos kontekste, buvo išklausytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, institucijos atstovai, apklausti liudytojai, kurie dalyvavo patikrinime. Teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinęs rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paaiškinimus, jo atstovo duotus paaiškinimus, institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovų paaiškinimus ir kitus objektyvius duomenis, sutinka su institucijos, priėmusios nutarimą, išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina E. L. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismas patikslina, jog E. L. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 28 punktą, 4 priedo 3 dalies 3.1; 3.2; 3.3, 3.5. punktus, 1 lentelės 4.9. papunktį.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoje galiojusio ATPK (1984 m. gruodžio 13 d. Nr. X-4449 redakcija), įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog iki 2017-01-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

Taigi, siekiant įgyvendinti administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundo administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai dėl 2016-09-13 nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo (Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-09-13 nutarimą dėl inkriminuojamo E. L. administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalyje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.