Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. įgalioto atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-30 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-09-13 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 72 eurų bauda. E. L. nubaustas už tai, kad Klaipėdos zoologijos sode (duomenys neskelbtini), atlikus patikrinimą pagal 2016-08-29 gautą pranešimą dėl gyvūnų gerovės, nustatyta, kad dviejuose voljeruose, kur laikomos pumos, viename voljere, kur laikomas tigras, ir voljere su pilkaisiais vilkais telkšo vandens balos. Elnių pavėsinėje susikaupęs neišvežtas mėšlas. Baltiesiems vilkams nėra galimybės kasti gruntą. 2016-08-29 surašytas gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas Nr. 37SG1-47. Nustatyta, kad pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnis. Šį nutarimą E. L. apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-01-30 nutartimi E. L. skundo netenkino ir paliko Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-09-13 nutarimą nepakeistą. Teismas sutiko su institucijos, priėmusios nutarimą, išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina E. L. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be to, teismas patikslino, jog E. L. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 28 punktą, 4 priedo 3 dalies 3.1, 3.2, 3.3, 3.5 punktus, 1 lentelės 4.9 papunktį. Teismas taip pat konstatavo, kad objektyvių duomenų, jog institucijos nurodytas statinys yra skirtas elniams pasislėpti nuo saulės bei lietaus ir jame yra susikaupęs neišvežtas mėšlas, byloje nėra, todėl nurodytas aplinkybes, jog elnių pavėsinėje laikomas mėšlas, pašalino iš nutarime nurodyto pažeidimo esmės. E. L. įgaliotas atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-30 nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą, tai yra panaikinti Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimą ir bylą nutraukti. Advokatas nurodo, kad teismas, atmesdamas jo atstovaujamojo skundą dėl institucijos nutarimo panaikinimo, iš kaltinimo pašalino aplinkybes dėl „elnių pavėsinėje susikaupusio mėšlo“ ir nurodė, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punktas, 4 priedo 3 dalies 3.1, 3.2, 3.3, 3.5 punktai, 1 lentelės 4.9 punktas. Pažymu, kad su teismo nutartimi sutinka tik iš dalies, nes mano, kad nutarties dalis, kurioje konstatuota, jog pažeidimai buvo padaryti, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesupranta, kaip buvo pažeistas Taisyklių 3.5 punktas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodytos aplinkybės, kurios atitiktų šio punkto reikalavimus, tai yra E. L. nebuvo kaltinamas tuo, kad laikydamas gyvūnus lauko aptvaruose ar voljeruose, nesudarė sąlygų apsaugoti juos nuo skersvėjų, kritulių, saulės ar kitų stresą sukeliančių dirgiklių. Mano, kad teismo teiginiai, jog pilkieji vilkai neturi galimybės pasislėpti nuo saulės, lietaus ar kitų stresą sukeliančių dirgiklių, peržengia kaltinimo ribas. Teismas E. L. pripažino kaltu net dėl tų pažeidimų, dėl kurių jis nebuvo kaltinamas.Pažeidėjo atstovas akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinės teisės pažeidimo protokolas, kuriame išdėstoma kaltinimo esmė. Nutarimą priimantis organas gali tik pakeisti veikos kvalifikavimą, tačiau negali keisti aprašytos veikos turinio ir bausti už tai, kuo asmuo nebuvo kaltinamas. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad E. L. kaltinamas dėl pažeidimų, nustatytų patikrinimo metu, padarymo, todėl nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą yra sprendžiama dėl inkriminuotų pažeidimų buvimo tik patikrinimo metu, o ne kitu laikotarpiu. Apelianto atstovas teigia, kad ginčijama nutartis yra priimta pasisakant ne dėl visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų. Teismas nepasisakė dėl E. L. versijos, kad natūraliai susidariusios balos yra kliūtys vilkų judėjimui, o kliūtys turi būti įrengtos aptvaruose pagal Taisyklių 4 priedo 20 punkto reikalavimus. Teigia, kad dėl lietingų to meto oro sąlygų baltiesiems vilkams papiltas gruntas kasti dėl lietaus poveikio buvo virtęs tešlynu. Šios aplinkybės matėsi nuotraukose, tačiau teismas tai įvardijo kaip išdžiūvusią balą. Pakeisti grunto neleido gamtinės sąlygos. Tačiau baltiesiems vilkams grunto kasimas nėra jų natūralus gamtinis poreikis. Pažymi, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju tokia pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio nusistatymo ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju visiškai nebuvo atlikta.Dėl balų telkšojimo kai kuriuose narvuose teigia, kad tai yra natūralūs gamtiniai procesai, nes tuo metu buvo labai lietingas periodas, žemė buvo persisunkusi drėgme. Pasak advokato, teismo teiginiai, kad dėl tokių aplinkybių nebuvo pateikta jokių įrodymų, todėl tai yra tik E. L. deklaratyvūs teiginiai, prieštarauja bylos įrodymams. Pažymi, kad aplinkybė, jog tuo metu buvo labai ilgas lietingas periodas, yra visuotinai žinoma, jos nereikia įrodinėti, be to, tokios aplinkybės neginčijo nei institucijos atstovai, nei kiti byloje kaip liudytojai apklausti asmenys. Nurodo, jog teismas nepasisakė apie tai, jog dviejuose voljeruose, kur laikomos pumos, viename voljere, kur laikomas tigras, telkšo balos. Pasak advokato, tai reiškia, kad šios aplinkybės pažeidimo nesudaro, nors teismas iš kaltinimo šių aplinkybių nepašalino. Pažymi, kad jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog dėl kitų aplinkybių pažeidimas buvo padarytas, tai aplinkybės, dėl kurių nebuvo pasisakyta, iš kaltinimo turėtų būti pašalintos.Akcentuoja, kad išsamiau pasisakys tik dėl balų pilkųjų vilkų voljere. Teigia, kad pilkųjų vilkų voljeras nebuvo visas užlietas, buvo tik vietomis susidariusios balos nuo lietaus, todėl vilkai galėjo pasitraukti į neapsemtas vietas, pereiti į kitą narvą, nes jiems buvo leista judėti per tris narvus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Bala buvo tik viename pilkųjų vilkų narve ir užėmė nedidelį plotą. Teigia, kad visiems šiems gyvūnams nėra nustatytas poreikis būti visą laiką natūraliai sausame arba drenuotame aptvare. Pagal Taisyklių 4 priedo 17.3 punktą tokie reikalavimai keliami tik danieliui. Specialūs reikalavimai šuninių šeimų gyvūnams yra nurodyti Taisyklių 4 priedo 20 punkte, jame apie nuolatinį drenavimą nepasisakyta. Pasak pažeidėjo atstovo, šiuose voljeruose natūraliai po lietaus dar buvusios neišdžiūvusios balos yra dalis šių gyvūnų natūralios aplinkos ir nėra jų laikymo pažeidimas. Šios balos vilkams panaudojamos kaip natūralios gamtinės kliūtys, kurias jie gali apibėgti, peršokti, tai priverčia keisti judėjimo kryptį ar aukštį. Todėl tiek būdos, tiek medžiai, tiek vandens balos, tiek bet kokie kiti daiktai, kurie trukdo judėti ir verčia pakeisti judėjimo kryptį juos apeinant, perlipant, peršokant, pralendant po jais ir panašiai, yra laikomi kliūtimis. Nurodo, jog balos, priešingai, nei teigia teismas, sudaro tinkamas sąlygas judėti, tai ne varžo, o gerina judėjimo kokybę. Nesupranta teismo teiginio, iš kokios fotonuotraukos matyti, kad vilkų būdos stovi balose ir vilkams norint patekti į jas ar ant jų būtinai reikia eiti tik per balą, nuolat sušlampant kojas, ir kad vilkai negali apibėgti balos. Nurodo, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad voljere yra trys būdos, dvi iš jų stovi atokiau nuo balos, o viena iš jų, ant kurios miega vilkas, yra šalia balos, tačiau iš jos negalima teigti, kad įeiti į būdą galima per vandenį, nes matosi tik nugarinė būdos pusė, o fasadinė pusė, įėjimas į būdą yra ne iš pelkės, o iš sausumos pusės, nes su pelke būda ribojasi tik vienu šonu, o bala yra nedidelė ir gali būti apeita iš visų pusių. Nurodo ir tai, kad visi voljerai sujungti praėjimais, kurie atidaryti, tai matyti iš nuotraukų. Kituose voljeruose balų nebuvo iš viso, o būdų ten irgi pakankamai. Teigia, kad pilkieji vilkai laisvai galėjo pasirinkti, kur jiems būti, kaip judėti, o palyginti su visų sujungtų narvų plotu balos plotas sudarė tik apie kokius 5 procentus viso ploto. Pažymi, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pasak apelianto atstovo, priešingai, nei teigia teismas, vilkai nebėgioja vien tik ratu, o juda aptvare įvairiomis kryptimis, aplenkdami, peršokdami kliūtis, tai yra balas, kitus vilkus, taip pat turi galimybę užlipti ant kliūčių. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo esant pažeidimą, nes balos nevaržo vilkų judėjimo laisvės, bet priešingai – užtikrina įvairiapusį judėjimą.Dėl baltųjų vilkų galimybės kasti gruntą apelianto atstovas nurodo, kad baltiesiems, kaip ir pilkiesiems vilkams, yra sudarytos galimybės kasti gruntą, tačiau baltųjų vilkų grunto kasimo vieta dėl lietaus buvo virtusi tešlynu, todėl jie nebuvo tą dieną ten įleidžiami, buvo laukiama, kol bus pašalintas purvu virtęs gruntas ir atvežtas naujas. Pažymi, kad gruntui kasti baltiesiems vilkams yra skirtas atskiras voljeras, nes visi 4 voljerai yra iškloti plytelėmis ir viename iš jų yra išpilamas gruntas kasimui, o pilkųjų vilkų trečiasis voljeras yra dar neišklotas plytelėmis, todėl ten yra neuždengtas gruntas kasimui, po lietaus iškastose vietose telkšo balos. Nurodo, kad niekur nėra reglamentuota, kaip turi būti užtikrinama grunto kasimo galimybė, kiek, kur ir kam to grunto reikia, tai palikta paties laikytojo nuožiūrai ir supratimui, todėl, pasak advokato, E. L. skiria grunto kasimui tiek, kiek, jo supratimu, pakanka. Akcentuoja, kad poliariniai vilkai gamtoje gyvena amžino įšalo žemėje, todėl nekasa grunto. Pažymi, kad pagal Taisyklių 4 priedo 3.3 punkto nuostatas privalu atsižvelgti į natūralius kiekvienos rūšies gyvybinius ciklus, todėl šiai vilkų rūšiai reikalavimas sudaryti sąlygas kasti gruntą neturi būti taikomas, nes tai nėra jų natūralus gyvybinis ciklas. Pilkieji vilkai taip pat kasa gruntą tik tam, kad išsikastų olą jaunikliams vesti, ir tik tada, kai neranda natūralios olos. Akcentuoja, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Advokato manymu, nėra ir šio pažeidimo, todėl nebuvo pažeisti jokie Taisyklių reikalavimai. Nesant nustatytų pažeidimų byla turi būti nutraukta.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.Apeliacinis skundas atmestinas.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 3 straipsnio 8 dalimi iki 2017-01-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos, tačiau apylinkės teismas vadovaudamasis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 5 straipsnio 4 dalimi privalėjo ir teiseną vykdyti pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama pagal ATPK normas.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvada, jog E. L. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. L. padarė ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas jas iš esmės tinkamai įvertino, motyvavo ir kvalifikavo. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje iš esmės nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog E. L. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Be to, atsakė į E. L. skunde išdėstytus argumentus dėl Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimto 2016-09-13 nutarimo Nr. VMVT-KLAIN-71536773-16 pagrįstumo, kurie iš esmės yra identiški apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytiems argumentams, todėl apygardos teismas jų nebekartoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo bei suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Pažymėtina, kad apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apygardos teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, teigdamas, kad jokių pažeidimų padaryta nebuvo, nes vilkų voljeruose natūraliai po lietaus neišdžiūvusios balos yra dalis šių gyvūnų natūralios aplinkos, taip pat kad šiems gyvūnams nėra nustatytas poreikis būti visą laiką natūraliai sausame arba drenuotame aptvare, o baltųjų vilkų grunto kasimo vieta dėl lietaus buvo virtusi tešlynu, todėl jie nebuvo tą dieną ten įleidžiami, tačiau pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu juos patikrinęs, išanalizavęs administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paaiškinimus, jo atstovo duotus paaiškinimus, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovų paaiškinimus ir kitus objektyvius duomenis, pagrįstai pripažino, kad E. L. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 28 punktą, 4 priedo 3 dalies 3.1, 3.2, 3.3, 3.5 punktus, 1 lentelės 4.9 papunktį.Apeliaciniame skunde apelianto atstovas nurodo, jog nesupranta, kaip buvo pažeistas Taisyklių 3.5 punktas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodytos aplinkybės, kurios atitiktų šio punkto reikalavimus, tai yra E. L. nebuvo kaltinamas tuo, kad laikydamas gyvūnus lauko aptvaruose ar voljeruose, nesudarė sąlygų apsaugoti juos nuo skersvėjų, kritulių, saulės ar kitų stresą sukeliančių dirgiklių. Atstovo manymu, tai peržengia kaltinimo ribas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pilkieji vilkai negali nevaržomai tenkinti minimalių poreikių, pavyzdžiui, pasislėpti nuo saulės ar lietaus bei kitų stresą skeliančių dirgiklių, nes jie norėdami patekti į sausą patalpą (būdą) nuolat priversti pereiti užsistovėjusį vandenį ir sušlapti kojas bei pėdas. Nors apelianto atstovas nurodo, jog nesupranta teismo teiginio, iš kokios fotonuotraukos matyti, kad vilkų būdos stovi balose ir vilkams norint patekti į jas ar ant jų būtinai reikia eiti tik per balą, nuolat sušlampant kojas, kad vilkai negali apibėgti balos, tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo teiginius neabejotinai patvirtina byloje esantys duomenys, tai yra fotonuotraukos (b. l. 59, 60). Pažymėtina ir tai, kad apelianto atstovo nurodytos aplinkybės, jog visi vilkų voljerai sujungti praėjimais, kurie atidaryti, vilkai laisvai galėjo pasirinkt, kur jiems būti, kaip judėti, o balos sudarė kokius 5 procentus viso ploto, nepaneigia E. L. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje. Apelianto atstovas teigia, kad voljeruose telkšančios vandens balos nėra gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimas. Nurodo, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl E. L. versijos, kad natūraliai susidariusios balos yra kliūtys vilkų judėjimui, o kliūtys turi būti įrengtos aptvaruose pagal Taisyklių 4 priedo 20 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto ir jo atstovo argumentus vertina kritiškai. Taisyklių 4 priedo 20 punkte nurodyta, kad šuninių šeimos žvėrys pakankamai judrūs, pagal prigimtį maisto ieško bėgiodami, todėl voljeras ar aptvaras turi būti erdvus, su įrengtomis kliūtimis. Reikalavimas įrengti kliūtis yra numatytas gyvūnų laikytojui. Voljeruose telkšančios balos, kaip ir nurodo apelianto atstovas, yra susidariusios dėl gausaus lietaus, todėl teigti, kad tai yra įrengta kliūtis pagal Taisyklių reikalavimus, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad voljeruose esančios balos neužtikrino gyvūnų judėjimo laisvės, o atvirkščiai – judėjimo laisvė buvo suvaržyta, sukeltas nepatogumo jausmas. Nors advokatas teigia, kad gyvūnams nėra nustatytas poreikis būti visą laiką natūraliai sausame arba drenuotame aptvare, tačiau šių aplinkybių niekas ir neginčija. Šiuo atveju gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad gyvūnų laikymo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, tarp jų ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį. Pažymėtina, kad kokias būdais gyvūnų laikytojas užtikrins tinkamas sąlygas, yra laikytojo pasirinkimas, tačiau šis gyvūnų laikymo sąlygų užtikrinimo būdas privalo neprieštarauti teisės aktų reikalavimams. Apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tokios vilkų laikymo sąlygos pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo 3.1, 3.2, 3.3, 3.5 punktų reikalavimus.Apelianto atstovas akcentuoja, kad poliariniai vilkai gamtoje gyvena amžino įšalo žemėje, todėl nekasa grunto. Nurodo, kad pagal Taisyklių 4 priedo 3.3 punkto nuostatas privalu atsižvelgti į natūralius kiekvienos rūšies gyvybinius ciklus, todėl šiai vilkų rūšiai reikalavimas sudaryti sąlygas kasti gruntą neturi būti taikomas, nes tai nėra jų natūralus gyvybinis ciklas. Teigia, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pažymėtina, kad Taisyklių 1 lentelės 4.9 punkte konkrečiai nurodyti reikalavimai vilkams. Be nurodytų reikalavimų voljerui ar aptvarui, konkrečiai numatytas papildomas reikalavimas – turi būti sąlygos kasti gruntą. Taisyklės neišskiria konkrečios vilkų rūšies, todėl teigti, kad baltiesiems vilkams toks reikalavimas negali būti taikomas, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato išimčių, kurioms esant šuninių šeimos gyvūnai gali būti laikomi nesudarant sąlygų kasti gruntą. Sąlygas kasti gruntą turi užtikrinti gyvūnų laikytojas, tačiau šiuo atveju tokios sąlygos užtikrintos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad baltųjų vilkų laikymo sąlygos pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo 3.1, 3.2, 3.3, 3.5 punktų, 4 priedo 1 lentelės 4.9 punkto reikalavimus. Apelianto atstovas taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė, jog tai, kad dviejuose voljeruose, kur laikomos pumos, viename voljere, kur laikomas tigras, telkšo balos, sudaro pažeidimą, pasak advokato, tai reiškia, kad šios aplinkybės pažeidimo nesudaro, nors iš kaltinimo teismas šių aplinkybių nepašalino. Pažymi, kad jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog dėl kitų aplinkybių pažeidimas buvo padarytas, tai aplinkybės, dėl kurių nebuvo pasisakyta, iš kaltinimo turėtų būti pašalintos. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto atstovu, kad apylinkės teismas apie tai, kad nustatyta aplinkybė, kad „dviejuose voljeruose, kur laikomos pumos, viename voljere, kur laikomas tigras, telkšo balos“, sudaro pažeidimą, nutartyje konkrečiai nepasisakė, tačiau tai nepaneigia paties Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimto 2016-09-13 nutarimo pagrįstumo, juolab kad iš byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 25) matyti, kad aptvare telkšo balos. To, kad pumų, tigrų aptvare telkšo balos, teismo posėdžio metu neneigė ir E. L. atstovas (b. l. 36), tačiau teigia, kad reikalavimo, jog aptvaras būtų sausas, nėra. Pats E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad tigrams, pumoms yra statomas antras aukštas, todėl jie gali karstytis ir jiems judėjimo laisvė yra didesnė. Tačiau šiuo atveju pritartina institucijos išdėstytai pozicijai, jog vien tai, kad gyvūnai turi specialias pakylas, ant kurių gali užlipti, neužtikrina pakankamos judėjimo laisvės, tai taip pat neužtikrina, kad gyvūnui nebūtų sukeltas nepatogumo jausmas, juolab kad aptvare judėjimo laisvė ir taip yra apribota. Iš byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad pumų ir tigrų judėjimo laisvė buvo suvaržyta, todėl nustatytos aplinkybės, kad „dviejuose voljeruose, kur laikomos pumos, viename voljere, kur laikomas tigras, telkšo balos“, šalinti iš nutarimo pažeidimo esmės nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. L. įgalioto atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-30 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.