Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus miesto savivaldybė, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 10 kartų (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus:

1) Vilniaus misto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė;

2) Vilniaus misto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 28 paros arešto bausmės;

3) Vilniaus misto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, 2024 m. spalio 17 d. apie 20.00 val., būdamas parduotuvėje UAB „Norfos mažmena“, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, iš alkoholio lentynos paėmė 4 butelius 1 litro talpos viskio „Jameson“, vieno butelio vertė - 29,99 Eur, bendrai 119,96 Eur vertės, 2 butelius 0,7 litro talpos viskio „Jack Daniels“ vieno butelio vertė - 20,90 Eur, bendrai 41,80 Eur vertės, kurias įsidėjo po striuke ir nesumokėjęs už prekes, pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė UAB „Norfos mažmena“ priklausantį 161,76 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Iš 2024 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra pateikti 3 vaizdo įrašai, kurių pavadinimai „A16_20241017200100“, „D08_20241017195759“, „D08_20241017200100“. Paleidus vaizdo įrašą, pavadinimu „A16_20241017200100“, matomas alkoholinių gėrimų skyrius. Matoma, kaip 20:01 val., į filmuojamą teritoriją ateina šviesių plaukų asmuo, kuris yra apsirengęs juodais drabužiais. Matoma, kaip 20:02 val., aukščiau minėtas asmuo su šviesiais plaukais paima iš viršutinės alkoholinių gėrimų lentynos vieną vnt. alkoholio ir įdeda jį į striukes vidų, įsidėjęs alkoholinį gėrimą asmuo paima iš lentynos dar 3 vienetus alkoholinio gėrimo ir juos taip pat įdeda į striukes vidų. Matoma, kaip tas pats asmuo prieina prie kitos alkoholinių gėrimų lentynos ir paima dar 2 vienetus alkoholinių gėrimų ir juos irgi įdeda į savo striukes vidų ir pasišalina iš filmuojamos teritorijos. Paleidus vaizdo įrašą pavadinimu „D08_20241017195759“ matoma parduotuvės aptarnavimo kasa, parduotuves įėjimo-išėjimo duris ir bendras parduotuvės įėjimo vaizdas. Matoma, kaip 19:58 val., aukščiau minėtas asmuo užeina į parduotuvę ir nueina į apsaugos darbuotojų postą patikrinti, ar yra užrakintos durys, po to, asmuo užeina į parduotuves vidų ir pasišalina iš filmuojamos teritorijos. Paleidus vaizdo įrašą pavadinimu „D08_20241017200100“ tai yra vaizdo įrašo „D08_20241017195759“ tęsinys. Matoma, kaip 20:03 val. aukščiau minėtas asmuo praeina pro kasas ir nesumoka už prekes ir pasišalina iš parduotuvės. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Pridedama fotolentelė (1 t. b. l. 35-40).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis T. B. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad pripažįsta padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą kaltinamajame akte. Paaiškino, kad užėjo į parduotuvę „Norfa“, esančią (duomenys neskelbtini), įsidėjo po megztiniu alkoholio ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs. Pavogtas prekes pardavė, pinigai buvo skirti ne narkotinėms medžiagoms įsigyti, o pragyvenimui, bei susimokėti už nakvynes namus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (2 t., b. l. 14).

Šiuo atveju nėra abejonių, kad T. B. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo T. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, visiškai įrodyta.

Taigi T. B. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, požymius, T. B. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą baudžiamąjį nusižengimą.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiuo atveju padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika iš savanaudiškų paskaitų. Padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta.

Kaltinamojo gynėjas advokatas prašė teismo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Gynėjas nurodė, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Asmuo paaiškino, kodėl padarė veiką, jog turi priklausomybę ir neturi iš ko pragyventi. Prokurorė akcentavo, kad kaltinamasis ne kartą teistas, sistemingai vagia iš parduotuvių, baudų nemoka ir šios aplinkybės leidžia teigti, kad asmuo nedaro jokių socialiai vertingų išvadų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad prisipažinimas buvo nuoširdus (2 t., b. l. 13-17).

Norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Iš bylos duomenų matyti, ką nurodė ir prokurorė, kad smulkios vagystės, numatytos ANK 108 straipsnio 1 dalyje, yra daromos sistemingai, paskirtos baudos nemokamas (1 t., b. l. 122-142). Teismo vertinimu kaltininko išreikštas gailestis iš tikrųjų yra formalus ir vertinamas kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. B., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – jauno, darbingo amžiaus, nevedęs, nedirbantis, Sodros duomenimis oficialiai nedirbo (1 t., b. l. 143), duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad išėjęs į laisvę buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 13), neturi pastovios gyvenamosios vietos. Teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, nusikaltimus finansų sistemai, viešajai tvarkai 2024 m. balandžio 5 d. paleistas iš kalėjimo, atlikus laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 96-102, 103-117). Ne kartą baustas administracine tvarka už smulkiąsias vagystes, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 122-142). Nurodė, kad jo atžvilgiu yra nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų, taip pat dėl vagystės (2 t., b. l. 14). Byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vartoja psichiką veikiančias medžiagas (fentanilį), vartoja nuo 2016 m su pertraukomis (2 t., b. l. 14).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog T. B. už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina maksimalus bausmės dydis, kuris gali būti skiriamas už baudžiamąjį nusižengimą – 45 paros arešto. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi T. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 30 parų arešto bausmės.

Kaltinamojo T. B. atžvilgiu yra priimtų kitų teismo procesinių sprendimų, tačiau teisme yra nagrinėjamų ir kitų baudžiamųjų bylų, kuriose nėra priimti galutiniai teismo sprendimai. Atsižvelgiant į tokią situaciją, teismas nebendrina kaltinamajam paskirtos bausmės su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos T. B. paskirtos bausmės galės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu arba kitu nuosprendžiu.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje civilinis ieškovas UAB „Norfos mažmena“ pareiškė civilinį ieškinį 161,76 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 47-52), 2024 m. spalio 22 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 53-58). Teismo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis T. B. nurodė, kad su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, turi daug įsiskolinimų, su laiku ketina atlyginti patirtą žalą. Taip pat nurodė, kad turi nagrinėjamų bylų dėl įvykdytų vagysčių (2 t., b. l. 15).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyto civilinio ieškovo UAB „Norfos mažmena“, prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent kaltinamojo T. B. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu (t. y. iš esmės nėra ginčo dėl to), sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš T. B. UAB „Norfos mažmena“ naudai priteistina 161,76 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam T. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 86-89) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje pateikta 2025 m. sausio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T. B. (2 t., b. l. 18-22).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. B. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi kaltinamasis atlikinėjo arešto bausmę.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu jam arešto bausmė, susijusi su laisvės suvaržymu, niekur nedirba, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam T. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinio ieškovo UAB „Norfos mažmena“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. B. UAB „Norfos mažmena“ naudai 161,76 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą, septyniasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) T. B. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.