Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, teistas:

1) 2011 m. balandžio 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta bausmė - 45 paros arešto,

2) 2011 m. birželio 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

3) 2011 m. rugpjūčio 24 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

4) 2011 m. lapkričio 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2011 m. birželio 15 d., 2011 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams. 2013 m. kovo 15 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę,

5) 2013 m. liepos 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams,

6) 2015 m. balandžio 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį - subendrinta ir vienu trečdalius sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. lieps 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. 2017 m. liepos 14 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę,

7) 2018 m. kovo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 34 MGL (1700 Eurų) bauda,

8) 2018 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė,

9) 2018 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

10) 2018 m. birželio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį –6 mėnesiams viešųjų darbų. 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. birželio 27 d., 2018 m. kovo 7 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 10 mėnesių laisvės apribojimo ir 34 MGL bauda;

11) 2019 m. balandžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi skirtomis bausmėmis, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams ir 34 MGL dydžio bauda,

12) 2020 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį –vienu trečdaliu sumažinta18 MGL (900,00 Eurų) bauda;

13) 2021 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

14) 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – vienu trečdaliu sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės 4 mėnesių laisvės atėmimo pridėta 2021 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis - 1 mėnuo laisvės atėmimo, ir paskirta subendrinta bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo,

15) 2023 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – paskirta vienu trečdaliu sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 20 dienų laisvės atėmimo, ir S. G. paskirta subendrinta bausmė – 4 mėnesiai ir 20 dienų terminuoto laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2023 m. sausio 1 d. apie 00 val. 18 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 24, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB - 0275 nustatytas mažiausias 1,82 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Iš Neblaivumo nustatymo akte esančių duomenų matyti, kad 2023 m. sausio 1 d. 00 val. 18 min. S. G. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 ARKB - 0275 patikros sertifikatas Nr. 175381 nustatytas 1, 82 promilių neblaivumas; 00 val. 37 min. nustatytas 2, 03 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 52).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

S. G. suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus ir siekė taip elgtis, todėl veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis S. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas (1 t. b. l. 127-143), veikos padarymo metu administracine tvarka baustas nebuvo (1 t., b. l. 124-125). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 122, 123).

Teismo vertinimu, siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinktina griežčiausia minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokios rūšies bausmė jau šešioliktą kartą teisiamam S. G. yra adekvati ir proporcinga, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų bei paveiktų kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-1-677/2015).

Nustatyta, kad S. G. nuteistas 2023 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta subendrinta 4 mėnesių 20 laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta iki priimant minimą nuosprendį, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio nuostatomis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu skirtos bausmė ir įskaitant atliktą bausmę pagal 2023 m. vasario 23 d. nuosprendį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks terminas nustatytas atsižvelgus ne tik į padarytos veikos pavojingumą, tačiau įvertinus ir kaltinamojo asmenybę, į nustatytą neblaivumą, tai, kad teisės vairuoti nėra įgijęs, taip pat į kaltinamojo nuoširdų apgailestavimą dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022).

Šiuo atveju, automobilis „Peugeot“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Lietuvoje neregistruotas, iki 2022 m. gruodžio 13 d. buvo registruotas užsienio valstybėje. Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad 2022 m. gruodžio 23 d. automobilį įsigijo V. K.. Tokias aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindamas, kad sutartį planavo baigti pildyti namuose.

Taigi, teismo aptarti duomenys patvirtina, kad minėta transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui – V. K.. Tiek pats liudytojas, tiek teisme apklaustas kaltinamasis nurodė, kad S. G. vairuojant transporto priemonę, liudytojas automobilyje miegojo, buvo neblaivus, ir nesuprato, nematė, kad kaltinamasis važiuoja pastarojo automobiliu. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad nėra pagrindo konfiskuoti transporto priemonės iš V. K. BK 72 straipsnio 4 straipsnio 1 dalies pagrindu ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Kaip matyti iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje esančių duomenų, vidutinė automobilio kaina Lietuvoje su PVM – 1450 eurų. Byloje yra pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta transporto priemonės įsigijimo suma – 790 Eur. Nors sutartis nėra iki galo užpildyta, tačiau liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino šią aplinkybę. Pagrindo vertinti, kad ši suma yra akivaizdžiai neteisinga, per maža, ar kad ji neatitiktų realios šios transporto priemonės būklės, nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina ši, t. y. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio vertė - 790 Eur.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato Kęstučio Gudyno teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 191,67 Eur, kurią prašoma priteisti iš S. G..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju, gynėjas S. G. buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo laisvė buvo iš esmės suvaržyta. Taigi, šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų išieškojimas yra nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajam S. G. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, šioje proceso stadijoje, įvertinus tai, kad jam taikomas suėmimas kitoje nagrinėjamoje byloje, kardomoji priemonė jam iki bausmės vykdymo pradžios neskirtina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant dalį 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti pagal 2023 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį atliktą bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. G. konfiskuotino turto – transporto priemonės – automobilio ,,Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų).

Išaiškinti S. G., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 790 eurų, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

Kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios neskirti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nepriteisti iš S. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 191,67 Eur dydžio išlaidų dėl jam teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.