Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. N. ir R. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismui pateikta tarp pareiškėjų S. N. ir R. D. 2020 m. birželio 11 d. sudaryta taikos sutartis dėl skolos pripažinimo, prievolės įvykdymo už kitą asmenį ir žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo. Sutartyje numatyta, kad šalys susitaria, kad R. D. yra skolingas S. N. ne mažiau kaip 132 342,00 Eur ir todėl S. N. už R. D. sumokės jo ne mažesnį kaip 14 000,00 Eur įsiskolinimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o R. D. įsipareigoja įsiskolinimą grąžinti ne pinigais, tačiau perleisdamas S. N. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad taikos sutartis bei ją patvirtinanti teismo nutartis bus laikoma S. N. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindu.

Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į tai, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas neturi pagrindo tvirtinti tokios sutarties.

Kaip minėta, pateiktoje teismui tvirtinti sutartyje pareiškėjai nurodė R. D. įsiskolinimo S. N. dydį ir susidarymo pagrindą, įtvirtino S. N. įsipareigojimą atsiskaityti su R. D. kreditoriumi Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir susitarė dėl R. D. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neatlygintinio perleidimo S. N., laikant, kad taip padengiami R. D. skoliniai įsipareigojimai S. N..

Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjų ginčytinų klausimų dėl nurodyto įsiskolinimo nėra, kadangi R. D. visiškai pripažįsta susidariusią skolą, S. N. sutinka, kad įsiskolinimas būtų sumokėtas ne pinigais, bet perleidžiant nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, laikytina, kad neegzistuoja įstatyme (CK 6.983 straipsnio 1 dalyje) nurodytos aplinkybės, kurioms esant teismas tvirtina taikos sutartį. Todėl teismas neturi pagrindo tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties.

Be to, pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 straipsnyje. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip, turi būti sudaromi notarine forma.

Pažymėtina, kad teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Šiuo atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą iš esmės siekdami, kad teismas patvirtintų nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorį. Patvirtindamas pateiktą taikos sutartį teismas pakeistų notarą, atliekantį jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų ir notarinių sandorių tvirtinimą. Todėl šalims pasiūlytina kreiptis į notarą, kaip valstybės įgaliotą asmenį tvirtinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad su tapačiu prašymu supaprastinto proceso tvarka patvirtinti 2020 m. birželio 11 d. sudarytą taikos sutartį pareiškėjai kreipėsi jau 4 kartus (2020 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. 2SP-7811-650/2020, 2020 m. leipos 8 d. civilinėje byloje Nr. 2SP-8393-1004/2020, 2020 m. rugpjūčio 7 d. civilinėje byloje Nr. e2SP-9443-841/2020 ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. civilinėje byloje Nr. e2SP-9687-841/2020). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. 2SP-7811-650/2020, civilinėje byloje Nr. 2SP-8393-1004/2020 ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. civilinėje byloje Nr. e2SP-9443-841/2020 pareiškėjų prašymai buvo atmesti.

Pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalį, dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 procentų skiriant kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, bei kai toks elgesys neatitinka sąžiningo elgesio standartų.

Šiuo atveju pareiškėjai, žinodami, kad ankstesnėmis nutartimis teismas buvo atsisakęs tenkinti jų sudarytą taikos sutartį ir išaiškinęs teisę kreiptis su prašymu pakartotinai tik pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių prašymas buvo atmestas, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pateikė naujus prašymus. Nors byloje nėra pateikta atstovavimą patvirtinančio dokumento, tačiau nustatyta, kad pareiškėjų prašymus per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP) šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2SP-9687-841/2020 pateikė advokatas Aistis Damulevičius. Advokatui, kaip teisinį išsilavinimą turinčiam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl laikytina, kad šiuo atveju tiek pareiškėjai, tiek advokatas Aistis Damulevičius turėjo ir galėjo suvokti jog pakartotinis reikalavimas supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, kai nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių teismas anksčiau atsisakė tą padaryti, yra nepagrįstas, o jo patenkinimas yra negalimas, todėl toks elgesys laikytinas nesąžiningu ir pripažintinas piktnaudžiavimu procesine teise kreiptis į teismą.

Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis. Pripažinus, kad pareiškėjai S. N. ir R. D. bei advokatas Aistis Damulevičius piktnaudžiavo procesine teise kreiptis į teismą, todėl kiekvienam skirtina po 500,00 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjams S. N. ir R. D. bei advokatui Aisčiui Damulevičiui išaiškintina, kad dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo turi teisę per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 106, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti tvirtinti pareiškėjų S. N. ir R. D. taikos sutartį.

Pareiškėjams S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), bei advokatui Aisčiui Damulevičiui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti po 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarties dalis dėl baudos paskyrimo neskundžiama, tačiau asmuo kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, likusi nutarties dalis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.