Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. N. ir R. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismui pateikta tarp pareiškėjų S. N. ir R. D. 2020 m. birželio 11 d. sudaryta taikos sutartis dėl skolos pripažinimo, prievolės įvykdymo už kitą asmenį ir žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo. Sutartyje numatyta, kad šalys susitaria, kad R. D. yra skolingas S. N. ne mažiau kaip 132 342,00 Eur ir todėl S. N. už R. D. sumokės jo ne mažesnį kaip 14 000,00 Eur įsiskolinimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o R. D. įsipareigoja įsiskolinimą grąžinti ne pinigais, tačiau perleisdamas S. N. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad taikos sutartis bei ją patvirtinanti teismo nutartis bus laikoma S. N. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindu.

Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į tai, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas neturi pagrindo tvirtinti tokios sutarties.

Kaip minėta, pateiktoje teismui tvirtinti sutartyje pareiškėjai nurodė R. D. įsiskolinimo S. N. dydį ir susidarymo pagrindą, įtvirtino S. N. įsipareigojimą atsiskaityti su R. D. kreditoriumi Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir susitarė dėl R. D. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neatlygintinio perleidimo S. N., laikant, kad taip padengiami R. D. skoliniai įsipareigojimai S. N..

Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjų ginčytinų klausimų dėl nurodyto įsiskolinimo nėra, kadangi R. D. visiškai pripažįsta susidariusią skolą, S. N. sutinka, kad įsiskolinimas būtų sumokėtas ne pinigais, bet perleidžiant nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, laikytina, kad neegzistuoja įstatyme (CK 6.983 straipsnio 1 dalyje) nurodytos aplinkybės, kurioms esant teismas tvirtina taikos sutartį. Todėl teismas neturi pagrindo tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties.

Be to, pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 straipsnyje. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip, turi būti sudaromi notarine forma.

Pažymėtina, kad teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Šiuo atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą iš esmės siekdami, kad teismas patvirtintų nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorį. Patvirtindamas pateiktą taikos sutartį teismas pakeistų notarą, atliekantį jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų ir notarinių sandorių tvirtinimą. Todėl šalims pasiūlytina kreiptis į notarą, kaip valstybės įgaliotą asmenį tvirtinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taip pat pareiškėjams išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, neprivaloma. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujanti ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.157 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma, kol nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti tvirtinti pareiškėjų S. N. ir R. D. taikos sutartį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.