Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Justo Gurecko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A“ surinkėju, teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent:

jis, 2022-09-21 apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,32 promilių neblaivumas), kilusio konflikto metu tyčia stumdė savo sugyventinę R. M., o po to dešine ranka suėmė ją už kaklo ir stipriai suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose ir krūtinėje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. M. kaltu nepripažino ir parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo žmona ir dviem vaikais. 2022-09-21 jis buvo visą dieną namuose, vakare vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė vienas, išgėrė maždaug 2 litrus alaus. Apie 23.00 val. jis jau buvo savo kambaryje vienas. Į kambarį užėjo jo sugyventinė R. M. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis nesutvarkė namų. Tarp jų buvo tik žodinis apsižodžiavimas, toks žodinis barnis, jokie fiziniai veiksmai panaudoti nebuvo. Jis sugyventinės net nelietė, nestumdė, tuo labiau tikrai neėmė už gerklės, nesmaugė ir negrasino, kad pasmaugs. Vaikai barnio nematė, nes tuo metu buvo virtuvėje, vakarieniavo. Kodėl R. pareigūnams pasakė, kad jis naudojo fizinį smurtą, jis nežino, gal norėjo jį pamokinti, ar dar kažką. Bet jis tikrai jos nestumdė ir už kaklo neėmė, tai yra melas. Kitur pagyventi jis neturi galimybės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. M. pripažino kaltę visiškai ir parodė, kad 2022-09-21 kilo konfliktas su jo sugyventine R. M. Kadangi buvo neblaivus, jis R. pastūmė, laikė sugriebęs už rankų, už kaklo. Buvo nemažai išgėręs, todėl negalėjo savęs visiškai kontroliuoti, todėl ir pakėlė ranką prieš R. Dėl įvykio gailisi, su R. susitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2022-09-21 apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), bute jos neblaivus sugyventinis V. M. pradėjo kelti konfliktus dėl to, kad gauna per mažai dėmesio iš jos. Konflikto metu stumdė ją, dešine ranka suėmė už kaklo, grasino pasmaugti, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Pradėjus kviesti policiją sugyventinis pabėgo pro balkoną. Ji bijo savo sugyventinio, nes mano, kad jo grasinimai yra realūs. Kartu gyvena apie septynis metus, smurtas prieš ją yra naudojamas ne pirmą kartą, prieš porą metų buvo kviesta policija, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Konflikto metu bute buvo jų bendri mažamečiai vaikai T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau šie konflikto nematė. Šiuo metu jai medikų pagalbos nereikia. Įvykio metu alkoholio nevartojo. Prašo policijos imtis priemonių ir apsaugoti ją nuo smurtaujančio sugyventinio ir užtikrinti saugią aplinką jai ir jos vaikams.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3069/2022(01) matyti, kad R. M. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Fizinio skausmo jutimą gali nurodyti tik pati nukentėjusioji. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, galimai spaudžiant pirštais, kaip nurodo nukentėjusioji.

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 (patikrinimo Nr. 1680167) rodmenimis nustatyta, kad 2022-09-22 01.02 val. V. M. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. bylai reikšmingoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia stumdė savo sugyventinę R. M., o po to dešine ranka suėmė ją už kaklo ir stipriai suspaudė, dėl ko pasireiškė poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir krūtinėje, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad neblaivus pastūmė R. M., laikė sugriebęs už rankų, už kaklo. Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad neblaivus sugyventinis V. M. pradėjo kelti konfliktus dėl to, kad gauna per mažai dėmesio iš jos. Konflikto metu stumdė ją, dešine ranka suėmė už kaklo, grasino pasmaugti, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių R. M. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina alkoholio kiekio matuoklio rodmenys ir specialisto išvada, t. y. visa ši įrodymų grandinė įrodo kaltinamojo V. M. kaltę.

Taigi V. M. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti minėti padariniai ir leido jiems kilti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji R. M. yra kaltinamojo V. M. sugyventinė, taigi, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos kaip padarytos prieš šeimos narį. Teismas konstatuoja, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BP 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. M. savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti – V. M. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), anksčiau teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. teisiamas antrą kartą, anksčiau paskirta bauda sumokėta. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už 1 metus administracine tvarka nebaustas. Dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, nustatant 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. M. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-09-22 00.30 val. iki 2022-09-22 14.10 val. (viena diena), į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, vieną dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis).

V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį, teismas mano, kad yra tikslinga paskirti V. M. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Procesinių išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022-09-22 00.30 val. iki 2022-09-22 14.10 val. (viena diena), vieną dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.