- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2-1313-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02323-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- O. N.
- Trečiasis asmuo
- M. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo O. N. (O. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-224-567/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Revalis“ ieškinį atsakovui O. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. T. (M. T.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Revalis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. N., prašydamas iš atsakovo priteisti 54 595 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė ieškovės BUAB „Revalis“ trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštuoti bendrai 54 595 Eur sumai atsakovui O. N. nuosavybės teise priklausantį turtą, leidžiant atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškove BUAB „Revalis“.
Šalies argumentai
3. Atsakovas O. N. 2018 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti visas jo atžvilgiu šioje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje susiklostė situacija, suponuojanti galimybę pažeisti proceso teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Atsakovo turto areštas taikomas jau beveik aštuonis mėnesius. Ieškovas, kildindamas ieškinio reikalavimą iš bankroto proceso, žinodamas, jog reiškiant bet kokio dydžio ieškinį, jis atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, suprasdamas, jog pradėtas civilinis procesas ir jo rezultatas bet kokiu atveju palies ir paskutinį bendrovės vadovą, sąmoningai nenurodė šio asmens tarp šio proceso dalyvių. Šalims apsikeitus parengiamaisiais dokumentais ir teismui paskyrus teismo posėdį, buvęs BUAB „Revalis“ vadovas buvo patrauktas į šią bylą trečiuoju asmeniu. Teismas, priėmęs nutartį dėl paskutinio BUAB „Revalis“ vadovo Moldovos Respublikos piliečio M. T. įtraukimo į šios civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, buvo priverstas ne tik atidėti bylos nagrinėjimą, bet ir įpareigoti atsakovą padaryti visų procesinių dokumentų vertimą į moldavų kalbą. Bylos išsprendimas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nusikėlė dar trims mėnesiams, todėl atsakovas visą šį laiką negalės naudotis savo sąskaitomis, bus priverstas patirti papildomas dideles išlaidas, nes privalo įvykdyti teismo įpareigojimą dėl procesinių dokumentų vertimo. Atsakovas yra verslininkas, vykdantis komercinę ūkinę veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Atsakovui, kuris investuoja savo lėšas į Lietuvos ekonomiką, kuria naujas darbo vietas, teismo pritaikyti apribojimai neproporcingai suvaržo jo teises, riboja galimybę vykdyti komercinę veiklą bei uždirbti pelną. Tokiu būdu, didėja neatsiskaitymo rizika su atsakovo kreditoriais bei, darant prielaidą, jog teismas gali patenkinti ieškinį, didėja tokio teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
Atsiliepimas
4. Ieškovė BUAB „Revalis“ atsiliepime prašė atmesti atsakovo O. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų išnykęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, ir neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Aplinkybė, kad į bylą buvo įtrauktas trečiasis asmuo Moldovos Respublikos pilietis, nekeičia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir nėra susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo jo teises, riboja galimybę vykdyti komercinę veiklą bei uždirbti pelną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovo O. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovo finansinis pajėgumas nėra žinomas, nes jis, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jo turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, tuo tarpu didelė ieškinio suma (54 595 Eur) gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pritaikytas areštas suvaržo jo teises ar kitaip kenkia jo interesams, ar riboja galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Aplinkybė, kad atsakovo iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas buvęs BUAB „Revalis“ vadovas, kuris yra Moldovos Respublikos pilietis, teismo vertinimu, nėra susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Anot teismo, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ir negali būti vertinamas kaip proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų pažeidimas, jų taikymas geriausiai užtikrina ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog yra pagrindas O. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas O. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
7.1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs reikšmingų šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių visumos.
7.2. Priešingai nei nurodė teismas, didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, padidinantis būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
7.3. Laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo taikyti, nes ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-4179-781/2017 buvo patvirtinti 12 200,94 Eur dydžio ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tuo tarpu šioje byloje ieškovė prašo priteisti žymiai didesnę žalos sumą.
7.4. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti normaliai ūkinei komercinei veiklai, jos negali būti nemokumo priežastis. Atsakovui, kuris investuoja savo lėšas į Lietuvos ekonomiką, kuria naujas darbo vietas, teismo pritaikyti apribojimai neproporcingai suvaržo jo teises, riboja galimybę vykdyti komercinę veiklą bei uždirbti pelną. Tokiu būdu didėja neatsiskaitymo rizika su atsakovo kreditoriais bei galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
Atsiliepimas
8. Ieškovė BUAB „Revalis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo O. N. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais atsikirtimais:
8.1. Atsakovas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų išnykęs šių priemonių taikymo pagrindas, neįrodė ir nepagrindė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
8.2. Atsakovas neginčijo teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, tokiu būdu pripažindamas, kad buvo pagrindas jas taikyti ir jos atitiko proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus.
8.3. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, didelė ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl nėra aiškios jo finansinės galimybės įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, taigi, jis nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos.
8.4. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, o atlieka tik preliminarų jo įvertinimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką ir pateikė ieškinyje nurodytus argumentus pagrindžiančius įrodymus, todėl teismas turėjo pagrindas konstatuoti preliminarų ieškinio pagrįstumą.
8.5. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl jo vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir patiriamų neproporcingų teisių suvaržymų yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.
8.6. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nepažeisdamas proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų, nes pirmiau buvo areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jų nepakakus, atsakovui priklausančios lėšos. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne didesnės nei ieškinio suma.
Šalies argumentai
9. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo O. N. prašymas prijungti prie bylos įrodymus. Prašyme atsakovas nurodė, jog jis turi tris nepilnamečius vaikus, vaikų motina šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, todėl gauna minimalias valstybės teikiamas išmokas. Anot jo, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes areštavus jo banko sąskaitas yra pažeidžiami vaikų interesai, nes jų išlaikymui ir vystymuisi nepakanka lėšų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
11. Atsakovas prieš civilinės bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – S. N., E. N. ir M. N. paso ir tapatybės kortelių kopijas.
12. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors atsakovas turėjo galimybę minėtus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinis teismas sprendžia, jog jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima ir prijungia prie bylos.
Dėl ginčo esmės
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje įtvirtinti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o CPK 149 straipsnyje šių priemonių panaikinimas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 149 straipsnio 3 dalyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, kai laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, todėl šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
14. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, konstatuodamas ieškovės BUAB „Revalis“ ieškinio prima facie pagrįstumą bei galimai ieškovės palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, pripažindamas, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Šios nutarties atsakovas apeliacine tvarka neskundė.
15. Atsakovo vertinimu, jo turtui pritaikytas areštas turi būti panaikintas, nes jis neproporcingai suvaržo jo teises, riboja galimybę vykdyti komercinę veiklą bei uždirbti pelną. Šioms aplinkybėms (kad jis vykdo ūkinę komercinę veiklą, kokio pobūdžio turtinių teisių suvaržymai yra patiriami ir kaip jie riboja ūkinę komercinę veiklą ir pan.) pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Taigi, neįrodė CPK 149 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimo. Atsakovo teiginiai apie ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą dabartinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusia nutartimi buvo konstatuotas ieškinio prima facie pagrįstumas, o atsakovas šios išvados neginčijo apeliacine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio pagrįstumo klausimas bus išnagrinėtas šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu.
16. Sprendžiant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas Estijos pilietis, realaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, Lietuvoje neturi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-519-196/2018). Šio fakto atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neneigė (neneigia) ir nepateikė tai paneigiančių duomenų. Taigi, tai taip pat paneigia atsakovo teiginius, jog jo teisės yra neproporcingai suvaržytos.
17. Atsakovas atskirajame skunde apeliuoja į tai, kad didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, padidinantis būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau viename iš savo teismui teiktų procesinių dokumentų (2018 m. sausio 17 d. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties) pripažino, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į ieškinio sumą taip pat į tai, kad teismui galimai patenkinus ieškinio reikalavimus, mokėtina ieškovei suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra žymi. Taigi, pats atsakovas pripažino, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma jam yra didelė. Pažymėtina, kad didelė ieškinio suma vertinama kaip vienas iš kriterijų, sprendžiant ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kita vertus, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti, atsakovui neįrodžius CPK 149 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, bei kad išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus: laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas atitinka ieškinio sumą; teismas pirmiau areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančias lėšas, nustatant sumą, kuria atsakovas gali disponuoti. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas buvo pareiškęs prašymą dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o ne pakeitimo, jo apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės apie jo šeimos sudėtį ir galimai sunkią finansinę padėtį (atsakovas nepateikė įrodymų apie šeimos finansinę padėtį) šiuo atveju neįrodo, jog yra išnykęs pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas, manydamas, jog dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės masto jo šeima susiduria su finansiniais sunkumais, turi procesinę galimybę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti turto arešto taikymo apimtį arba prašyti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
18. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
19. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau proceso dalyvių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir patirtų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, priteisimo spręstini priimant galutinį byloje sprendimą. Kita vertus, ieškovė nepateikė įrodymų, jog tokios išlaidos buvo patirtos.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.