- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2-1705/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jutra“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jutra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jutra“ prašymas atnaujinti terminą atskirąjam skundui paduoti, civilinėje byloje Nr. 2-4431-520/2011, pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jutra“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovui UAB „Jutra“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“. Nutartis įsiteisėjo 2011-03-15. Atsakovas 2011-03-28 teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti bei panaikinti Vilniaus apygardos 2011 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovas nurodė, kad negalėjo pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes nebuvo informuotas apie pradėtą teismo procesą, negavo procesinių dokumentų ir iki šiol nėra gavęs nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo. Aplinkybė, kad UAB „Jutra“ iškelta bankroto byla, paaiškėjo tik tada, kai UAB „Jutra” atstovas buvo informuotas, jog dėl iškeltos bankroto bylos yra stabdoma kita civilinė byla. Kadangi teismas netinkamai vykdė pareigą informuoti šalis apie jų atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus, atsakovas neturėjo objektyvios galimybės tinkamai ir laiku skųsti teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ši priežastis pateisina tai, kad atskirasis skundas nebuvo paduotas laiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi atsakovo UAB „Jutra“ prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti atmetė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Atsakovui ieškinys su priedais buvo išsiųstas Juridinių asmenų registe nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 122 str. 2 d.) ir juridinio asmens vadovei L. R., jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Jutra“ siųstas pranešimas grįžo su žyma persikraustė, tačiau direktorei L. R. siųstas pranešimas negrįžo, t. y. teismui nebuvo pateikta informacija, kad juridinio asmens valdymo organas, kuris nurodytas viešame registre, negavo pranešimo, o pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį, pranešimai įteikiami be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą adresatui. Nei atsakovas, nei Juridinių asmenų registre nurodyta direktorė L. R. nepranešė ieškovui ir teismui neteikė jokių duomenų apie tai, kokiu adresu turi būti siunčiami procesiniai dokumentai, todėl pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais tinkamai. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad L. R. laikinai einančia UAB „Jutra“ direktore paskyrė A. T. (b. l. 51). 2011-03-04 nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, buvo išsiųsta A. T., kuri priėmė nutartį ir ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo neinformuodama nei ieškovo, nei teismo apie tai, kad ji neturi teisės priimti UAB „Jutra“ adresuotų dokumentų. Atsakovas, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nepateikė jokių įrodymų, kad A. T. neturėjo teisės priimti UAB „Jutra“ adresuotų dokumentų. Iš viešojo registro duomenų matyti, jog UAB „Jutra“ buveinės adresas iki šiol yra nepakeistas, todėl pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais tinkamai. Be to, terminas atskirajam skundui paduoti praleistas nepateisinamai ilgai, nors apie iškeltą bankroto bylą buvo pranešta Juridinių asmenų registrui, Turto areštų registrui bei areštuotas bendrovės turtas. Teismas nurodė, kad atskirasis skundas taip pat negali būti priimtas ir tuo pagrindu, kad skundą padavė UAB „Jutra“ neįgaliotas atstovas. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-29 nutartimi buvo nustatytas atsakovui UAB „Jutra“ terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nes prie atskirojo skundo nebuvo pateikta advokato M. P. atstovavimo sutartis. Pateikus teismui 2011-01-14 teisinės pagalbos teikimo sutartį, kurią pasirašė advokatas M. P. ir UAB „Jutra“ atstovė, generalinė direktorė R. J., teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad R. J. buvo juridinio asmens vadovė, nes vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vadovė yra L. R.. Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2, 4 punktus, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, sutartys, iš kurių kyla įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB „Jutra“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atskirąjam skundui paduoti ir priimti atskirąjį skundą, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Jutra“ bankroto administratoriaus įgaliojimus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą nebuvo įteiktas nei UAB „Jutra“ buveinės adresu, nei esamai direktorei. Atsakovui 2011-02-10 buvo siųstas pranešimas dėl teismo posėdžio datos, laiko ir vietos, atsiliepimo, papildomų dokumentų pateikimo, tačiau iš byloje pateiktų pranešimo pažymų matyti, kad pažymos yra tuščios, o tai reiškia, jog pranešimai apie bankroto bylą nebuvo niekam įteikti (b.l 39). Neįteikus pranešimų apie bankroto bylos kėlimą, teismas sutiko siųsti dokumentus ieškovo nurodytu adresu A. T., kuri, pasak ieškovo, buvo įmonės direktorė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, o 2009 metų duomenimis (UAB „Jutra” 2009-10-22 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu) teismas neturėjo vadovautis. Pagal ieškovo pateiktą lydraštį, ieškinys su priedais buvo 2011-02-24 įteiktas A. T., kuri nebuvo nei įmonės direktorė, nei akcininke, nei kitas su UAB „Jutra” susijęs asmuo.
2. Byloje nėra įrodymų, jog 2011-03-04 teismo nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, būtų įteikta atsakovui ar atsakovo direktorei A. T.. Priešingai, byloje esanti pažyma (b.l.72) įrodo, jog A. T. nutartis neįteikta. Iš pažymos matyti, kad 2011-03-04 nutartis įteikta A. T. motinai - S. L.. Pažymi, kad 2011-03-04 nutartis įteikta tik 2011-03-12, t.y. praėjus 8 dienoms nuo nutarties iškelti bankroto bylą, kai nutartis gali būti skundžiama per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, todėl UAB „Jutra” neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo ir dalyvauti procese. Dokumentų įteikimas asmeniui, kuris pagal viešojo registro duomenis nėra nurodytas kaip įmonės vadovas, negali būti laikomas tinkamu. Ieškovo pateiktas UAB „Jutra” 2009-10-22 visuotinio akcininkų protokolas, kuriuo laikinai eiti direktoriaus pareigas buvo paskirta A. T., negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, nes vieši ir oficialūs duomenys registrų centre rodo, jog A. T. niekada nebuvo registruota kaip UAB „Jutra” vadovė (b.l. 29).
3. Bankroto byla iškelta neturint įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir remiantis tik 2008 - 2009 metų finansinės atskaitomybės duomenimis (b.l. 52-56), iš kurių negalima daryti išvados, jog įmonė dirba nuostolingai.
4. Ieškovas AB DnB Nord bankas dėl tos pačios sumos su atsakovu bylinėjasi dvejose bylose (vienoje bankas yra ieškovas, kitoje – atsakovas). Esant ginčui dėl to paties dalyko teisme, nėra galimas reikalavimas iškelti bankrotą tuo pagrindu, kuris vis dar yra ginčo objektas dvejose kitose bylose (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, civilinė byla Nr. 2-909-821/2011 ir Vilniaus apygardos teismo, civilinė byla Nr.2-1707-178/2011).
5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netikėtai sužinojo apie jam iškeltą bankroto bylą, ir su skundžiama nutartimi susipažino tik 2011-03-24, egzistuoja CPK 78 straipsnyje numatytas pagrindas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
6. Kadangi atsakovo atžvilgiu nepagrįstai iškelta bankroto byla, turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir stabdomi bankroto administratoriaus įgaliojimai, siekiant išvengti papildomų išlaidų, laiko ir darbo sąnaudų tiek bankroto administratoriui, tiek ir UAB „Jutra”. Laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju turi būti taikomos skubiai.
7. R. J. yra paskirta įmonės generaline direktore nuo 2010-12-01, tačiau nespėjo šių duomenų įregistruoti Juridinių asmenų registre, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atstovavimo sutartį su advokatu sudarė neturintis teisės asmuo. Kadangi teismuose tarp šalių nagrinėjamos kitos bylos, ieškovui buvo žinoma apie 2010-11-26, t.y., naujesnį visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo UAB „Jutra” generaline direktore paskirta R. J.. Ieškovas žinodamas šią informaciją elgėsi nesąžiningai keldamas atsakovui bankroto bylą.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Jutra“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. BUAB „Jutra“ buveinės adresu, (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį su UAB „Jutra“ nuo 2010 m. pabaigos yra įsikūrusi kita bendrovė, todėl pranešimo atsakovui apie bankroto bylos iškėlimą nėra galimybės įteikti šiuo adresu, o bankroto administratorius neturi galimybės perimti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų.
2. Viešuosiuose registruose nuo 2006-06-19 iki 2011-03-22 UAB „Jutra“ direktorė nurodyta L. R., kuriai iki 2013-01-06 buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, todėl R. J. galėjo būti paskirta tik laikinai eiti šias pareigas. Kadangi visuose registruose direktorė nurodyta L. R., bankroto administratorius taip pat pranešimą siuntė L. R..
3. Valstybinio socialinio darudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis bendrovėje dirba tik trys darbuotojai, t.y., generalinė direktorė L. R., kuri vaiko priežiūros atostogose, J. J., kuri taip pat yra vaiko priežiūros atostogose ir laikinai einanti direktoriaus pareigas R. J., kuri dirba kitoje bendrovėje ir šiuo metu laukiasi. Iš šių duomenų matyti, kad UAB „Jutra“ nuo 2010 m. pabaigos nevydo veiklos, neturi darbuotojų ir patalpų, įmonės lėšos areštuotos dėl beveik 100 000 Lt skolos pagrindiniam prekių tiekėjui - Baldinini S.R.L (Italija), kredito sutartis su AB DnB NORD banku, kuriam įkeistos visos įmonės atsargos, pasibaigė 2010-08-31, įmonė skolinga bankui 215 670,37 Lt, skolos įmonė nuo kredito sutarties pabaigos nė kiek nesumažino, taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad UAB „Jutra” yra nemoki.
Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Procesiniai dokumentai UAB „Jutra“ adresu nebuvo įteikti, todėl bankas papildomai ieškinio nuorašą išsiuntė bendrovės direktorei A. T.. Duomenys apie A. T. paskyrimą UAB „Jutra” direktore buvo pateikti bankui, o taip pat VI Registrų centrui ir šie duomenys ieškinio pateikimo metu nebuvo pakeisti. Juridinis asmuo turi pareigą tinkamai vykdyti CK 2.49 straipsnio reikalavimus ir informuoti subjektus, kurie su juo susiję darbo, privatiniais ir kitais teisiniais santykiais, taip pat viešąjį registrą apie savo buveinės adreso pakeitimus, o neįvykdęs šios pareigos prisiima su tuo susijusią riziką. Bankui nebuvo pateikti dokumentai, kad UAB „Jutra” direktore paskirta R. J., todėl bankas pateikė teismui tuos dokumentus, kuriuos turėjo, o taip pat vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis. Pažymi, kad bankui buvo pateiktos atstovavimo sutartys kitose civilinėse bylose, kurias UAB „Jutra” vardu pasirašė taip pat A. T.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Preiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutarti, civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas (atskirasis skundas) paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2007; 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2007). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo nutartį dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui (atskirąjam skundui) paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).
Pirmosios instancijos teismas apelianto atskirąjį skundą atsisakė priimti konstatuodamas, kad terminas atskirąjam skundui paduoti praleistas nepateisinamai ilgai, nors procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, apie iškeltą bankroto bylą buvo pranešta Juridinių asmenų registrui, Turto areštų registrui bei areštuotas bendrovės turtas. Be to, atskirasis skundas paduotas UAB „Jutra“ neįgalioto asmens. Tuo tarpu apeliantas nurodo, jog apie iškeltą bankroto bylą sužinojo atsitiktinai, nei ieškovo, nei teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, su skundžiama nutartimi atsakovas susipažino tik 2011-03-24, todėl egzistuoja CPK 78 straipsnyje numatytas pagrindas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pagal CPK 123 straipsnio 2, 4 dalis, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui, o jų neradus – bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas atsakovui apie inicijuojamą bankroto bylą buvo išsiųstas atsakovo UAB „Jutra“ Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), ir įteiktas UAB „Jutra“ pardavėjai K. C. (b.l.17-18). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškinys su priedais buvo išsiųstas juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės adresu (b.l.20-21), tačiau sugrįžo su pašto žyma neįteikta (b.l. 48). Teismas, pranešimą dėl teismo posėdžio datos, laiko ir vietos, atsiliepimo ir papildomų dokumentų pateikimo išsiuntė atsakovo UAB „Jutra“ vadovei L. R., jos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Iš Juridinių asmenų registro bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-05-11 pažymos (b.l.29,137) matyti, kad nuo 2006-06-19 iki 2011-03-22 UAB „Jutra“ vadove buvo L. R.. Tinkamu dalyvaujančio byloje asmens informavimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pripažįstamas atitinkamo teismo pranešimo išsiuntimas šio asmens nurodytu adresu, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas teismui grįžta neįteiktas. Tiek Juridinių asmenų registre, tiek Gyventojų registre L. R. gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį, pranešimai įteikiami be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą adresatui. CPK 121 traipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko CPK 121 traipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais tinkamai.
Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie inicijuojamą bankroto bylą buvo įteiktas UAB „Jutra“ darbuotojai, t. y. tinkamai, o pranešimas apie bylos nagrinėjimą buvo įteiktas UAB „Jutra“ vadovei L. R.. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog atsakovui nebuvo žinoma apie keltiną bankroto bylą. Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrovė, turėdama santykių su trečiaisiais asmenimis, gali remtis juridinių asmenų registro duomenimis, informacija ir dokumentais tiktai po to, kai jie buvo viešai paskelbti Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys žinojo apie juos. Nors atsakovas nurodo, ir iš UAB „Jutra“ visuotinio akcininkų 2009-10-22 susirinkimo protokolo bei 2010-11-26 visuotinio akcininkų protokolo matyti, kad UAB „Jutra“ vadove nuo 2009-11-02 paskirta buvo A. T., o nuo 2010-12-01 R. J., neįregistravus Juridinių asmenų registre pakeitimų dėl UAB „Jutra“ valdymo organų, laikytina, jog UAB „Jutra“ vadove iki 2011-03-22 buvo L. R., o bylos duomenimis pranešimas jai apie bylos nagrinėjimą buvo įteiktas tinkamai (CPK 121 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 4 dalis).
Būtina pažymėti, jog teismas, vadovaudamasis UAB „Jutra“ visuotinio akcininkų 2009-10-22 susirinkimo protokolu, iš kurio matyti, kad laikinai einančia UAB „Jutra“ vadovės pareigas paskirta A. T., ir šiai išsiuntė pranešimą apie bylos nagrinėjimą ir procesinius dokumentus, jos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini) (b.l.45-48). Iš Lietuvos pašto įteikimo pranešimo matyti, jog procesiniai dokumentai A. T. buvo įteikti asmeniškai (b.l.47). Vilniaus apygardos teismo 2011-03-04 nutartis, kuria UAB „Jutra“ iškelta bankroto byla, įteikti A. T. motinai (b.l.77). CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Nors šiuo atveju A. T. jau nebebuvo UAB „Jutra“ darbuotoja, tačiau neatsisakė priimti UAB „Jutra“ procesinių dokumentų, negrąžino jų teismui, todėl šiuo atveju labiau tikėtina, jog, kaip buvusi UAB „Jutra“ darbuotoja, perdavė gautus procesinius dokumentus UAB „Jutra“. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, jog negavo jokių procesinių dokumentų dėl keltinos bankroto bylos, todėl praleido terminą atskirąjam skundui paduoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nesilaikė CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtos nuostatos, pagal kurią byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog pranešimas apie inicijuojamą bankroto bylą įteiktas UAB „Jutra” darbuotojai (pardavėjai), pranešimas ir procesiniai dokumentai įteikti atsakovo Juridinių asmenų registre nurodytam valdymo organui, ir buvusiai darbuotojai A. T., atkirąjame skunde nurodomos aplinkybės, jog atsakovui nebuvo žinoma apie keltiną bankroto bylą ir bylos nagrinėjimą teisme yra atmestini. Atitinkamai atmestini apelianto argumentai, jog yra pagrindas atnaujinti terminą atskirąjam skundui paduoti. Be to, apeliantas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi, kuria UAB „Jutra” iškelta bankroto byla, pagal CPK 78 straipsnio nuostatas, prie pareiškimo dėl termino atnaujinimo ir skundo, kartu turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius atskirąjį skundą. Tuo tarpu apeliantas, ginčydamas nutartį, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, nepateikė jokių įrodymų dėl UAB „Jutra” turtinės padėties ir mokumo, kurie leistų abejoti ar daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, jog UAB „Jutra” yra nemoki.
Kadangi Jurinių asmenų registre nėra pakeisti duomenys apie UAB „Jutra” vadovą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atskirasis skundas negali būti priimtas ir dėl to, kad atskirąjį skundą padavė UAB „Jutra“ neįgaliotas atstovas, t.y., R. J., kaip UAB „Jutra“ vadovė atstovavimo sutartį galėjo pasirašyti tiktai po to, kai duomenys apie R. J. paskyrimą vadove buvo viešai paskelbti Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instnacijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Atmetus atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, teisėjų kolegija atmeta ir apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - dėl bankroto administratoriaus įgaliojimų sustabdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.