Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos, sutartinių palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas) įteikti atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų ar neatvyks į parengiamąjį ar teismo posėdį. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 - 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad 2011 m. balandžio 12 d. tarp ieškovo, valdančio sistemą SMScredit.lt, ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 7392808, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 500 Lt kreditą, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti per 14 dienų terminą (Vartojimo kredito sutarties Nr. 7392808 Specialiosios sąlygos, 2011 m. balandžio 12 d. sąskaitos išrašo kopija). Ieškovas nurodo, kad atsakovas pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl liko skolingas ieškovui 1 412, 74 Lt (500 Lt negrąžintos paskolos, 24, 60 Lt palūkanų už naudojimąsi paskolos suma ir 888, 14 Lt sutartinių palūkanų). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama 500 Lt negrąžintos paskolos.

Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, 6.881 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama 24, 60 Lt palūkanų už naudojimąsi paskolos suma.

Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.

Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 249, 79 proc. Ieškovo paskaičiavimu, sutartinės palūkanos sudaro 888, 14 Lt. Ieškovo paskolinta ir sprendimu iš atsakovo priteista suma yra 500 Lt, t. y. prašomų priteisti palūkanų dydis yra neproporcingas pagrindinės skolos dydžiui, kadangi daugiau nei pusantro karto už ją didesnis. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0, 05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 249, 79 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 173, 25 Lt palūkanų, kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas ( ((500 Lt x 0,05 proc.) / 100 proc.) x 693 dienos).

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (697, 85 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 54 Lt žyminio mokesčio (2014 m. kovo 4 d. sąskaitos išrašo kopija). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (49 procentai patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 79 straipsniu ir 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiama 26, 46 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaune, naudai 697, 85 Lt (šešių šimtų devyniasdešimt septynių litų ir 85 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26, 46 Lt (dvidešimt šešis litus ir 46 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.